- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2-36871-631/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30450-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- D. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei D. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei D. P., prašydamas priteisti iš atsakovės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau –PSDF) biudžetui padarytą 23,09 Eur žalą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, jai kyla CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės – sprendimo priėmimas už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. liepos 24 d. atsakovei buvo suteiktos PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 23,09 Eur sumai. Atsakovė privalomuoju sveikatos draudimu buvo drausta iki 2017 m. birželio 30 d., laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. – drausta nebuvo. 2019 m. rugsėjo 3 d. ieškovas atsakovei išsiuntė raginimą atlyginti žalą ieškovui, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą ieškovui byloje nėra (CPK 176-179 straipsniai).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalies nuostatas, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, asmenys, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 2-11 dalyje (išskyrus draudėjus), šio įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį PSDF lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina PSDF biudžetui padarytą žalą.
Nagrinėjamu atveju atsakovė neatlygino PSDF biudžeto išlaidų, patirtų dėl atsakovei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Be to, byloje nėra įrodymų, iš kurių turinio būtų galima spręsti, kad atsakovė, pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį, sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu būtų turėjusi teisę gauti paslaugas, iš kurių būtų mokama iš PSDF biudžeto, gauti dar vieną mėnesį po to, kai nustojo galioti atsakovės privalomasis sveikatos draudimas.
Teismas daro išvadą, kad neatlyginusi ieškovo patirtų išlaidų, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, padarydamas PSDF biudžetui 23,09 Eur dydžio turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė jai kilusios prievolės atlyginti žalą ieškovui, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovės 23,09 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neatlygino žalos ieškovui, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio už ieškinius dėl lėšų išieškojimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos). Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, o teismas ieškinį tenkina visiškai, valstybei iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,09 Eur (dvidešimt tris eurus 09 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (23,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, j. a. k. 188783796, naudai.
Priteisti atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis (50 eurų, o paduodant per EPP 75 proc. šios sumos).
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.