Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-30 · Administracinė byla Nr. I-7556-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-30
Bylos Nr.
I-7556-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02137-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
D. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7556-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-02137-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,dalyvaujant pareiškėjui D. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. D. skundu (t. 1, b. l. 1–3), kurį papildė (t. 2, b. l. 23), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-05-20 iki 2016-05-20 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) palatose neužtikrinant teisės aktuose nustatytų laikymo sąlygų. Palatose veisėsi buitiniai parazitai, buvo pelėsio. Lovos buvo dviaukštės, senos. Langai buvo vienintelis ventiliacijos šaltinis, tačiau jie blogai atsidarydavo, kamerose buvo drėgna. Chirurginiame skyriuje palatose visada būdavo po 8 asmenis, jose buvo rūkoma. Buvo patalpintas į baudos izoliatorių, kurio kameros ilgis buvo 2,5 m., plotis – 1,5 m. Palatose Nr. 23 ir 24 nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo stalo. Dušų būklė buvo netinkama – ant vamzdžių nebuvo purkštukų, todėl nebuvo įmanoma tinkamai nusiprausti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepimais į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 65–70, t. 2, b. l. 35–36) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2013-05-07 iki 2013-05-30, nuo 2013-06-06 iki 2013-06-13, nuo 2013-06-27 iki 2013-07-04, nuo 2013-08-22 iki 2013-08-05, nuo 2014-11-06 iki 2014-11-20, nuo 2015-01-22 iki 2015-02-05, nuo 2015-04-09 iki 2015-04-23 Chirurgijos skyriuje, nuo 2016-04-21 iki 2016-04-25 Vidaus ligų skyriuje. Nuo 2015-01-29 iki 2015-01-30 (1 parą) buvo laikomas baudos izoliatoriaus sąlygomis. Teigė, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų asmenų, Ligoninė neveda ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. Kameros minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas arba keičiamas. Deratizacijos ir dezinsekcijos darbams yra sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Kiekvienoje kameroje yra langai, pritaikyti ventiliacijai ir vėdinimo šachta. Apšvietimas įrengtas laikantis higienos normų, patalpų temperatūra ir oro drėgmė atitinka nustatytus reikalavimus. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą leidimą – higienos pasą, kuris įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Karštas vanduo tiekiamas tik į dušines patalpas. Ligoninės patalpose draudžiama rūkyti, iškabinti įspėjamieji ženklai. Ligoninės pareigūnai privalo vykdyti įstaigoje laikomų asmenų apsaugą ir priežiūrą visą parą. Nurodė, kad pareiškėjas į įstaigos administraciją su prašymais nesikreipė. Pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl laikymo sąlygų Ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-05-07 iki 2013-05-30 prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad Ligoninė pateikė klaidingą informaciją dėl baudos izoliatoriaus. Teigė, kad baudos izoliatorius-karceris yra visai kita patalpa, o kamera Nr. 20 yra paprasta palata. Teigė, kad karceryje Ligoninėje buvo laikomas 8 paras, ten buvo paskelbęs badavimą, vėliau nuobaudą pabaigė atlikti pataisos namuose. Ligoninės kamerose buvo drėgna, naudojantis tualetais trūko privatumo, dušų būklė buvo netinkama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, neužtikrinus tinkamų gyvenimo sąlygų Ligoninėje laikotarpiais nuo 2013-05-07 iki 2013-05-30, nuo 2013-06-06 iki 2013-06-13, nuo 2013-06-27 iki 2013-07-04, nuo 2013-08-22 iki 2013-08-05, nuo 2014-11-06 iki 2014-11-20, nuo 2015-01-22 iki 2015-02-05, nuo 2015-04-09 iki 2015-04-23, nuo 2016-04-21 iki 2016-04-25.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013-01-15 nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas per visą jo laikymo Ligoninėje laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2016-05-23 (b. l. 5), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos dėl galimai netinkamų jo laikymo sąlygų Ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-05-07 iki 2013-05-22 atlyginimo.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (t. 1, b. l. 70). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal LVAT praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz., LVAT 2015-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises. Pareiškėjas prašo netaikyti ieškinio senaties termino, teigia, kad apie tai, kad gali skundu kreiptis į teismą, sužinojo iš spaudos ir televizijos (t. 2, b. l. 23). Vertinant pagrindus atnaujinti pareiškėjo praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra objektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos, kildinamos iš galimai netinkamų jo laikymo sąlygų Ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-05-07 iki 2013-05-22 atlyginimo priteisimo, taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina. Todėl toliau byloje nagrinėtinos pareiškėjo laikymo sąlygos Ligoninėje laikotarpiais nuo 2013-05-23 iki 2013-05-30, nuo 2013-06-06 iki 2013-06-13, nuo 2013-06-27 iki 2013-07-04, nuo 2013-08-22 iki 2013-08-05, nuo 2014-11-06 iki 2014-11-20, nuo 2015-01-22 iki 2015-02-05, nuo 2015-04-09 iki 2015-04-23, nuo 2016-04-21 iki 2016-04-25 (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. LVAT 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Tačiau svarbu pažymėti, kad ši įrodinėjimo taisyklė nėra besąlyginė. Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakovui nekyla, jeigu pareiškėjas nepakankamai konkrečiai apibūdina galbūt padarytą pažeidimą (LVAT 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015). Hipotetinio (deklaratyvių teiginių, nesietinų su konkrečiomis, apibrėžtomis individualiomis aplinkybėmis) pobūdžio svarstymų teismas nenagrinėja, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., LVAT 2013-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.).

Pareiškėjas skunde teigė, kad jo buvimo Ligoninėje metu kamerose jam teko mažesnis plotas, nei nustato teisės aktai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.4 punktas (redakcija, galiojusi pareiškėjo buvimo Ligoninėje metu) numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis (t. 1, b. l. 65–66, t. 2, b. l. 35), kad pareiškėjas buvo gydomas Ligoninėje nuo 2013-05-23 iki 2013-05-30 Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (plotas 32,60 kv. m., 8 lovos, nuo 2013-06-06 iki 2013-06-13 Chirurgijos skyriaus 23 palatoje (plotas 8,80 kv. m., 4 lovos), nuo 2013-06-27 iki 2013-07-04 Chirurgijos skyriaus 2 palatoje (plotas 24 kv. m., 7 lovos), nuo 2013-08-22 iki 2013-09-05, nuo 2014-11-06 iki 2014-11-20, nuo 2015-01-22 iki 2015-01-26 Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (plotas 32,60 kv. m., 8 lovos), nuo 2015-01-26 iki 2015-01-29 Chirurgijos skyriaus 27 kamerų tipo palatoje (plotas 21,25 kv. m., 7 lovos), nuo 2015-01-29 iki 2015-01-30 (1 parą) buvo laikomas baudos izoliatoriaus sąlygomis Chirurgijos skyriaus 20 kamerų tipo palatoje (plotas 7,19 kv. m., 4 lovos), nuo 2015-01-30 iki 2015-02-05 Chirurgijos skyriaus 27 kamerų tipo palatoje (plotas 21,25 kv. m., 7 lovos), nuo 2015-04-09 iki 2015-04-23 Chirurgijos skyriaus 2 palatoje (plotas 24,92 kv. m., 7 lovos), nuo 2016-04-21 iki 2016-04-25 Vidaus ligų skyriaus 24 palatoje (plotas 21,25 kv. m., 8 lovos). Atsakovo atstovas nurodė, kad duomenų, kiek asmenų buvo gydoma šiose palatose kartu su pareiškėju, pateikti negali, informavo (t. 1, b. l. 69), kad pareiškėjas jo laikymo laikotarpiu į Ligoninės administraciją su skundais nesikreipė. Pareiškėjas ginčijo Ligoninės pateiktus duomenis dėl jo laikymo 2015-01-29 – 2015-01-30 baudos izoliatoriaus sąlygomis, teigė, kad jo laikymo Chirurgijos skyriaus palatose metu buvo laikoma po 8 asmenis, tvirtino, kad baudos izoliatoriuje-karceryje buvo laikomas 8 paras, baudos izoliatoriaus-karcerio kameros ilgis buvo apie 2,5 m., plotis – 1,5 m., t.y. bendras plotas apie 3,75 kv. m., pateikė į bylą Ligoninės direktoriaus 2015-01-28 nutarimą Nr. NB-11 (t. 2, b. l. 24), iš kurio matyti, kad pareiškėjui paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pagal susiformavusią teismų praktiką taikomą tokio pobūdžio bylose, atsakovo atstovui nepateikus įrodymų apie kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais apie tai, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose, todėl pripažintina, kad kartu su pareiškėju jo laikymo Ligoninėje metu palatose buvo laikoma tiek asmenų, kiek jose buvo įrengta lovų. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus palatų plotus ir jose esančių lovų skaičių, pripažintina, kad laikotarpiais, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo, t. y. nuo 2013-05-23 iki 2013-05-30, nuo 2013-06-06 iki 2013-06-13, nuo 2013-06-27 iki 2013-07-04, nuo 2013-08-22 iki 2013-09-05, nuo 2014-11-06 iki 2014-11-20, nuo 2015-01-22 iki 2015-01-26, nuo 2015-01-26 iki 2015-01-29, nuo 2015-04-09 iki 2015-04-23, nuo 2016-04-21 iki 2016-04-25 pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatytų reikalavimų: pareiškėjui teko nuo 2,2 kv. m. iki 4,08 kv. palatos ploto. Tarp šalių kilus ginčui dėl pareiškėjo laikymo Ligoninėje baudos izoliatoriaus sąlygomis nuo 2015-01-29 iki 2015-02-05, pripažintina, kad ir šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte numatytą minimalų vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą, nes tiek remiantis pareiškėjo paaiškinimais, kad baudos izoliatoriaus-karcerio kameros ilgis buvo apie 2,5 m., plotis – 1,5 m., t. y. bendras kameros plotas apie 3,75 kv. m., tiek remiantis Ligoninės pateiktais duomenimis, kad pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-01-29 iki 2015-01-30 (1 parą) baudos izoliatoriaus sąlygomis Chirurgijos skyriaus 20 kamerų tipo palatoje (plotas 7,19 kv. m., 4 lovos) ir nuo 2015-01-30 iki 2015-02-05 Chirurgijos skyriaus 27 kamerų tipo palatoje (plotas 21,25 kv. m., 7 lovos), matyti, kad pareiškėjui teko nuo 1,79 iki 3,75 kv. m. palatos (kameros) ploto. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas Ligoninėje iš viso 90 parų buvo laikomas pažeidžiant teisės aktais nustatytus minimalius ploto reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Ligoninės palatose veisėsi buitiniai parazitai. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, galiojusios iki 2015-11-01 (toliau – ir HN 76:2010) 60 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, įsigaliojusios nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015), taikomos ir Ligoninei, HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Ligoninė pateikė į bylą paslaugų sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (t. 1, b. l. 127–130), kenkėjų kontrolės žurnalo kopijas (t. 1, b. l. 72–83, 86–99, 139–150), Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2015-02-13 ir 2015-09-23 patikrinimo aktus (t. 1, b. l. 116–117, iš kurių matyti, kad Ligoninės kamerose Nr. 20 ir Nr. 27, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buitinių parazitų nenustatyta. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl buitinių parazitų Ligoninės kamerose buvimo atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde kaip savo teisių pažeidimą nurodė tai, kad Ligoninėje lovos buvo dviaukštės, senos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato, kokios konstrukcijos lovos turi būti įrengiamos Ligoninės palatose. Iš Ligoninės pateiktų palatų (kamerų), kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nuotraukų (t. 1, b. l. 178–200, t. 2, b. l. 1–11) matyti, kad Ligoninės palatose buvo įrengtos įvairios konstrukcijos lovos: vienaukštės ir dviaukštės, iš minėtų nuotraukų negalima teigti, kad jos būtų sulūžę ar netinkamos naudoti pagal paskirtį. Tai, kad palatoje Nr. 27 baldai buvo vizualiai techniškai tvarkingi ir nesulūžę, patvirtina ir Vilniaus VSC 2015-07-17 patikrinimo aktas (t. 1, b. l. 118–119). Pareiškėjas nedetalizavo, kuriuose dviaukščių lovų aukštuose jis buvo apgyvendintas, kaip tai pažeidė jo teises. Iš pateiktų į bylą pareiškėjo gydymo stacionare istorijos išrašų (t. 1, b. l. 132–138) matyti, kad pareiškėjas buvo gydomas dėl žandikaulio lūžio, otito, hipertenzijos, todėl negalima teigti, kad jis turėjo judėjimo sutrikimų, dėl kurių apgyvendinimas antrajame lovos aukšte būtų jam sukėlęs esminių nepatogumų. Pareiškėjas jo laikymo Ligoninėje metu dėl netinkamos lovų būklės nesiskundė (t. 1, b. l. 69). Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl lovų ir jų būklės vertina kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Ligoninės palatose vienintelis ventiliacijos šaltinis buvo langai, tačiau jie blogai atsidarydavo, kamerose buvo drėgna, buvo pelėsio. HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc., 56 punktas nustatė, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Tokie patys santykinės drėgmės rodikliai nustatyti ir HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 16 punkte, o 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Iš Ligoninės pateiktų palatų (kamerų), kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nuotraukų (t. 1, b. l. 178–200, t. 2, b. l. 1–11) matyti, kad kamerose buvo įrengti langai, tai, kad langai buvo ventiliacijos šaltinis pripažįsta ir pats pareiškėjas, todėl konstatuotina, kad Ligoninės palatų vėdinimo būdas atitiko higienos normų reikalavimus. Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus VSC 2015-07-17 patikrinimo aktas (t. 1, b. l. 118–119), iš kurio matyti, kad palatoje Nr. 27 buvo vizualiai techniškai tvarkingi, vėdinimui pritaikyti langai. Iš Vilniaus VSC 2015-02-13 patikrinimo akto (t. 2, b. l. 48–49) matyti, kad kameroje Nr. 20, santykinė oro drėgmė buvo 50 proc., oro judėjimo greitis – 0,06 m/s ir atitiko higienos normų reikalavimus, pelėsių požymių nenustatyta. Pareiškėjui jo laikymo Ligoninėje metu dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsių buvimo nesiskundus, teismas pripažįsta, kad šiuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti šiuos pareiškėjo skundo teiginius. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės ir pelėsio buvimo Ligoninės palatose atmestini kaip abstraktūs ir neįrodyti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Ligoninės Chirurginio skyriaus palatose buvo rūkoma. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. HN 76:2010 14 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. HN 134:2015 7 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, Ligoninės administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys palatose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Ligoninė yra sveikatos priežiūros įstaiga, todėl įstaigoje ir jos teritorijoje galioja imperatyvus draudimas rūkyti (Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ligoninė atsiliepime į skundą nurodė, kad įstaigos patalpose draudžiama rūkyti, iškabinti įspėjamieji ženklai, pateikė tai patvirtinančias nuotraukas (t. 1, b. l. 177, 181, t. 2, b. l. 8–9). Iš Vilniaus VSC 2015-09-23 patikrinimo akto (t. 1, b. l. 116–117) matyti, kad rūkymo faktų Ligoninės palatoje Nr. 27 ir bendro naudojimo patalpose nenustatyta. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esančio įrašo atlikus pirminę gydytojų apžiūrą tardymo izoliatoriuje 2011-11-23 (t. 1, b. l. 4) matyti, kad pareiškėjas pats buvo rūkantis. Pareiškėjas dėl laikymo sąlygų Ligoninėje nesiskundė. Todėl teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl rūkymo Chirurginio skyriaus palatoje vertina kaip abstrakčius ir neįrodytus, nesudarančius pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Ligoninės palatose Nr. 23 ir 24 nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16 punktas numato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Iš byloje esančių nuotraukų (t. 1, b. l. 188–192) matyti, kad kameroje Nr. 23 prie pat durų yra įrengtas sanitarinis mazgas, iš vienos pusės nuo likusio palatos plotos atitvertas sienele. Iš palatos Nr. 24 nuotraukų matyti, kad (t. 1, b. l. 193–198) šioje kameroje sanitarinis mazgas nuo likusio palatos ploto atskirtas sienele, įrengta savadarbė užuolaida. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo ir tualeto įrengimas neužtikrina asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, turėjusiu įtakos jo laikymo sąlygų bloginimui.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Ligoninės palatose Nr. 23 ir 24 nebuvo stalo. Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą (Ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (toliau – HN 47:2011). Šios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad Ligoninėje palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. Iš pateiktų į bylą palatų Nr. 23 ir 24, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nuotraukų (t. 1, b. l. 188–198) matyti, kad jose nėra stalų. Tačiau, kadangi HN 47:2011 21 punktas nenumato stalo įrengimo palatoje, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas skunde teigė, kad dušų būklė buvo netinkama – ant vamzdžių nebuvo purkštukų, todėl nebuvo įmanoma tinkamai nusiprausti. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja, kokios konstrukcijos dušo įranga turi būti įrengiama pataisos įstaigose. HN 76:2010 6 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Iš Vilniaus VSC 2013-07-18 patikrinimo akto (t. 1, b. l. 151–152) matyti, kad patikrinus Ligoninės dušų patalpas pažeidimų nebuvo nustatyta. Minėtu patikrinimo aktu pripažinta, kad Ligoninės pacientams užtikrinama galimybė pagal Ligoninės nustatytą grafiką ir naudojimosi dušu tvarką prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, infekcinėmis ligomis sergantys pacientai naudojasi jiems skirta specialia dušų patalpa. Pareiškėjas nekonkretizavo, kuriuo jo laikymo laikotarpiu dušuose ant vandens vamzdžių nebuvo purkštukų, laikymo Ligoninėje metu dėl netinkamos būklės dušų nesiskundė, todėl šiuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokio pobūdžio pareiškėjo teiginius ir jie atmetami kaip neįrodyti.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2013-05-23 iki 2013-05-30, nuo 2013-06-06 iki 2013-06-13, nuo 2013-06-27 iki 2013-07-04, nuo 2013-08-22 iki 2013-08-05, nuo 2014-11-06 iki 2014-11-20, nuo 2015-01-22 iki 2015-02-05, nuo 2015-04-09 iki 2015-04-23, nuo 2016-04-21 iki 2016-04-25 (iš viso 90 parų) Ligoninėje buvo laikomas pažeidžiant teisės aktais nustatytus minimalius ploto reikalavimus, jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas neužtikrinant teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus ir nuolatinio pobūdžio, į Ligoninės veiklos pobūdį bei tai, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas dėl sveikatos sutrikimų. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Ligoninės elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016-09-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016 pareiškėjui priteisė 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytoje Ligoninės palatoje 210 parų, 2016-10-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2729-502/2016 pareiškėjui priteisė 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas 110 dienų perpildytose palatose bei nesant tinkamai įrengto tualeto), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 720 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),

nusprendžia:

pareiškėjo D. D. skundą iš dalies tenkinti.

Priteisti pareiškėjui D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras