Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas J. Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00299-2010-6

2011 m. birželio 3d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė D. B. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš D. B. priteista nukentėjusiajai G. L. 75 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad išžagino asmenį, o būtent: jis, 2010 m. vasario 27 d. laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 18.40 val., parkelyje, esančiame Baltupio g. 69, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su G. L., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią, panaudodamas fizinę jėgą, pargriovė nukentėjusiąją ant žemės ir užgulė savo kūnu iš viršaus. G. L. šaukiant pagalbos, priešinantis bei bandant nustumti jį nuo savęs, jis viena ranka uždengė nukentėjusiajai burną, kita ranka numovęs kelnes ir apatines kelnaites žemiau kelių, lytiškai santykiavo su G. L. prieš šios valią.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.

Be to, D. B. nuteistas už tai, kad pasikėsino išžaginti asmenį, o būtent: jis, 2010 m. vasario 27 d. apie 18.45 val., parkelyje, esančiame Baltupio g. 69, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atlikęs lytinį aktą su G. L., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią, pastarajai atsistojus, apsimovus kelnes ir pradėjus bėgti, jis turėdamas tikslą vėl lytiškai santykiauti su G. L., parkelyje prie betoninės tvoros šalia pastato, esančio Ateities g. 10, Vilniuje, pasivijo nukentėjusiąją ir panaudodamas fizinę jėgą, pargriovė pastarąją ant žemės, užgulė savo kūnu iš viršaus ir pradėjo numaudinėti G. L. kelnes, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, nukentėjusiajai šaukiant pagalbos, į miškelį šaukdamas atbėgo pro šalį ėjęs A. D., kurio šauksmo išsigandęs D. B. pabėgo.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

D. B. nuteistas pagrįstai, jo nusikalstamos veikos įrodytos nuosprendyje aptartais įrodymais, paskirtos bausmės sankcijos ribose, jos teisingai subendrintos.

Nuteistasis teigia, kad jis pagal LR BK 149 str. 1 d., 22 str. 1 d. 149 str. 1 d. yra nuteistas nepagrįstai, kadangi šių nusikaltimų nepadarė. Šie skunde išdėstyti nuteistojo aiškinimai yra nepagrįsti, jie paneigti pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais: nukentėjusiosios G. L., liudytojų J. Š., A. D., L. A. bei ekspertės J. G.-Čobot bei iš dalies liudytojų V. P., K. B. ir D. G. parodymais.

Nukentėjusioji parodė, kad 2010-02-27, laikotarpyje tarp 18.00 val. ir 18.45 val. parkelyje, esančiame Baltupio g. 69, Vilniuje, jai ir D. B. likus vieniems, pastarasis pasakė jai, kad ji niekur neis ir gulėdamas ant žemės laikė ją stipriai apkabinęs. Tada atsegė sagas, užtrauktuką, numovė jos kelnes bei apatines kelnaites ir atliko lytinį aktą su ją prieš jos valią. Visą tą laiką ji priešinosi ir šaukėsi pagalbos. D. B. ranka uždengė jai burną ir liepė nerėkti, tačiau ji toliau priešinosi ir daužė rankomis jam per veidą, stengėsi laikyti suglaustas kojas per šlaunis, tačiau D. B. rankomis ir savo keliais jas praskėtė bei atliko prievartinį lytinį aktą. D. B. buvo be prezervatyvą, ar užbaigė lytinį aktą ji nemačiusi. Vėliau jai pavyko nustumti nuo savęs nuteistąjį, tuomet apsimovus kelnes pasileido bėgti iš parko. D. B. ją pasivijo, pargriovė ir vėl bandė nuo jos numauti kelnes, tačiau ji priešinosi ir stūmė jį nuo savęs. Tuomet išgirdo kažką rusiškai šaukiančio vyro žodžius. Išgirdęs tai, D. B. nuo jos nulipo ir pabėgo į parko gilumą. Ji susitvarkė ir išėjo iš parkelio, kur minėtam vyrui, kaip paaiškėjo taksistui, papasakojo, kad buvo išžaginta. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji patvirtino savo duotus parodymus dėl to, kad jos atžvilgiu buvo naudota seksualinė prievarta, parodė takelį, kuriuo ėjo kartu su D. B. bei maždaug nurodė vietą, kurioje buvo išžaginta, taip pat betoninę tvorą, prie kurios išbėgo iš parkelio.

Pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad nagrinėjamo įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus, bučiavosi su nukentėjusiąja. Nurodė, kad neįsivaizduoja, iš kur atsirado toks kaltinimas. Jie stovėjo, gėrė ir nugriuvo, po to atsistojo. Pripažino, kad buvo daug išgėrę, dviese buvo pasilikę gal penkias minutes, pastovėję, pakalbėję, nebuvo atsigulę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas A. D. parodė, kad privažiavęs prie tvoros, išgirdo merginos pagalvos šauksmus. Matė, kaip nubėgo kažkoks vaikinas. Nuo merginos sklido alkoholio kvapas. Į klausimą, ar kviesti policiją, ji atsakė teigimai. Kai jis išgirdo merginos riksmą, vyrukas nubėgo skardžiu.

2010-03-09 specialisto išvadoje Nr. G 712/10 (01) nurodyta, kad G. L. kūne sužalojimų nenustatyta. Savigynai būdingų požymių nenustatyta. Nukentėjusiosios mergystės plėvės šviežių sužalojimų nenustatyta, tepinėliuose bei tampone su makšties turiniu sperminio skysčio nerasta. Neradus objektyvių sužalojimo požymių, pasisakyti apie nukentėjusiosios pozą, nėra galimybės. Teisme apklausta ekspertė J. M.-Čobot paaiškino, kad nukentėjusiajai sužalojimų nustatyta nebuvo. Mergystės plėvė, jos teigimu, sužalota nebuvo, bet kadangi ji buvo labai elastinga, sužalojimų galėjo ir nebūti. Nukentėjusios fiziologinės savybės leidžia atlikti lytinį aktą nepažeidžiant mergystės plėvės. Kaip matyti, ekspertė patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atliktą išvadą.

Šie pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina pareikštą kaltinimą, kad būtent D. B. tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią lytiškai santykiaudamas su ja. Tyrimo metu nukentėjusiosios padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas. Ji negalėjo pati sukurti ar išgalvoti pasakojimo apie jos atžvilgiu atliktus veiksmus. Nukentėjusiosios parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to, juos, kaip minėta aukščiau, patvirtino liudytojų J. Š., A. D., L. A. bei ekspertės J. G.-Čobot bei iš dalies liudytojų V. P., K. B. ir D. G. parodymai.

Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiosios pirminiais parodymais dėl jos išžaginimo. Juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus bylos įrodymus, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje būtent D. B., panaudodamas fizinę jėgą prieš nukentėjusiąją G. L. ir prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą lytiškai santykiaudamas ir taip nukentėjusiąją išžagino.

Nuteistojo skundo argumentas, jog yra kaltinamas išžaginimu, nes nukentėjusiosios motina yra įsiskolinusi, todėl nori išreikalauti iš jo pinigų, yra atmetamas kaip nepagrįsti. Byloje tokių duomenų nėra, jų nuteistasis taip pat nepateikė, todėl šis argumentas deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip apelianto siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. B. bausmę, nagrinėjamo skundo ribose bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tyčia), nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo D. B. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skyrė bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę sankcijos ribose. Atsižvelgė į tai, kad yra nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmę švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas apeliacinio skundo ribose D. B. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal LR BK 149str.3d.,22str.1d.149 str. 3d. Nuosprendžio aprašomojoje , motyvuojamoje dalyje nurodoma, kad veika kvalifikuotina pagal LR BK 149str.1d.,22str.1d.149str.1d. ir bausmė paskirta pagal minėtą BK straipsnį. Kaltinimas D. B. nebuvo pakeistas ir jo pakeitimas nemotyvuotas. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad išžaginta ir pasikėsinta išžaginti nepilnametė G. L. gim.(duomenys neskelbtini) ,kas atitiktų LR BK149str.3d.,22str.1d.149 str. 3d. Nesant prokuroro skundo sunkinti kaltinamojo padėties nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.