Kauno apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėja P. K. pirmu reikalavimu prašo nustatyti juridinį faktą, kad ji priėmė 1997 m. rugsėjo 9 d. mirusiojo tėvo O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, susidedantį iš: sodo pastato - unikalus (duomenys neskelbtini); kiemo statinių - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie randasi Kauno miesto savivaldybės teritorijoje sodininkų bendrijoje „Panerys“ (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Teismas pažymi, kad pagal CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašomas nustatyti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintis faktas galėtų būti nustatytas tik tada, kai pareiškėja negalėtų kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų ir jo nustatymas sukeltų pareiškėjai teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CPK 445 straipsnis). Prie pareiškimo yra pridėti notarės R. V. išduota 2002 m. liepos 29 d. pažyma Nr. 125/97 ir 2010 m. spalio 5 d. pažyma Nr. 125/97/2010, iš kurių matyti, kad Kauno miesto 20-ąjame notaro biure po O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. rugsėjo 6 d., yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 125/97, dėl palikimo priėmimo į notaro biurą kreipėsi mirusiojo duktė P. K., kuri turtą paveldi pagal testamentą per įstatyminę globėją – motiną D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Taigi, pareiškėja P. K. palikimą po tėvo O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. rugsėjo 9 d., priėmė paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui, t. y. priėmė palikimą vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu, todėl jos prašymas nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė 1997 m. rugsėjo 9 d. mirusiojo tėvo O. K. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių. Teismas taip pat nustatė, kad notarė R. V. 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą jį atlikti atsisakė vien dėl to, kad paveldėtoja notarui nepateikė duomenų, galinčių įrodyti, kad O. K. testamente nurodytas nekilnojamasis turtas ir Kauno m. savivaldybės SB „Panerys“ (duomenys neskelbtini) esantis nekilnojamasis turtas turi būti laikomas tuo pačiu paveldėjimo teisių objektu, taigi ne dėl to, kad pareiškėja nebūtų tinkamai priėmusi palikimo, o dėl to, kad pagal esantį testamento turinį pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į prašomą nekilnojamojo turto objektą nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminiuose precedentuose pabrėžta, jog pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teismas sprendžia, kad pareiškėjos P. K. pareiškimo dalis dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti teismo nepriimta, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėja P. K. antru pareiškimo reikalavimu prašo plečiamai išaiškinti Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarės Z. K. 1997 m. rugsėjo 1 d. O. K. sudaryto testamento turinį toje dalyje išaiškinant, ar testatoriaus O. K. 1997 m. rugsėjo 1 d. testamente įvardinama sodininkų bendrija „Žemieji Sargėnai“ faktiškai yra Kauno sodininkų bendrija „Panerys“. Šį procesinio dokumento reikalavimą pareiškėja teikia kreipiantis ypatingosios teisenos tvarka viename pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau toks reikalavimas neatitinka CPK 444 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, pagal kuriuos teismas nagrinėja bylas CPK V dalies XXVI skyriaus nustatyta tvarka, nes tai yra reikalavimas dėl testamento, kaip vienašalio sandorio (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis) vykdymo, kuris turi būti reiškiamas pagal bendras CPK ieškininės teisenos taisykles, į teismą kreipiantis su atitinkamu ieškiniu, kurio turinys turi atitikti CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011, yra išaiškinusi, kad atsižvelgiant į CPK 444 straipsnyje nustatytą juridinę reikšmę turinčių faktų teisinį reglamentavimą, testamente išreikšta testatoriaus valia nepriskirtina prie tokių ypatingosios teisenos tvarka nustatomų juridinę reikšmę turinčių faktų, todėl testamentinės valios turinio išaiškinimas galimas ne nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, bet šį klausimą sprendžiant ginčo teisenos tvarka, t. y. ginčijant paveldėjimo teisę (CK 5.8 straipsnis). Teisėjų kolegija pripažino, kad byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtina teisme teisėtai, nes nebuvo visų teisės pareikšti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prielaidų (CPK 444, 445 straipsniai). Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir kasacinės instancijos teismo išaiškinimą, teismas sprendžia, kad ir antras pareiškėjos P. K. reikalavimas negali būti priimtas nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444, 445 straipsniai).