Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam R. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal BK 180str.1d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63str. 3d. ir 9d. pagrindu visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2006-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 5 (penkeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš R. S. priteista J. M. naudai 616 Lt turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. G. ir R. C., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G. ir R. C., 2006-08-22, apie 00:45 val., prie prekybos kiosko (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą prieš J. M., pagrobė jam priklausantį turtą: R. S. užlaužus nukentėjusiojo J. M. ranką bei iš revolverio dėklo ištraukus nukentėjusiajam J. M. priklausantį revolverį „ME 38 Compact-GUM“ su 3 vnt. guminių šovinių, R. C. sudavus nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį iš nugaros pusės, dėl ko nukentėjusysis parkrito ant žemės, R. S., R. G. bei R. C. kojomis suduodant ne mažiau 11 smūgių nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarant nukentėjusiajam J. M. odos nubrozdinimus dešinio momens srityje, abiejuose skruostuose, nosies nugarėlėje, dešinėje plaštakoje, nugaroje, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, pereinant į smilkinį, juosmens dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajam J. M. priklausantį turtą: revolverį „ME 38 Compact-GUM“ 600 Lt vertės su 3 vnt. guminių šovinių bendros 21 Lt vertės, revolverio dėklą15 Lt vertės, 5 vnt. raktų bendros 300 Lt vertės, bevertį pakabuką - žetoną, mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 6030“ 500 Lt vertės su beverte SIM kortele, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7260“ 750 Lt vertės kartu su SIM kortele 1 Lt vertės, piniginę 50 Lt vertės, kurioje buvo 5 Lt, asmens tapatybės kortelė bei AB (duomenys neskelbtini) darbo pažymėjimas, išduoti J. M. vardu, tuo padarydami nukentėjusiajam J. M. 2242 Lt turtinę žalą.

R. S. savo skunde nurodo, kad 2007-11-15 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prašymas patikslinti kaltinimą neatitinka BPK 256str. reikalavimų, nes kaltinimas ne tikslinamas, o keičiamas. Be to, byla teismui perduota pagal 2007-01-31 kaltinamąjį aktą, o po įrodymų tyrimo teisme prokuratūra prašė patikslinti kaltinimą, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo iš esmės atnaujinti įrodymų tyrimą, tačiau to nepadarė, taip suvaržydamas teisę į gynybą. Priimdamas patikslintą kaltinimą teismas pažeidė procesines nuostatas, nes jis teisme iš viso nebuvo nagrinėjamas, todėl 2008-01-24 nuosprendis turi būti panaikintas ir byla grąžinta prokurorui kaltinamajam aktui surašyti.

Apeliantas nurodo, kad teisiamųjų posėdžių protokolai nuo 2007-05-22 iki 2008-01-24 yra neteisėti, kadangi juose nurodyta, kad teisėja išeina į pasitarimų kambarį, o grįžusi skelbia nutartį, tačiau teisėja posėdžių metu nebuvo niekur išėjusi. 2007-06-19 teisiamasis posėdis taip pat neteisėtas, nes jo metu melagingai nurodyta, kad R. S. buvo išaiškinta paskirtos kardomosios priemonės apskundimo tvarka ir terminai, bet to padaryta nebuvo, todėl nuosprendis naikintinas ir byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

R. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo visų bylos įrodymų tiesiogiai, nes buvo ignoruojamas apelianto reikalavimas kviesti į posėdį tyrėją V. K., teismo medicinos specialistą bei perklausyti kompaktinį diską.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog nors liudytojas G. D. ir nurodo, kad įvykusio konflikto už kiosko negirdėjo ir nematė, negirdėjo šūvio, tačiau jis to ir negalėjo girdėti ar matyti, nes sėdėjo metaliniame kioske, kurio priekiniai langai apkrauti prekėmis, o prekių pardavimo langelis labai mažas, į lauką pastarasis išėjęs nebuvo, be to, šūvis buvo paleistas ne prie kiosko, o apie 80 – 100 metrų nuo jo. Šūvio ir ginklo demonstravimo faktą patvirtino nuteistieji R. G. ir R. C..

Liudytojų Ž. B. ir E. L. parodymais atskleidžiamos tik sulaikymo aplinkybės, nes pačio įvykio jie nematė, todėl šie jų parodymai neįrodo, kad nuteistieji įvykdė nusikaltimą.

Liudytojos O. K. parodymais taip pat neatskleidžiamos įvykio aplinkybės, o tik nurodomas telefono pirkimo faktas, be to, ji nurodė, kad tarp tų asmenų, pardavusių jai telefoną, nebuvo nei vieno vyresnio amžiaus vyro, t.y. apelianto.

Iš S. Ž. parodymų matyti tik tai, kad jos močiutė O. K. pirko stoties turguje iš vaikinų telefoną už 100 Lt, tačiau šie parodymai dar neįrodo R. S. kaltės nusikaltimo padaryme.

Liudytojos L. N. parodymai melagingi, nes ji girdėjo apie įvykį, tačiau nežinojo jo aplinkybių, bet patvirtino, kad SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) tuo laikotarpiu priklausė R. C., kuris buvo įsidėjęs savo kortelę į J. M. priklausantį telefoną „Nokia 7260“ ir juo naudojosi, kitų mobilaus ryšio telefono R. C. neturėjo. Šie faktai taip pat neatskleidžia nusikaltimo padarymo aplinkybių, todėl nuosprendyje jais remtasi nepagrįstai.

Liudytojas V. S. taip pat įvykio tiesiogiai nematė, o tik kaip tyrėjas fiksavo tas įvykio aplinkybes (pasak R. S. melagingas), kurias nurodė pats nukentėjusysis J. M., kuris buvo liudytojų teigimu neblaivus, todėl taip pat negalima remtis V. S. parodymais.

2006-08-22 pareiškimas – protokolas nei tiesiogiai nei netiesiogiai neparodo, kad nuteistieji 00:45 val., prie prekybos kiosko (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apiplėšė J. M.. Be to, pareiškime – protokole J. M. nurodo laiką 00:30 val., o vėliau jis nurodo 00:45 val., tai rodo, kad laikas yra jo pačio išgalvotas.

Apeliantas nurodo, kad įvykio vietos apžiūros protokole J. M. nurodyta nusikaltimo padarymo vieta aiškiai prieštarauja R. G. apklausos protokolui ir jo priedui fotolentelei Nr. 1, 3 bei R. C. parodymų patikrinimo vietoje protokolui, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis parodo netikrą įvykio vietą.

R. S. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareigūnų tarnybiniais pranešimais, tačiau juose nurodytos tik sulaikymo aplinkybės, todėl šie tarnybiniai pranešimai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodo, kad nuteistieji įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą.

Taip pat nuosprendyje remtasi tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta tik tai, kad 2006-08-23, apie 15:45 val., į KMUK kreipėsi 2006-08-22 (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje nepažįstamųjų sumuštas J. M., tačiau tai neparodo, kad R. S., R. C. ir R. G. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 180str.1d.

Apeliantas nurodo, kad specialisto išvada yra neišsami, nes neatsakyta į visus ekspertui suformuluotus klausimus, t.y. kokiu būdu padaryti sužalojimai (suduodant smūgius rankomis, kojomis ar krentant). Sužalojimų atsiradimo krentant ekspertas neanalizavo. Nors nukentėjusysis ir nurodo, kad jam buvo suduoti smūgiai ir į nugarą, pakaušį, tačiau tai paneigia specialisto išvada bei R. C. ir R. S. parodymai, iš ko daroma išvada, kad nukentėjusysis J. M. duoda melagingus parodymus.

Daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolai, kuriuose J. M. pateikė revolverio „ME38 Compact-E“ dėžutę ir naudojimosi instrukciją bei šie daiktai buvo apžiūrėti, taip pat neatskleidžia įvykio aplinkybių.

R. S. pažymi, kad 2006-08-24 kratos protokole nurodyta, jog R. C. gyvenamojoje vietoje buvo surasti ir paimti J. M. priklausantys daiktai, tačiau tame pačiame protokole matyti, kad R. C. tuos daiktus atidavė savo iniciatyva, be to, neaprašyta kratos eiga.

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad R. C. bute kratos metu rasti ir paimti revolveris, penki šoviniai, juodos spalvos piniginė, revolverio diržas, tačiau tai tik į rodo faktą, kad šie daiktai paimti ir apžiūrėti, bet įvykio aplinkybių neatskleidžia.

Daiktų pateikimo protokole matyti, kad liudytoja S. Ž. pateikė MRT „Nokia 6030“ IMEI (duomenys neskelbtini), tačiau tai parodo tik tai, kad liudytoja S. Ž. pateikė šį telefoną, kurį jos močiutė liudytoja O. K. pirko stoties turguje, bet kitų aplinkybių neparodo.

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad liudytojos S. Ž. pateiktas telefonas „Nokia 6030“ apžiūrėtas, tačiau tai tik parodo, kad šis telefonas apžiūrėtas, bet neįrodo, kad R. S. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 180str.1d.

Apeliantas nurodo, kad daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta tik tai, kad J. M. tarp kitų atpažinti daiktų atpažino savo piniginę ir revolverio dėklą su dėžute, kurie buvo rasti ir paimti kratos R. C. bute metu, o kitų aplinkybių nenurodo.

Asmens parodymų atpažinti protokolas parodo, kad J. M. tarp kitų asmenų atpažino R. C. kaip asmenį, kartu su R. G. ir R. S. jį sumušusį ir apiplėšusį, tačiau tai neparodo, kad nuteistieji įvykdė plėšimą.

Atsakymas į paklausimą parodo tik tai, kad „Nokia 7260“ IMEI (duomenys neskelbtini) nuo 2006-08-22, 11:01 val. iki 2006-08-23, 10:18 val. buvo naudojama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti R. C., t.y. kad būtent pastarasis pasisavino telefoną ir juo naudojosi, tačiau tai parodo, kad R. C. ir R. G. parodymai melagingi.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas tiesiogiai liečia tik R. G., todėl apelianto kaltumo plėšimo padaryme neparodo.

R. C. 2007-02-20 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytos įvykio aplinkybes, bet pastarojo parodymai yra teisingi tik ten, kur jis nurodo, kad R. G. stūmė J. M., kuris atsitrenkė į R. C., kuris nukentėjusiajam trenkė alkūne į krūtinę, po ko nukentėjusysis nukrito. Šie parodymai iš dalies vienodi ir nuoseklūs, o visos kitos aplinkybės, nurodytos šiame protokole, turėtų būti vertinamos kritiškai. R. C. parodymai yra teisingi ir ten, kur jis nurodo, kad matė ateinant J. M., kuris vienoje rankoje laikė alaus butelį, kitoje šautuvą, o nuėjęs už kiosko girdėjo šūvį, tai vyko kitoje gatvės pusėje, prie spaudos kiosko, nes tai atitinka R. G. parodymams ir kitai bylos medžiagai. Visi kiti R. C. tiek ikiteisminio, tiek teisme duoti parodymai yra melagingi.

R. S. pažymi, kad R. G. 2007-02-15 parodymų patikrinimo vietoje protokole duoti parodymai iš dalies pagrįsti tik toje vietoje, kur jis nurodė vietą, kurioje R. C. sudavė J. M. ir ši parodymų dalis paneigia J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taip pat R. G. parodymai teisingi tuomet, kai jis nurodo, kad J. M. kitoje gatvės pusėje šovė iš ginklo ir tai jis matė. Kiti R. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir teisme metu buvo melagingi, nes jis nepagrįstai vertė kaltę R. S. ir R. C..

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje negalėjo remtis pareiškimu – protokolu, įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros, kratos, daiktų pateikimo, daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinimo, asmens parodymų atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, atsakymo į klausimą, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais, nes šie įrodymai teisme nebuvo išnagrinėti.

R. S. nurodo, kad 2008-01-24 nuosprendis grindžiamas melagingais J. M. parodymais, nes teisme jis nurodė, kad iki kiosko ėjo norėdamas nusipirkti alaus, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad cigarečių. Toliau parodė, kad kitoje gatvės pusėje (prie (duomenys neskelbtini)) sutiko, jam iki tol nepažįstamus R. G. ir R. C., pakalbėjo apie krepšinį, o prieš tai jis nurodė, kad pastarieji prie jo prisikabino. Nors nukentėjusysis ir nurodo, kad nešovė, tačiau tai paneigta R. G., R. C. ir R. S. parodymais bei 2006-08-25 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad revolverio būgnelyje yra penkios kulkos, kurių viena tuščia. J. M. nurodė, kad jis kartu su R. G. ir R. C. atėjo prie kiosko (duomenys neskelbtini), ten sutiko iki tol nepažįstamą R. S.. Tačiau anksčiau J. M. parodė, kad ėjo į namus ir priėjus prie prekybos kiosko, pamatė du jam nepažįstamus vaikinus, kurie stovėjo prie minėto kiosko šono, o po penkių minučių prie jų priėjo vyriškis. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai skiriasi. J. M. parodymus paneigia R. S., R. G. ir R. C. parodymai. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad R. S. alkūne apkabino jo kaklą ir nusivedė pirkti alaus. J. M. nupirko keturis butelius alaus, tačiau šių aplinkybių nepatvirtino nei liudytojas G. D., nei nuteistieji R. G. ir R. C.. 2006-08-22 pareiškime – protokole, 2006-08-22 liudytojų apklausos protokole J. M. parodė, kad gavo ne mažiau 3 smūgių į galvą, po to nukrito ir buvo spardomas, bet negali konkretizuoti kas ir kiek sudavė smūgių kojomis, o 2006-08-23 jau parodė, kad gavo vieną stiprų smūgį į pakaušį, nukrito ir buvo spardomas, tačiau tokius jo parodymus paneigia nuteistųjų parodymai ir specialisto išvada. Vėliau J. M. parodė, kad rankomis buvo užsidengęs veidą, jautė, kad spardė trise be pertraukos (10 – 11 smūgių), o kai rankos nuslydo matė, jog visi trys vyrai buvo prie jo ir spardė jį. Šie parodymai taip pat akivaizdžiai išgalvoti, nes nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, nevienodi, prieštaringi.

R. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė nuteistųjų parodymus kaip nenuoseklius, prieštaraujančius vieni kitiems, o rėmėsi nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, tačiau R. S. nurodo, kad jis davė teisingus parodymus, t.y. juos vėliau patikslino, nes nenorėjo slėpti tiesos, todėl papasakojo visą tiesą, tai grįsdamas nuosekliais ir išsamiais parodymais.

Ginklo atėmimo fakto R. S. neneigia, bet tai vertina ne kaip sumanymą apiplėšti, bet kaip grėsmės pašalinimą, tačiau ginklo atėmimo fakto kiti du nuteistieji nematė, apie tai jiems smulkiai papasakojo pats R. S..

Šiuo skundu R. S. prašo panaikinti 2008-01-24 nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teismo posėdžio metu nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Įvertinus visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir ištyrus visas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo R. S. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 180str.1d.

Dėl LR BPK 256str. taikymo

LR BPK 256str.1d. nurodyta, kad prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį pranešimą, apie tai nedelsdamas praneša kaltinamajam. Šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams.

Pagal įstatymą teismas privalo išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir nebūtų nuteistas nekaltas žmogus. Tai reiškia, jog teismas turi reaguoti, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos nebeišaiškino kai kurių aplinkybių, kurios vėliau buvo nustatytos teisiamajame posėdyje, ar, priešingai, nepagrįstai pripažino nustatytomis kai kurias aplinkybes, netiksliai formulavo kaltinimą ir kvalifikavo kaltinamojo veiksmus.

Iš 2007-11-15 teismo posėdžio protokolo (5t. b.l. 90) matyti, kad teismas BPK 256str.1d. reikalavimų nepažeidė, nes, gavęs prokurorės raštišką prašymą pakeisti kaltinimą, išklausė visų teismo proceso dalyvių nuomonės dėl kaltinimo patikslinimo ir galimybės teismo posėdį atidėti, kad būtų pasiruošta gynybai. Nutartis patikslinti kaltinimą priimta tik 2008-01-07 teismo posėdžio metu, t.y. buvo pakankamai laiko pasiruošti gynybai. Be to, kaltinimas, kaip numatyta BPK 256str.1d., patikslintas įrodymų tyrimo teisme metu, todėl atnaujinti įrodymų tyrimo ir nereikėjo. Todėl apelianto teiginys, jog byla teismui perduota pagal 2007-01-31 kaltinamąjį aktą, o prokurorė patikslinti kaltinimą prašė po įrodymų tyrimo teisme, dėl ko pirmosios instancijos teismas privalėjo iš esmės atnaujinti įrodymų tyrimą, tačiau to nepadarydamas suvaržė jo teisę į gynybą bei pažeidė procesines nuostatas, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

R. S. skunde nurodo, kad teisiamųjų posėdžių protokolai nuo 2007-05-22 iki 2008-01-24 yra neteisėti, nes juose pateikta melaginga informacija, t.y. juose nurodyta, kad teisėja išeina į pasitarimų kambarį, o grįžusi skelbia nutartį, tačiau teisėja posėdžių metu nebuvo niekur išėjusi, tačiau tokie jo teiginiai taip pat nepagrįsti, kadangi teisiamojo posėdžio metu dalyvavo ir daugiau proceso dalyvių, bet jų skundų šiuo klausimu negauta.

Apeliantas nurodo, kad 2007-06-19 teisiamojo posėdžio metu R. S. nebuvo išaiškinta paskirtos kardomosios priemonės apskundimo tvarka ir terminai. Tačiau iš 2007-06-27 teismo procesinio dokumento įteikimo pažymos matyti, kad 2007-06-19 teismo nutartis, kurioje nurodyta, kad R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepratęstas bei nurodyta šios nutarties apskundimo tvarka ir terminai, įteikta asmeniškai, kas rodo, kad procesinių pažeidimų šiuo atveju teismas nepadarė.

Nors R. S. nurodo, kad liudytojo G. D., Ž. B., E. L., O. K., S. Ž., L. N., V. S. parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, KMUK tarnybinis pranešimas, daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros, 2006-08-24 kratos, daiktų apžiūros, daiktų pateikimo, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti, asmens parodymų atpažinti protokolai, atsakymas į paklausimą, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas nurodo tik atskirus faktus, bet pačio įvykio aplinkybių šie parodymai neužfiksavo, todėl tai neįrodo jo kaltės, o 2006-08-22 pareiškimas – protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas taip pat neatskleidžia tiesioginių įvykio aplinkybių, be to, juose pateikta melaginga J. M. informacija, kadangi ji prieštarauja nuteistųjų parodymams, tačiau pažymėtina, kad visi šie atskiri įrodymai liudija apie faktus, iš kurių visumos galima pagrįstai konstatuoti, kad R. S. savo bendrais veiksmais su R. G. ir R. C. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Be to, R. S. pažymi, kad 2006-08-24 kratos metu R. C. ieškomus daiktus atidavė savo iniciatyva. Tačiau ši aplinkybė nuteistųjų padėties negerina, kadangi R. C. iniciatyva kratos metu atiduodant ieškomus daiktus buvo vedama objektyvių aplinkybių, t.y. pastarasis, neturėdamas kitos išeities ir žinodamas, kad tie daiktai bus surasti ir paimti nepriklausomai nuo jo valios, ieškomus daiktus atidavė pats. Patikrinus byloje esančią medžiagą dėl kratos atlikimo ir jos pagrįstumo, teisėjų kolegija jokių procesinių pažeidimų nenustatė, tad R. S. teiginys, kad neaprašyta kratos eiga, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

R. S. teiginiai, kad specialisto išvada yra neišsami, nes neatsakyta į visus ekspertui suformuluotus klausimus, t.y. kokiu būdu padaryti sužalojimai (suduodant smūgius rankomis, kojomis ar krentant) yra taip pat nepagrįsti, todėl atmestini, kadangi 2006-08-23 specialisto išvadoje nurodyti konkretūs sužalojimai, kurie padaryti kietu buku daiktu, ne mažiau kaip 11 trauminių poveikių pasėkoje. Net ir nustačius kritimui būdingus sužalojimus, tai nusikaltimo kvalifikacijai neturėtų jokios įtakos, nes tiek nukentėjusiajam suduoti smūgiai stovint, tiek sužalojimai, kurie galėjo atsirasti jam griūnant ar suduoti smūgiai jau jam esant nukritusiam, yra nuteistųjų panaudoto smurto pasekmė, todėl šiuo atveju sužalojimų atsiradimo konkretizavimas nėra svarbus, svarbus tik jų skaičius ir lokalizacija, kad būtų galima nustatyti, koks sveikatos sutrikdymas nusikaltimo metu nukentėjusiajam padarytas (tai reikalinga sprendžiant klausimą, ar nereikia nusikalstamus veiksmu dėl kūno sužalojimo kvalifikuoti atskirai). Tai, kad J. M. plėšimo metu buvo suduotas smūgis į nugarą patvirtinta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. M. padaryta odos nubrozdinimai dešinio momens srityje, abiejuose skruostuose, nosies nugarėlėje, dešinėje plaštakoje, nugaroje, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, pereinant į smilkinį, juosmens dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke. Remiantis tuo, abejoti specialisto išvados teisėtumu ir išsamumu nėra pagrindo.

Dėl BPK 290str. taikymo

BPK 290str. 1 dalyje nurodyta, kad įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai gali būti apžiūrimi. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu.

Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo (5t. b.l. 87) matyti, kad teisėja klausė proceso dalyvių nuomonės dėl rašytinių byloje esančių įrodymų perskaitymo, tačiau prokurorė prašė tik išvardinti rašytinius dokumentus, tam pritarė ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir apeliantas R. S., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi aukščiau pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismo yra tinkamai ištirti, išanalizuoti ir įvertinti bei jais remiantis padarytos teisingos išvados, kad nuteistieji kalti nusikaltimo, numatyto BK 180str.1d. padaryme, todėl R. S. teiginiai, kad teismas netyrė ir neanalizavo byloje esančių įrodymų tiesiogiai, tad negalėjo nuosprendyje remtis pareiškimu – protokolu, įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros, kratos, daiktų pateikimo, daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinimo, asmens parodymų atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, atsakymo į klausimą medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

R. S. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė nuteistųjų R. S., R. G. ir R. C. parodymus kaip nenuoseklius, prieštaraujančius vieni kitiems, nors iš tikrųjų, R. S. nuomone, jis davė teisingus parodymus, kuriuos vėliau patikslino, nes nenorėjo slėpti tiesos, todėl papasakojo viską kas buvo iš tikrųjų, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, jog R. S. nuo pat pradžių nenorėjo atskleisti tiesos ir davė melagingus parodymus, kuriuos vėliau pakeitė, įvardindamas juos kaip teisingus ir išsamius. 2006-08-24 apklausos protokole, t.y. praėjus kelioms dienoms po įvykio R. S. nurodė, kad nuėjo prie kiosko 2006-08-21 vakare, tačiau kelinta valanda buvo nežino, o apklaustas 2006-09-08, t.y. praėjus daugiau kaip dviems savaitėms po įvykio, jis nurodė, kad prie kiosko jie nuėjo apie 21:30 val. Tai rodo, kad apeliantas tikslaus laiko nežino, bet jį išgalvoja bei nurodo, kad J. M. pateiktas laikas yra melagingas, todėl apelianto teiginiai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

Apeliantas kitų dviejų nutiestųjų R. G. ir R. C. parodymus vertina kaip melagingus ir nepagrįstus, o tiesa jų parodymuose yra tik ten, kur tai galėtų įrodyti R. S. nekaltumo jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, tačiau tiek R. S., tiek R. G. ir R. C. parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme gauti įrodymai, iš kurių visumos galima daryti išvadą, kad R. S. savo bendrais veiksmais su R. G. ir R. C. įvykdė plėšimą. R. S. bandymą sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, verčiant visą kaltę R. G. ir R. C., vertinant jų parodymus kaip melagingus, teisėjų kolegija vertina kaip gynybos taktiką, siekiant išvengti griežtos bausmės.

E. S. teiginiai, kad J. M. parodymai yra melagingi, nenuoseklūs ir prieštaraujantys R. S., R. G. ir R. C. parodymams, yra visiškai nepagrįsti, kadangi J. M. parodymai iš esmės sutapo viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, jie patvirtinti bylos medžiaga ir liudytojų, kurie neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymais. Nors 2006-08-25 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad revolverio būgnelyje yra penkios kulkos, kurių viena tuščia, tačiau šis faktas nenurodo, kad iš ginklo šauta nusikaltimo dieną. Tai, jog nukentėjusįjį J. M. nukritusį ant žemės spardė visi trys nuteistieji, patvirtina pačio nukentėjusiojo parodymai (kuriais teismas neturi pagrindo abejoti), pastarasis nurodė, kad rankomis buvo užsidengęs veidą, jautė, kad spardė trise be pertraukos (10 – 11 smūgių), o kai rankos nuslydo, matė, jog visi trys vyrai buvo prie jo ir jį spardė. Tuo tarpu R. S., R. G. ir R. C. parodymai dėl jų nenuoseklumo, prieštaravimo kitai bylos medžiagai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai įvertinti kaip keliantys abejones ir traktuoti kaip bandymas išvengti atsakomybės. Be to, net ir pats R. S. savo skunde nurodė, kad nuteistųjų R. G. ir R. C. parodymai yra melagingi, o šiuose melaginguose parodymuose teisinga dalis yra tik ta, kuri, S. S. manymu, galėtų liesti jo nekaltumą. Tačiau pažymėtina, kad toks dalinis įrodymų vertinimas yra negalimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. ginklo atėmimo fakto neneigia, tačiau tai traktuoja kaip grėsmės pašalinimą, tačiau toks paaiškinimas prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kas patvirtina, kad apeliantas įvairiais būdais mėgina paneigti savo kaltę.

Įvertinus visus aukščiau pateiktus faktus ir aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. S. įvykdė nusikalstamą vieką, numatytą BK 180str.1d.

Remiantis tuo, teisėjų kolegija daro išvada, kad 2008-01-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas bei priimtas nešališko teismo, todėl panaikinti šį nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra teisinių pagrindų ir motyvų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.