Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. V., išvadą teikianti institucija – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. U. paaiškino, jog dėl sveikatos būklės beveik visiškai nebevaikšto, naudojasi neįgaliojo vežimėliu. Jam iš viso yra diagnozuota aštuoniolika įvairių ligų. Nuo 2013 metų yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Turi problemų su prostata, šlapimo nelaikymu. Negali pats pasirūpinti savimi, pasigaminti maisto, nusiprausti, todėl jam yra būtina pagalba. M. V. žino nuo vaikystės, gyveno kartu su M. V. motina, augino M. Dabar M. V. gyvena kartu su juo, veža jį pas gydytojus, rūpinasi juo, numaudo, nuperka ir gamina maistą. Nurodė, jog turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą, kur gyvena, žemės sklypą, taip pat turi automobilį. Pats savo turtu rūpintis jau negali, nes jam yra sunku kartu važinėti ir rūpintis turto reikalais, todėl nori, kad M. V. būtų paskirtas jo turto administratoriumi. Pasitiki M. V. ir nori, kad jis rūpintųsi turtu. Testamentu jau yra užrašęs M. V. savo turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Valdas Falkauskas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Teigė, jog A. U. yra neįgalus, jam nustatytas tik 15 procentų darbingumas, nuolatinės slaugos poreikis, todėl dėl savo sveikatos būklės A. U. negali įgyvendinti savo teisių. Jo galimybės judėti yra ribotos, apsitarnauti save, todėl jam yra būtina kito asmens pagalba. M. V. rūpinasi A. U. jau keletą metų, jie yra sudarę pavedimo sutartį, todėl M. V. kaip įgaliotinis galės įgyvendinti A. U. teises.

Išvadą teikiančios institucijos – Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė rašytinę išvadą, kad sutinka, jog A. U. būtų nustatyta rūpyba ir rūpintojų paskirtas M. V.. Išvadoje taip pat nurodė, jog A. U. turi fizinę negalią, nevaikšto, sunkiai valdo dešinę ranką, jam reikalinga nuolatinė pagalba. M. V. sutinka būti rūpintoju, jis rūpinasi A. U. tinkamai, prižiūri namus, tvarko buitį, perka maistą ir vaistus, palydi A. U. pas gydytojus, į valstybines institucijas, sveikatos būklė leidžia jam būti rūpintoju (b. l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti savo pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK )509 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.279 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 4). Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad A. U. yra nedarbingas, jo darbingumas tik 15 procentų; nurodytos devyniolikos ligų diagnozės – pirminė išplitusi (osteo)artrozė, pirminė koksartrozė, pirminė gonartrozė, stuburo osteochondrozė, hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu, širdies nepakankamumas, šlapimo pūslės disfunkcija (b. l. 3). 2018 m. rugsėjo 13 d. A. U. ir M. V. sudarė pavedimo sutartį, kuria M. V. neatlygintinai įsipareigojo atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo A. U. gynimu, įgaliotojo viso turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teisme bei kitose valstybinėse institucijose bei atlikti kitokius teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo teisių ir pareigų vykdymu (b. l. 7).

Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas be kito asmens pagalbos ir priežiūros dėl savo sveikatos būklės negali pasirūpinti savimi, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, nėra savarankiškas buityje – nevaikšto, negali pats pasigaminti maisto, pasirūpinti higiena, nuvykti pas gydytoją, laikytina, kad pareiškėjui A. U. būtinas rūpybos nustatymas jo teisių įgyvendinimui ir pareigų vykdymui, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas jam nustatyti rūpybą ir skirti rūpintoją (CK 3.279 straipsnio 1 dalis).

Rūpintoju gali būti paskirtas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Skiriant asmenį rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma rūpyba bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CK 3.242, 3.279 straipsniai). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėju rūpinasi kartu su juo nuo vaikystės gyvenantis M. V., kuris nėra teistas (b. l. 24), laikomas administracine tvarka nebaustas (b. l. 25-26 ), byloje pateiktas jo notarine tvarka patvirtintas sutikimas būti paskirtu A. U. rūpintoju (b. l. 8), M. V. kontraindikacijų globai neturi (b. l. 10), yra (duomenys neskelbtini), antro kurso moksleivis (b. l. 30), turi įgijęs vairuotojo pažymėjimą, mokyklos ir seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, turi galimybę rūpintis A. U.. A. U. ir M. V. yra sudarę pavedimo sutartį dėl veiksmų, susijusių su įgaliotojo teisių ir pareigų vykdymų bei įgaliotojo turto administravimo.

Įvertinus rekomenduojamo paskirti rūpintoju asmens – M. V. – moralines ir asmenines savybes, galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, santykius su asmeniu, kuriam steigiama rūpyba (yra jo buvusios sugyventinės sūnus), taip pat nesant kitų asmenų, kurie pageidautų rūpintis A. U., būsimojo rūpintojo pageidavimą ir būsimojo rūpintinio nuomonę, kuri neprieštarauja jo interesams ir nenustačius pagrindų, kliudančių suinteresuotam asmeniui M. V. tapti pareiškėjo rūpintoju, M. V. paskirtinas pareiškėjo A. U. rūpintoju (CK 3.279 straipsnis).

Pareiškėjas taip pat prašė paskirti M. V. jo turto administratoriumi. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog A. U. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

Pagal CPK 493 straipsnio 1 dalies nuostatas turto administratorius yra skiriamas jei neveiksnus ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. CK 4 knygos XIV skyriaus – Kito asmens turto administravimas, normos yra taikomos asmeniui, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus kai CK arba kiti įstatymai nustato kitokį turto administravimo būdą (CK 4.236 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju M. V. skirtinas A. U. rūpintoju CK 3.279 straipsnio pagrindu. Šios teisės normos tikslas – užtikrinti nors ir veiksnaus, tačiau nesugebančio įgyvendinti savo teisių pilnamečio asmens interesus. Negalėti savarankiškai įgyvendinti savo teisių asmuo turi dėl sveikatos būklės. Rūpintojui atliekant savo pareigas taikomi bendrieji globėjų (rūpintojų) veiklos reikalavimai (CK 3.240–3.247 straipsniai), išskyrus CK 3.279 straipsnyje nustatytas išimtis ir nurodytus ypatumus. Pabrėžtina, kad šiuo pagrindu paskirtas rūpintojas atstovauja rūpintiniam atliekant tam tikrus veiksmus, tačiau sprendimą dėl šių veiksmų paprastai priima rūpintinis, kuris yra veiksnus ir gali suprasti savo veiksmų tikslus ir padarinius, tik dėl objektyvių priežasčių jų negali atlikti pats.

Veikdami CK 3.279 straipsnio pagrindu, rūpintojas ir veiksnus fizinis asmuo sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, ir ja remdamasis rūpintojas tvarko veiksnaus fizinio asmens turtinius reikalus, įgyvendina jo turtines teises. Taigi rūpintojo ir veiksnaus fizinio asmens tarpusavio santykiams turi būti taikoma įstatyme nurodyta sutartis, kurios pagrindu rūpintojas valdo, naudoja ir disponuoja veiksnaus asmens turtu, o ne veiksnaus asmens turto administravimas. Nes, kaip pažymėta pirmiau, rūpintinis negali tam tikrų veiksmų atlikti pats dėl objektyvių, sveikatos sutrikimų nulemtų priežasčių, bet paprastai supranta tų veiksmų tikslus ir padarinius ir juos dažniausiai apibrėžia sutartyje su rūpintoju. Sutarties sąlygos neturi pažeisti šalių, ypač silpnesnės šalies, veiksnaus fizinio asmens, kuriam nustatyta rūpyba, interesų, o rūpintojas nurodytas pareigas turi atlikti sąžiningai bei veikti tik veiksnaus fizinio asmens interesais. Rūpintojo ir rūpintinio santykiams CK 3.244 straipsnyje įtvirtinti ribojimai taikomi tiek, kiek neprieštarauja jų sudarytai sutarčiai (CK 3.279 straipsnio 5 dalis), nes CK 3.244 straipsnyje nustatyti ribojimai visų pirma skirti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto ir pajamų naudojimo apsaugai užtikrinti, nustatant papildomas garantijas, tokias kaip teismo leidimas disponuoti atitinkamo dydžio pinigų suma ar nekilnojamuoju turtu, tačiau tai nereiškia, kad šios papildomos garantijos visais atvejais turi būti taikomos ir rūpintojui, tvarkančiam veiksnaus asmens turtinius reikalus CK 3.279 straipsnio pagrindu.

Nagrinėjamu atveju A. U. ir M. V. yra sudarę pavedimo sutartį, kuria sutarė, jog įgaliotinis įsipareigoja įgaliotojo pavedimu atlikti ir veiksmus, susijusius su turto administravimu. Todėl šiuo atveju rūpintinis atstovauja rūpintoją įgaliojimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir atstovo yra sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis (CK 6.756 straipsnis), tiek tada, kai tokios sutarties nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą pareiškėjo prašymas paskirti M. V. jo turto administratoriumi netenkintinas, nes rūpintojas rūpintinio turtą valdo, naudoja ir disponuoja pavedimo ar turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutarties pagrindu.

Paskirtam rūpintojui M. V. išaiškintinos jo, kaip rūpintojo teisės ir pareigos: rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą; rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį; padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės; rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių; jeigu rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo rūpintojo pareigų; jeigu šiais rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala, rūpintojas privalo ją atlyginti (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 3.243 straipsnio 5 dalis, 3.279 straipsnio 3 dalis).

Išaiškintina pareiškėjui, jog rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą (CK 3.279 straipsnio 4 dalis).

Teismo nutartis dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 493, 496, 509 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti A. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), rūpybą.

Paskirti pareiškėjo A. U. rūpintoju M. V., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjui, jog rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą.

Rūpintojui M. V. išaiškinti jo teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.240–3.247 straipsniuose:

rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą;

rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį;

padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo;

visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės;

rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą;

rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių;

jeigu rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo rūpintojo pareigų. Jeigu šiais rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala, rūpintojas privalo ją atlyginti.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Teismo nutartį vykdyti skubiai.

Dėl šios teismo nutarties per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.