- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- TS-133-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00197-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- A. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 93-108 netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 93-108.
Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija savo nutarimą pagrindė tuo, kad teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog bausmės tikslai pasiekti ir jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, taip pat kriminogeniniais veiksniais bei neatliktos bausmės dalimi ir su šiais Komisijos motyvais jis nesutinka.
Nuteistasis pažymi, kad vienas iš Komisijos nurodytų motyvų yra neatliktos bausmės dydis. Tačiau šis motyvas prieštarauja vienam iš formaliųjų pagrindų taikyti lygtinį paleidimą. Šis pagrindas yra tas, kad asmuo turi būti atlikęs minimalią bausmės dalį. Minimali bausmės dalis yra apskaičiuojama pagal bausmės dydį, todėl sunkesnius nusikaltimus padariusiems asmenims minimali bausmės dalis yra didesnę, nei lengvesnius nusikaltimus padariusiems asmenims. Todėl jau įstatymu įtvirtinta, kad sunkesnius nusikaltimus padarę asmenys turi atlikti didesnę dalį savo bausmės, nei už lengvesnius nusikaltimus bausmę atliekantys asmenys. Todėl vien tik neatliktos bausmės dydis negali būti motyvu netaikyti lygtinio paleidimo. Neatliktos bausmės dydis niekaip necharakterizuoja asmens ir neturi jokios įtakos sprendžiant ar asmuo bausmės atlikimo metu taisėsi ir elgėsi drausmingai.
Kitas Komisijos nurodytas motyvas yra tai, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad, visų pirma, lygtinis paleidimas nėra bausmės pabaiga ir jos vykdymas toliau tęsiamas iki paskirtos bausmės pabaigos, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarstyti ar bausmės tikslas pasiektas, yra netinkamas, kadangi net ir taikant lygtinį paleidimą bausmės tikslas ir toliau yra vykdomas. Asmuo yra probacijos stebimas, yra apribota asmeniui daryti nusikalstamas veikas dėl priežiūros, kurią vykdo probacija. Lygtinai paleistas asmuo gali būti greitai grąžintas į pataisos įstaigą, jei nesilaiko taisyklių, kurias nustato teismas ar probacijos tarnyba. Asmuo ir toliau atlieka bausmę ir taip vykdomas teisingumo principas. Antra, elgesys bausmės atlikimo metu yra vienas svarbiausių rodiklių ar asmeniui galima taikyti lygtinį paleidimą. Komisija pripažįsta, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas, nėra baustas už pažeidimus, dirba, vykdo socialiniame reabilitacijos plane nurodytas priemones, pripažįsta kaltę ir jos nesikrato.
Nuteistojo teigimu, paskutinis Komisijos motyvas yra kriminogeniniai veiksniai - būdingas nusikaltimų sunkėjimas ir smurtinis elgesys. Kadangi nusikaltimų pobūdis yra svarbi bausmės skyrimo dalis, tačiau svarstant lygtinio paleidimo klausimą, tai neturėtų turėti svarbios reikšmės, kadangi šis Komisijos motyvas niekada nepasikeis ir šis faktas niekaip nerodo asmens elgesio pataisos namuose. Šis faktas neišnyks ir praėjus dar pusei metų. Taip pat teismo prašo atkreipti dėmesį į tai, kad bausmės atlikimo metu nepadarė nusikaltimo ir nebuvo baustas už netinkamą smurtinį elgesį ir tai įrodo, kad padarė išvadas.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad Komisija nurodo, kad jo elgesys ir mąstymas (būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos ir tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka) yra rizika, tačiau nenurodo nei vieno fakto, kuris rodytų, kad bausmės atlikimo metu buvo kilusių problemų, kurios rodytų, kad jam trūksta savitvardos ar jis turėtų problemų su problemų sprendimu. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, 17 kartų buvo skatintas, pataisos įstaigoje įgijo baldžiaus specialybę, nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą dirbo, darbinė motyvacija yra aukšta, laisvalaikiu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo teisinio ir socialinio švietimo programoje, pateikė pažymą dėl darbo, jei būtų paleistas iš pataisos įstaigos ir visa tai rodo, kad yra pasiruošęs integruotis sėkmingai į visuomenę. Per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo baustas ar net įtartas, kad būtų vartojęs alkoholinius gėrimus.
Galiausiai Komisija nurodo, kad jis turi finansinių sunkumų. Tačiau skunde pažymima, kad pataisos įstaigoje jis dirba pilnu etatu, moka alimentus ir priteistą žalą pagal galimybes, todėl maksimaliai dengia įsipareigojimus. Kadangi turi susiradęs darbą, jei būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tai rodo, kad yra pasiruošęs susidoroti su finansiniais įsipareigojimais.
Pabrėžia, kad visi šie jo nurodyti faktai sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą, kadangi atitinka ne tik formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas (yra atlikęs daugiau nei minimalią įstatymu nustatytą bausmės dalį ir pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo), bet ir materialiąsias lygtinio paleidimo sąlygas (vykdo socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones ir yra pagrįstas manymas, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika), taip pat vykdė praeitos Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 93-108 nutarta netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 24 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nors nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. Vis dar išlieka svarbūs ir reikšmingi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – būdingas nusikaltimų sunkėjimas; smurtinio elgesio istorija; mąstymas ir elgesys (būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių); ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių dar nėra pilnai padengęs. Taip pat neatliktos bausmės dalis – 4 m. 6 mėn. 13 d. neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 15 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 6 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. balandžio 15 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. balandžio 15 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. balandžio 19 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis A. S. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atlieka pirmą kartą, tačiau už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, padarytą bendrininkų grupėje bei sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), kurį padarė neišnykus teistumui, ir šios aplinkybės neabejotinai rodo nuteistojo didesnį pavojingumą. Ir nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su Komisijos išvada, jog neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, nuteistojo smurtinio elgesio istorija bei būdingas nusikaltimų sunkėjimas yra vieni iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką už nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus drausminėmis nuobaudomis nebuvo baustas, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą paskatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia priteistą civilinį ieškinį, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos paskirtas rekomendacijas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kurį nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Kaip visiškai teisingai nurodoma Komisijos nutarime, abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia A. S. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių); ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, taip pat jau minėti nuteistojo smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek A. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistajam trūksta savianalizės įgūdžių, sugeba apibūdinti save daugiau iš teigiamos pusės; supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 24 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo 2020 m. spalio 13 d. išliko nepakitęs, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 22 svertiniai balai, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo A. S. skundas dėl Komisijos 2021 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 93-108 netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 93-108 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.