Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-05 · Administracinė byla Nr. A-62-1873-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-07-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-05
Bylos Nr.
A-62-1873-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00359-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities priešgaisrinei
Trečiasis asmuo
Priešgaisrinės apsaugos
Administracinė byla Nr. A62-1873/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00359-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 71 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

viešame teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. P. 2011 m. gegužės 17 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 849,23 neišmokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d (b. l. 3-6).

Nurodė, kad jai nebuvo sumokėtas visas darbo užmokestis dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas išmokama priemokų ir priedų dalis negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu konstatavo, kad teisinė situacija, kai valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, nemokama arba darbas neapmokamas teisingai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepimu (b. l. 11-12) su pareiškėjos D. P. prašymu sutiko.

Nurodė, kad vadovavosi teisinių santykių metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Prašė daliai reikalavimų taikyti trejų metų ieškinio senatį, numatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnyje bei sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkią turtinę padėtį.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 19 d. sprendimu (b. l. 25-28) pareiškėjos D. P. prašymą patenkino iš dalies, priteisė D. P. iš atsakovo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 731,01 Lt, sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu, kuriuo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, ir pažymėjo, kad Lietuvos Konstituciniam Teismui konstatavus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjai. Taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme negali būti laikomi pasibaigę iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta. Anot teismo, dėl išdėstytų motyvų atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjai nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Teismas taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnyje įtvirtintą trejų metų ieškinio senatį ir prašomą nepriemoką už 2007 m. balandžio mėnesį sumažino 118,22 Lt. Mažinti nepriemoką už 2007 m. gegužės mėnesį teismas nenustatė pagrindo. Teismas sprendimo vykdymą, vadovaudamasis teismų praktika, atidėjo vieneriems metams.

III.

Pareiškėja D. P. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 30), kuriuo nesutiko su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimo dalimi dėl sprendimo vykdymo atidėjimo vieneriems metams ir prašė priteistą sumą įpareigoti sumokėti iš karto.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepimu (b. l. 37-38) su pareiškėjos D. P. apeliaciniu skundu nesutiko, prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių ir argumentų dėl skundžiamos sprendimo dalies neteisėtumo, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino rašytinius įrodymus, teisingai taikė teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką bei pagrįstai sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams.

2011 m. birželio 27 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos D. P. atsisakymas nuo apeliacinio skundo (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinė byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Rašytinis apelianto pareiškimas, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir apelianto pasirašomas. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 132 str. 3 d.).

Pareiškėjos atsisakymas nuo apeliacinio skundo gautas raštu iki teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje. Pareiškėja rašte pažymėjo, kad žino skundo atsisakymo procesines pasekmes. Sprendimas šioje byloje kitų asmenų apskųstas nebuvo, todėl yra pagrindas atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti ir apeliacinį procesą šioje byloje nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. P. atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Romanas Klišauskas