Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-06-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-19-1058/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-01
Bylos Nr.
A18.-19-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03086-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Giedrė Telksnienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius
Advokatai
Gintaras Algirdas Perednis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-19-1058/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03086-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 19.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., jo atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2020 m. spalio 28 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,91 promilių girtumas), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų, atvykusių pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, reikalavimų, bandė pastumti policijos pareigūną, nepakluso teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams sudėti rankas už nugaros, muistėsi ir bandė jas ištraukti, taip neleisdamas uždėti antrankių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas G. P. savo kaltės nepripažino ir prašė jį išteisinti. Parodė, kad dėl ko atvyko policija, nežino, bet nujautė. Su sugyventine kartu pragyveno 20 metų, išgėrė butelį „Grand cavalier“ brendžio, ji nuėjo į tualetą, šiek tiek pasiginčijo, ji pasakė, kad eis namo. Pasakė „palaikau, palydėsiu“, galvojo ji nuėjo į tualetą, bet pamatė, kad stovi prie durų. Anksčiau pas ją buvo raktai, atidarė duris, ji išėjo ir pasakė, kad iškvies policiją. Nežino, ar kvietė, ar nekvietė. Buvo neapsirengęs, užsidėjo tik batus, sugyventinė nubėgo ir sėdo ant suoliuko prie namo. Jis pasakė „palauk, tuoj apsirengsiu ir palydėsiu“. Ji pasakė, kad iškvietė policiją, galvojo pajuokavo. Nuėjo namo, pasiėmė saldainių, kriaušių, porą butelių, vieną mažą degtinės, išeidinėjo pro duris, durys buvo neuždarytos ir užėjo policija, jie į duris neskambino, nes skambutis buvo sugedęs, tiesiog užėjo, jokio dokumento jam nerodė. Pareigūnai pasakė, kad gavo skambutį, jog bute laikoma moteris, pranešėjos pavardės neminėjo. Jiems iš karto pasakė, kad nieko nelaiko, kad pranešėja O. sėdi ant suoliuko šalia namų, tuoj paskambins, taip pat sakė, kad gali palydėti ir parodyti, kur yra pranešėja, kam eiti į butą, jeigu pranešėja šalia sėdi. Elgėsi ramiai, paėmė telefoną paskambinti ir tada jam trenkė per rankas, nuo to viskas ir prasidėjo. Galbūt kai laikė rankoje telefoną pareigūnams atrodė, kad jis nori juos fotografuoti. Telefonas nukrito į kitą pusę, pasakė, - „ką čia darot, telefoną daužot“. Pareigūnas kažką sakė, o jis aiškino, kad pranešėja lauke sėdi, norėjo paimti telefoną, tada jį (G. P.) suspaudė už rankos, ant vienos rankos uždėjo antrankį, pasakė pareigūnui „už telefoną mokėsi“. Jam perspaudė ranką, todėl jis ją ir patraukė. Tada pareigūnas jį (G. P.) pradėjo stumti į apačią, net neperspėjo, perspaudė ir stūmė į tarpą, pasislinko į šoną kartu su pareigūnu, kaip galėjo duoti rankas, kai pareigūnas jį stūmė ir rankas į šonus patraukė. Pareigūnai jo neperspėjo, kad dės antrankius, būtų pats užsidėjęs. Pareigūnas porininkui pasakė, kad kviestų pastiprinimą, iškvietė pagalbą. Jį (G. P.) nustūmė, prispaudę galvą laikė, kitas laikė kojomis duris, namie buvo mama. Pareigūnas laikė ant galvos kelią, buvo nubrozdinimai, buvo smūgiai per visą kūną, jam gulint ant betono su antrankiais jį daužė. Kodėl jį daužė, nežino, jo veidas buvo raudonas. Pareigūnas taip ir laikė jį prispaudęs visu svoriu. Paskui atvažiavo pastiprinimas. Nuvedus jį į mašiną pareigūnas A. E. nuteikinėjo policiją prieš jį, sakė, kad jis bus triukšmingas. Pasodino jį į mašiną, prašė nuimti antrankius, pareigūnams sakė, kad jau kartą dėl policijos veiksmų kreipėsi į prokuratūrą. Tada jam nuėmė antrankius, paskui pasakė pasirašyti popierius, atsakė, kad nepasirašys, tada jam pasakė, kad bus paleistas po 30-40 min., jeigu pasirašys. Pasirašė ir jį nuvežė į komisariatą Birželio g. Su pareigūnų parodymais nesutinka, jokio stumdymosi nebuvo. Nestūmė pareigūno A. E., kam jam tai daryti, kai pareigūnai atvyksta pagal adresą ir žino vardą, pavardę. Nesipriešino pareigūnams, tik dėl telefono pasakė, kad jau prieš tai buvo teismas dėl to, kad jam perspaudė rankas. Nei jis, nei mama nesikeikia. Neatsimena, kam vis tiek reikėjo pateikti į butą, jeigu sakė pareigūnams, kad pranešėja sėdi ant suoliuko. Įvykio metu buvo išgėręs butelį brendžio, todėl tikriausiai buvo garsesnis, visi būna, kai išgeria. Pats retai būna neblaivus, bet tą kartą išgėrė, buvo atvažiavusi sesė. Jam su atmintimi būna blogai, bet ne visuomet, šį momentą gerai atsimena, pasakė jiems (pareigūnams), kad prisidirbs. Ar pareigūnai bendravo su pranešėja, nežino. Papildomai nurodė, kad pareigūnų parodymai skiriasi, vienas teigė, kad antrankius jam (G. P.) uždėjo priekyje, kitas, kad gale. Pareigūnai net nepamena, kad jo krepšį buvo paėmę. Pateikė teismui duomenys dėl savo sveikatos būklės ir nurodė, kad jo sveikata pablogėjo po pareigūnų apsilankymo, iki Naujų metų beveik nevaikščiojo, viską skauda. Jį sulaikė ne už ką, jis nesikeikė, prašė neimti rankinės. Administracinio nusižengimo protokole atsakomybėn traukiamas G. P. buvo nurodęs, kad viską paaiškins teisme (b. l. 2).

Advokatas Gintaras Algirdas Perednis teismo posėdyje prašė administracinio nusižengimo teiseną jo atstovaujamojo G. P. atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams pranešėjos bute jau nebuvo, jo atstovaujamasis atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad moteris išėjusi iš buto ir sėdi ant suoliuko, bet jie vis tiek pareikalavo juos įleisti į būtą, kad galėtų įsitikinti, jog bute nėra žmogaus, kuris būtų laikomas per prievartą. Be teismo sankcijos joks žmogus, pareigūnas neturi teisės užeiti į butą. Pareigūnai paaiškino, kad buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, bet jokio dokumento neparodė, nebuvo parodyta iškvietimo kortelė, o vien pasakymo neužtenka. Jie patys užėjo į butą, apžiūrėjo, nesurado jokio žmogaus, iš esmės toliau net nesidomėjo, kilo nesusipratimas su jo atstovaujamuoju. Pastarasis paaiškino aplinkybę, kad pareigūnai užėję jį stumdė buto koridoriuje, laiptinėje, uždėdinėjo antrankius ir negalėjo uždėti, nes jis (G. P.) kažkaip neteisingai laikė rankas. Visas pasipriešinimas buvo dėl to, kad negalėjo antrankių uždėti, nes buvo įtempti raumenys. Raumenys įtempti gali būti, kai juos sutraukia, G. P. jokio smurto, pasipriešinimo nepanaudojo. Tarnybiniame pranešime parašyta, kad buvo atpalaiduojantis spyris į pilvą, kadangi G. P. neatpalaidavo raumenų. Administracinio nusižengimo protokole rašoma, kad G. P. „bandė pastumti policijos pareigūną“, tai suponuoja pasikėsinimo, t. y. nebaigtus veiksmus, kas ANK nėra numatyta. Jo atstovaujamajam taip pat inkriminuojama, kad jis nepakluso reikalavimui sudėti rankas už nugaros, tačiau jam nebuvo paaiškinta, kaip tą padaryti, ne kiekvienas žmogus žinotų. Jeigu žmogus nežino kaip tai padaryti, negalima teigti, jog jis nevykdė teisėtų reikalavimų. Tai yra sunku padaryti ir tuo atveju, kai žmogus turi problemų su sveikata, sąnariais, kraujagyslėmis. Protokole taip pat rašoma, kad G. P. „bandė“ ištraukti rankas, tai vėl reiškia pasikėsinimą, kurio ANK nenumato. Muistytis jo ginamasis galėjo dėl to, kad jam buvo nepatogu, skaudėjo sąnarius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes mano, kad šiuo atveju nėra ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Protokole ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad G. P. garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, to patikrinti negali, garsiakalbio ten nebuvo. G. P. nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, konfliktas kilo dėl nesusipratimo, jis tikrai nerėkavo, buvo atėję pareigūnai, kurie neparodė savo teisėtą būvimą patvirtinančių dokumentų. Taip pat nėra duomenų, kad būtų išėję kaimynai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista viešoji tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme liudytojas A. E. parodė, kad laiko ir datos neatsimena, žino, kad buvo tamsus paros metas, iš Vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo, buto numerio ir aukšto nepamena, tik žino, kad ne pirmas aukštas, per prievartą laikoma moteris. Įvykis buvo traktuojamas kaip smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus į minėtą iškvietimą, užėjus į laiptinę kolega E. K. paskambino į duris, jas atidarė atsakomybėn traukiamas asmuo (G. P.). Jokių asmeninių daiktų, įskaitant rankinę ar kažką panašaus, prie jo nebuvo ir niekas nieko iš jo neėmė. Kai jie atvyko vyriškis buvo namuose, į laiptinę išėjo tik jiems atvykus. Atsidarius buto durims matė, kad bute buvo vyriškis ir moteris, visi buvo akivaizdžiai neblaivūs. Bandė išsiaiškinti, kas vyksta bute, tačiau asmenys šūkavo, rėkavo, nieko patys negalėjo paaiškinti. E. K. ne vieną kartą prašė, kad jie būtų įleisti į butą tam, kad galėtų apžiūrėti patį butą ir įsitikinti, ar iš tikrųjų ten nėra per prievartą laikomo asmens. Į buto vidų jis (A. E.) asmeniškai taip ir nepateko, dėl to, kad porininkas E. K. buvo priekyje, o jis (A. E.) buvo su minėtu vyriškiu laiptinėje. E. K. per tą laiką į butą taip pat įėjęs nebuvo. Atsakomybėn traukiamas asmuo stovėjo, trukdė jiems (pareigūnams) dirbti, daug replikavo. Asmens buvo paprašyta išeiti į koridorių, jam išeinant iš koridoriaus jis (G. P.) ranka bandė jį (A. E.) nustumti nuo laiptų žemyn. Tada jis (A. E.) vyriškį prispaudė laiptinėje prie kampo, vyriškis iš karto sustangrino rankas, keikėsi, juos (pareigūnus) įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Tada priėjo kolega E. K., jis daug kartų prašė asmens nutraukti savo veiksmus ir leistis būti sulaikomam, tačiau asmuo vis tiek nevykdė jų reikalavimų. Tada jie (pareigūnai) bandė asmenį sulaikyti, jis sustangrino rankas ir neleido jo sulaikyti, vėl bandė jį (A. E.) stumti nuo laiptų, laikė rankas taip, kad jo negalima buvo sulaikyti. Kadangi namas buvo senos statybos ir tarpai tarp turėklų pakankamai platūs, buvo didelė tikimybė, kad jie visi trys gali nukristi, todėl priėmė sprendimą suduoti G. P. smūgį į pilvą tam, kad jis atpalaiduotų raumenis ir jį būtų galima sulaikyti, nes jis (G. P.) kėlė grėsmę sau ir jiems su porininku. Po smūgio vyras atpalaidavo rankas ir buvo pargriautas ant žemės, tačiau pažeidėjas (G. P.) ir toliau rankas laikė po savimi. Jam daug kartų buvo kartota atpalaiduoti rankas ir sudėti už nugaros, šio reikalavimo asmuo nevykdė, todėl prieš jį buvo naudojama jėga, t. y. rankos ištrauktos iš po pilvo ir uždėti antrankiai. Po to, kai asmeniui buvo uždėti antrankiai prieš jį daugiau nebuvo naudojama fizinė jėga, niekas jo nespardė ir nedaužė. Vedant asmenį laiptais žemyn, jis daug kartų įžeidinėjo juos (pareigūnus) necenzūriniais žodžiais, grasino. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti, koks konkrečiai reikalavimas nebuvo vykdomas, tačiau asmuo savo kalbomis trukdė jiems (pareigūnams) dirbti, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, savo veiksmais kėlė grėsmę. Asmens sulaikymo pagrindas buvo trukdymas, įžeidinėjimas, keiksmai, kokie konkrečiai buvo vartojami keiksmažodžiai, tiksliai neatsimena, taip pat įvertinus tai, kad asmuo bandė pastumti jį ir buvo galima nukristi nuo laiptų, jis kėlė pavojų tiek sau, tiek jų (pareigūnų) gyvybei. Trukdė nustatyti visas aplinkybes, neįleidinėjo į butą, sakydamas, kad jie neturi pagrindo į jį patekti. Jo kolega E. K. turėjo „body“ kamerą ir visas įvykis buvo nufilmuotas, tačiau nežino, ar įrašai išlikę. Be jų įvykį turėjo matyti ir kiti asmenys. Bute tuo metu tikrai buvo viena moteris, iš kito buto moters nebuvo. Kai vyriškį paguldė ir bandė ištraukti jo rankas iš po pilvo tam, kad būtų uždėti antrankiai, moteris jiems rėkė, -„ką jūs darote, mušate žmogų“. Tuo metu, kai minėtas vyriškis buvo ant žemės, moteris bandė prie jų (pareigūnų) prieidinėti. Tą momentą, kai vyriškis bandė jį (A. E.) nustumti ir trukdė įeiti į butą minėta moteris taip pat turėjo matyti. Vyriškis visą laiką keikėsi, nežino dėl ko, galbūt jo būsena tokia buvo, arba buvo nepatenkintas, kad jie atvažiavo pagal iškvietimą, jog bute nieko nėra, tarytum jie (pareigūnai) patys būtų prisigalvoję. Kokius keiksmažodžius vartojo, tiksliai nepasakys, įvykis buvo pakankamai senai. Asmuo keikėsi tokiais žodžiais kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, jam (G. P.) per rankas trenkta nebuvo. Keiksmažodžius laiptinėje galėjo girdėti ta moteris arba dar kažkokie kiti gyventojai, bet butų durų neatidarinėjo. Uždėjus asmeniui antrankius, toliau vis tiek reikėjo aiškintis įvykio aplinkybes, negalėjo palikti buto, į kurį atvažiavo, iki galo jo neapžiūrėję. Dėl šios priežasties, taip pat dėl aktyvaus asmens pasipriešinimo, kadangi nebuvo galimybės vienam pristatyti asmenį iki tarnybinio automobilio, į pagalbą buvo iškviestas papildomas ekipažas, kuris padėjo nuvesti pažeidėją į tarnybinį automobilį ir pasodinti į automobilyje esančią sulaikymo vietą. Pasodinus asmenį į automobilį, dar vedant, vyriškis nusiramino, automobilyje buvo nuimti antrankiai ir toliau jis sėdėjo automobilyje iki aplinkybių išsiaiškinimo. Iš karto po įvykio, pristačius asmenį į komisariatą, buvo surašytas tarnybinis pranešimas, jame viskas nurodyta teisingai, todėl juo galima vadovautis. Papildomai nurodė, kad negali pakomentuoti, kas iškvietė policiją, žino, kad pareigūnas E. K. kažkam dar skambino jiems vykstant į įvykį. Ar pranešėja buvo rasta, negali atsakyti, asmeniškai net nebuvo užėjęs į butą. Įvykis buvo pakankamai seniai, per dieną aptarnauja apie 10 tokių įvykių, todėl nepamena, kad pažeidėjas būtų sakęs, jog pranešėja yra kažkur kitoje vietoje ar bandęs skambinti pranešėjai. Asmeniškai buto netikrino, nes atsakomybėn traukiamas asmuo tam trukdė. Viena moteris stovėjo koridoriuje tarp buto ir laiptinės. Jo kolega E. K. toliau aiškinosi visas aplinkybes, o jis (A. E.) buvo su atsakomybėn traukiamu asmeniu.

Teisme liudytojas E. K. parodė, kad 2020 m. spalio 27 ar 28 dienomis, dabar tiksliai nepamena, patruliuodami gavo pranešimą, kad galimai per prievartą bute yra laikoma moteris (sugyventinė), pranešimas buvo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Toks įvykis laikomas vienu iš rimčiausių ir buvo priskiriamas B kategorijai, tokiu atveju privalo išsiaiškinti visas aplinkybes ir įsitikinti, kad viskas gerai. Taip pat negali paleisti asmens, kol neišsiaiškina visų aplinkybių. Atvyko nurodytu adresu, pakilo prie buto, neatsimena, ar buvo skambinę į duris, buto duris atidarė atsakomybėn traukiamas asmuo, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Paaiškino jam priežastį, kodėl atvyko, kad gavo pranešimą, jog, atrodo, sugyventinė, skambino ir nurodė, jog yra per prievartą laikoma bute, todėl nori įsitikinti, ar viskas gerai, ar nebuvo panaudotas smurtas, ar ji yra laikoma per prievartą. G. P. jiems aiškino, kad niekur jų neįleis, jie neturi teisės užeiti, telefonu kažkur skambino ir gavosi taip, kad jis, nelaukdamas kol jie (pareigūnai) išsiaiškins aplinkybes, pro jį praėjo ir išėjo į laiptinę. Kodėl išėjo, nežino. Tuo metu iš buto atėjo moteris, jo mama. Jis (E. K.) pradėjo su ja aiškintis, kad leistų apžiūrėti butą, nes turėdami tokį pranešimą, privalo apžiūrėti butą. Moteris sakė, kad pranešėjos bute nėra, ji išėjusi, kažkur kitoje laiptinėje girtauja. Tada išgirdo triukšmą už nugaros, atsisuko ir pamatė, kaip porininkas grumiasi su tuo vyru (G. P.). Matė, kaip vyras (G. P.) rankomis nuo savęs stūmė jo porininką (A. E.), o porininkas jį spaudė prie sienos. Laiptinė nedidelė, atrodo, buvo ketvirtas aukštas, t. y. pavojinga vieta, nes tarp turėklų buvo dideli tarpai, galima iškristi. Buvo maždaug per vidurį, stovėjo vienas prie kito, tiksliai vietos nurodyti negali, tačiau pasistumdymas toje vietoje galėjo baigtis tuo, kad kažkas būtų nukritęs. Taip suprato, kad vyrui (G. P.) išėjus į laiptinę, porininkas norėjo jį prilaikyti, kad niekur neišeitų, nes jis buvo girtas, su jais (pareigūnais) bendrauti nenorėjo, vartojo keiksmažodžius, nustūmė porininką. Asmuo buvo įspėtas, kad jie turi išsiaiškinti visas aplinkybes, turėjo paklusti, tačiau to nedarė, įtempė rankas. Išsirutuliavo iki to, kad jie (pareigūnai) jį (G. P.) prispaudė prie sienos, kadangi jis buvo agresyvus, nors nesimušė, tačiau pasyviai priešinosi, raumenys buvo įtempti. Jo mušti nenorėjo, galėjo panaudoti visas specialiąsias priemones, tačiau to nedarė, norėjo tik jėga ištraukti rankas ir uždėti antrankius, kad iš pasyvaus pasipriešinimo neperaugtų į aktyvų. Asmuo (G. P.) buvo visas įsitempęs, vieną antrankį uždėjo, negalėjo uždėti ant kitos rankos, nes buvo sukabinęs rankas, asmuo jiems nepakluso, tada parvirto ant žemės, jis vis tiek po savimi laikė pakišęs rankas. Dar iš buto atbėgo jo mama, pradėjo rėkti, šaukė, nors buvo paprašyta grįžti į butą. Ji visą laiką šaukė, kad jie žudo žmogų, galvą spardo. Jis (E. K.) koja prilaikė duris, kad ji neišeitų. Dar šiek tiek vėliau, kaip suprato, išgirdusi triukšmą, atbėgo to asmens sesuo, kuri miegojo bute. Seserį su motina atitraukė, tada ištraukė vyro ranką, uždėjo antrankius ir asmuo buvo sulaikytas. Jis (E. K.) toliau bendravo su motina ir seserimi, užėjo į buto koridorių, nes į patį butą jo neįleido, dar kartą pasiaiškino, kur galėtų būti pranešėja, sesuo garantavo, kad ta sugyventinė šiandien gėrė su jos broliu ir ji kartu dalyvavo, bute jos nėra, ji išėjusi. Po to, jis (E. K.) surado tos sugyventinės dukrą, nes su ja neišėjo tiesiogiai pabendrauti, dukra paaiškino, kad mama veda asocialų gyvenimo būdą, nuolat girtauja ir tokių įvykių yra buvę. Kai pilietį sulaikinėjo, jis nuolat keikėsi, juos (pareigūnus) įžeidinėjo. Asmens (G. P.) vartojami keiksmažodžiai buvo susieti su sulaikymu, bet tai nesuteikia teisės juos įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Visos tos situacijos galėjo nebūti, būtų išsiaiškinę dėl tos sugyventinės ir viskas. Įvykis buvo filmuojamas „body“ kamera, įrašai saugomi iki pusės metų. Asmens sulaikymo pagrindas buvo pasipriešinimas policijos pareigūnams, į pagalbą buvo iškviestas antras ekipažas. Po to, kai asmeniui uždėjo antrankius, jis nebesipriešino, kai su antrankiais gulėjo ant žemės, niekas jo nemušė. Įvykio metu iš kaimynų nieko nematė. Neatsimena, ar atsakomybėn traukiamas asmuo aiškino, kad jam rankos perspaustos antrankiais, jis buvo perspėtas, kad bus uždėti antrankiai, nežino, kodėl jis priešinosi. Nematė, kad jo porininkas A. E. atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų trenkęs per rankas, jokio telefono iš rankų asmeniui porininkas neišmušė. Matė tik vieną asmeniui suduotą smūgį, kuris buvo suduotas tam, kad asmuo atpalaiduotų raumenis. Kažkas sakė, kad pranešėja sėdi kitoje laiptinėje, tačiau jie (pareigūnai) iš pradžių vis tiek turi įsitikinti, kad bute moters nėra, po to, jau skambinosi, aiškinosi. Tam momentui turėjo įsitikinti, kad pranešėjos arba nėra bute, arba su ja viskas yra tvarkoje.

G. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės administracinių nusižengimų, kurių padarymu jis kaltinamas, aplinkybės (b. l. 2); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vado A. E. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 21.20 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Parnešime buvo nurodoma, kad pranešėjos iš buto neišleidžia buvęs jos vyras, laiko jėga. Atvykus nurodytu adresu buto duris atidarė girtas vyras, kaip vėliau paaiškėjo G. P.. Paklausus, ar bute yra G. P. buvusi žmona, jis kalbėjo nerišliai, sakė, kad į butą jų (pareigūnų) neįleis, kad jo buvusi žmona yra girta, kažkur kitoje laiptinėje laukia kol jis ateis. Pareigūnas E. K. tarnybiniu telefonu paskambino į pranešėjos numerį (duomenys neskelbtini), telefonas buvo išjungtas. G. P. taip pat telefonu bandė kažkam skambinti. Tuo metu iš buto atėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo A. P., G. P. motina. Nei G. P., nei jo motina tiksliai nenurodė, kur yra pranešėja. Pareigūnas E. K. pareikalavo, kad jį įleistų į butą, nes gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje ir nori įsitikinti, jog bute nėra per prievartą laikomos pranešėjos. G. P. išėjo iš buto į laiptinę ir priėjo prie jo (A. E.), o E. K. užėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Buto durys liko praviros. Tada staiga G. P. dešine ranka pabandė jį (A. E.) pastumti nuo laiptų, tačiau jis (A. E.) jo ranką nuvedė į šoną ir pradėjo stumti prie laiptinės sienos, taip stengdamasis G. P. sudaryti kuo blogesnes sąlygas pasišalinti iš įvykio vietos. Tačiau G. P. toliau įtraukęs rankų raumenis bandė jį (A. E.) nustumti į šalį, nereaguodamas į jo reikalavimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus. Tada pamatė, kaip prie jų priėjo E. K., kuris padėjo prispausti G. P. rankas, priėjo ir jį patį laikė prispaudę prie laiptinės sienos. G. P. daug kartų buvo įspėtas, kad nesipriešintų, bet G. P. vis tiek buvo įtempęs rankų raumenis, pasyviai priešinosi, todėl nusprendė jį paguldyti ant žemės ir uždėti antrankius. G. P. ant dešinės rankos buvo uždėtas vienas antrankis, jis laikė įtempęs rankų raumenis, abi rankas sukabinęs, nepakluso jo (A. E.) ir E. K. garsiai pasakytiems reikalavimams sudėti rankas už nugaros ir nesipriešinti. G. P. visą laikė garsiai šaukė, kad už ką jį sulaikė, jis nieko nepadarė, taip pat jis garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, vadino pareigūnus tarnybiniuose pranešimuose nurodytais žodžiais. Į laiptinę buvo išėjusi ir G. P. motina A. P., kuri šaukė, ant jų (pareigūnų), kad jie žvėrys, kad neturi teisės sulaikyti jos sūnų, artinosi prie jų, todėl buvo įspėta, kad nelįstų ir netrukdytų jiems sulaikyti G. P.. Kadangi G. P. muistėsi, neleido suvesti jo rankų už nugaros, bandė jas ištraukti, buvo agresyvus, kėlė pavojų jiems (pareigūnams) ir sau, įvertinus, kad laiptinė buvo siaura (būtų buvę sudėtinga su juo grumtis) jis (A. E.) vieną kartą į pilvo sritį sudavė G. P. atpalaiduojantį smūgį, tiek, kad jis atleistų rankas ir negalėtų toliau priešintis. Po to, prieš G. P. panaudoję savigynos veiksmus parvertė ant laiptinės grindų ir prispaudė. Tuo metu į laiptinę išbėgo A. P. ir dar viena moteris, kaip vėliau paaiškėjo jos dukra G. P., kurios šaukė ant jų (pareigūnų) „ką darote, jūs žvėrys, paleiskite“. Moterys buvo įspėtos, kad netrukdytų ir pasitrauktų. G. P. nuolat buvo kartojama, kad atsigultų ant pilvo, nesipriešintų ir sudėtų rankas už nugaros. G. P. nepakluso teisėtiems jų (pareigūnų) reikalavimams, nesigulė ant pilvo, toliau priešinosi, muistėsi, su veidu trynėsi į laiptinės grindis, nuolat keikėsi necenzūriniais žodžiais (nurodyti tarnybiniuose pranešimuose). G. P. buvo paguldytas ant pilvo, iš po jo ištrauktos rankos ir jam buvo uždėti antrankiai. Po to, kol G. P. gulėjo ant laiptinės grindų, jis (A. E.) iškvietė pagalbą, o E. K. bendravo su G. P. ir A. P.. Į Pagalbą atvyko V1711, kurie padėjo G. P. atvesti į tarnybinį automobilį. Pakėlus nuo laiptinės grindų G. P., ant veido ties nosimi matėsi kraujas. Tarnybiniame automobilyje G. P. buvo nuimti antrankiai. G. P. nustatytas 1,91 promilių girtumo laipsnis. Įvykis filmuotas body cam 1728 (b. l. 3); iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vado E. K. tarnybiniame pranešime, kuriame papildomai nurodyta, kad tuo metu, kai jis užėjo į (duomenys neskelbtini) buto koridorių išgirdo, kad laiptinėje girdisi grumtynių garsai. Atsisukęs pamatė, kad G. P. rankomis stumdo būrio vadą A. E., todėl iš karto išėjo iš buto ir priėjo prie G. P., kuris grūmėsi su A. E.. Prispaudė G. P. rankas, priėjo ir jį patį su A. E. laikė prispaudę prie laiptinės sienos. G. P. buvo įspėtas, kad nesipriešintų. Taip pat tarnybiniame pranešime papildomai nurodyta, kad pareigūnas bendravo su G. P. ir A. P.. G. P. paaiškino, kad gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir nori įsitikinti, ar bute nėra pranešėjos. G. P. paaiškino, kad miegojo, apie 16 val. į namus atėjo O. R., kuri yra buvusi jos brolio G. P. žmona. Ar ji bute su G. P. girtavo ir konfliktavo, nežino, nes miegojo. Ją prižadino motina ir pasakė, kad jos brolį sulaikinėja policija. Po to ji paskambino O. R. dukrai vardu A., mob. (duomenys neskelbtini), kuri irgi negalėjo pasakyti, kur yra motina ir kad taip pat negali su ja susisiekti telefonu. G. P. pati apžiūrėjo butą ir užtikrino, kad bute pranešėjos O. R. nėra. Į Pagalbą atvyko V1711, kurie padėjo G. P. atvesti į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje G. P. buvo nuimti antrankiai, jam nustatytas 1,91 promilių girtumo laipsnis (b. l. 4); iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 21.18 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos O. R. buvęs vyras G. P. neišleidžia jos iš buto, jėga laiko. Nuo GMP atsisakė, vaikų nėra. Laukia abu vietoje (b. l. 5); alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad G. P. 2020 m. spalio 28 d., 22:13:38 val. buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas, 23 val. jam nustatytas 1,58 promilių girtumas, o 2020 m. spalio 29 d. 03.09 val. – 0,68 promilių girtumas (b. l. 9, 11); alkotesterių patikros sertifikatai, patvirtinantys, jog alkotesterio prietaisai patikrinimo metu buvo tinkami naudoti (b. l. 10, 12).

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnyje yra numatyti policijos uždaviniai, tarp kurių yra asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. Vadovaujantis to paties įstatymo 21 straipsniu, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas laikomas administraciniu nusižengimu. ANK 506 straipsnio 4¹ dalis numato atsakomybę už tokių teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą, kai tai padaryta karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Teisme atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino, teigė, kad elgėsi ramiai, pareigūnams nesipriešino ir jokio susistumdymo su jais nebuvo, tačiau šiuos parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Nustatyta, kad pareigūnai buvo atvykę pagal iškvietimą dėl bute, adresu (duomenys neskelbtini), per prievartą laikomos moters. Kaip teisme parodė liudytojais apklausti pareigūnai A. E. ir E. K., toks iškvietimas buvo traktuojamas kaip iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuris laikomas vienu iš rimčiausių, į kurį reaguodami pareigūnai privalo išsiaiškinti visas aplinkybes bei įsitikinti, jog su pranešėju yra viskas gerai ir jokia grėsmė asmens sveikatai bei gyvybei negresia. Pareigūnai G. P. buvo nurodę savo atvykimo priežastį, tą patvirtino ir pastarasis, tačiau vis tiek atsisakė pareigūnus įleisti į butą įsitikinti, jog pranešėjos bute nėra. Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas akcentavo tai, jog pareigūnai neturėjo teismo sankcijos patekti į jo atstovaujamojo G. P. butą, tačiau neįleidimas į butą asmeniui nėra inkriminuojamas ir nėra siejamas su pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymu, todėl teismas šios aplinkybės plačiau neanalizuoja. Kita vertus, pareigūnų neįleidimas į butą rodo G. P. nenorą bendradarbiauti ir išankstinį priešišką nusiteikimą. Abu teisme apklausti pareigūnai parodė, kad G. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi agresyviai, jis bandė pastumti pareigūną A. E., tokiu elgesiu kėlė grėsmę tiek savo, tiek pareigūno sveikatai, į reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus ir nusiraminti nereagavo, raminamas nepakluso reikalavimui sudėti rankas už nugaros, muistėsi, bandė jas ištraukti, neleido uždėti antrankių, ignoravo pareigūnų reikalavimus nesipriešinti, dėl ko, jie buvo priversti panaudoti jėgą. Šie liudytojų parodymai visiškai sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto nusižengimo padarymu ar jam pakenkti, todėl teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais. Iš paties G. P. paaiškinimų taip pat matyti, jog jis ne iš karto davė rankas, kad uždėti antrankius, tačiau jo teiginiai, kad elgėsi visiškai ramiai ir pareigūnams nesipriešino, o šie nei iš šio nei iš to jį stumdė ir bandė uždėti antrankius yra visiškai nelogiški. Jeigu atsakomybėn traukiamas asmuo nebūtų bandęs nustumti pareigūno ar priešinęsis, nebūtų ir pareigūnų atsakomųjų veiksmų, jie nebūtų turėję naudoti jėgą. Versija, jog G. P. neleido jam uždėti antrankių galimai dėl sveikatos būklės ir nežinojimo kaip reikia sudėti rankas taip pat nelogiška. Pareigūnai ne kartą parodė, jog reikalavo duoti rankas ir būtų patys uždėję antrankius, niekas netrukdė G. P. pasiteirauti, kaip pareigūnai nori, kad jis laikytų rankas, be to, G. P. nurodė, kad galėjo ir savarankiškai antrankius užsidėti, tad nežinojimas ar nemokėjimas sudėti rankas antrankių uždėjimui, niekaip nepateisina tokio pareigūnų nurodymo nevykdymo. Iš pareigūnų parodymų matyti, kad G. P. nenorėjo duoti rankų antrankiams uždėti, buvo įtempęs raumenis, vėliau pasikišęs po savimi, kad pareigūnai negalėtų jo rankų valdyti, muistėsi, vartojo necenzūrinius žodžius ir agresiją. Versija, jog antrankių uždėjimui trukdė G. P. sveikatos būklė, buvo iškelta tik baigiamosiose kalbose, atvykusiems pareigūnams jis sveikatos būkle nesiskundė, priešingai aktyviais veiksmais priešinosi. Lieka neaišku, kaip sveikatos būklė, kuri pagal pateiktus medicininius dokumentus, nebuvo itin gera jau eilę metų, sąlygojo nepaklusimą pareigūnams, priešingai, nei tą dieną suvartotas nemažas alkoholio kiekis, kurio asmuo akivaizdžiai nevengė, nors ir žinojo prastą sveikatą. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad G. P. nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų. Nepagrįstais laikytini ir atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiai, jog administracinio nusižengimo protokole nurodomi žodžiai „bandė“ reiškia, jog kalbama apie nebaigtus veiksmus, t. y. pasikėsinimą, kuris ANK nenumatytas. Priešingai, protokole nurodomos aplinkybės, jog atsakomybėn traukiamas asmuo „bandė pastumti pareigūną ir bandė ištraukti rankas“ liudija apie asmens pasipriešinimą būti sulaikomam, t. y. nepaklusimą pareigūnų teisėtiems reikalavimams nusiraminti ir leisti uždėti jam antrankius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1177, Vilniaus mieste paskelbtas karantinas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, t. y. teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas pasireiškė 2020 m. spalio 28 d., t. y. Vilniaus miesto savivaldybėje paskelbto karantino metu, todėl G. P. veiksmai pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį kvalifikuoti teisingai.

Administracinių nusižengimų protokole G. P. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2020 m. spalio 28 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,91 promilių girtumas), viešoje vietoje – namo laiptinėje, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, nurodytais pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina, kad šis nusižengimas padaromas tik tyčia, t. y. aukščiau išvardinti veiksmai turi būti nukreipti į viešosios tvarkos ir žmonių rimties trikdymą.

Teisme atsakomybėn traukiamas G. P. kategoriškai neigė necenzūrinių žodžių vartojimą, tačiau jo parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų pareigūnų A. E. ir E. K. parodymai, iš kurių nustatyta, jog asmuo garsiai rėkė ir daug kartų vartojo necenzūrinius žodžius, šie liudytojų parodymai visiškai sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, kuriuose yra patikslinta, kokius konkrečiai necenzūrinius žodžius vartojo atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, byloje nenustatyta, kad jie būtų anksčiau pažinoję G. P. ir būtų suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti. Kita vertus, vien necenzūrinių žodžių vartojimo nepakanka konstatuoti, jog yra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. Iki pareigūnų atvykimo G. P. buvo savo bute ir prieš tai jokio triukšmo nebuvo. Asmuo pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius tik jo sulaikymo metu, ką teisme patvirtino ir pareigūnas E. K., nurodydamas, jog necenzūriniai žodžiai buvo susieti su asmens sulaikymu. Tai jokiu būdu nepateisina necenzūrinių žodžių vartojimo, tačiau patvirtina, jog asmens tyčia nebuvo nukreipta į viešosios tvarkos trikdymą, o buvo atsakomoji reakcija į jo manymu nepagrįstus pareigūnų veiksmus. Laiptinėje kitų žmonių be pareigūnų ir atsakomybėn traukiamo asmens nebuvo ir nors padariniai, t. y. viešosios rimties sutrikdymas nėra šio nusižengimo būtinuoju požymių, tai patvirtina, jog asmuo, būdamas girtas ir reaguodamas į pareigūnų veiksmus bei nematydamas kitų aplinkinių, galėjo nesuvokti, jog tuo pačiu trikdo ir viešąją tvarką. Nesant asmens veiksmuose tyčios nukreiptos į viešosios tvarkos sutrikdymą nėra pagrindo jo veiksmuose konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant G. P. veiksmuose šio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisme apklausti pareigūnai taip pat teigė, jog buvo vartojami juos įžeidžiantys necenzūriniais žodžiai, visgi šios faktinės aplinkybės asmeniui nebuvo inkriminuotos administracinio nusižengimo protokole ir jis nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 508 straipsnį, t. y. už pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą. Pažymėtina, kad ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtina teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ir tuo pačiu kvalifikuoti jo veiksmus pagal ANK straipsnį, kuris asmeniui nebuvo inkriminuotas administracinio nusižengimo protokole, kadangi tai iš esmės reikštų visiškai naujo kaltinimo formulavimą. Todėl G. P. vartoti necenzūriniai žodžiai ANK 508 straipsnio kontekste nevertintini.

Už ANK 506 straipsnio 4¹ dalies pažeidimą įstatymų leidėjas yra nustatęs baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas valdymo tvarkai), atsakomybę lengvinančių aplinkybių tesimas nenustatė. G. P. atsakomybę sunkina tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens, kas turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taip pat įvertinama G. P. asmenybė – praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą nebaustas, turi sveikatos problemų (teismui pateikti tai patvirtinantys medicininių dokumentų išrašai), jam nustatytas neįgalumas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti G. P. paskyrus baudą, mažesnę už ANK 506 straipsnio 4¹ dalies sankcijose numatytos baudos vidurkį, tačiau didesnę už sankcijos minimumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

nutraukti G. P. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį nesant administracinio nusižengimo požymių.

G. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir paskirti jam 218 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20124954353.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė