Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-119-537/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-21
Bylos Nr.
1-119-537/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
  • 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-119-537/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37413-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.10. 1.2.4.6.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.7.2.3. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 21 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės M. M. rūmų teisėjas Raimundas Krušinys,sekretoriaujant M. D.,dalyvaujant prokurorei A. A.,kaltinamajam R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teistas :

1. 2014-06-25 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK ) 149 straipsnio 4 dalį 4 ( keturiems ) metams laisvės atėmimo. 2018-07-13 paleistas atlikus bausmę;

2. 2024-06-M. M. apylinkės M. M. rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 34 Minimalių gyvenimo lygių ( toliau-MGL ) dydžio, t. y. 1700 Eur bauda, kurios sumokėjimo terminas nustatytas iki 2025 m. liepos 5 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Įrodyta, jog jis 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 21:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, tyčia, ranka sudavė ne mažiau vieną smūgį savo tėvui A. M. į veido sritį bei dešinio peties (rankos) sritį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant grindų ir tokiais savo veiksmais sukėlė A. M. fizinį skausmą.

K. R. M. kaltę pripažino visiškai. Pripažino, jog, supykęs ant tėvo dėl to, kad šis geria ir dirba pas kaimynus K., ranka sudavė tėvui į veidą bei kartą į dešinį petį, nuo ko tėvas nukrito nuo kėdės ant grindų. Teigė, jog gailisi savo poelgio. Įvykio metu buvo neblaivus. Po įvykio tėtės atsiprašė, su juo susitaikė.

Kaltinamajam pripažinus savo kaltę, proceso dalyviams sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK ) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka ).

Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog namuose sūnus R. M. šaukė ant jo ir sudavė vieną smūgį į kažkurią kūno vietą, dėl ko jis nugriuvo nuo kėdės ant grindų. Krito ant dešinio peties. Tuo metu namuose buvo žmona D. ir sūnus E. M.. Nepamena, dėl ko sūnus pyko, nes buvo neblaivus. Žino, jog žmona iškvietė policiją. Kitą dieną labai pradėjo skaudėti petį, dėl ko kreipėsi pas gydytojus, kurie paskyrė vaistų nuo skausmo. Pripažino, jog su sūnumi susitaikė ( b. l. 37–40 ).

Liudytoja D. M. tyrimo metu patvirtino, jog tą dieną su vyru A. dirbo pas kaimynus, kur išgėrė alkoholio. Grįžus namo, atėjo neblaivus jų sūnus R., kuris priekaištavo jos vyrui, kad šie dirba pas kaimynus, vergauja. Girdėjo, kaip sūnus virtuvėje šaukė ant jos vyro, atrodė agresyviai, dėl ko paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ( toliau-BPC ), nes išsigando, kad sūnus nesumuštų tėvo. Policijos laukė lauke, todėl nematė, kas įvyko tarp sūnaus ir jos vyro namuose. Atvykus policijai, sūnus jau buvo išėjęs iš jų buto. Nepamena, ką vyras pasakojo policininkams, t. y. vyras niekuo nesiskundė, jokių sužalojimų ji nematė. Kitą rytą vyras pasakė, jog labai skauda dešinį petį, dėl ko nuvyko pas gydytojus. Vyras pasakė, jog vakare, kai ji buvo išėjusi į lauką, sūnus sudavė jam smūgį, dėl ko skauda ranką ( b. l. 48–51 ).

Nepilnamečio liudytojo apklausos metu E. M. paaiškino, jog 2024-09-22 namo grįžo apie 22.00 val. S. V. pasakojo, kad brolis R. susiginčijo su jų tėčiu A. Sakė, kad tiek tėtis, tiek brolis buvo neblaivūs, įvyko kažkoks konfliktas ir R. galimai tėtį pastūmė ar kaip nežino, dėl ko tėčiui sužeidė ranką. Tikslių aplinkybių nenurodys, nes įvykio vietoje nebuvo. Pareigūnai jau buvo išvykę, brolis taip pat išėjęs į savo namus. Jos tėtis 2024-09-23 vyko pas daktarus, nes skundėsi rankos skausmu. Kiek pamena, jam skaudėjo dešinę ranką ( b. l. 56–59).

Nepilnamečio liudytojo apklausos metu V. M. paaiškino, kad 2024-09-22 su tėvais buvo pas kaimynus K. S. kaime, kur darbavosi, padėjo jiems. B. R., jiems būnant pas kaimynus, buvo atėjęs dienos metu ir matė, kad tėtis A. dirba. R. pirmiausia susiginčijo su kaimynų vaiku, nes vienas kito nemėgsta. R. nuėjo ant kelio ir pradėjo šaukti, kad duoda penkias minutes ir jie turi pareiti namo. Jie ignoravo R., nekreipė dėmesio. Vakare, apie 21.00 val., grįžo su tėvais namo. Ten jau buvo R., jis jų laukė. Jiems tik parėjus į namus, R. pradėjo priekaištauti tėvams, kodėl jie eina dirbti pas kaimynus. Neva, kaimynė turi savo vaikus ir jie gali jai padėti. Tėtis atsakė, kad jie yra suaugę ir kas gali jiems uždrausti padėti kaimynei ir pan. Tėtis ir brolis R. susiginčijo, pakilo balso tonai, todėl mama nenorėdama kištis nusprendė kviesti policiją ir jie, t. y. mama, ji, brolis E. ir brolis I. (15 metų) išėjo į lauką. Mama paskambino pagalbos numeriu 112. Jiems būnant lauke, girdėjosi tėčio ir R. balsai, jie toliau konfliktavo. Po kelių akimirkų R. išėjo iš jų namų ir nuėjo galimai į savo namus. Jie sugrįžo į namus. Virtuvėje buvo tėtis, pasiskundė rankos skausmu. Sakė, kad skauda dešinę ranką. Sakė, kad jam R. sudavė ranka į jo ranką. Kiek pati suprato, tėčiui skaudėjo, jis buvo susiėmęs už tos rankos. Žino, kad rytojaus dieną, kadangi jam skaudėjo ranką, kreipėsi į gydytojus ir vartojo vaistus. Tą vakarą abu tiek tėtis A. tiek R. buvo neblaivūs ( b. l. 62–65).

2024-09-23 tarnybiniame pranešime parašyta, kad 2024-09-23, apie 12 val. 37 min., gautas pranešimas iš „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyriaus, jog kreipėsi A. M., kurį vakar galimai sumušė sūnus. Skundėsi peties ir žasto sumušimu. N. D. (duomenys neskelbtini) A. M. paaiškino, kad namuose, virtuvėje, apie 21:00 val., (tikslaus laiko pasakyti negalėjo) sūnus R. M. savo ranka sudavė du smūgius į dešinę A. M. ranką, dėl ko, tik šiandien pajutęs skausmą, kreipėsi į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių, kur buvo diagnozuotas dešinio peties ir žąsto sumušimas ( b. l. 1–7).

2024-09-23 tarnybiniame pranešime pažymėta, kad konfliktą tarp A. M. ir R. M. matė namuose gyvenantys asmenys, tai yra, E. M., E. M., V. M., D. M.. A. M. paaiškino, kad sukonfliktavo su sūnumi R. M., tačiau pareiškimą sūnaus atžvilgiu kategoriškai atsisakė rašyti. A. M. teigė, kad 2024-09-22 jokio skausmo konflikto metu nejautė, jį tik pajuto šiandieną, todėl ir kreipėsi tik šiandien ( b. l. 31–32).

2024-09-24 tarnybiniame pranešime teigiama, kad 2024-09-24 žodžiu bendrauta su nukentėjusiojo A. M. sūnumi E. M.. A. M. apklausos metu teigė, kad sūnus nuo kūdikystės turi protinę negalią, nemoka nei skaityti, nei rašyti, sunkiai kalba. Atsakydamas į užduodamus klausimus, E. M. sakė, kad sekmadienį (2024-09-22), vakare, jų bute ((duomenys neskelbtini).) matė, kaip virtuvėje brolis R. M. trenkė tėvui A. M.. Matė, kad pirmą kartą tėvui trenkė į veidą, o antrą kartą į dešinę ranką. Matė, kad tėvas po smūgio nukrito ant žemės. E. M. žino, kad namuose dar buvo ir mama D. M., tačiau ar ji matė R. smūgius tėvui, nežino. E. M. teigė, kad po konflikto R. M. išėjo iš namų, nes gyvena kitame name. A. M. papildomai paaiškino, kad šiuo metu dėl patirto sužalojimo jam išduotas nedarbingumas iki 2024-09-27. Taip pat sakė, kad įvykį galėjo matyti jo sutuoktinė D. M. (b. l. 33–34).

2024-11-21 kitų objektų apžiūros protokole teigiama, kad apžiūrėta BPC 2024-09-22,informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo iš telefono numerio 37063378788 garso įrašo kopija. Pokalbis vyksta tarp moters, kuri neprisistatė (toliau - A), ir BPC operatoriaus (toliau - O). Įrašo trukmė - 00 min. 20 sek., failo pavadinimas BPC, skambučio įrašas (ID 95456055855, skambučio pradžia_ 2024-09-22 20_56_14). Fone girdimas triukšmas, žmonių balsai. Moteriškas balsas sako – „va viskas šaukiu“. A: „Nu viskas, laukiu policijos, nes neįmanoma, vėl sūnus kvailioja, nori daužytis“ ( b. l. 66–68). CD su įrašu voke (priedas).

2024-11-21 kitų objektų apžiūros protokole parašyta, kad naudojantis VLC leistuve apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas iš pareigūnų kūno kamerų, kurie dirbo įvykyje 2024-09-22. Apžiūrimo vaizdo įrašas, kurio laikmenos pavadinimas PSS-20240922-211205UTC+0300, vaizdo įrašo trukmė 09:57. Pareigūnai teiraujasi R. M., dėl ko vyksta konfliktai. Jis pasakoja, kad jis pyksta, kad tėvai eina pas kaimynus „vergauti“. Sako, kad tėvai užpyko, kad jis juos pavadino vergais. Policijos pareigūnas patikrina asmeniui neblaivumą, alkotesterio rodmenys parodo 1.72 promilės neblaivumo laipsnį. Asmuo įpareigojamas eiti ilsėtis ir daugiau neiti pas tėvus ir nekelti konfliktų.

Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas, kurio laikmenos pavadinimas PSS-20240922-212318UTC+0300, įrašo trukmė 10:01 min. Pareigūnai atlieka vertinimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Su pareigūnais bendraujanti pranešėja D. M. pasakoja, kad buvo dienos metu nuėję padėti kaimynams darbuotis, tačiau sūnus (R. M.) liepė tėvams eiti namo, nedirbti. Mama sako, kad R. labai supyko, kai išgirdo, kad yra kviečiama policija. Sako, kad konfliktas įvyko tarp tėčio ir sūnaus R.

Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas iš pareigūnų kūno kamerų, kurie dirbo įvykyje 2024-09-23, laikmenos pavadinimas PSS-20240923-144639UTC+0300, įrašo trukmė 17:45 min. Policijos pareigūnai atvyksta kitą dieną po konflikto į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pasitinka nukentėjęs A. M.. Šis paaiškina, kad vakar, kai buvo policijos pareigūnai, jis nejautė nieko, o šiandieną pajautęs skausmą kreipėsi į gydymo įstaigą, jam išduotas nedarbingumas. Skundžiasi dešinės rankos, peties srityje, skausmu, rankos nepakelia, lūžio nėra, tik sumušimas. Sako, kad pareiškimo jis dėl sūnaus rašyti nenori. Vakar buvo neblaivus. Pareigūnai paaiškina, kad vakar Orderis nebuvo išduotas sūnui, nes pranešėja buvo motina. Sūnus sako, kad gyvena atskirai. Pareigūnas klausia, kaip buvo sužalota ranka. Tėvas pasakoja, kad jį buvo kažkaip „pargriovę“, viskas įvyko virtuvėje. Nežino, kas sūnui atsitiko, kad taip elgėsi. Pareigūnė pasiteirauja, kiek smūgių buvo suduota A. M.. Šis sako, kad nepamena, bet sudavė smūgius ranka. Vyriškis nuveda pareigūną parodyti, kad būtų užfiksuota įvykio vieta namuose ( b. l. 69–71). CD su įrašu voke (priedas).

2024-09-24 pateikta užduotis atlikti objektų tyrimą dėl nukentėjusiojo sužalojimų (b.l. 102-104).

Specialisto išvadoje Nr. G 500/2024(09) teigiama, jog A. M. teismo medicinos apžiūrai pristatytas nebuvo. Klinikiniais duomenimis išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei A. M. 2024-09-22 ranka buvo suduota į dešinio peties sritį, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą. Tiriamoji dalis - sveikatos istorijoje užfiksuota, kad sumušė sūnus, skauda peties sąnarį (b. l. 105–106).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, tam, kas mušdamas ar kitaip sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas sprendžia, jog nusikalstama veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Įrodyta, kad R. M. žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ranka sudavė ne mažiau vieną smūgį savo tėvui A. M. į veido sritį bei dešinio peties (rankos) sritį, dėl ko šis nukrito ant grindų ir tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltę neabejotinai patvirtina ne tik paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, tačiau ir nukentėjusiojo, anksčiau paminėtų liudytojų D. M., E. M., V. M. parodymai, policijos darbuotojų tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, duomenys iš BPC, VšĮ „Marijampolės ligoninė“, specialisto išvada.

Akivaizdu, jog dėl pavartojo smurto nukentėjusysis A. M. jautė fizinį skausmą, nes kitą dieną net buvo priverstas kreiptis į gydymo įstaigą, kur jam buvo skirti gydymui vaistai nuo skausmo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus bei tikslus, kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Dėl šios veikos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams, be to, būdamas recidyvistu.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis anksčiau teismo teistas už sunkaus ir nesunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą. Nusikalto neatlikęs skirtos baudos bausmės už kito tyčinio nusikaltimo padarymą. Padaryta veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas. Yra jauno amžiaus, dirba. Kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, turtinių pretenzijų neturi.

Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įstatymo numatytam šios bausmės rūšies vidurkio laikotarpiui. Vadovaujantis BK 72² straipsnio pagrindu, asmeniui skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismui nežinoma ar yra mokėjęs baudą ir kiek jos sumokėjęs kaltinamasis pagal 2024 m. birželio 17 M. M. apylinkės M. M. rūmų baudžiamąjį įsakymą, todėl bausmių nebendrina.

Byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 287.80 Eur turtinės žalos už nedarbingumą nuo 2024-09-25 iki 2024-10-04atlyginimo ( b. l. 72–81) – pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas visiškai, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo R. M., nes dėl jo kaltų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis buvo sužalotas ir nedarbingas.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys ( b. l. 88–93 ) dėl 78, 11 Eur turtinės ž-alos atlyginimo – pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo R. M., nes dėl jo kaltų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis buvo sužalotas ir jam buvo suteikta būtinoji medicininė pagalba gydymo įstaigoje, dėl ko ligonių kasa patyrė žalos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 ( tris ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 ( aštuonerių ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 ( tris ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. M. priteisti:

-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 287.80 Eur ( du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir aštuoniasdešimt centų ) turtinės žalos;

- Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 78, 11 Eur ( septyniasdešimt aštuonis eurus ir vienuolkika centų ) turtinės žalos, pinigus pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, įmonės kodas 191351679.

Iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl priteistų civilinių ieškinių išieškojimo, palikti galioti ir pratęsti 2024 m. lapkričio 27 d. prokurorės A. A. nutarimu iki 2025 m. gegužės 27 d. skirtą nuosavybės teisių apribojimą R. M. turtui, kai nežinoma turto sudėtis ir buvimo vieta.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui M. M. rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Krušinys