Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-16 · Civilinė byla Nr. 2A-306-614/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-16
Bylos Nr.
2A-306-614/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37143-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
UAB „Naujoji Pilaitė“
Trečiasis asmuo
UAB „Vilniaus šilumos tinklai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-306-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37143-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 3.1.7.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglės Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei UAB „Naujoji Pilaitė“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus šilumos tinklai“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti 1278,61 Eur skolą, 153,90 Eur materialiąsias metines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad pagal 2009-04-10 šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį Nr. 2IP-003 ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją gyvenamiesiems pastatams adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovė vykdo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Minėtuose pastatuose, ieškovei atliekant įvadinio šilumos apskaitos prietaiso nurašymą nustatyti šilumokaičių gedimai – šilumokaičiai buvo nesandarūs. Atsakovė operatyviai gedimų nepastebėjo ir nepašalino, todėl pastate (duomenys neskelbtini), 2013-01-29 užfiksuotas 55 m³ didesnis nei įprastai karšto vandens suvartojimas, kai pastate (duomenys neskelbtini), 2015-02-03 užfiksuotas 115 m³ didesnis nei įprastai karšto vandens suvartojimas. Už pastatuose esančių šilumnešių nutekėjimus susidarė 1278,61 Eur skola, taip pat ieškovė paskaičiavo 153,90 Eur palūkanas laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2016-10-10. Atsakovė turėjo pareigą stebėti šilumokaičio duomenų pakitimus, 1 kartą per savaitę įrašydama į žurnalus šilumokaičio duomenis apie suvartotą šilumos kiekį bei sušildyto vandens kiekį. Atsakovei tai vykdant aplaidžiai, ieškovei teko pačiai nustatinėti nutekėjimo priežastis. Ieškovė papildomai nutekėjusį karšto vandens kiekį gyventojams neįskaičiavo, nes gyventojai pagal įvadinio skaitiklio duomenis tokio kiekio karšto vandens nesuvartojo, bet šis buvo nutekėjęs.Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2012-09-12, 2012-10-03, 2012-11-05, 2012-12-11 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), karšto vandens sistemos priežiūros žurnale fiksuota, kad šilumokaitis sandarus. 2014-09-29, 2014-10-02, 2015-01-16 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), karšto vandens sistemos priežiūros žurnale fiksuota, kad šilumokaitis sandarus. Ieškovės nustatytas minėtų pastatų šilumokaičių vidinis nesandarumas 2013-01-28 ir 2015-02-03 galimas nustatyti tik ieškovės naudojama nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistema „RubiSafe“ arba atliekant šilumokaičio sandarumo patikrinimą. Atsakovei „RubiSafe“ nuotolinio stebėjimo sistema leista naudotis tik nuo 2015-12-22, todėl iki to laiko atsakovė neturėjo galimybės stebėti nutekėjimus šilumokaičių viduje. Ieškovė apie kilusius gedimus atsakovės neperspėjo, todėl atsakovė už nutekėjimą negali būti atsakinga. Ieškovės argumentas dėl padidėjusio karšto vandens kiekio nutekėjimo nėra pagrįstas, nes didėja nedeklaruojamo suvartoto vandens kiekis. Šalims 2012 m. gruodžio mėn. – 2013 m. sausio mėn. ir 2014 m. gruodžio mėn. – 2015 m. sausio mėn. dalyvaujant minėtų pastatų rodmenų patikrinime neužfiksuota šilumokaičio gedimų. Atsakovei negali kilti atsakomybė už gedimus, atsiradusius tarp šilumokaičio tikrinimo laikotarpių. Minėtuose pastatuose taip pat nėra įrengti skaitliukai visuose butuose, todėl žiemos mėnesiais mažindami išlaidas buto išlaikymui, savininkai įrašo ne visą sunaudoto karšto vandens kiekį, dėl ko bendras suvartojamo karšto vandens kiekis gali padidėti. 2013 m. vasario – kovo mėnesiais atsakovės atstovas dalyvavo kontroliniame atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų patikrinime daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatytas 50 m³ nedeklaruotas karšto vandens kiekis. Reikalavimui dėl žalos atlyginimo už pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“ 750,02 Eur skolą, 60,82 Eur palūkanų, iš viso 810,84 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 810,84 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Vilniaus energija“ naudai; priteisė iš ieškovės UAB „Vilniaus energija“ 725,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“ naudai; priteisė valstybės naudai iš ieškovės UAB „Vilniaus energija“ 5,05, Eur o iš atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“ 3,56 pašto išlaidų.Teismas nustatė, kad šilumokaičio gedimas pastate adresu (duomenys neskelbtini) užfiksuotas vėliausiai 2013-01-28 akte dėl šilumokaičio sandarumo patikrinimo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad šilumokaitis yra nesandarus, jo pralaidumas 600 ml per 1 min. Ieškovė apie padarytą žalą žinojo, nes išsiuntė atsakovei 2013-01-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. I1301 Nr. 5977 dėl 56,685 m³ karšto vandens apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl 374,69 Eur sumos, susidariusios dėl karšto vandens nutekėjimo pastate, adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą senaties terminą, teismas sprendė, kad šioje dalyje jis atmestinas, kartu atmestina ir reikalavimo dalis dėl susidariusių palūkanų už nesumokėtą sumą.Teismas nustatė, kad pastato adresu (duomenys neskelbtini), įvadinio karšto vandens skaitiklio rodmenys buvo viršnorminiai laikotarpiu nuo 2015-01-05 iki 2015-01-26 ir įprastinę padėtį nebesugrįždavo, o šalto vandens prieš karšto vandens šilumokaitį sunaudojimas viršijo leistiną ribą 40 procentų. Teismas sprendė, kad pastate (duomenys neskelbtini) įrengtų karšto vandens skaitiklių kiekis artimas projektiniam, todėl šilumnešio nutekėjimas negali būti grindžiamas argumentu, kad asmenys, gyvenantys minėtame pastate nedeklaruoja suvartoto vandens kiekio, be to, iš geriamo vandens apskaitos karštam vandeniui ruošti rodmenų matyti, kad 2015 m. sausio mėnesį geriamo vandens buvo paruošta 442 m³, kai prieš tai buvusio mėnesio ir po šilumnešio sutaisymo einantį mėnesį rodmenys neviršijo 330 m³.Teismas sprendė, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog atsakovė būtų tikrinusi šilumokaičio vidinį nesandarumą, nors tokia pareiga atsakovei nustatyta taisyklėse. Šilumokaičio priežiūrą ir eksploataciją pastate, adresu (duomenys neskelbtini), vykdo atsakovė, todėl jai tenka pareiga išsiaiškinti, ar šilumnešio slėgis yra tinkamas, o pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovui šilumnešio nutekėjimus pastato šildymo ir karšto vandens sistemoje.Teismas sprendė, kad dėl atsakovės neteisėto neveikimo nebuvo užkirstas kelias šilumnešio nutekėjimui, todėl ieškovei buvo padaryta žala, nes ieškovė, kaip tiekėja, turėjo papildomai patiekti 115 m³ šilumnešio, norint išlaikyti optimalų karšto vandens tiekimo sistemos funkcionavimą ir aprūpinti vartotojus tinkamu kiekiu šilumnešio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Naujoji Pilaitė“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias šilumokaičio (šildytuvo) vidinio sandarumo tikrinimo slėgiu periodiškumą, ir neteisingai nustatė, kad vidinis šilumokaičio sandarumas turi būti tikrinamas kartą per savaitę.Apeliantės atsakomybė už šilumokaičio (šildytuvo) gedimus negali būti absoliuti ir neribota, Apeliantės atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai ji neatlieka ar netinkamai atlieka teisės aktais nustatytas šilumos punkto prižiūrėtojos pareigas ar privalomus priežiūros veiksmus atlieka pažeisdama nustatytą periodiškumą.Bylai aktualių šilumokaičio defektų nustatymo laikotarpiu (2015-01-05 iki 2015-01-26) daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), apeliantė, atlikdama šilumos punktų įrenginių apžiūrą, galėjo nustatyti tik išorinius šilumokaičių nesandarumus. Tuo tarpu nustatyti šilumokaičio nesandarumą, sukeliantį vidinį nuotėkį, galima tik atlikus šilumokaičio sandarumo patikrinimą vandens arba šilumnešio slėgiu ir toks patikrinimas atliekamas vieną kartą per 3 mėnesius.Teismas sprendime padarė visiškai priešingą ir nepagrįstą išvadą, kad dėl apeliantės neteisėto neveikimo nebuvo užkirstas kelias šilumnešio nutekėjimui. Apeliantė tinkamai ir laiku atliko šilumokaičio vidinio sandarumo patikrinimus slėgiu, tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai (karšto vandens sistemos priežiūros žurnalų kopijos), todėl nėra jokio teisėto pagrindo konstatuoti jos neveikimą ar netinkamą veikimą.Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovės tariamai patirta žala dėl karšto vandens nuotėkio yra atsiradusi dėl pačios ieškovės neveikimo laiku nekeičiant karšto vandens skaitiklių naujais su nuotoliniu nuskaitymu bei daugiabučio namo savininkų vengimo laiku deklaruoti suvartotą karštą vandenį bei priimti sprendimus dėl karšto vandens sistemų įrenginių priežiūros ir remonto.Nagrinėjamu atveju buvo pasirašyti tik šilumokaičio daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), sandarumo patikrinimo aktai (2013-01-28 ir 2015-02-03). Šie akiai negali būti vertinami kaip šilumos punkto prižiūrėtojo Taisyklių pažeidimo fakto nustatymo dokumentai. Nustatant šilumos punkto prižiūrėtojo veiksmus ir jo atsakomybę, turi būti nustatytas ir konkrečiai nurodytas Taisyklių pažeidimo faktas bei koks konkretus taisyklių pažeidimas šilumos punkto prižiūrėtojo buvo padarytas.Teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į svarbią ir aktualią formuojamą teismų praktiką dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybės, kurioje nurodoma kad bendrija (be kita ko ir administratorius) yra atsakinga už šilumos punkto įrenginių priežiūrą bei reguliavimą, tačiau ši faktinė aplinkybė pati savaime nesuteikia teisės reikalauti apmokėjimo už jos administruojamiems namams pateiktą ir suvartotą šilumos energiją.Kadangi daugiabučio namo savininkai laiku nedeklaruoja suvartoto karšto vandens kiekio, nepriima sprendimų dėl šilumos punktų ir įrenginių remonto ar priežiūros, savo iniciatyva neužsako papildomų paslaugų iš apeliantės dėl papildomos šilumos punktų ir įrenginių priežiūros, būtent daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra atsakingi už galimus nuostolius dėl didesnio suvartoto karšto vandens kiekio.Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteista 725,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai, panaikinti, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Atsakovės elgesys, iš ieškovės bandant prisiteisti 1815 Eur sumą advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į tai, jog viso ieškinio reikalavimo suma (1 278 Eur ) yra ženkliai mažesnė, gali būti vertinamas tik, kaip nesąžiningas veiksmas, kuriuo atsakovė tiesiog siekia padengti iš jo priteistą įsiskolinimą nagrinėjamoje byloje.Aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir, kad ši suma yra mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai.Visos civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovę UAB „Naujoji Pilaitė“ atstovavo teisininkas D. V.. Be to, procesinius dokumentus, kuriuos tariamai parengė advokatė, abiem atvejais tiek atsiliepimą, tiek tripliką, pasirašė atsakovo generalinis direktorius V. P., o kaip rengėjas nurodomas teisininkas D. V.. Apie tai, kad minėtoje byloje atsakovo pusei dokumentus tariamai ruošia ir advokatai, ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma.Iš pateiktų sąskaitų nėra aišku kiek laiko advokatai skyrė atsakovės procesinių sprendimų rengimui.Atsižvelgiant į tai, jog teisininkas D. V. yra išimtinai besispecializuojantis bendrijų, namų administravimo srityje, akivaizdu, jog nagrinėjama civilinė byla dėl skolos, kylančios dėl tiesioginių bendrijos pareigų netinkamo vykdymo, teisininkui D. V. negalėjo būti nei labai sudėtinga, nei reikalaujanti specialių žinių.Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:Akivaizdu, jeigu atsakovas išties rūpestingai bei atidžiai (t. y. taip kaip priklauso vieną kartą per savaitę) būtų pildęs bei kontroliavęs šilumos punkto parametrų veikimo kontrolę, jis būtų sugebėjęs laiku aptikti šilumnešio nesandarumą, t. y. neišvengiamai būtu pastebėjęs, jog pastato adresu (duomenys neskelbtini) įvadinio karšto vandens skaitiklio rodmenys buvo viršnorminiai laikotarpiu nuo 2015-01-05 iki 2015-01-26 ir įprastinę padėti nebegrįždavo, o šalto vandens prie karšto vandens šilumokaiti sunaudojimas viršijo leistiną 40 proc. ribą. Iš pirmos instancijos teismui apelianto pateiktos medžiagos (grafikų) galima nustatyti, kad atsakovas savo pareigas, kaip 2013 m. sausio mėnesį taip ir 2015 m. sausio mėnesį vykdė aplaidžiai, nenustatydamas karšto vandens šilumokaičių gedimų laiku, kadangi minėtus gedimus ieškovė nustatė pati atlikdama namų įvadinių šilumos apskaitos prietaiso kontrolinius nurašymus.Akivaizdu, kad namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vartotojų deklaruotas ar nedeklaruotas karšto vandens kiekis tiek 2013 m. sausio mėnesio sąskaitoje UAB „Naujoji Pilaitė“ pateiktų apmokėjimui už 55 m3 karšto vandens, tiek 2015 m. sausio mėnesio sąskaitoje UAB „Naujoji Pilaitė“ pateiktų apmokėjimui už 115 m³ karšto vandens įtakos neturėjo, kadangi apskaičiuojant karšto vandens kiekius, pateiktus minėtose sąskaitose, buvo vertinamas būtent įvadinių karšto vandens prietaisų prieš karšto vandens šilumokaičius parodymai.Nagrinėjamu atveju 2015-02-03 šilumokaičio nesandarumo aktas, adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo nustatytas ieškovei bei atsakovei atliekant šilumos įrenginiu apžiūrą, bet to ieškovei nurodžius pašalinti minėtą pažeidimą, atsakovė UAB „Naujoji Pilaitė“ niekada neprieštaravo (dėl minėto pažeidimo buvimo) ir nedelsiant pakeitė nesandarų karšto vandens šilumokaitį nauju.Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad apeliantė būtų tikrinusi šilumokaičio vidinį nesandarumą, nors tokia pareiga atsakovei yra nustatyta tiek taisyklėse, tiek apraše tiek šalių sudarytoje sutartyje. Atsakovė UAB „Naujoji pilaitė“ su ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Suteiktų teisinių paslaugų apimtis priklauso ne nuo ieškinio sumos, o nuo bylos nagrinėjimo trukmės, teisinės pagalbos apimties, procesinių dokumentų kiekio, išsamumo ir apimties, bylos sudėtingumo, keliamų reikalavimų pobūdžio. Byloje buvo keliamas ne paprastos skolos priteisimo klausimas, bet specifiniai šilumos gavimo, vartojimo ir sunaudotos šilumos apmokėjimo klausimai.Atsakovė už procesinių dokumentų parengimą sumokėjo žymiai mažesnę sumą, nei rekomenduojami priteisti maksimalūs dydžiai.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad procesinius dokumentus rengė ne advokatė B. K.-Vilkė, o įmonės teisininkas D. V.. Tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek tripliką pasirašė ne D. V., o įmonės direktorius V. P..Teismui pateiktose sąskaitose yra nurodyti konkretūs darbai bei nurodyta konkreti procesinio dokumento parengimo kaina. Jokie kiti darbai pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras nebuvo atlikti.Fiziniai ir privatūs juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos advokatų teisinės pagalbos, ar savo teises ginti savarankiškai. Vien aplinkybė, kad atsakovė tarp savo darbuotojų turi pagal darbo sutartį dirbantį teisininką, nereiškia, kad atsakovė neturi teisės samdytis profesionalaus, kvalifikuoto ir patyrusio advokato. Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo ieškovės UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė teisės normas teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Atsižvelgiant į tai, kad bendra ieškinio reikalavimo suma nagrinėjamoje byloje sudaro 1278 Eur, pritartina ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad atsakovės nurodytas (prašomas) 1815 Eur atlygis advokatui yra nepagrįstai didelis.Nors atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau tai negali būti pakankama priežastimi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtini apeliacinių skundų teisiniai ir faktiniai pagrindai.

Dėl atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“ apeliacinio skundo

Bylos duomenys patvirtina, kad pastatą adresais (duomenys neskelbtini), nuo 2003-09-22 administruoja atsakovė (b. l. 10-11). 2009-04-10 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartis Nr. 2IP-003 (toliau – Sutartis) pagal kurios 5.5 punktą atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei šilumnešio nutekėjimus pastato šildymo ir karšto vandens sistemoje ir (ar) jo nupylimus vykdant sistemų praplovimo arba remonto darbus, pagal ieškovo nustatytas kainas ir pateiktą sąskaitą iki poataskaitinio mėnesio paskutinės darbo dienos. Nutekėjusio ir (ar) nupilto šilumnešio kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaiso rodmenis arba fiksuojamas dvišaliu aktu, kuriame nurodomas suvartoto šilumnešio kiekis bei jo temperatūra (b. l. 12-14). 2015-02-03 akte dėl karšto vandens sandarumo patikrinimo adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šilumokaitis yra nesandarus (b. l. 17). Iš šilumokaičio sandarumo patikrinimo akto informacinėje sistemoje matyti, šilumokaičio, pastate adresu (duomenys neskelbtini), rodmenys yra padidėję laikotarpiu nuo 2015-01-05 iki 2015-01-26 (b. l. 75).Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą, susidariusią už šilumnešio nutekėjimą laikotarpiu nuo 2015-01-05 iki 2015-01-26. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino, konstatavęs, kad dėl atsakovės neteisėto neveikimo nebuvo užkirstas kelias šilumnešio nutekėjimui. Teismas sprendė, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog atsakovė būtų tikrinusi šilumokaičio vidinį nesandarumą, nors tokia pareiga atsakovei nustatyta taisyklėse.Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-04-07 įsakymu Nr. 1-111 „Dėl šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių (toliau - Taisyklės) 164 punktu, kuriame nustatyta, kad įrenginių būklės ir režimų kontrolė šilumos tinkluose, šilumos punktuose ir šilumą vartojančiuose įrenginiuose turi būti atliekama reguliariai pagal patvirtintą grafiką. Kontrolės periodiškumas nustatomas pagal įrenginio svarbą ir jo būklę, bet ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias šilumokaičio (šildytuvo) vidinio sandarumo tikrinimo slėgiu periodiškumą, ir neteisingai nustatė, kad vidinis šilumokaičio sandarumas turi būti tikrinamas vieną kartą per savaitę. Pasak apeliantės, tikrinti šilumokaičio sandarumą ji turi ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, kaip tai numato Taisyklių 367 punktas. Šiame punkte numatyta, kad eksploatuojant šildytuvus, reikia periodiškai, ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius, tikrinti jų sandarumą vandens arba šilumnešio slėgiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog Taisyklėse numatyta atsakovės pareigia ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius tikrinti karšto vandens šildytuvų sandarumą vandens arba šilumnešio slėgiu, nepaneigia apeliantės pareigos ne rečiau kaip kartą per savaitę atlikti karšto vandens įrenginių būklės ir režimų kontrolę šilumos tinkluose, šilumos punktuose ir šilumą vartojančiuose įrenginiuose. Byloje nėra duomenų, kad šios pareigos apeliantė laikėsi ir tinkamai atliko šilumos tinklų kontrolę bent kartą per savaitę. Iš byloje esančio šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalo matyti, kad 2015 metų sausį (ginčo laikotarpiu) kontrolė buvo atlikta tik du kartus – 2015-01-05 ir 2015-01-16 (b.l. 61). Sutiktina su ieškovės UAB „Vilniaus energija“ argumentais, jog jeigu atsakovė vieną kartą per savaitę būtu pildžiusi bei kontroliavusi šilumos punkto parametrų veikimo kontrolę, ji būtų sugebėjusi laiku aptikti šilumnešio nesandarumą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl atsakovės neteisėto neveikimo nebuvo užkirstas kelias šilumnešio nutekėjimui, todėl ieškovei buvo padaryta žala. Apeliantė UAB „Naujoji Pilaitė“ taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino daugiabučių namų gyventojų netinkamo karšto vandens deklaravimo fakto. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė UAB „Vilniaus energija“ papildomai patiektus 115 m³ apskaičiavo vertindama įvadinio karšto vandens prietaisų prieš karšto vandens šilumokaičius rodmenis. Ieškovė nesirėmė gyventojų deklaruotais rodmenimis už suvartotą karštą vandenį 2015 metų sausio mėnesį, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės UAB „Naujoji Pilaitė“ argumentais, jog ieškovės nuostoliai atsirado ne dėl šilumokaičio nesandarumo, o dėl gyventojų netinkamo karšto vandens rodmenų deklaravimo. Atsakovė UAB „Naujoji Pilaitė“ nurodo, kad teismas visiškai nevertino, jog buvo pažeista apeliantės atsakomybės nustatymo tvarka. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 139 punkte nurodoma, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo padaryti Taisyklių pažeidimo faktai nustatomi valdytojo ir (ar) šilumos tiekėjo atstovams atliekant šilumos įrenginių apžiūras arba vadovaujantis atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitomis, šilumnešio parametrus registruojančių prietaisų rodmenų įrašais, o jeigu tokių prietaisų nėra – šilumos tiekėjo arba šilumos šaltinio techninių operatyvinių duomenų registravimo priemonių ir operatyvinių žurnalų įrašais. Nustatę prižiūrėtojo padarytą Taisyklių pažeidimą, valdytojo ir (ar) šilumos tiekėjo atstovai nurodo pašalinti nustatytus pažeidimus. Prižiūrėtojui nesutikus su valdytojo ir (ar) šilumos tiekėjo atstovų nustatytais Taisyklių pažeidimo faktais ir (ar) atsisakius įvykdyti jų nurodymus, Taisyklių pažeidimo faktą turi nustatyti komisija, sudaryta iš valdytojo ar jo įgalioto atstovo, prižiūrėtojo atstovų ir šilumos tiekėjo atstovų. Komisija, vadovaudamasi surinktais dokumentais ir kitais objektyviais įrodymais, nustato Taisyklių pažeidimo faktą ir surašo aktą. Jeigu valdytojas, šilumos tiekėjas ar prižiūrėtojas ar jų atstovai reikalauja, į komisijos sudėtį turi būti įtraukti Inspekcijos atstovai. Prižiūrėtojo atstovo, dalyvavusio nustatant Taisyklių pažeidimo faktą, atsisakymas pasirašyti pažeidimo faktą patvirtinantį aktą neatleidžia pastato prižiūrėtojo nuo atsakomybės.Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-02-03 buvo surašytas aktas, kuriuo nustatytas namo (duomenys neskelbtini) karšto vandens šilumokaičio nesandarumas (b.l. 17). Minėtame akte yra tiek ieškovės, tiek ir atsakovės atstovų parašai. Byloje nėra duomenų, kad minėtas aktas yra nuginčytas ar negaliojantis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiuo aktu, spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog už suteiktos šilumos energijos ieškovės patirtus nuostolius, teikiant energiją vartotojams, turi atlyginti butų savininkai. Šiuos apelianto teiginius paneigia byloje esanti šalių sudaryta 2009-04-10 Sutartis. Kaip jau buvo minėta, pagal Sutarties 5.5 punktą atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei šilumnešio nutekėjimus pastato šildymo ir karšto vandens sistemoje ir (ar) jo nupylimus vykdant sistemų praplovimo arba remonto darbus, pagal ieškovo nustatytas kainas ir pateiktą sąskaitą iki poataskaitinio mėnesio paskutinės darbo dienos. Nutekėjusio ir (ar) nupilto šilumnešio kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaiso rodmenis arba fiksuojamas dvišaliu aktu, kuriame nurodomas suvartoto šilumnešio kiekis bei jo temperatūra (b. l. 12-14). Taigi, remiantis šia Sutarties nuostata, ieškovė pagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kaip šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojos name (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškovės UAB „Vilniaus energija“ apeliacinio skundo

Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovės naudai priteista 725,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės teigimu, atsakovės elgesys iš ieškovės bandant prisiteisti 1815 Eur sumą advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į tai, jog viso ieškinio reikalavimo suma (1 278 Eur) yra ženkliai mažesnė, gali būti vertinamas tik, kaip nesąžiningas veiksmas, kuriuo atsakovė tiesiog siekia padengti iš jo priteistą įsiskolinimą nagrinėjamoje byloje.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė teisinės pagalbos kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „Euroteisės biuras” ir 2016 m. spalio 25 d. atstovavimo sutarties pagrindu atsakovei buvo suteiktos teisinės paslaugos, dėl kurių atsakovė patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas pagrindžia 2017 m. rugsėjo 27 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra serija Asau Nr. 0002762 ir PVM sąskaita faktūra serija Asau Nr. 0002887 bei jų apmokėjimą patvirtinantys kvitai (b.l. 139-142). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkinęs ieškinį iš dalies, proporcingai likusių nepatenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 725,14 bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad išlaidų už atsiliepimo ir tripliko surašymą suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių, priešingai, jos yra mažesnės. Nors atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršijo ieškinio reikalavimo sumą, tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė neturėjo teisės prašyti priteisti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas, kadangi pati ieškinio suma savaime nelemia ginčo sudėtingumo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija ir procesinių dokumentų parengimui nebuvo reikalingos didelės advokato laiko ir darbo sąnaudos, todėl yra pagrindas priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 507,60 Eur (30 proc.).Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės UAB „Vilniaus energija“ argumentai, kad atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“ teisininkas specializuojasi išimtinai teisinių paslaugų teikime bendrijoms, todėl ši byla jam neturėjo būti sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių. Tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos, todėl atsakovės pasirinkimas kreiptis teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją, nelaikytinas jos nesąžiningu veiksmu ir dėl to nesudaro pagrindo nepriteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas patenkino 30 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo pateiktas tik dėl bylinėjimosi išlaidų, jame nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sumažinti iš ieškovės UAB „Vilniaus energija“ (į.k. 111760831) atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“ (į.k. 121483560) naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 507,60 Eur (penkių šimtų septynių eurų, 60 ct).

Priteisti iš ieškovės UAB „Vilniaus energija“ atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“ naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Eglė Surgailienė