Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio, nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2014 m. birželio 2 d. vykusiame Mažeikių rajono apylinkės teismo posėdyje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.6-433-853/2014, kurioje S. I. pripažintas padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl administracinės atsakomybės, davė melagingus parodymus apie tai, kad jis vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G. teismo posėdyje nepripažino davęs melagingus parodymus ir paaiškino, jog jis iš tikrųjų vairavęs S. I. priklausantį automobilį, tačiau prakirtus automobilio padangą automobilį paliko ir išėjo ieškoti padangos, užtruko apie tris valandas, todėl galimai S. I. jam nebūnant tuo metu ir vairavo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

V. G. kaltė padarius šį administracinį teisės pažeidimą įrodyta: 2014 m. birželio 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6-433-853/2014, įsiteisėjusiu 2014 m. liepos 22 d.; 2014 m. birželio 2 d. protokolu; 2014 m. liepos 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuria S. I. apeliacinis skundas atmestas. V. G. suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, tai patvirtino savo parašu teisme (adm. bylos Nr.A2.6-433-/2014 40 l.). Jis suvokė, kad davė tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – galiojančių nuobaudų neturi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jam skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumą (ATPK 30² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. pripažinti padarius ATPK 187² straipsnyje numatytą pažeidimą ir paskirti 1 000 Lt (tūkstančio litų) dydžio baudą.

Išaiškinti V. G., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nuta­rimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos są­skaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.