- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- II-21-899/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00417-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- P. A.
- Advokatai
- Muradas Bakanas
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, skundą dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 1 AM108651 panaikinimo bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos įgaliotas pareigūnas 2014 m. sausio 3 d. P. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2014 m. sausio 3 d. pagal G.medžiotojų būrelio 2013 m. spalio 31 d. gautą pareiškimą atlikus tyrimą dėl galimai neteisėtai sumedžiotos briedžio patelės, nustatyta, kad medžiotojas P. A. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), turėdamas galiojantį medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 29 d. apie 20.00 val. G. medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, V. medžioklės plotų vienete, K. rajone, nušovė briedžio patelę iš jam priklausančio legaliai laikomo medžioklinio šautuvo, su savimi neturėdamas licencijos briedžio patelei ar jaunikliui sumedžioti. Individualiai medžiojantis medžiotojas P. A. licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpą užpildė praėjus maždaug 4 valandoms po to, kai buvo sumedžiota briedžio patelė. Individualiai medžiojantis medžiotojas P. A. netinkamai vykdė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytas pareigas, pažeidė licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti užpildymo tvarką ir išdorojo briedžio patelę nesilaikydamas Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų. 2013 m. spalio 31 d. apžiūrėjus briedžio patelės sumedžiojimo vietą, nustatyta, kad briedžio patelė buvo išdorota miške, nušovimo vietoje. Sumedžiotos briedžio patelės vilkimo pėdsakų žymių iš miško iki esančio kelio nebuvo. Nušovimo vietoje 2 m spinduliu išminta, išguldyta žolė, matėsi didelės kraujo dėmės, skrandžio turinys, kapotų kaulų likučiai, plaukai, rasta ir briedžio patelės stuburo su dubens kaulais dalis ir plaukai. Nuvykus į G. m. b. pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę, nustatyta, kad minėta briedžio patelė nebuvo išdorota aikštelėje, nes sumestų skrodimo ir dorojimo atliekų, t. y., kailio briedžio patelės vidurių, galvos, kojų, žvėrienos apdorojimo atliekų duobėje nerasta. Protokole nurodyta, kad P. A. pažeidė LR aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16, 16.4, 22, 23, 24.13, 47, 58.14 punktų reikalavimus (8-9. l.).
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 1 AM108651 P. A. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 150 Lt dydžio bauda (10 b. l.).
2014 m. vasario 7 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas administracine tvarka nubausto P. A. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo (2-5 b. l.). Skunde paaiškino, kad byloje esantis 2014-01-03 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neįskaitomai, todėl neįmanoma suprasti kokių pažeidimų padarymu yra kaltinamas, o dalis protokolo, kurią lyg kažkiek įmanoma įskaityti, neatitinka reikalavimų. Institucija bylą nagrinėjo ir sprendimą priėmė neobjektyviai, neįvertino visų byloje esančių įrodymų arba juos įvertino netinkamai. Sprendimas yra pagrįstas prielaidomis ir versijomis, kurios visiškai nepagrįstos jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad 2013-10-29 apie 20 val. G. medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, V. medžioklės plotų vienete, K. rajone, nušovė briedžio patelę iš jam priklausančio legaliai laikomo medžioklinio šautuvo. Su savimi turėjo licenciją briedžio patelei ar jaunikliui sumedžioti. Individualiai medžiodamas licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpą užpildė laiku. Individualiai medžiodamas tinkamai vykdė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytas medžiotojo pareigas, nepažeidė licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti užpildymo tvarkos ir išdorojo briedžio patelę laikydamasis Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų. Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti neva jo sumedžioto briedžio griaučiai yra kito gyvūno nei faktiškai yra ir buvo. P. A. pažymėjo ir tai, kad keistai atrodo aplinkybė, jog 2013-11-04 patikrinimo akte bei daiktų ir dokumentų poėmio protokole prie patikrinimo akto Nr. 117 užfiksuojami stuburo kaulai su galimais dubens kaulais. Tai padaro LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija skyriaus valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. V. praėjus savaitei po briedžio nušovimo. Tuo tarpu 2013-10-31 patikrinimo akte bei daiktų ir dokumentų poėmio protokole prie patikrinimo akto Nr. 116 tas pats LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija skyriaus valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. V. užfiksuoja tik kaulų gabaliukus. Byloje yra pateikta Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros išvada, kurioje nurodoma, jog neva buvo pateikti tirti kažkokie plaukai, tačiau iš šios išvados nėra aišku, kaip jie yra susiję su jo byla. 2013-11-04 daiktų ir dokumentų poėmio protokole prie patikrinimo akto Nr. 117 užfiksuojamas stuburo kaulų su galimais dubens kaulais poėmis, o 2013-10-31 daiktų ir dokumentų poėmio protokole prie patikrinimo akto Nr. l16 užfiksuotas tik kaulų gabaliukų poėmis. Apie tai, kad būtų paimti plaukai, jokiame daiktų ir dokumentų poėmio protokole nėra užfiksuota. Jei tai kažkaip yra susiję su jo byla, tai keistai atrodo aplinkybė, kodėl nepaimtas iš jo kailis, kurio pagrindu būtų galima atlikti DNR tyrimą (ką nurodo ir Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros išvadoje specialistai). Nurodė, kad liudytojo D. S. paaiškinimas prieštarauja jo paties išsakytai G. medžiotojų būrelio tinklalapyje informacijai, kurioje jis nurodė, jog jis turėjo licenciją su savimi. Jo ir G. medžiotojų būrelio pirmininko S. B. santykiai yra konfliktiniai. Tai patvirtina net keturios civilinės bylos Šiaulių apylinkės teisme, kurių dvi baigėsi jo naudai ir teismo sprendimai yra įsiteisėję, trečia dar nagrinėjama apeliacine tvarka, o ketvirta šiuo metu nagrinėjama pirma instancija Šiaulių apylinkės teisme, todėl mano, kad S. B. siekia su juo susidoroti visomis jam įmanomomis priemonėmis.
Atsiliepimas
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą (38-41 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracine tvarka nubaustas asmuo P. A. paduotą skundą palaikė. Parodė, kad spalio 29 d. išvažiavo medžioti. V. turi nuosavos žemės, kuri yra dirbama, apsižiūrėjo, kad vaikščioja briedžiai. Pranešė gamtos apsaugai, kad visas kelias ištryptas. Iš sūnaus parduotuvės paėmė vilpynę, kuria viliojami elniai, briedžiai. Nuvažiavęs nuėjo į biržę, atsinešė lipynę, įlipo į medį ir nešiojamame bokštelyje laukė briedžių. Buvo ruduo, po 18.00 val., buvo vienas. Turi 50 ha dirbamos žemės. Briedžiai atėjo iš kito miškelio, termovizoriaus pagalba aiškiai matė patelę, jauniklį, patiną. Su viliokliu bandė imituoti briedžių rujos garsą. Briedžiams praeinant 10 m atstumu pro jį, pažiūrėjo ir iššovė. Šūvis nebuvo tikslus, pataikė į pilvo ertmę, briedis paėjo 50-60 m ir nuvirto į jaunuolyną, jis iš karto nežuvo, atsisėdo. Bandė prieiti, bet kiti briedžiai nuo jo nesitraukė. Nuėjo prie automobilio, bandė šaukti, iššovė į orą, bet briedžiai nesitraukė. Sunku buvo orientuotis laike. Vidaus taisyklės tokios, kad, sumedžiojus briedį, privalo pranešti registratoriui. Su D. kalbėjosi kelis kartus, sakė, kad „briedis guli, bandau eiti, bet briedžiai nesiskirsto ir eina link manęs“. Signalizavo automobiliu, įjungė automobilio šviesas. Pasakė, kad sumedžiojo briedį, bet jo negali identifikuoti. Prašė pagalbos, bet sakė „niekas nemedžioja šiuo metu tuose plotuose“. Jis sakė „neik arčiau, pavojinga“. Briedį sumedžioti yra sudėtinga. D. sakė „šauk antrą briedį“, atsakė jam, kad neturi licencijos, jis sako „gali kas nors privežti“. Jis pasiūlė, kad gal jo sūnus atvežtų. Paskambino sūnui ir paklausė „ar nori sumedžioti briedį“, buvo gal po 23.00 val. Sūnus nėra sumedžiojęs briedžio, nes jis nėra senas medžiotojas. Sūnus sako „gerai, atvažiuoju“. Sūnus paėmė licenciją ir pradėjo važiuoti, bet briedžiai pasitraukė. Priėjo, patelė buvo gyva, dar kartą šovė. Briedis nuėjęs 50-60 m nuvirto. Paskambino sūnui, kad jis neskubėtų, pasakė, kad briedžiai išsiskirstė. Paskui sakė, kad jis nebevažiuotų, nes ryte į darbą, darbas atsakingas, o jis pats važiuoja iki sodybos, pasiims gervę, virves ir susitvarkys. Pasiėmė gervę, priekabą, pririšo briedį ir parsitempė, po to įsikėlė į priekabą ir parsivežė. Patelė buvo dar gyva, todėl buvo daug kraujo, ji svėrė apie 300 kg. Gyvūnas buvo gyvas kokias 2-3 valandas, dar vartėsi. Peršovė pilvą. Briedį įsikėlė į priekabą, atvažiavo į apdorojimo aikštelę, tačiau aikštelė pritaikyta smulkiesiems gyvūnams. Atsidarė pilvaplėvę ir pagalvojo kodėl jam viską išversti, veisia lūšis, rašo mokslinį darbą, jam tai yra ne atliekos, jos yra naudingos. Prieš dvi savaites paėmė nudaužtą stirną ir atiduoda lūšims, kas metus paima 5 gyvūnus. Pasižiūrėjęs, kad aikštelėje nėra galimybių susitvarkyti, pagalvojo, kad viską parsiveš namo, vidurius atiduos lūšims, o gyvūną išsidoros. Gyvūną pakėlė su gerve ir susitvarkė. Fiziškai nebūtų turėjęs galimybės vienas susitvarkyti tokį gyvūną. Keista, kad inspektorius V. V. tiek metų dirba ir negali atsakyti kas yra atliekos. Apibrėžimo, kas yra atliekos, nėra. Pagal medžioklės taisykles yra bendrosios nuostatos, kas yra medžioklės produktai - “sumedžioti (nušauti, sugauti gyvi ar negyvi) medžiojamieji gyvūnai, kuriems yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas, ar šių gyvūnų dalys, numesti ragai, kiti medžiojamųjų gyvūnų gyvybės veiklos produktai”. Medžioklės eiga įpareigoja, kad gyvūnų atliekos būtų sumestos į apdorojimo duobę. Dorojimas - tai yra atskyrimas, jis reikalingas tam, kad kas nereikalinga, nenumestų. Dorojimas – tai atskyrimas maistui netinkančių atliekų. Atidarė pilvaplėvę ir nusprendė, kad viskas jam yra reikalinga, atliekų nėra. Buvo žvėrių dorojimo aikštelėje. Pro aikštelės vartelius neįvažiavo. Nuo duobės buvo 15-20 metrų. Pats vienas ankščiau briedžio nėra dorojęs. Grįžęs vidurius atidavė lūšims. Briedis per metus sumedžiojamas vienas. Šiemet gavo tris licencijas būreliui. Būrelio narių skaičius yra kintamas, šiuo metu yra 40 narių. Pagal raštą licenciją turėjo būti grąžinęs 22 dieną, o kalba apie 29 dieną. Būrelyje nariai susiskaldę, įvykęs didelis kivirčas. Šis raštas parašytas žmogaus, kurio nepriima į būrelį. Nustebo, kad inspektorius V. V. yra pateikęs prašymą į būrelį. S. B. pasakė, kad prašymas priimtas ir nebus svarstomas kol nebus vietos. Kol yra būrelyje 40 žmonių, tol nėra vietos. Suprato, kad jam buvo pasiūlyta pasidaryti vietą. Su būrelio pirmininku bylinėjosi pusę būrelio narių. Vaikščiodami su inspektoriumi rado kaulo nuolaužą, nes pataikė į pilvo ertmę. Kaulai greičiausiai gali būti po antro šūvio, ne iššovė į sprandą. Briedžiai atėjo jam iš nugaros, praėjo pro jį 10-15 metrų atstumu. Jam inspektorius paskambino, jis dirbo. Atvažiavo, negalėjo privažiuoti, krovėsi miškovežis, negalėjo privažiuoti. Atvažiavę nieko nerado, rado, kad buvo išgulėta, rado kraujo, skrandžio turinį. Kita V. V. apžiūra daroma jam nedalyvaujant. Varymo metu rado papjautą briedį, pranešė būrelio vadovui, kad pasižiūrėtų, nurodė vietą. Buvo parašyta, kad kito rasto gyvūno kaulai apgraužti plėšrūnų. Nuotraukoje matosi stuburas, apgraužtas plėšrūnų. S. B. sako, kad į vietą nebuvo nuėjęs, bet žino, kad apgraužtas. V. V. sako, kad kiti kaulai supuvę ir ką ten žiūrėti. Kaip jie tą žino, jei nepasižiūrėjo. Mano, kad iš ten ir buvo atnešti šie kaulai. Skunde parašyta, kad jis galimai sumedžiojo kitame plote ir užpildė licenciją. Visi žinojo, kad jis turėjo licenciją. Licenciją užpildė nuėjęs prie briedžio 23.00 val. ar 24.00 val. Laiko nesekė. D. kitą dieną rašydamas laišką parašo, kad licencijos nereikėjo privežti. S. B. parašo „dokumentai tai tvarkingi“. Kuomet buvo konfliktinė situacija, mano, buvo kuriama kaip jį nubausti. Kodėl nėra jo parašo, kada pasiima, kada atiduodama licencija. S. B. rašo „galimai, manomai“. Už D. S. pirminį paaiškinimą negali atsakyti. Važiavo iki sodybos pasiimti gervę. Kitą licenciją pasiūlė pats D.. Vienintelė jo klaida, kad užrašė kitą mišką, bet abu miškai yra jų medžioklės vienete, jie per keliuką ir tie briedžiai atėjo iš to miško. Licenciją turėjo. Iš pradžių visi sakė, kad jis iš viso neturėjo licencijos, po to nurodo, kad turėjo ne tokią, viskas yra pritempiama. Dėl to patyria žalą, nes su šia nuobauda jam buvo neišduotas gamtos apsaugos inspektoriaus pažymėjimas. S. B. jam pasakė „supjudysiu su visais“, nes turėjo konfliktinę situaciją. Su visais inspektoriais sutaria gerai, bendradarbiauja. S. B. ir 10 žmonių yra nepatenkinti nauja būrelio tvarka ir visa tai kuria. Turėjo leidimą šalutiniams gyvulinės kilmės produktams, bet kadangi keitėsi tvarka, jo neprasitęsė. Šiuos produktus sunaudojo iš medžioklės. Ankščiau šiuos produktus ėmė iš skerdyklos. Duobės ten iš tiesų nėra, nes ji nepriduota. Jei būtų aiškiai matęs briedį, tai būtų tiksliai pataikęs. Termovizorius reaguoja į šilumą, su juo galima matyti ir naktį. Briedžio iš priekabos neiškėlė, prapjovė pilvą ir norėjo vidurius suversti į duobę, bet išsivežė. Su automobiliu nuvažiavo kiek galėjo, pririšo kojas, jį tempė išilgai. Automobilis – „Nissan Patrol“. Filmuotoje medžiagoje matyti tempimo žymės, briedį pririšo prie gervės. Medžioklės taisykles žino gerai. Tvirtina, kad atliekų nebuvo. Pasikalba su medžiotojais, žino, kad buvo nubaustų dėl atliekų. Pasakė D. S., kad padarė šūvį, nurodė laiką. Niekur neparašyta, kad D. S. atvežė patelės licenciją. Susitarus su inspektoriais, į sutartą vietą neatvažiavo, nes dirbo. Inspektoriai atvažiavę kieme pasakė „mums žymiai papraščiau pralošti teisme nei su tuo bepročiu“. Medžioklės taisyklės leidžia naudoti skrandį, žarnas. Mišką parašė ne tokį, nes suklydo.
Liudytojas V. V. teisme parodė, kad yra aplinkos apsaugos inspektorius. P. A. matytas, priešiškumų nėra. Buvo gautas pranešimas, kad sumedžiota briedžio patelė. Viršininkas paskyrė jį ir R. vykti į įvykio vietą ir išsiaiškinti. Buvo nurodyta, kad P. A. nušovė briedžio patelę, kuri apdorota įvykio vietoje. Su P. A. susitarė susitikti, sutarė, kad parodys vietą ir dokumentus. Sakė, kad pasiimti dokumentus ir važiuoti į įvykio vietą. Sakė, kad jis negali važiuoti, jam reikia nusiprausti, dokumentai buvo sodo namelyje. P. sakė važiuoti prie namo. Nuvyko prie namo, bet P. nebuvo, jis sakė „atvykit į įvykio vietą“, nes jis jau ten. Sakė, kad tarėsi ne taip, tuomet važiavo, susitiko prie V. kapinių ir važiavo į įvykio vietą. Sumedžiota briedžio patelė niekur nebuvo tempta, buvo šlapia, su automobiliu neįvažiuosi. Matosi, kad dorojimas vyko nušovimo vietoje. Nufilmavo visą vietą, važiavo į namus, kur jis pateikė dokumentus, licenciją, medžioklės lapą, surašė patikrinimo aktą. Laukiniai kanopiniai žvėrys yra dorojami tik aikštelėje. Kuomet jo laukė, jis jau buvo įvykio vietoje, kažką tvarkėsi. Nuo dorojimo aikštelės atstumas iki tos vietos gal 1,5 km. Tai speciali dorojimo aikštelė, kiekvieno sezono pradžioje ji turi būti priduota veterinarijos tarnybai. P. A. apie šios aikštelės vietą žinojo. Briedžio patelė yra gan didelė, gali būti, kad jos išvežimas yra sunkus, ji gali sverti 150-200 kg. P. A. paaiškino, kad buvo atsinešęs kėdę, parodė medį, kurio šakos nulūžusios. Paklausus kaip jis įlipo, tuomet sakė, kad turėjo bokštelį. Įrodyti negali, bet yra įtarimai, kad šauta buvo gal iš automobilio. Atstumas iki aikštelės nuo tos vietos gal apie 30-40 m. Jokių vilkimo pėdsakų nėra, tik žmonių praėjimas, takelis. Briedis turėjo būti velkamas. P. A. sakė, kad atsivežė gervę iki kelio, iki jo apie 50 m, galimybės privažiuoti ten nėra, nes buvo šlapia. Įsitikinęs, kad gyvūnas buvo išdorotas vietoje, kadangi buvo daug kraujo, skrandžio turinys paliktas, išmatos, kaulų nuotrupos, gabaliukai, kurie atsiranda kapojant. Pirmadienį apžiūrint rado išpjautą briedžio stuburą toje pačioje teritorijoje. Buvo nutemptas žvėrių iš įvykio vietos. Dorojimo aikštelėje buvo tuščia. Po gyvūno nušovimo važiavo antrą dieną gavus skundą. Skundą gavo iš medžiotojų būrelio. Kanopiniai žvėrys visi apdorojami tik pirminėse dorojimo aikštelėse, nėra jokių išimčių. Gyvūnai į jas nuvelkami virvių pagalba tempimo būdu. Pažeidimas buvo užfiksuotas vienas, kad nušovimo metu jis neturėjo licencijos, kadangi nušovimo metu medžiotojas turi ją turėti su savimi ir užpildyti nedelsiant. Dokumentai buvo išimti ir užpildyti po nušovimo. Asmuo, su savimi neturėdamas licencijos, šovė licencijuotą žvėrį. P. A. sakė, kad žvėrį nušovė 20.00 val. ar po 20.00, o užpildė apie 24.00 val. Pažeidimas tas, kad jis dokumentų su savimi neturėjo. Kad P. A. dokumentų neturėjo, sužinojo iš D. S., kuris yra būrelio registratorius, tiksliai nežino. Licencijos išduodamos medžiotojų grupėms, kurios licencijas dalinasi. Neturint licencijos, medžioti gyvūno negalima. P. A. sakė, kad licenciją turėjo su savimi. Sakė, kad jis vienas pats dorojo gyvūną, atsivežė gervę, dorojo priekaboje, bet tokių žymių nesimato. Po to bylos nebevedė. D. S. sakė, kad P. A. paskambino telefonu dėl licencijos, sakė, kad sumedžiojus patelę, apie ją vaikščiojo jaunikliai ir jis prie jos negalėjo prieiti. D. S. sakė, kad paskambino maždaug 23.30 val. Su P. A. susitarė susitikti, tačiau susitiko ne sutartoje vietoje. Įtarė, kad jis tuo laiku tą vietą susitvarkė ir parsivežęs prie jų kitas liekanas išsikrovė. Ekspertizėje rašoma, kad griaučiai šviežiai sumedžioto gyvūno, tai matosi ir nuotraukoje. Kiek iš viso nušauta per sezoną gyvūnų, būreliai pristato dokumentus sezono pabaigoje, nes licencijų briedžiams yra vienetai. Asmuo buvo įvykio vietoje, kuomet jo laukė jo prie jo sodybos, mano, jis norėjo susitvarkyti įvykio vietoje. Su S. B. yra pažįstami, apie P. A. ir S. B. tarpusavio santykius žino. Yra prieš du metus padavęs prašymą šiam būreliui tapti būrelio nariu. Su S. B. ir P. A. kalbėjo dėl narystės. Yra medžiojęs kartu su S. B.. Į medžioklę kviesdavo Ka.. Būrelio vadovu yra buvęs ir P., B.. Nuo bylos nusišalino, nes R. Š. sakė bylą perduoti kitam, kada tiksliai – pasakyti negali. P. A. buvo pas direktorių pasišnekėti, po to sakė perduoti bylą kitam inspektoriui, dėl ko – jam nepaaiškino. Kaulų gabaliukai matosi nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje, dar ir dabar turi šaldiklyje paimtus kauliukus, gali atnešti. Kad kaulai yra kapoti ir 100 procentų briedžio, negali pasakyti. Kad kapoti nuo stuburo, aiškiai matosi, kaulai gal nuo kojos. Jo išsilavinimas aukštasis, tikslieji prietaisai. Ar kaulai atsirado šūvio pasekoje, negali pasakyti. Mano, kad kaulai kojos, nes jie tuščiaviduriai. P. A. sakė, kad gyvūnas paėjo porą žingsnių ir krito vietoje. Po to jaunikliai vaikščiojo aplink ir jis negalėjo prieiti porą valandų. Šūvio pasekoje tiek skrandžio turinio negalėjo būti, jie galėjo atsirasti tik apdorojimo pasekoje. Jei būtų pataikyta į pilvą, tai gyvūnas būtų bėgęs. Išeinanti šovinio skylė yra platesnė, įeinanti - tik kulkos, o toliau kulka plėšo. Tai priklauso kokia kulka buvo šauta. Šauta buvo iš karabino, kokia kulka, neklausė, žiūrint kaip ji kliudė kaulus. Apdorojimas yra tik vidurių paleidimas, kailių lupimas, mėsos atskyrimas yra dorojimas. Dorojimas yra apibrėžtas taisyklėse, aplinkos apsaugos įsakymuose, veterinarijos, be sąvokos neaktualios, matė įvykį. Kanopiniai žvėrys yra dorojami aikštelėje. Žvėrys išdorojami pagal taisykles, viską privaloma atlikti aikštelėje. Skrodimo ir dorojimo atliekos yra visi viduriai. Buvo kviečiamas S. B. į medžioklę. Nepamena, kad sakė „jei nesugebi priimti, teks kalbėti su B.“. Kad V. medžioklės plote per varymą buvo rastas negyvas briedis, po to atvejo S. B. pasakė. Tą dieną, kuomet apžiūrėjo, S. B. pasakė, kad po varymo buvo rastas kitas briedis. Į tą vietą nuvykęs nebuvo, nes jam buvo aktuali ta vieta, kur buvo padarytas pažeidimas. Apie P. A. ir S. B. konfliktą žino. Pirmadienį išsikvietė S. B., kad jis, kaip vietinis, geriau žino plotus, nuvyko pasižiūrėti į įvykio vietą. Vyko jo prašymu. Apie kitą briedį nėra girdėjęs, nei matęs, suprato, kad jis jau buvo supuvęs, o šiuo atveju, tai buvo šviežia mėsa, stuburas. Yra reikalavimai kaip turi būti sutvarkytos duobės, turi būti aptvertos, uždėti dangčiai. Nuvykus į įvykio vietą, dangtis buvo uždengtas, nes jį atidarė. Duobės nefilmavo, gal filmavo S. B.. Ar duobė buvo aptverta, tiksliai nepamena. Dangtis buvo medinis, duobė gili. Duobė yra valoma pagal reikalavimus, ją pripylus iki 1 metro. Duobėje nieko nebuvo. Įrašė, kad rastas stuburas, nutemptas, apkandžiotas. Kito briedžio nematė, šiuo atveju buvo švieži kaulai, keletos dienų. Kadangi penktadienį vyko iš darbo, neturėjo guminių batų, kitą dieną vyko su S. B.. Rado kaulus. Oficialaus pranešimo nebuvo, tik pasakyta iš medžiotojų. Būrelis privalo atliekas sumesti į savo dorojimo aikšteles. Buvo pasakyta susitvarkyti ir utilizuoti atliekas, kas, kam pasakė, nepamena. Šis briedis buvo nušautas neseniai, o apie kitą informavo, kad yra supuvęs, sutrūnijęs. Medžiotojas yra 6 metus. Liudytojas V. V., pakomentuodamas vaizdo įrašą, parodė, kad pradžioje įvykio vietos nefilmavo. Po to kvietė veterinarus, klausė, ar tai briedžio stuburas. Po to vežė tyrimus atlikti į Vilnių ar Kauną, kad pasakytų savo nuomonę. Šiauliuose veterinarai pasakė, kad jų nuomone, kaulai yra briedžio, bet parašyti raštiškai atsisakė. Tuomet siuntė tyrimo atlikimui. Nuotraukose matosi, kad kraujas buvo šviežias. Mėsa pabuvusi pasidaro tamsi, o čia yra šviesiai raudona. Aikštelės aptvėrimas yra, bet šioje aikštelėje galbūt ir įmanoma į ją patekti gyvūnams. Jos aukštis gal 1 m. Duobes priima veterinarai ir jie nustato, ar duobė tinkama. Duobėje nėra atliekų. Atidengė duobę, buvo medinis dangtis. Nuvykus su P., duobėje nebuvo lapų primesta. Dangtis ant duobės nebuvo nustumtas. Nuotraukos kai kurios darytos ne jų. Dėl nuotraukų, kada jos darytos, įtarimų nekyla, bet gali komentuoti tai ką pats matė. Per tvorą pralysti gyvūnai gali, dėl duobės priėjimo nežino. Matosi skrandžio turinys, jo pavyzdžių nepaėmė. Žvėrį turėjo medžioti tykojant, nes nėra bokštelio. Kauliukai matėsi pradžioje filmuotos medžiagos. Sumedžiotas gyvūnas be licencijos, kiti medžioklės dokumentai buvo tvarkingi. Pažeidimas buvo akivaizdus, kad gyvūnas buvo dorotas įvykio vietoje. Tyrimą atliko jis. D. S. paaiškinimą ėmė kolega.
Liudytojas S. B. teisme parodė, kad P. A. yra matytas, santykiai su juo yra įtempti. Buvo būrelio pirmininkas, prieš mėnesį jį išmetė iš būrelio, šiuo metu yra nei narys, nei pirmininkas. Sprendimą skųs teismui. P. A. - būrelio narys. Su P. A. du metus bylinėjasi teismuose. Pažįstami su P. A. yra gal 35 metus, konfliktai yra susiję su medžiokle, nes jo (S. B.) požiūris, kad reikia laikytis įstatymų, tvarkos. Internete paskelbė registratorius, kad 23.50 val. sumedžiota briedžio patelė, bet buvo ruduo, purškė lietus, tamsu, nebuvo mėnulio, pagalvojo kaip žmogui pasisekė, nors jo bokšteliai yra apleisti. Ryte pasiskambino registratorius D. S., jis sakė, kad naktį P. A. sūnus 01.00 val. atvyko pasiimti licencijos. Įvertinęs visas aplinkybes, pagalvojo, kad briedis sumedžiotas neteisėtu būdu, norėjo pažiūrėti sanitarinę aikštelę. Pažiūrėjęs bokštelius, nuvažiavo prie savo bokšto, matėsi, kad nebuvo medžiota, bokšteliai apleisti, duobėje nieko. Nuvažiavo prie savo bokšto, kilo mintis, kad ankščiau buvo įdėtas internete filmukas, kad K. regioniniame parke nufilmavo briedį. Jame buvo tokia pati žolė. Paskambino R. Š., pasakė, kad turi rašyti pareiškimą. Surašė pareiškimą, kitą dieną pareigūnai tyrė. Po to klausė, sakė, kad nušautas šalia kelio. Po švenčių važiavo su pareigūnais į tą vietą, ten kelias, nėra bokštelių. Briedis sumedžiotas galėjo būti naudojant naktinio matymo prietaisus, kadangi matomumas buvo blogas ir neįmanoma iš tokio atstumo nušauti. Įtaria, kad buvo šauta iš automobilio. Parašė departamentui pareiškimą. Kitą dieną paskambino inspektorius ir paprašė važiuoti apžiūrėti tą vietą. Pavaikščiojo ir rado briedžio stuburą nugriaužtą, nutemptą. Matėsi kaulų, smulkių kauliukų, skrandžio turinio likučių. Paklausė, ką P. A. sakė, kaip jis sumedžiojo, parodė, kad iš medžio, tačiau jokio pastatomo ar kitokio bokštelio nebuvo. Po mėnesio R. paskambino ir paklausė „kas pas jus dedasi, ant kelio mėtosi briedžio kojos“. Inspektoriai nuvykę į sodybą tikriausiai neskaičiavo kojų. Gyvūnas buvo dorojamas ne vietoje, plėšrūnai nutempę stuburą, gyvūnas išdorotas nušovimo vietoje. Nuo nušovimo iki išdorojimo aikštelės apie 4 km, tikslaus atstumo pasakyti negali. Licenciją P. A. padavė registratorius, nes jis su savimi jos neturėjo. Jos pasiimti atvyko apie 01.00 val. sūnus ir nuvežė P. A.. Medžioklės metu P. A. turėjo turėti ir nušovus nedelsiant užpildyti. Licencijas išduodavo jis kaip būrelio vadovas ir jo įgalioti asmenys - grupės vadovai. Registratoriui įgaliojimas galioja nuo spalio 1 d. iki naujų metų, jis teisės išduoti licenciją neturėjo, bet ją padavė. Licencijos šaknelės nėra, ji negrąžinta. Ant šaknelės užrašoma data ir išduodantis asmuo deda savo parašą. Vertina kaip neteisėtą gyvūno sumedžiojimą. Apdorojimo aikštelėje atsidūrė 30 dieną apie 11.00 val. Aikštelėje nieko nebuvo, apkritę rudeniniai lapai, atkėlė dangtį, pasižiūrėjo, kaip buvo sumedžiotos stirnos atliekos, taip ir buvo, daugiau nieko duobėje nebuvo. Stirna buvo sumedžiota seniai, kailis sudžiuvęs, šviežių atliekų nebuvo. Pareigūnai sodyboje rado sudėtas dėžėje atliekas, jo manymu, turėjo viskas būti išimta ir nufilmuota. Rūpinasi visais medžiotojais, ne jis vienas yra būrelyje. Administracinės nuobaudos už atliekų dorojimą ne vietoje yra taikytos 5-7 žmonėms, kurie negalėjo įrodyti, kur tas atliekas padėjo. Licencija užpildyta neteisingai, P. A. turi nuobaudą dėl stirnų licencijų pildymo. Sumedžiota G.miške, licencija užpildyta A. miške. P. A. buvo taikytas įspėjimas dėl neužpildytos licencijos prieš 4 metus. Nuo miškų atstumas yra apie kilometrą. Riba yra aiški, vienoje pusėje G. miškas, kitoje pusėje kelio laukas ir už lauko matosi A. miškas. Dokumentai buvo netvarkingi. Dokumentų iš karto negauna, jie būna pas medžiotoją, kol baigiasi medžioklės lapas, po to tik dokumentus matė. Tuo metu susidarė tokį įvaizdį, kad licencija užpildyta. Taip įsivaizdavo. Elektroninį laišką skaitė, suprato, kad buvo susitarta su registratoriumi ir jis parašė informaciją visiems, kad išvengti atsakomybės. Jis sakė, kad parašė pareiškimą, kad situacija būtų tiriama ir kad būtų išsiaiškinta, kur tas briedis būtų sumedžiotas. Jis meluoja. Jis turi pyktį. Prieš 4 metus buvo sumedžiotas briedžio patinas ir buvo apkaltintas, kad jį atvilko. Jį apkaltino D. S.. Jis pasakė „aš šoviau“, paklausė su kokiu šautuvu, sakė su mažo kalibro šautuvu, sakė, kad „pasiimk licenciją ir susitvarkyk“. Po to paskambino, sako „aš nešoviau, šoviau usūrinį šunį“, paklausė, ar tuomet brakonieriai šaudo, reikia kreiptis į aplinkosaugos departamentą. Ten pasakė, kad jei nufilmuotų, rastų kulką, tuomet tirtų. Jie išskrodė, pateikė kulką, bet tyrimas nebuvo pradėtas. Apie rastą gaišeną pranešė R. Š., tiksliai nepamena. Sutvarkyti rastą gaišeną privalėjo. Pats gaišenos nematė. Su V. V. yra pažįstami, kartais būrelyje medžioja. Jis, P. A., K. G. yra kvietęs į medžioklę. Prašymas yra pateiktas, užregistruotas, atsiradus galimybėms, bus keliamas klausimas, kad priimti į būrelį. Į asociuotus narius vietos nebuvo ir klausimas taryboje nebuvo svarstytas. Prašymas tik buvo užregistruotas, kad yra pateiktas. V. medžioklės plotas yra 3 200 ha. 30 dieną atvažiavo prieš 11.00 val., patikrino sanitarinę duobę, pravažiavo kelius, bokštelius, bet pažiūrėjo galimybę gal medžiota neteisėtai. Svarstė galimybę pakalbėti su medžiotoju, bet prisiminus 2013 metų įvykį kuomet 11.00 val. užsiregistravo, kad medžioklėje su ginklu, o 1.00 val. pasigirsta šūvis. Pamatė P. A. džipą, paklausė, ar užsiregistravęs, kad yra su ginklu, tai buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais. Neskambino ir neklausė šiuo atveju.
Liudytojas D. S. teisme parodė, kad P. A. yra medžiotojų būrelio narys, santykiai su juo normalūs, nėra nei geri draugai, nei priešai. Yra medžiotojų būrelio narys. Spalio 29 dienos vėlų vakarą paskambino P. A. ir pasakė sumedžiojo briedį. Kuomet paklausė ką, jis atsakė „nematau, negaliu prie jo prieiti, nes šalia yra du briedžiai. Jie eina link manęs“. Skambutis buvo nuo 23.00 iki 24.00 val. Tuo metu buvo registruojantis asmuo, išduodavo licencijas. P. A. paskambino pranešti apie sumedžiotą žvėrį. Licenciją P. A. su savimi turėjo, tik nepamena kokią, ar briedžio patinui, ar patelei. Jis sakė „galėčiau sumedžioti ir antrą, bet neturiu licencijos“. Jis sakė „galiu privežti“, sako „atvažiuos paimti mano sūnus“, sūnui ir padavė. Paaiškinimus duodamas gal visko nepasakė, jį užklupo darbe, nieko negalvojo, padavė rašyti pagal S. B. pavyzdį, pasakė, kad nebūtų skirtumų. Jam pavyzdį davė R. K., pasižiūrėjo ir surašė. Sūnus atvyko už 15-20 minučių. Briedis buvo sumedžiotas. Kito gyvūno nesumedžiojo, nes apie kitą gyvūną jam nieko nepranešė. Iš ryto paklausė, kas konkrečiai buvo sumedžiota ir patalpino į internetinį puslapį. Po P. A. skambučio, praėjus 20 minučių atvyko sūnus. Buvo būrelio pirmininko S. B. pasakymas, kad „jei kartais neturite licencijos su savimi, galite medžioti ir, jei reikės, licencija bus privežta“. Taisykles dėl licencijų turėjimo žino. Turėjo dvi licencijas būreliui. Miško pavadinimo pasakyti negali. Licencijoje rašoma, kuriame plote sumedžiotas gyvūnas, miško pavadinimas nerašomas. Kadangi licencijų kiekis yra ribotas, neįmanoma kiekvienam jas turėti reikiamu momentu. Teisiškai tai neteisinga, bet toks yra sprendimo būdas. Rašydamas „šiuo atveju to daryti nereikėjo“ tikriausiai turėjo mintyje, kad jis turėjo licenciją. P. A. turėjo vieną licenciją, jei būtų žinojęs, būtų išsaugojęs registracijos lapą. Registracijos lapo neišsaugojo. Konkrečiai įvardinti, kokią licenciją P. A. turėjo, negali, nes kokią turėjo, nėra tikras. Jo sūnus dar prašė virvės ištempimui, ją davė. P. A. klausė „gal kas nors yra iš būrelio narių medžiojančių netoli, padėtų sutvarkyti“. Pagal taisykles priklauso žvėrį išsitempti, bet pagal aplinkybes mano, jei neįmanoma, galima išdalinti. Medžiotojas yra nuo 1992 metų. Dirba medžioklės reikmenų parduotuvėje „V. G.“ 11 metų. Šaudmenys yra skirti šaudyti į taikinius, kurių kulka dengta, ir kanopiniams žvėrims medžioti būna ekspansyvios, kurios, sutikusios kliūtį, deformuojasi, sukelia stiprų hidrodinaminį efektą. Kuo silpnesni audiniai, tuo stipriau ji juos plėšia. Angos kūne lieka, priklausomai į kokius audinius kulka kliūva, jei į kaulą, tuomet išėjimo anga 10 cm, jei kulka pataiko į vidurius, juos išnešti gali, jei yra pakankamai skysčio. Kaulo nuotrupas kulka gali išnešti, tai priklauso į kokius kaulus, kokio stambumo kulka pataikys. Su S. B. sutaria prastai, problemų turi nuo senų laikų. S. B. pripažįsta tik savo tiesą, kitų tiesos nebūna. P. A. pasiūlė antrą licenciją, dabar detaliai nepamena. Sūnus atvyko pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Padavė licenciją, ji buvo grąžinta, nes briedžiai pasitraukė. Licenciją grąžino kitą dieną pasirašytinai. P. A. sūnus padėjo parašą, jis taip pat medžiotojas ir to paties būrelio narys. Licenciją jis paimti galėjo, nes registracijos dokumentas laisva forma, sudarytas dėl jo paties. Šis lapas nėra išsaugotas, atsiskaitė ir juos pridavė būrelio pirmininkui.
Liudytojas A. A. teisme parodė, kad žino, jog gamtos apsauga apskundė tėvą, kad jis neteisingai sumedžiojo gyvūną. Datos nepamena, tėvas atvažiavo pas jį į parduotuvę, kadangi yra parduotuvės „O.“ direktorius, sakė turi licenciją ir važiuoja medžioti briedį, važiuoja į V.. Siūlė važiuoti kartu, sakė nori išbandyti vilioklį. Kadangi jam atsirado darbų, nevažiavo. Vakare tėvas apie 23.00 val. paskambino, kad sumedžiojo briedį ir dar du briedžiai yra šalia, sakė „jei nori sumedžioti, atvažiuok, tik pasiimk licenciją, užvažiavęs pas D. S.“. Nuvyko pas D. S., pasiėmė licenciją, virves, kurių prašė tėvas ir važiavo. Važiuojant, neprivažiavus A. paskambino tėvas ir pasakė, kad briedžiai pasitraukė ir gali nebevažiuoti. Kadangi ryte į darbą, apsisuko ir važiavo namo. Paklausė, ar nereikia pagalbos, sakė, kad pasiims gervę ir pats susitvarkys. Gyvena prie Šiaulių K., V. yra už 40 km. Manė, kad atvykus jam, briedžiai bus netoli, nes briedžiai - sėslūs gyvūnai. Licencija, kurią paėmė, buvo skirta jam, nes tėvas turėjo. Yra medžiotojas, G. būrelio narys. Briedį būtų medžiojęs sėlinant. Žino, kad nėra galima medžioti sekant ir apšviečiant, bet jei briedis būtų netoli, tai būtų matę. Tėvas būtų paaiškinęs kaip jį reikia medžioti. Licenciją jam išdavė briedžio patinui. Tiksliai nežino kokia licencija buvo išduota, buvo užrašyta „briedis“. Nebenuvyko į vietą, nes susiskambino su tėvu. Licenciją atidavė D. S. kitą dieną. Medžiotojas yra nuo 2007 metų. Yra tekę nušauti stambesnį kanopinį žvėrį. Kulkos išėjimo angą yra tekę matyti. Žino su kokiais šoviniais medžiojo tėvas. Šoviniai buvo naudojami „Norma 308 Oryx“. Jų kulkos išėjimas priklauso nuo to, kur kulka klius, į kokius gyvūno audinius, gali būti skylė delno dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010).
Nagrinėtinu atveju P. A. buvo nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimties iki dviejų šimtų penkiasdešimties litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą iki vienerių metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus. Pagal taisyklių 16 p. medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus: 16.1. medžiotojo bilietą su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą (ši žyma neprivaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos); 16.2. galiojantį medžioklės lapą; 16.3. galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu 16.4. licencijas medžiojamiesiems gyvūnams medžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuojama. Pagal taisyklių 22 p. licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti galioja tik medžiojant joje nurodytame medžioklės plotų vienete arba tik tam tikroje medžioklės plotų vieneto dalyje (miške, seniūnijos teritorijoje ir pan.), jeigu tikslus medžioklės plotų vieneto dalies pavadinimas turi būti įrašomas vadovaujantis atitinkamu savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos sprendimu, priimtu medžioklės taisyklių 38 punkte nustatyta tvarka. Pavadinimą medžioklės plotų vieneto arba jo dalies, kurioje galioja licencija, prieš išduodamas licenciją įrašo atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas asmuo. Licencijos atkarpa turi būti užpildyta prieš paimant sumedžiotą gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant sumedžioto gyvūno apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, išskyrus atvejus, kai medžioja vienas medžiotojas. Individualiai medžiojantis medžiotojas licencijos atkarpą privalo nedelsdamas užpildyti gyvūno sumedžiojimo vietoje, o užpildytos licencijos numerį įrašyti į medžioklės lapą. Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti nesuteikia teisės medžioti neturint medžioklės lapo ir kitų būtinų medžioklės dokumentų. Jei apie sumedžiotus gyvūnus nepažymima medžioklės lape ir licencijose medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktuose nustatyta tvarka, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Taisyklių 23 p. numato, kad už teisingą medžioklės lapo pirmos pusės užpildymą pagal medžioklės taisyklių 19 punkto reikalavimus atsako medžioklės lapą išduodantis asmuo, už antros pusės užpildymą pagal medžioklės taisyklių 21 punkto reikalavimus – medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą pagal medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas (arba individualiai medžiojantis medžiotojas) ir medžiojamąjį gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Taisyklių 24 p. nustato, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo). Medžioklės vadovas privalo užtikrinti, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos, plėšriųjų gyvūnų kūnai būtų sumetami tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes ir laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 (Žin., 2002, Nr. 106-4778) (24.13 p.). Pagal taisyklių 47 p. nuostatas medžioklės plotų naudotojas privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę. Sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos, plėšriųjų gyvūnų kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę. Medžioklė leidžiama tik tuose medžioklės plotų vienetuose, kurių naudotojai yra gavę rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės apžiūros aktą, liudijantį aikštelės tinkamumą naudoti. 58.14 punkte įtvirtintas draudimas medžioti žvėris ir paukščius naudojant neatrankinius būdus, dėl kurių atitinkamų rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, medžioti žvėris ir paukščius, kurie pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus nepriskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus draudžiamu juos medžioti terminu arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė uždrausta arba pasibaigęs (neprasidėjęs) jų medžioklės sezonas, neturint Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo, arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė licencijuojama, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti.
Nagrinėtinu atveju tai, kad P. A. pažeidė atitinkamas medžioklės normas, kurios įvardintos pažeridimo protokole ir nutarime, patvirtina liudytojų V. V., S. B. teisme duoti parodymai, pirminis D. S. paaiškinimas, filmuota medžiaga, Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros dėstytojų pateikta ekspertizės išvada dėl gyvūno rūšies nustatymo. Šie įrodymai yra sutampantys ir vienareikšmiškai patvirtina P. A. kaltę pagal ATPK 85 str. 5 d. nuostatas.
Nors P. A. tvirtino, kad briedžio patelę sumedžiojo 2013-10-29 apie 20 val. ir turėjo medžioklės dokumentus, jo vardu išduotą galiojantį medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini) ir licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) sumedžioti briedžio patelę arba jauniklį iki vienerių metų atkarpą nedelsiant užpildė žvėries sumedžiojimo vietoje, tokia jo pozicija nėta pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.
Liudytojas V. V. teisme parodė, kad P. A. sakė, kad žvėrį nušovė 20.00 val. ar po 20.00 val., o licenciją užpildė apie 24.00 val.; pažeidimas tas, kad jis dokumentų su savimi neturėjo; kad P. A. dokumentų neturėjo, sužinojo iš D. S., kuris yra būrelio registratorius, tiksliai nežino; D. S. sakė, kad P. A. paskambino telefonu dėl licencijos, sakė, kad sumedžiojus patelę, apie ją vaikščiojo jaunikliai ir jis prie jos negalėjo prieiti; D. S. sakė, kad paskambino maždaug 23.30 val.
G. medžiotojų būrelio pirmininkas medžiotojas S. B. 2013-11-11 parašytame paaiškinime nurodė, kad 2013-10-30 kalbėjo telefonu su būrelio medžiotoju D. S., kuris yra atsakingas už licencijų išdavimą. D. S. jam paaiškino, kad medžiotojas P. A. 2013-10-29 23.50 val. sumedžiojo briedžio patelę, o pas jį atvykęs P. A. sūnus paėmė licenciją briedžio patelei po to kai buvo sumedžiota briedžio patelė.
Liudytojas S. B. teisme parodė, kad internete paskelbė registratorius, kad 23.50 val. sumedžiota briedžio patelė, bet buvo ruduo, purškė lietus, tamsu, nebuvo mėnulio, pagalvojo kaip žmogui pasisekė, nors jo bokšteliai yra apleisti; ryte pasiskambino registratorius D. S., jis sakė, kad naktį P. A. sūnus 01.00 val. atvyko pasiimti licencijos; licenciją P. A. padavė registratorius, nes jis su savimi jos neturėjo. Jos pasiimti atvyko apie 01.00 val. sūnus ir nuvežė P. A.; medžioklės metu P. A. turėjo turėti ir nušovus nedelsiant užpildyti.
D. S., kuris yra G. medžiotojų būrelio medžiotojas, teikdamas pirminį paaiškinimą Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai (19 b. l.), nurodė, kad 2013-10-29 apie 23.50 val. jam paskambino medžiotojas P. A. ir pranešė, kad V. medž. pl . v. sumedžiojo briedžio patelę, paprašė jį privežti licenciją ir virves ištraukimui. Vėliau medžiotojas P. A. su juo susitarė, kad licenciją paduos jo sūnui A. A.. Tuo pačiu P. A. pasiteiravo gal kažkas medžioja iš būrelio narių ir galėtų padėti susitvarkyti. Jeigu žinoma, kad yra vienam ar kitam gyvūnui sumedžioti licencija, sumedžiojama ir skambinasi, kad būtų privežta licencija. Gi teismo posėdyje liudytojas D. S. iš esmės parodė kitokias aplinkybes, t. y. kad spalio 29 dienos vėlų vakarą paskambino P. A. ir pasakė sumedžiojo briedį; kuomet paklausė ką, jis atsakė „nematau, negaliu prie jo prieiti, nes šalia yra du briedžiai. Jie eina link manęs“; skambutis buvo nuo 23.00 iki 24.00 val., tuo metu buvo registruojantis asmuo, išduodavo licencijas; P. A. paskambino pranešti apie sumedžiotą žvėrį; licenciją P. A. su savimi turėjo, tik nepamena kokią, ar briedžio patinui, ar patelei. Jis sakė „galėčiau sumedžioti ir antrą, bet neturiu licencijos“. Jis sakė „galiu privežti“, sako „atvažiuos paimti mano sūnus“, sūnui ir padavė. Liudytojas tokį parodymų pasikeitimą paaiškino tuo, kad „paaiškinimus duodamas gal visko nepasakė, jį užklupo darbe, nieko negalvojo, padavė rašyti pagal S. B. pavyzdį, pasakė, kad nebūtų skirtumų“. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad liudytojui D. S. buvo daromas atitinkamas spaudimas iš pareigūnų pusės. Be to, jis nebuvo apklausinėjamas kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl nesuprantamas liudytojo pastebėjimas apie „jo užklūpimą darbe“. Kadangi liudytojo teisme duoti parodymai skiriasi nuo jo pirminių paaiškinimų, įvertinus, kad liudytojas su P. A. yra pažįstami, teismas turi pagrindo remtis būtent pirminiu D. S. paaiškinimu, o ne parodymais, duotais teisme, ar atitinkamais paaiškinimais, kurie buvo užfiksuoti internetiniame susirašinėjime.
Liudytojas A. A. teisme parodė, kad tėvas atvažiavo pas jį į parduotuvę, sakė turi licenciją ir važiuoja medžioti briedį, važiuoja į V.; siūlė važiuoti kartu, sakė nori išbandyti vilioklį; kadangi jam atsirado darbų, nevažiavo; vakare tėvas apie 23.00 val. paskambino, kad sumedžiojo briedį ir dar du briedžiai yra šalia, sakė „jei nori sumedžioti, atvažiuok, tik pasiimk licenciją, užvažiavęs pas D. S.“; nuvyko pas D. S., pasiėmė licenciją, virves, kurių prašė tėvas ir važiavo, važiuojant, neprivažiavus A. paskambino tėvas ir pasakė, kad briedžiai pasitraukė ir gali nebevažiuoti; licenciją atidavė D. S. kitą dieną. Tačiau šio liudytojo parodymai neatitinka pirminio D. S. paaiškinimo, todėl teismas kritiškai vertina šio liudytojo teisme duotus parodymus ir jais nesiremia. Be to, įvertinus tai, kad A. A. yra P. A. sūnus, todėl teismas sprendžia, kad liudytojas iš esmės suinteresuotas bylos baigtimi ir duodamas atitinamus parodymus siekė padėti savo tėvui išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.
Be to, ir pats P. A., duodamas parodymus teisme, pripažino, kad licenciją užpildė nuėjęs prie briedžio 23.00 val. ar 24.00 val., t. y. jau praėjus atitinkam laiko tarpui po nušovimo.
Nors P. A. aiškino, kad tarp jo ir S. B. susiklostę itin konfliktiški santykiai ir dėl to S. B. galėtų apkalbėti P. A. pažeidimo padarymu, teismas pažymi, kad šiuo atveju P. A. kaltė įrodoma ne tik vieno S. B. duotais paaiškinimais, o byloje surinktų įrodymų visuma. Tai, kad S. B. 2013-10-31 susirašinėjime nurodė, kad „dokumentai tai tvarkingi“, šiuo atveju P. A. kaltės neeliminuoja, kadangi po įvykio vyko atitinkamas tyrimas ir aplinkybė dėl netinkamo dokumento užpildymo paaiškėjo tik vėliau, po asmenų duotų paaiškinimų ir kitų veiksmų atlikimo.
Taigi, iš surinktos įrodymų visumos matyti, kad pažeidimo protokole visiškai pagrįstai buvo nurodyta, kad “medžiotojas P. A. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), turėdamas galiojantį medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 29 d. apie 20.00 val. G. medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, V. medžioklės plotų vienete, K. rajone, nušovė briedžio patelę iš jam priklausančio legaliai laikomo medžioklinio šautuvo, su savimi neturėdamas licencijos briedžio patelei ar jaunikliui sumedžioti. Individualiai medžiojantis medžiotojas P. A. licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpą užpildė praėjus maždaug 4 valandoms po to, kai buvo sumedžiota briedžio patelė“. Kaltinimas šioje dalyje pasitvirtino.
Nors P. A. neigė, kad briedžio patelė buvo buvo išdorota būtent žvėries nušovimo vietoje, tačiau ir šiuo aspektu jo pozicija vertintina kritiškai, traktuojant ją kaip gynybinę, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės. S. B. 2013-10-30 pareiškime nurodyta, kad 2013-10-30, 11.30 val. patikrinus pirminės žvėrių apdorojimo aikštelės sanitarinę duobę, dorojimo atkliekų nerasta (11 b. l.). P. A. tvirtino, kad atliekų šiuo atveju nebuvo, kad jis laiko lūšis ir visas gyvūnas jam reikalingas, todėl jis buvo žvėrių dorojimo aikštelėje; nuo duobės buvo 15-20 metrų, briedis buvo išdorotas automobilyje.
Tačiau ši iškelta P. A. versija nėra įtikinama.
Atliekamo tyrimo metu 2013-10-31 Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai V. V. ir R. K. kartu dalyvaujant medžiotojui P. A., apžiūrėjo briedžio patelės sumedžiojimo vietą Kelmės r. G. medžiotojų būrelio, V. medžioklės plotų vienete esančiame G. miške. Apžiūrint įvykio vietą, aplinkos apsaugos pareigūnai nustatė, kad nėra briedžio patelės vilkimo pėdsakų žymių iš nušovimo vietos, esančios G. miške, iki esančio kelio, taip pat nėra ir transporto paliktų vėžių iki briedžio patelės nušovimo vietos. Nušovimo vietoje 2 m. spinduliu išminta, išguldyta žolė, matėsi didelės kraujo dėmės, skrandžio turinys, kapotų kaulų likučiai (patikrinimo aktas Nr. 116, daiktų ar dokumentų paėmimo protokolas prie patikrinimo akto Nr. 116, vietos apžiūra fiksuota filmavimo kamera). Iš briedžio nušovimo vietos link esančio keliuko buvo tik išmintas takas, tai parodo, kad briedžio patelė buvo dorojama nušovimo vietoje, o skerdiena nešama link transporto priemonės. Tai akivaizdžiai matyti iš byloje eančios videomedžiagos. Po įvykio vietos apžiūros buvo nuvykta į G. medžiotojų būrelio pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę ir nustatyta, kad sumedžiota briedžio patelė nebuvo išdorota aikštelėje, briedžio patelės skrodimo ir dorojimo atliekų, kailio, įvairių vidaus organų, vidurių, galvos, kojų, žvėrienos dorojimo atliekų duobėje nerasta. 2013 m. lapkričio 4 d. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. V., kartu su G. medžiotojų būrelio pirmininku S. B. nuvyko į G. mišką į briedžio patelės nušovimo vietą. Detaliau apžiūrint įvykio vietą G. miške prie nedidelių eglučių buvo rastas galimai briedžio patelės dalis stuburo su dubens kaulais. Ant kaulų matėsi mėsos likučiai, plaukai. Išdoroto laukinio gyvūno kaulai rasti apie 20 metrų nuo briedžio patelės sumedžiojimo vietos užfiksuotos 2013 m. spalio 31 d. patikrinimo akte Nr. 116. Minėtas faktas užfiksuotas patikrinimo akte Nr. 117, vieta ir įkalčiai filmuoti ir fotografuoti filmavimo kamera. Paimti stuburo kaulai su dubens kaulais, surašant daiktų ar dokumentų paėmimo protokolą prie patikrinimo akto Nr. 117. 2013 m. lapkričio 6 d. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedrai pateikti gyvūno plaukai, rasti ant stuburo ir dubens kaulų, bei kompaktinis diskas DVD-R su gyvūno skeleto liekanų nuotraukomis ekspertizei atlikti. 2013 m. lapkričio 22 d iš Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto gauta išvada dėl gyvūno rūšies nustatymo. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas atlikęs ekspertizę nustatė, kad plaukai ir skeleto (stuburo su dubens kaulais dalis) priklausė briedžiui o minėtas žvėris buvo sumedžiotas ne anksčiau kaip prieš kelias savaites. P. A. iškelta versija, kad atitinkamos gyvūno dalys galėjo būti likusios nušovimo vietoje būtent šūvio pasekoje, įvertinus aukščiau išdėstytą, laikytina kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės. Taigi, iš šių surinktų įrodymų akivaizdžiai matyti, kad P. A. nušautas gyvūnas buvo išdorotas būtent jo nušovimo vietoje.
Institucijos atstovo argumentai dėl netinkamai įvardinto miško, kuriame buvo sumedžiotas žvėris, neanalizuotini, kadangi toks pažeidimas nebuvo suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole.
Nors skunde nurodyta, kad byloje esantis 2014-01-03 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neįskaitomai, todėl neįmanoma suprasti kokių pažeidimų padarymu yra kaltinamas, tačiau pats pareiškėjas skunde aiškiai išdėstė dėl ko jam buvo pareikštas kaltinimas (skundo pirmas lapas), be to, pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas yra identiskas nutarimo turiniui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl atitinkamo protokolo surašymo buvo suvaržytos asmens teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Kitos skunde ir teisminio nagrinėjimo metu P. A. nurodytos aplinkybės jo pozicijos pagrįstumo taip pat neįrodo.
Teismas, nešališkai įvertinęs ginčo situaciją, sprendžia, kad P. A. inkriminuotas pažeidimas yra įrodytas, jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Įvertinus tai, kad nebuvo nustatyta jokių P. A. atsakomybę lengvinančių (ATPK 31 str.) ir sunkinančių (ATPK 32 str.) aplinkybių, skirta 150 Lt nėra laikytina per griežta atsakomybės priemone, ji atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį.
Darytina išvada, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 1 AM108651 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jo naikinti, todėl P. A. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302(4) str., teisėjas
nutarė:
P. A. skundo netenkinti.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 1 AM108651, kuriuo P. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta 150 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.