Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2015-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-7-350/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-16
Bylos Nr.
1-7-350/2015
Teisminio proceso Nr.
1-07-1-00408-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kaltinamasis
J. V., E. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-7-350/2015Proceso Nr. 1-07-1-00408-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.2; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1; 1.1.8.10.1; 1.2.19.4; 1.2.20.3; 2.3.2.2; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.6;
N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorams Rimantui Vagriui, Robertui Diksai,gynėjams Vytautui Sirvydžiui, E. S.,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamiesiems J. V., E. V.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Žemesnės instancijos teismas

J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Molėtų raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m., vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas 2012 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, pakeistu 2014 m. sausio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) BK 63 straipsnį galutine subendrinta bausme–75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda , kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

E. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

E. V., veikdamas bendrininkų grupėje su E. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2011 m. vasario 10 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, siekdamas neteisėtai gauti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoką, 2010 m. balandžio 12 d. suklastojo tikrą dokumentą – 2010 m. balandžio 12 d. eismo įvykio deklaraciją (Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ), joje įrašydami žinomai melagingus duomenis apie tariamai 2010 m. balandžio 12 d. apie 17.30 val. Vilniuje, G. gatvėje įvykusį eismo įvykį, per kurį E. V. neva, važiuodamas pagrindine G. gatve motociklu „Suzuki VZR 1800“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , sankryžoje susidūrė su iš šalutinės gatvės išsukusiu E. M. vairuojamu lengvuoju automobiliu „Opel Omega“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir savo motociklą apgadino, ir šį žinomai suklastotą dokumentą kartu su E. M. patvirtino savo parašais. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, kartu su prašymu išmokėti draudimo išmoką pateikdamas jį AB „(duomenys neskelbtini) “ U. skyriui, 2010 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), R. m., AB „(duomenys neskelbtini)“ Transporto žalų vertintojui atlikus motociklo techninę apžiūrą, pasirašė apžiūros akte, patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie neva draudiminio eismo įvykio metu 2010 m. balandžio 12 d. jo motociklui padarytus sužalojimus. Po to jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuris 2010 m. gegužės 10 d. surašė transporto vertinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apskaičiavo, kad motociklo „Suzuki VZR 1800“, v.n (duomenys neskelbtini) , atkuriamoji (remonto) vertė 14940,80 Lt., o jis (E. V.) šiuos duomenis pateikė AB „(duomenys neskelbtini) “ ir taip pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą AB „(duomenys neskelbtini) “ turtą - civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 14 940,80 Lt išmoką, tačiau nusikaltimo nebaigė – apgaule išmokos neįgijo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai apie padarytas nusikalstamas veikas pranešė AB „(duomenys neskelbtini) “.

Kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad vairuodamas tėvo automobilį ir parkuodamas jį kieme atsitrenkė į pastatytą motociklą, kuris pariedėjęs kelis metrus nukrito ant šono. Padarė jam sužalojimus. Iki to laiko jis buvo be defektų. Pradurtą karterio skylutę užsikimšo skuduru, nuvairavo motociklą į garažą ir ten jį paliko, kažkiek tepalo per tą skudurą važiuojant išpūtė. Po kelių dienų ofise kalbėjo su sargu E. M., papasakojo apie sudaužytą motociklą. Jis pasiūlė apiforminti, kad įvykis susijęs su juo, taip pokalbis baigėsi. Susipirko reikiamas remontui detales, už kurias sumokėjo apie 1000 Lt, pasiskolinęs dangtelį motociklą parvairavo į R.. Po kelių dienų kalbant su E. M. pokalbis vėl pakrypo apie formalų eismo įvykio suforminimą. Sutiko, surašė įvykio deklaraciją nurodydami abiejų kaltę, paskambino į draudimą (duomenys neskelbtini) draudimą. Jam nurodė kreiptis į U. vertintojus. Draudimo atstovą nuvežė į R., jis apžiūrėjo motociklą, surašė protokolą. Sakė jam, kad motociklą į R. atvairavo pasiskolinęs karterio dangtelį. Kai kurios detalės jau buvo pakeistos. Tėvas jo prašymu pakeitė karterio dangtelį, uždėjo įvykio metu sulaužytus posūkius, pašveitė baką, sutepė skysčiu, nes jau dėjosi rūdys. Po apžiūros draudimo atstovą parvežė į U. esantį ofisą, užpildė dokumentus, pateikė įvykio deklaraciją, parašė prašymą išmokėti pinigus. Jis nurodė eiti pas nepriklausomus ekspertus, nes jis neturėjo tokios programos motociklo, kad paskaičiuoti žalą, sakė padengs išlaidas. Pasakė, kad preliminariai dėl įvykio gaus apie 4000 Lt. Nuvykęs pas nurodytus ekspertus sutarė dėl ekspertizės surašymo, buvo pasakyta, kad kainuos apie 550 Lt. Sutartą dieną ekspertą nuvežė į garažą, kuriame buvo motociklas, jis jį apžiūrėjo, nufotografavo, sakė, kad padarys, kad viskas būtų gerai. Ši apžiūra buvo praėjus savaitei po to, kai automobilį apžiūrėjo draudimo atstovas. Po kelių dienų paskambinęs sužinojo, kad ekspertizė padaryta, paskaičiuota 15000-19000 Lt suma. Jam tokia suma atrodė per didelė, todėl nutarė nebeimti ekspertizės ir nebepateikti jos draudimui, pinigų už ją nemokėjo, manė, kad viskas taip ir baigsis, sprendimas išmokėti draudimo išmoką nebuvo priimtas. Netrukus suėmė jo mamą, vėliau jį patį, STT jam buvo grasinta, kad suims visą šeimą, darė psichologinį spaudimą, nedavė gerti ir valgyti, sakė, kokius duoti parodymus, žadėjo paleisti, ką sakyti nurodydavo prokuroras V.. Prisipažino, kad norėjo gauti draudiminę išmoką už motociklą, neneigia, kad eismo įvykio su M. nebuvo. Motociklo kojele požeminiame garaže (duomenys neskelbtini) tik perbraukė per M. automobilio bamperį, kurį jis planavo nudažyti, toks jo interesas dėl įvykio ir tebuvo. Kaip turto vertintojo sudarytos pažymos atsidūrė draudime, nežino, nes pinigų turto vertintojui nesumokėjo, vertinimo pažymos neatsiėmė, atsiimti jos jam niekas neliepė. Pats dokumentų draudimui neteikė, taip sakyti jam buvo nurodęs prokuroras. Apie vertinimo pažymą niekas be tėvo nežinojo, jis pažymos paimti negalėjo, nes buvo suimtas.

A. J. pažįsta, yra su juo bendravęs dėl liepto projekto, atvežė jį pas tėvą į kontorą. Tuo metu tėvas už projektą A. J. sumokėjo 1300 Lt, surašė apie pinigų perdavimą dokumentą, tačiau projekto A. J. nepadarė. A. J. dažnai jį mato girtą. Tą dieną kai tėvas tarėsi dėl liepto projekto su A. J., kontoroje gėrė degtinę, juos apie 2-3 val. nakties parvežė namo, nes jie buvo labai girti. A. J. padėjo išlipti iš automobilio, rūkant jo pasitikti atėjo jo žmona, tuo metu tėvas miegojo automobilyje.

Iš 2010-06-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. V. parodė garažą, esantį (duomenys neskelbtini) , V., kuriame laikė savo motociklą ir prie kurio savo motociklą sudaužė automobiliu „Opel Omega“, parodė G. – D. gatvių V. sankryžą, kurią nurodė eismo įvykio dokumentuose, kaip vietą, kurioje įvyko tariamas eismo įvykis, parodė „S.“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) , V., kurioje kartu su E. M. užpildė eismo įvykio deklaraciją apie tariamą eismo įvykį ( 14 t. 50-60 l.).

Kaltinamasis J. V. kaltu neprisipažino. Dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paaiškino, kad 2008 metais rugpjūčio mėnesį buvo sudaręs sutartį su J. D. ir J. D., kurią pažįsta apie 30 metų, atstovauti jas kaip civilines atsakoves. Civilinėje byloje ieškovė A. S. buvo pateikusi inventorizacijos bylos kopijas - projektus. Suderino pozicijas su atsakovėmis, parašė atsiliepimą, kad sutinka A. S. atiduoti 1/6 namo dalį arba atiduoti pinigais. Nagrinėjant civilinę bylą teisėja pasiūlė pateikti atsidalijimo planelį, todėl susitikęs daugelį metų pažįstamą A. J. paprašė padaryti prašomą planą, sakė, kad surašys visus rekvizitus. A. J. sutiko, paprašė prie S. parduotuvės atnešti inventorizacijos bylos kopijas. Jo prašymu atšvietė gyvenamojo namo inventorizacijos bylos vieną lapą, žemės sklypo inventorizacijos bylos vieną lapą, pridėjo savo pasiūlymus, kuriuos teikė A. S.. Visus šiuos dokumentus nuvežė A. J., paprašė padaryti projektą, pasirašyti ir jam atvežti, davė 10 Lt avanso. Tuomet nežinojo, kad jis turi problemų su alkoholiu. Po kurio laiko A. J. atėjo, prašė 50 lt avanso. Davė A. J. prašomus pinigus. Po savaitės jis vėl atėjo ir prašė dar 50 Lt avanso. Vėl davė. Atėjo ir trečią kartą, tuomet vėl jam sumokėjo 50 Lt. A. J. su projektu nurodė atsinešti licenciją. 03.25 A. J. atsinešė paruoštus du projektus – dvi inventorizacinės bylos atšviestas kopijas planelius, šalia buvo parašyti pasiūlymai, apačioje uždėta lentelė. Projektai buvo nepasirašyti. Atsišvietė vieną jo apibraižytą lapą, kitą su lentele – vieną namo ir antrą žemės. Be to atsišvietė projekto sumažintą variantą, kurį pasidėjo sau, o kitą atšviestą projektą davė A. J. pasirašyti. A. J. pasirašė abu projektus jo (kaltinamojo) mėlynu tušinuku. Tuo metu į kontorą atėjo J. D.. Su A. J. buvo sutaręs už paruoštą projektą sumokėti 500 Lt. Kadangi jau buvo avansu sumokėjęs 150 Lt, J. D. padavė 200 Lt, jis padavė dar 150 Lt. Tuomet surašė raštą, kad jie atsiskaitę, pretenzijų vienas kitam neturi, abu pasirašė. Paprašė A. J. atnešti kasos pajamų orderį, kad parodyti bylos išlaidas, tačiau jis atsakė, kad neturi. Tuomet ranka parašė, kad jis kaip advokatas sumokėjo A. J. už projektą 500 Lt, A. J. pasirašė, kad pinigus gavo, užrašė adresą, asmens kodą ir dar gal būt paso numerį ir išėjo. Atsišvietęs A. J. licenciją, pasidėjo prie projekto, kurį su J. D. ruošėsi pateikti teismui. Vėliau reikiamu metu projekto pasirašyto A. J. nerado, todėl 04.21 parašė lydraštį, su kuriuo J. D. turėjo nueiti pas A. J., kuris jai turėjo duoti kitą turimą projektą pateikti teismui, pats kitą dieną išvažiavo atostogauti į ir 04.30 vykusiame teismo posėdyje J. D. dalyvavo viena, galimai pateikė iš A. J. paimtą projektą. Birželio mėn. advokatė Č. pasakė, teismui pateiktame projekte galimai ne A. J. parašas į posėdį Č. išsikvietė liudytojais J. ir V. K.. V. K. pasakė, kad tai gal ne A. J. parašas, J. irgi sakė, kad tai ne jo parašas. Tuo metu pas save rado A. J. ruoštą planelį užslinkusį už stalčiaus ir parodė jį A. J., tačiau jis sakė, kad ten irgi ne jo parašas. Tuomet jam nekilo abejonių, kad J. D. galėjo pasirašyti ant tų projektėlių, kuriuos pateikė teismui, kol jis atostogavo Turkijoje. Dėl to ją kvietė į policiją, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuvežė ją į policiją, pas tyrėją A. K., apklausos metu kabinete nebuvo. Vėliau vežė ir pas tyrėją R. K., apklausoje nedalyvavo. Į policiją vežę J. D. prašymu. Tuo metu apie klastotes dar nežinojo. Tyrėja sakė, kad nori apklausti ir A. J., tačiau jis neatvyksta. Pasisiūlė jį atvežti, nes iš pažįstamų žinojo, kurioje aludėje jis būna, nuvažiavęs prie S. esančios aludės, joje rado A. J., nuvežė į policiją, kartu važiavo ir J. D.. A. J. padėjo užlipti laiptais, nes sakė, kad jam skauda koją. A. J. apklausoje nedalyvavo, į kabinetą užėjo baigiant jo apklausą ir girdėjo tyrėjos klausimą kaip A. J. registruoja projektus. Jis sakė juos registruojantis S., po to su juo išėjo, parvežė atgal į aludę. A. J. dėl nieko niekada neįkalbinėjo. Civilinę bylą laimėjo J. D.. Byloje teismas paprašė pateikti kitus planus, A. J. projektais nesirėmė.

Su A. J. tų pačių metų rugsėjo mėnesį dar yra bendravęs dėl liepto, kurio reikėjo sūnui E. V., projekto darymo. Sutarė, kad jis padarys liepto projektą, plaustą ir tramplyną už 1600 Lt, pasirašė sutartį. Sumokėjo 1500 Lt, tuo metu daugiau neturėjo, liko 100 Lt skolingas. Tą dieną kalbant jo kontoroje išgėrė beveik tris butelius degtinės, tačiau dėl projekto sutarė pakalbėti kitą dieną, todėl E. V. juos vežė namo. A. J. rūkant prie jo namų ir kalbantis su E. V. jis sėdėjo automobilyje, tuomet matė atėjusią S. J., kuri A. J. nusivedė namo. Pats užlipęs pas A. J. į butą nebuvo, nes girtas sėdėjo automobilyje. Kitą dieną ryte nuvažiavo prie A. J., nuvežė jį iki Superneto parduotuvės, tačiau jis sakė, kad šnekėti negali, nuėjo į aludę. Tuomet susidarė įspūdis, kad jis alkoholikas, suprato, kad išvakarėse gal be reikalo jam sumokėjo pinigus. Daugiau nuo to laiko su A. J. nebendravo. Pinigus mokėjo tik už lieptą. A. J. vėliau prašė pinigų, nes liko skoloje 100 litų už liepto projekto darymą.

Dėl sūnaus motociklo paaiškino, kad 2010 m. balandį ar gegužę sūnus pasakė, kad papuolė į avariją, kurios metu apgadino motociklą, sakė nuvarys jį į garažą, prašė uždėti dangtelį. Po dienos ar dviejų buvo garaže, paskambinęs sūnus liepė vietoj sveiko dangtelio uždėti pradurtą, sakė, kad dangtelis buvo sužalotas virstant motociklui. Tuomet apžiūrėjęs motociklą pamatė apgadinimus, uždėjo pradurtą dangtelį, varžtelius prisuko pirštais. Neįtarė, kad tai kažkokia imitacija, nes sūnus pasakojo, kaip jis apvirto. Daugiau motociklui nieko nedarė, tik pašveitė baką su popieriumi ir patepė skysčiu, nes manė, kad ten rūdys. Apžiūrint motociklą ekspertui, nedalyvavo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas skaudančia galva, tyrėjui sakė, kad negali duoti parodymų, tačiau vis tiek buvo apklaustas, advokatas atėjo tik po apklausos. Birželio 8 d. jam kvietė medikus, vežė į ligoninę, tačiau prokuroras V. nurodė medikams neduoti jokių vaistų. Gydytojai davė vaistų, sureguliavo spaudimą, tačiau galvos skausmai liko. Tokios būsenos galėjo klysti, susimaišyti, protokolus pasirašė per kvailumą. Teisinį darbą dirbą nuo 1978 metų iki suėmimo šioje byloje.

Apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo daroma pertrauka, kurios metu jam pusantros valandos buvo daromas spaudimas, liepė kalbėti taip, kaip reikia. Jis tuomet save apkalbėjo, manė, kad taip padės šeimos nariams, nes žmonai buvo pareikštas įtarimas, jam buvo pranešta, kad jai kvietė medikus. Dėl šių aplinkybių davė parodymus save apkalbėdamas ir po apklausos buvo paleistas. Apie padarytą pertrauką apklausos metu nėra nurodyta protokole. Šios apklausos metu jaučiasi gerai, sako tiesą.

E. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, parodė pažįstantis E. V., matė jo motociklo apgadinimus iš kurių sprendė, kad jis buvo virtęs. Įdėmiai jo neapžiūrinėjo. J. V. nepažįsta, nėra su juo kalbėjęs telefonu. D. J. pavardė jam negirdėta. Iš draudimo bendrovės jokių pretenzijų jo atžvilgiu nebuvo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pagarsintus teisme.

E. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2010 m. vasario – kovo mėn. E. V. pasiteiravo jo, ar jis negalėtų patvirtinanti neva dalyvavęs eismo įvykyje savo automobiliu su jo motociklu, žadėjo atsiskaityti. Jis sutiko. Sutartu laiku nuvyko prie E. V. motociklo. E. V. važiavo savo mašina "Chrysler Sebring", o jis iš paskos "Opel Omega" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo motinai Č. M.. Požeminiame garaže Žvėryne E. V. parodė savo motociklą, jis savo automobiliu taip pat įvažiavo į garažą. E. V. prastūmė savo motociklą, dešiniu šonu lengvai liesdamas jo automobilio priekinio buferio kairįjį kampą. Po šio prabraukimo ant automobilio bamperio liko nubraukimo žymės, o motociklui nulinko dešinės pusė paminos aliuminė kojelė. Motociklas pargriuvęs nebuvo. Tuomet abu E. V. automobiliu nuvažiavo parinkti auto įvykio vietos, pamatė G. – D. gatvių sankryžą, kurią E. V. pasirinko įvykio vieta, netoliese esančioje degalinėje "S." A. G. gatvėje prie S. užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurią pildė E. V., o jis įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Grįžę prie palikto jo automobilio (duomenys neskelbtini) g. išsiskyrė, E. V. pasakė, kad draudimui apie eismo įvykį jis praneš kitą dieną. Gegužės mėn. jis gavo iš draudimo laišką su prašymu pateikti paaiškinimą ir nusiųsti eismo įvykio deklaraciją. Pasakė apie tai E. V., jis liepė padaryti ko prašoma. Jis prašomus dokumentus išsiuntė. Netrukus jam paskambino iš draudimo ir paprašė parodyti automobilį. Tą pačią, ar kitą dieną jis nuvyko į draudimą U. gatvėje, V.. Ten apžiūrėjo jo automobilį Opel Omega" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį nufotografavo, paprašė užpildyti pranešimą apie auto įvykį. Tai galėjo būti 2010-05-13. Jis pranešime paaiškino imituoto autoįvykio aplinkybes ir jį pasirašė. Prieš imituojant transporto priemonių susidūrimą, motociklo kuro bakas kairėje pusėje buvo įlenktas. E. V. jam paaiškino, kad motociklas nuvirto ir virsdamas įlenkė kuro baką. Daugiau motociklas buvo techniškai tvarkingas (3 t. b.l. 120-121)

Liudytojas E. V. parodė, kad E. V. iš jo per 2 ar 3 kartus pagal skelbimą pirko naudotas detales Suzuki motociklui – greičio rankenėlę, dangtelį. Tarp perkamų detalių buvo chromuotų, taip pat ir dažytų. Pats turėjo nusipirkęs motociklą pradurtu karteriu, jį taisė, buvo pirkęs detalių, todėl likusiais pardavinėjo pagal skelbimą. Kokias detales konkrečiai pirko E. V., dabar nepamena, viską nurodė ikiteisminio tyrimo apklausų metu, galėjo būti dalis ir naujų detalių. Dar E. V. paskolino variklio dangtelį, nepamena ar mainais E. V. atidavė seną variklio gaubtą. Pirkti detalių E. V. buvo atvažiavęs Suzuki motociklu, jis buvo apibraižytas, bet važiuojantis. Jo neklausė, iš kur tie sugadinimai, tačiau pagal jų pobūdį galima spręsti, kad tai nebuvo susidūrimas kaktomuša. Nepamena, ar veidrodėlis buvo nulaužtas. Kaip buvo atsiskaityta už detales, nepamena. J. V. nepažįsta. Nepamena, ar jam pareigūnai davė paklausyti telefoninių pokalbių.

Liudytojas G. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) žalų ekspertu vertintoju. 2010 metais darbo reikalais bendravo su V. dėl įvykio, kuriame nukentėjo E. V. motociklas. Apžiūrėjo motociklą R. garaže, kam priklausė garažas, nežino. Buvo skylė karterio dangtelyje, motociklas važiuoti negalėjo. Nepamena, kokios spalvos alyva buvo prilašėjusi po dangteliu. Motociklas stovėjo atlaisvinta kojele, todėl tikėtina, kad ta kojelė galėjo pradurti dangtelį. Neprisimena, kiek buvo sulaužyta posūkių, buvo sulaužytas žibintas. Kokios spalvos buvo gaubtas, taip pat nepamena. Pagal įvykio schemoje esantį įrėžimą dešinėje motociklo pusėje šis sugadinimas turėjo būti padarytas kontakto su automobiliu metu. Kairėje pusėje kuro bakas buvo įlenktas, nubrozdintas kampas ir įlenktas į vidų, buvo sužalota danga. Apžiūros metu matėsi sugadinimai panašūs į nubrozdinimą į asfaltą. Tokius sužalojimus galima padaryti ir su šlifuokliu, tačiau tai padaryti būtų pakankamai sudėtinga. Ar buvo sužalotas dujų išmetimo vamzdis, nepamena. Karteryje esančio tepalo nematavo, nes esant kiauram karterio dangteliui tepalas turėjo būti keičiamas, todėl ir užrašė tepalo keitimą. Pagal užpildytą eismo įvykio deklaraciją, eismo įvykis įvyko V.. Kaip motociklas buvo atgabentas į R., neatsimena. Surašė sugadinimus, defektus, kilus įtarimų dėl įvykio, perdavė įmonės tyrėjui M. L. ištirti įvykį. Motociklas buvo atgabentas iš Amerikos, eismo įvykio dalyvių amžius buvo vienodas. Tai atitiko įtartinumo kriterijus. Paties motociklo sugadinimai įtarimų nekėlė, jie galėjo būti padaryti deklaruojamo įvykio metu. Įvykį tyręs M. L. apžiūrėjo kaltininko mašiną, jam nekilo įtarimų, kad įvykis fiktyvus. Iki tol buvo atliktas žalos dydžio paskaičiavimas, sumos dydžio nepamena. E. V. su paskaičiavimu nesutiko, todėl patarė jam kreiptis į nepriklausomus ekspertus. E. V. pateikė nepriklausomų ekspertų paskaičiavimus. Paskaičiavimai skyrėsi. Nepriklausomas ekspertas žalą įvertino apie 18000 Lt, nors draudimo paskaičiuota žala buvo apie 4800 Lt. Draudimas pasakė, kad pagal nepriklausomų ekspertų paskaičiavimą nemokės. Vėliau išmokėjimo suma buvo paskaičiuota pagal nepriklausomų ekspertų išvadas. Priėmė sprendimą mokėti išmoką E. V., bet mokėjimą sustabdė, nes STT pareigūnai pranešė, kad įvykis inscenizuotas. Su J. V. dėl šio įvykio bendrauti neteko. Jį pažinojo iš anksčiau.

Liudytojas R. L. parodė, kad dirba eismo įvykių ekspertu AB (duomenys neskelbtini) , pažįsta J. V.. Viena iš jo darbo užduočių ištirti, ar eismo įvykis nesuklastotas. Tyrė įvykį, kuriame kaltininkas buvo E. M.. Patikrinimo iniciatorius galimai buvo G. M.. Tuo metu buvo motociklininkų sezono pradžia, vairuotojai po žiemos jų paprastai nepastebi. E. M. pasakojo įtikinamai, parašė paaiškinimą apie įvykį, todėl elektroniniu paštu G. M. pranešė, kad įvykis jo manymu tikras. Deklaracijoje ir paaiškinime buvo nurodyta, kad viskas įvyko automobiliui apsisukinėjant, dienos metu, viduryje miesto, buvo slystamas šoninis smūgis. Sugadinimo pobūdis atitiko nurodytoms aplinkybėms. Matė motociklo sužalojimus tik G. M. darytose fotonuotraukose, kuriuose buvo užfiksuotas ant šono nugriuvęs motociklas. Kokie buvo automobilio apgadinimai, nepamena. Nukentėjęs turėjo civilinės atsakomybės draudimą. G. M. turėjo paaiškinti nukentėjusiajam, kokius žalos paskaičiavimo būdus jis gali rinktis. Šiuo atveju buvo pateikta nepriklausomo vertintojo išvada, pagal kurią G. M. paruošė mokėjimą 14 940 Lt sumai. Mokėtinos sumos dydį turėjo nustatyti vyresnysis ekspertas. Turėjo būti pateiktas prašymas išmokėti išmoką į tam tikrą banką. Būna atvejų, kai nurodomi sugadinimai, nesusiję su įvykiu. Tokiu atveju jie minusuojami ir neatlyginami. Pagal žalos atlyginimo tvarką, sugadinimus deklaruoja nukentėjęs, kuris surašo apžiūros aktą, jame yra grafa – susiję su įvykio sužalojimai ir atskira grafa – nesusiję. Šiuo atveju eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta tinkamai. Motociklo sugadinimas neprieštaravo lengvam slydimui, įvykis jokių įtarimų nekėlė. Išmoka turi būti išmokama per 14 dienų nuo paskutinio dokumento gavimo. Išmoką moka kompiuteris, uždėjus atitinkamas varneles. Kas priėmė sprendimą šiuo atveju, nežino. Akte yra tik G. M. parašas, kuris paskaičiavo išmoką, tačiau nėra rezoliucijos, be kurios išmoka nemokama.

Liudytojas A. V. parodė, kad su E. V. buvo sudaręs rašytinę sutartį atlikti transporto priemonės įvertinimą - nustatyti atkuriamąją eismo įvykio metu apgadinto motociklo vertę. Užsakovas buvo nepatenkintas arba draudimo bendrovės operatyvumu, arba žalos dydžiu. Vertinant žalos dydį žiūri sužalojimų šviežumą, kažkiek yra svarbios ir sužalojimo aplinkybės. Vertinant apgadintas detales, jis naudojasi visoje Europoje galiojančia Audatik sistema, nurodo naujų detalių kainas atsižvelgdamas į senų nusidėvėjimą. Kad sistemoje pateikti kainynai yra teisingi, atsakingas sistemos Audatik sudarinėtojas. G. M. nepažįsta. 2010-05-06 E. V. prašymu apžiūrėjo eismo įvykio metu jo sudaužytą motociklą Suzuki. E. V. jį nuvežė į R. ir parvežė atgal. Motociklas stovėjo garaže, kokiu adresu, nepamena. Nepastebėjo požymių, kad sugadinimai atsirado iki deklaruojamo įvykio. Taip pat nekilo abejonių, kad visi šio motociklo sugadinimai padaryti vieno įvykio metu. Šiuo atveju užsakovas papasakojo apie įvykį, tačiau ką, nebepamena. Apžiūrėdamas motociklą, kiekvieną apgadinimą fiksavo nuotraukomis, po kelių dienų surašė apžiūros aktą, pateikė išvadas. Sudarius žalos sąmatą, ji atiduodama užsakovui, sumokėjus pinigus išduodamas kasos čekis. Išlaidos į ataskaitą neįtraukiamos, mokama už paslaugą. Vertinimo byla saugoma elektroniniame variante, sutartis archyve popieriniame variante. Ataskaitą galima atiduoti ir prieš tai nurodytam kitam asmeniui, galima ir siųsti, bet tik jei jau sumokėta už suteiktas paslaugas. Už paslaugas apmokėjimas priklauso nuo apgadintų detalių kiekio, šiuo atveju buvo apžiūros ir akte aprašytos 31 detalės. Atsižvelgus ir į tai, kad užsakovas savo transportu jį vežė į apžiūros vietą, pagal tuo metu galiojantį kainininką, paslaugos kaina buvo apie 380 Lt, mokėjimas čekyje nurodytas 370 Lt, su PVM, kas šiuo atveju sumokėjo už projektą, nežino. Jo ruoštą ataskaitą užsakovui atidavė arba jo kolega arba administratorė. Atidavimo registracija nevedama, todėl kas šiuo atveju pasiėmė ataskaitą, nežino. Pinigai mokami tik pasiimant ataskaitą. Surašytos ataskaitos užsakovas gali ir neatsiimti, tuomet įmonė atliekanti vertinimą rizikuoja savo sugaištu laiku. Nesumokėjimo atveju dokumentai klientui neatiduodami, saugojami mėnesį laiko, po to sunaikinami. Šiuo atveju dokumentai buvo atsiimti, yra pinigų sumokėjimo čekis.

Posėdžio metu parodytos motociklo fotonuotraukos darytos ir fotografuotos jo. Iš posėdžio metu peržiūrėtų jo darytų motociklo fotonuotraukų pakomentavo, kad motociklo priekinio žibinto reflektorius suskilęs, priekinis kairio posūkio žibintas sulaužytas, nulaužtas kairės pusės veidrodis, kairės pusės rankena nupjauta, jos guminė dalis nudilusi, chromuotas rankenos paviršius pažeistas, nulaužta sankabos svirtis, pažeistas žibinto uždengimo paviršius ir viršutinė apdaila, ji nulaužta, galinė sparno chromuota atrama subraižyta, priekinės kairės pusės apatinės svirties aliuminė šakutė subraižyta, stabdžių pedalas ir pavarų perjungimo svirtis deformuotos, kairės pusės oro filtro korpusas sulaužytas, subraižytas dešinės pusės oro filtro dangtelis. Visos šios išvardintos detalės ataskaitoje jo nurodytos kaip keičiamos. Jei plastmasinės detalės tik nubrozdintos ir nėra įskilimų, jas galima nudažyti, jei yra įskilimai, reikia keisti. Taip pat nurodė, kad skilusi dešiniojo šono apdaila, degalų bakas sulankstytas, kairės pusės bako emblema subraižyta, apdaila pažeista, kairės pusės apatinė apdaila deformuota, galinis šoninis dangtis suskilęs, galinė apdaila ir apatinė jo dalis sulaužyta, trūksta apdailos dalies, priekinis kairės pusės variklio dangtis prakirstas, sulaužytas pakojis, nėra pakojo gumos. Kairės pusės galinio posūkio žibintas ir chromuota detalė yra subraižyta, matyti nubrozdinimai, negali pasakyti, ar šis pažeidimas bei kuro bako deformacija padaryti būtent šio įvykio metu. Jei savininkas būtų nurodęs apgadinimus, kurie su šiuo įvykiu nesusiję, jų nebūtų traukę į ataskaitą. Jei motociklas eismo įvykio metu važiavo, į vieną pusę atsitrenkė automobilis ir jis nugriuvo į kitą pusę, tai taip buvo sugadintos apdailos detalės. Šiuo konkrečiu atveju motociklui padaryti sužalojimai buvo jam virstant į kairę pusę. Į užsakovo norus dėl vertinimų neatsižvelgiama.

Iš 2010-05-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas „S.“ R. skyriaus garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) , R., laikomas E. V. motociklas, v.n. (duomenys neskelbtini) , kuris 2010-10-04 perduotas saugoti E. V. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pabaigos (3 t., b.l. 73-94.).

Iš 2011-03-08 AB „(duomenys neskelbtini) “ žalų tyrimo eksperto A. Š. STT pateiktų dokumentų protokolo ir 2011-11-21 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo pateikti ir apžiūrėti sekantys tyrimui reikšmingi dokumentai:

1) 2010 m. balandžio 12 d. eismo įvykio deklaracija (Nr(duomenys neskelbtini) , Nr.(duomenys neskelbtini) ), kurioje įrašyta, kad eismo įvykis įvyko 2010.04.12 d. 17³⁰ val. (duomenys neskelbtini) , eismo įvykio dalyviai - vairuotojas E. V., vairavęs transporto priemonę „Suzuki VZR 1800“, v.n. (duomenys neskelbtini) , ir vairuotojas E. M., vairavęs transporto priemonę „Opel Omega“, v.n. (duomenys neskelbtini), aprašyti susidūrusių transporto priemonių sužalojimai, ranka nubraižyta eismo įvykio schema ir pažymėtos eismo įvykio aplinkybės, yra abiejų vairuotojų parašai;

2) 2010 m. balandžio 13 d. E. V. prašymas išmokėti draudimo išmoką AB „(duomenys neskelbtini) “, kuriame E. V. rašo, kad 2010-04-12 d. važiuojant motociklu G. g., kuri buvo pagrindinė, prieš pat motociklo priekį užvažiavo mašina Opel Omega, į kurį jis trenkėsi ir nugriuvo. E. V. prašo apžiūrėti jo motociklą ir jam išmokėti draudimo išmoką;

3) 2010 m. balandžio 16 d. AB „(duomenys neskelbtini) “ transporto priemonės (Motociklo Suzuki VZR 1800, v.n. (duomenys neskelbtini) ) techninės apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, kad 2010-04-16 R. AB „(duomenys neskelbtini) “ vertintojas G. M. apžiūrėjo motociklą Suzuki VZR 1800, v.n. (duomenys neskelbtini) . Akte aprašyti motociklo sugadinimai, aktas pasirašytas vertintojo ir E. V.. (3 t. b.l. 187-193 )

Iš 2011-10-07 AB „(duomenys neskelbtini) “ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sprendimas E. V. išmokėti draudimo išmoką (jis pretendavo į 14940,8 Lt sumą) už motociklą Suzuki VRZ 1800 nebuvo priimtas dėl to, kad buvo gauta STT informacija apie suklastotą eismo įvykį ( 4 t. b.l. 3)

Iš aukščiau minėto AB „(duomenys neskelbtini) “ rašto matyti, kad kartu buvo pateikta žalos bylos medžiaga, tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini) “ paruošti dokumentai: transporto priemonės vertinimo ataskaita (ant kurios yra AB „(duomenys neskelbtini) “ U. transporto vertintojų skyriaus spaudas, kad dokumentas gautas 2010-05-17), pažyma, transporto priemonės apžiūrėjimo aktas bei žalos sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuose užfiksuota, kad E. V. užsakymu 2010-05-06 R. atliko motociklo Suzuki VZR 1800, v.n. (duomenys neskelbtini) atkuriamoji jo vertė (remonto kaina) yra 18078,37 Lt su PVM (14940,8 Lt be PVM). Taip pat buvo pateiktas AB “(duomenys neskelbtini) “ transporto žalų vertintojo G. M. pasirašytas aktas, kuriame nurodyta, kad E. V. 2010-05-17 paskaičiuota 14940,8 Lt (su PVM) draudimo išmokos suma. Šio dokumento grafose „teisininko/eksperto išvada“ bei „išmokėti“ įrašų nėra (4 t. b.l. 13-23, 30)

2010-05-28 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti tokie J. V. pokalbiai su E. V.:

2010-04-15 16:37:39

E. V. (E.V.) iš tel. nr. (duomenys neskelbtini) skambina J. V. (J.V.) į tel. nr. (duomenys neskelbtini)

J.V.-Taip, klausau E..

E.V.-Sveikas.

J.V.-Sveikas.

E.V.-Kur esi?

J.V.-Nu darbe, nu.

E.V.-Supratau, rytoj atvažiuoja apžiūrėt.

J.V.-Kas?

E.V.-Motociklo.

J.V.-Ai tu sutarei?

E.V.-Nu man paskambino ir viskas.

J.V.-Keliom valandom?

E.V.-Apie pirmą valandą.

J.V.-Supratau, nu gerai.

E.V.-Nu davai.

J.V.-Mh.

2010-04-15 19:26:22

E. V. (E.V.) iš tel. nr. (duomenys neskelbtini) skambina J. V. (J.V.) į tel. nr. (duomenys neskelbtini)

J.V.-Nu.

E.V.-Sveikas.

J.V.-Sveikas.

E.V.-Nu krapštaisi ten?

J.V.-Nu tai nukrapščiau.

E.V.-Supratau. Tai pažėk dar viską ten, pažiūrėk gerai bendrai, kad viskas atrodytų taip kaip reikia.

J.V.- A kur posūkis yra?

E.V.-Neįsivaizduoju, gal antram aukšte man atrodo.

J.V.-Mh

E.V.-Ant stogo ir ten tada tas lemputes reikia su bulgarke nušveist.

J.V.-Ku či šneki su bulgarke.

E.V.-Nu nežinau su kažkuo, bet ten jos...

J.V.-Ku tokias?

E.V.-Nu surudijį kur.

J.V.-Ai nu žinau gerai, davai.

E.V.-Viskų, viskų ti kur yra ir triubos visku.

J.V.-Mh.

E.V.-Nu, vsio davai.

J.V.-Mh.

2010-04-15 21:30:34

E. V. (E.V.) į tel. nr. (duomenys neskelbtini) skambina J. V. (J.V.) iš tel. nr (duomenys neskelbtini)

E.V.-Alio.

J.V.-E.?

E.V.-Nu?

J.V.-O kaip tas nusiima baltas dangtelis apatinis? Ten reikia nuimt viskas. A tu pedala neturi kitą?

E.V.-Ko tokio?

J.V.-Kajalas.

E.V.-Ne.

J.V.-A kur ta kur priekine, nulūžus?

E.V.-Jo, priekinė nulūžus.

J.V.-A kur dangteliukas tas vidurinis tada yra? Ten gi užsisuka dar tokie, a (nesuprantamas žodis) uždėtas šitas kaip ti kitokie.

E.V.-Koks vidurinis dangteliukas?

J.V.-Nu dar mažutis dangtelis yra ant tą gaubtelę.

E.V.-Nu jo tai nuimk tu tą mažutį nuo mano.

J.V.-A nu gerai, davai.

E.V.-Nu davai.

2010-04-15 21:34:11

E. V. (E.V.) į tel. nr. (duomenys neskelbtini) skambina J. V. (J.V.) iš tel. nr. (duomenys neskelbtini)

E.V.-Alio.

J.V.-Žiūrėk logiškai ta skylutė kaip ir neišeitų supranti, kad prasdurt.

E.V.-Kodėl?

J.V.-Nu todėl, kas tas turėt reiškia apačia sulinkt.

E.V.-Kodėl apačia prie ko čia apačia?

J.V.-A tai aišku a tai kitaip rėmas turi siekt tų daiktų kajala ir pramušt jį.

E.V.-Taigi kojala pati liečia taigi jinai kada jinai amortizuojasi taigi aš nieko ten nedariau, kaip buvo taip ir yra

J.V.-Kaip ana amortizuojasi, taigi ant varštą prisukta stipriai stovi.

E.V.-Kas?

J.V.-Nu kur kajalą pristvirtina.

E.V.-Ne tai kas jinai pasispaudė ir viskas, tai gi aš taip jau, aš kada, man tigi pradurta skylė ir buvo, o aš tai ten nieko nesukau, nieko nedariau, supranti. Tu pasižėk ten vaikšto pas metalas jis kažkiek lankstus yra supranti, tai tą centimetrą jis ir pajuda.

J.V.-Tai, bet jis turėja griūt per kajalį.

E.V.-Tai taip ir griuvo, kojalą tai nulūžo.

J.V.-Bet pagal atramos, atramos supranti ta kur atsispiri žemėn?

E.V.-Prie ko ta kur atsispiria žemėn?

J.V.-Taigi ana laik stovi, tai kai stovi tai ant ko atsispiris, nusispiris į atramėlą, a ne į tą kur koją padedi?

E.V.-O kaip gi skylę išmušė tada? Tu tik padaryk viską čia taip ir yra, kada jis griūna jis prisipaudžia supranti. Ten išmušė žinai kas, bėgių perjungimo kojelė.

J.V.-Nu tep, tep ,tep aš suprantu.

E.V.-Nu taip tai ir viskas, nu tai kada jinai prisispaudžia, jinai ir pramušė

J.V.-A, nu gerai, chui snim, davai.

E.V.-davai.

2010-04-15 21:47:42

E. V. (E.V.) į tel. nr. (duomenys neskelbtini) skambina J. V. (J.V.) iš tel. nr. (duomenys neskelbtini)

E.V.-Alio.

J.V.-Taigi ten vidui tepalas.

E.V.-Tai taip.

J.V.-A kaip jį išleidžia?

E.V.-Kaip jį išleidžia?

J.V.-Nu?

E.V.-Jį neleidžia, o išsiurbia per skylutę matuoklės.

J.V.-Nu tai va matai, eina nachui tepalas.

E.V.- Nu tai va.

J.V.-Ką?

E.V.-Nu tai ten yra kiek, keturi litrai man atrodo.

J.V.-Nu tai gerai nu tai keturi litrai tai kiek pusantra šimta.

E.V.-Daugiau.

J.V.-Nu tai va nu tai matai kokia nesamonė.

E.V.-O tai nu tai ką daryt? Gerai tu ten tvarkyk.

J.V.-Vis vien?

E.V.-Tai taip.

J.V.-Ar bus kažna tau čia?

E.V.-Davai.

J.V.-Ką?

E.V.-Davai.

2010-04-15 21:57:24

E. V. (E.V.) į tel. nr. (duomenys neskelbtini) skambina J. V. (J.V.) iš tel. nr. (duomenys neskelbtini) E.V.-Klausau.

J.V.-E. aš tai galvoju, kad netikslinga daryt šitą dalyką.

E.V.-Tikslinga.

J.V.-Netikslinga žinau kodėl.

E.V.-Kodėl?

J.V.-Todėl kad, tai, tai supranti sakys užvirint galima.

E.V.-Ne.

J.V.-Ai nu ką tu man aiškini, aš garantuotas šimtu procentų.

E.V.-Aš tau galiu garantuot, kad ne, todėl, kad tai yra naujom pakeitimai.

J.V.-Bliat nu šitą, šitą man padaryt to skysčią.

E.V.-Nu tai ką dabar daryt, nieko nepadarysi.

J.V.-Einas nachui.

E.V.-Davai netingėk.

(3 t. 64-72 l., kompaktinis diskas su garso įrašu Nr. 18-09-105)

Liudytoja A. S. parodė, kad po tėvo mirties su J. D. bylinėjosi civilinėje byloje dėl žemės ir pastatų atidalinimo. Santykiai su ja blogi, nes ji viena norėjo užvaldyti visą namą. Ji 10 metų laukė, kuomet J. D. atsiskaitys už jai priklausančią turto dalį, nes ji vis žadėjo sumokėti, naudojosi turtu, tačiau nesumokėjus 2009 metais kreipėsi į teismą, gražiuoju susitarti nepavyko. Ieškinį parengė advokatė K., po to atstovavo Č.. Bylinėjimosi metu J. D. pateikė atidalijimo projekto planą. Pažiūrėjusi į planą jame nesiorientavo, todėl prieš teismo posėdį paskambino architektui V. K., kuris atvykęs ir apžiūrėjęs planą pasakė, kad pažįsta A. J. parašą, o pateiktas projektas nėra A. J. darbas. Tą patį civilinėje byloje patvirtino ir A. J., nurodė, kad niekas pas jį tokio plano neužsakė. Girdėjo, kad posėdžio metu J. V. pasakė, kad tai jis užsakė tą planą. Matė, kad A. J. pamatęs J. V. išsigando, jo parodymų nepamena, tik pamena jo tvirtinimą, kad J. D. pateikto plano neruošė. J. D. nesutiko su jos pateiktu planu, kurį ruošė V. K., sakė, kad jis blogas, todėl paruošė kitą projektą. J. D. pateikė kelis planus. Šiai dienai turtas jau padalintas, sprendimas įsiteisėjęs. Tame plane jai buvo nustatyta viena šeštoji turto dalis, nors realiai priklausė viena trečioji. Dar vienas trečdalis turto priklausė mamai, kuri šiuo metu mirusi ir jos dalis buvo palikta J. D..

Liudytojas V. K. parodė, kad liudytojai A. S. darė namo ir ūkinio pastato žemės sklypo padalinimo tarp bendraturčių teisminiam sprendimui projektą. Darė kelis variantus, nes iš pradžių antrame aukšte nebuvo užfiksuotos patalpos ir, kai tas patalpas inventorizacijos biuro darbuotojai užfiksavo, tada keitėsi visas bendras patalpų plotas ir automatiškai buvo daromas kitas namo atidalijimas. Be to, 2009 metų vasaros pradžioje prieš teismo posėdį jos prašymu konsultavo atsakovo parengtą teismui sprendimą, matė, kad jis ruoštas ne A. J., nors jame buvo A. J. parašas. Prieš tai buvo matęs daug A. J. darbų, jie kolegos, pažįsta A. J. braižą. A. J. daug ką darydavo ranka, čia tekstinė dalis buvo spausdinta. Projekte buvo padarytas antras įvažiavimas per daržus iš pagrindinės gatvės, kas yra visai nelogiška į kiemą daryti du įvažiavimus. Vidaus patalpų sprendimo nepamena. Paskambinęs A. J. jis teigė nieko apie tokį planą nežinantis, atvykęs patvirtino, kad tai ne jo darbas. E. V. nepažįsta, J. V. pažįsta iš kitos civilinės bylos, kurioje J. V. kažką atstovavo, o jo (liudytojo) vardu buvo padarytas buto padalijimas. Byla baigėsi taikos sutartimi. A. S. ir D. civilinėje byloje priimtas sprendimas pagal J. D. pateiktą vėlesnįjį variantą, A. S. sprendimu liko nepatenkinta. Projektą sudaro ne tik brėžiniai, bet ir papildomi dokumentai, teisiniai, juridiniai, aiškinamieji raštai. Projektas gali būti padarytas ir be brėžinukų.

Liudytoja A. J. parodė, kad 2009 metų vasarą jam skambino V. K., kuris nurodė, kad teisme yra patekusi ne jo ruošta dokumentacija. Nuėjęs teisme įsitikino, kad dokumentai dėl patalpų ir žemės padalijimo ruošti ir pasirašyti ne jo, apie tą dalyką jis nieko nežinojo. Dėl įvykio pranešė policijai. Tyrimo metu buvo iškviestas dėl parašo autentiškumo nustatymo. Pažįsta J. V., tačiau būtent dėl to projekto su J. V. kalbėtis neteko, tik jo buvo prašomas pakeisti tyrėjui duotus parodymus, už tai gavo 1400 Lt. Tuo metu buvo girtas, už ką jam davė pinigus, suprato tik kitą dieną. VMI 2009 rugpjūčio 18 d. mokėjo mokesčius susijusius su gyventojo veikla. Neatsimena, ar iš J. V. gautų pinigų pakako atsiskaityti su VMI. Iš J. V. visą laiką jautė spaudimą dėl parodymų keitimo, todėl tyrimo metu – paskutinėje apklausoje, juos dalinai keitė. Dar 100 lt J. V. buvo davęs dėl liepto projektavimo. Apie tai jie su J. V. kalbėjosi iki problemų, susijusių su valdos padalijimu. Pats yra J. V. skambinęs, dažniausiai dėl liepto, telefoną sužinojo iš jo kontoros iškabos. Suprojektuoti liepto nepabaigė, trūko daug dokumentacijos, padarė tik eskizą. J. V. ar jo klientų užsakymu jokių projektavimo darbų nėra atlikęs. Kalbant su J. V. telefonu vadindavo jį vardu, gali būti prašęs skubiai atvežti pinigų, kurie jam buvo reikalingi vaistams, nes pats tuo metu pinigų neturėjo. Užeinant pas J. V. nuo sausio mėnesio jis duodavo po 5-10 Lt be jokios priežasties. Niekada nėra gavęs nemažų pinigų sumų. J. D. pirmą kartą matė R. apylinkės teisme, antrą kartą šiame teisme. Anksčiau su ja niekur nebuvo susitikęs ar gavęs iš jos pinigų. J. D. asmeniškai nėra jo vežusi į teismą, parodymuose padarytas neatitikimas. Posėdžio metu parodytas prašymas ( t. 16 b. l. 61) pakvitavimas jo pasirašyti neblaivaus. Mano, kad pakvitavimas jam buvo padiktuotas esant neblaiviam, nes blaivaus jo raštas ne toks. Nepamena šio rašto surašymo aplinkybių. E. V. yra matęs kelis kartus, yra skambinęs į mobilų telefoną, tačiau pokalbių aplinkybių nepamena. Nuo 2009 m. gruodžio 2 d. Iki dabar licencijos nebeturi.

Liudytoja S. J. parodė žinanti, jog buvo padirbti jos vyro A. J. parašai. Apie tai pasakė vyras, sakė, kad bus blogai. Vyras turėjo atestaciją veiklai, turėjo įkūręs individualią įmonę, darydavo nedidelės apimties darbelius, tačiau 2009 metais neturėjo pajamų iš savo veiklos. Pažįsta J. V., jis yra lankęsis ir jų namuose, kai kartą nakties metu parvedė neblaivų jos vyrą. Tą dieną vyras blaivus išėjo apie 22 val., grįžo apie 2 val. parvestas J. V.. J. V. pasakė, kad viskas gerai, patikrino vyro kišenes, ar viskas vietoje ir atsiprašęs išėjo. Iki to laiko jo nepažinojo, tik kitą dieną vyras pasakė, kas jis toks. Kažkur tuo pat metu kartu galėjo būti ir E. V., tačiau jo nematė, nes į namus vyrą parvedė tik J. V., matė kieme stovinčią jo mašina, užsirašė jos numerius. Tai buvo išskirtinis atvejis, kad vyras išeitų vakare ir grįžtų naktį, nes jis paprastai gerdavo dieną, vakarais visada grįždavo namo. Su kuo jis tą vakarą gėrė, nežino. Tą patį vakarą išėjus J. V. vyras iš kišenės ištraukė 1400 Lt įvairiomis kupiūromis. Iš kur ir už ką juos gavo, nežino iki šiol. Už tuos pinigus mokėjo mokesčius S.. Mokėjimų iniciatorė buvo ji, nes tuo metu turėjo įsiskolinimų, norėjo atsiskaityti su valstybe. Apie vyro ir J. V. santykius nežino, po to atvejo, su J. V. bendrauti neteko. Vienu metu vyras turėjo reikalų su policija, nes buvo įnikęs į alkoholį. Tą problemą jis turėjo ir 2009 metais, šiuo metu reikalai pasitaisė.

Liudytoja R. K. parodė prieš 6 metus atlikusi tyrimą baudžiamojoje byloje dėl dokumentų - namo valdos projekto suklastojimo. Bylą perėmė iš atostogauti išėjusios tyrėjos A. K.. Byloje J. D. ir A. J. jau buvo apklausti, tačiau apklausos buvo formalios, todėl juos apklausinėjo papildomai. Iškviesta J. D. atėjo su J. V., kuris apklausos metu išėjo iš kabineto. Žinojo, kad jis advokatas. Apie ką klausinėjo J. D., konkrečiai nebepamena, tačiau pagrindinė kalba buvo apie galimai suklastotą parašą projekte. J. D. prieš apklausą buvo įspėta dėl melagingų parodymų, ji pasirašė. Ji davė tokius pat parodymus, kokius buvo davusi A. K., minėjo, kad A. J. projekte pasirašinėjo girtas, dokumentą pasidėjęs ant batų dėžės. Po apklausos protokolą ji irgi pasirašė, ką konkrečiai parašė, nepamena. Po apklausos grįžęs J. V. ir J. D. klausė, kokia bylos eiga. Atsakė, kad apklausti reikalinga ir A. J., kurio neranda. J. V. sakė jį pažįstantis, žadėjo atvežti. Už pusvalandžio jie atvyko. Apklausos metu A. J. kardinaliai pakeitė pirminius parodymus, sakė, kad projektą pasirašė jis, nors parašas kardinaliai skyrėsi. Jis sakė, kad pasirašė neblaivus, pasirašė sutrumpintai, todėl parašas skirtingas. Jis galėjo būti pagiringas, bet girtas nebuvo. Neatrodė, kad jis kalbėjo kažkieno veikiamas. Kabinete buvo ir J. V., nors byloje jokio statuso jis neturėjo, manė, kad jie draugai, todėl neprieštaravo, kad jis dalyvautų, jis apklausos metu nekalbėjo, tik po apklausos buvo atsistojęs pažiūrėti į A. J. parašą po apklausa. A. K. jau buvo paskyrusi ekspertizę. Buvo gauta išvada, kad parašo identifikuoti nėra galimybės. Įtariamųjų byloje nebuvo. Bylą išsiuntė į prokuratūrą, tolimesnės bylos eigos nežino. Tyrimą kontroliavo prokurorė D. M.. Apie tai, kad A. J. melavo, sužinojo kai buvo apklausiama STT pareigūnų.

Liudytoja A. K. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą pagal A. J. pareiškimą dėl galimai suklastoto jo parašo projekte. Byloje atliko A. J., J. D. apklausas. Jis aiškino projekto nepasirašęs. J. D. teigė, kad projektą pasirašė A. J.. Neprisimena, ar J. D. pasakojo dokumento įgijimo aplinkybes. Paskyrusi rašysenos tyrimą išėjo atostogų, bylą perėmė kitas tyrėjas, todėl apie bylą daugiau nieko nežino. Byloje J. V. nefigūravo. Užpildžiusi J. D. anketinius duomenis, žodžiu įspėjo ją dėl melagingų parodymų davimo, ji pasirašė atspausdinus apklausos protokolą su parodymais. Kada pasirašė A. J., nepamena. Jo sveikatos būklė apklausos metu jokių įtarimų nekėlė, jis buvo pilno proto, blaivus. Perskaitęs protokolą jis pasirašė. į apklausą atvyko vienas, pagal šaukimą. Koks prokuroras kontroliavo ikiteisminį tyrimą, nepamena.

Liudytoja D. S. M. parodė, kad kaip prokurorė kontroliavo ikiteisminį tyrimą dėl suklastoto A. J. parašo dokumente. J. V. žinanti kaip advokatą. Kieno iniciatyva buvo rašytas pareiškimas, nežino, pradinio A. J. protokolo pareiškimo neatsimena. Byloje apklaustas A. J. nurodė, kad parašas projekte pateiktame civilinėje byloje yra ne jo. Byloje buvo ir kiti jo parodymai, kad parašas yra jo, kad jis pasirašė būdamas neblaivus, todėl neprisimena pasirašęs. Buvo gauta specialisto išvada, kad parašo negalima nustatyti, kieno jis, nes jis fragmentiškas. Dėl ekspertizės buvo paimti ir J. D. rašysenos pavyzdžiai, nes ji tą dokumentą pateikė civilinėje byloje. Gavus specialisto išvadą priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes nepadaryta nusikalstama veika. Praėjus gal 7-9 mėnesiams į prokuratūrą atvykęs A. J. vėl tvirtino, kad parašas ne jo, kad netikslius ar melagingus parodymus byloje jis davė įtakojamas įkalbinėjimų. Sakė, kad buvo įkalbinėjamas J. V., tačiau, kas konkrečiai suklastojo, tai yra jo vardu padarė projektą, nenurodė. Tuo metu A. J. buvo blaivus, tik sunkiai vaikščiojo dėl ligos. Ji klausė, kodėl jis anksčiau neapskundė nutarimo, nes visi galimi apskundimo terminai jau buvo pasibaigę. Jis aiškino, kad gydėsi, buvo išvykęs. Ji paaiškino, kad šiuo atveju iškils klausimas ir dėl jo melagingų parodymų, tuomet A. J. pasakė, kad pasitars su advokate ir ateis po kelių dienų. Po kelių dienų jis parašė raštą prašydamas nebeatnaujinti ikiteisminio tyrimo, nes jo parašo autentiškimo klausimas bus sprendžiamas civilinėje byloje. Šioje byloje ji jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatliko, tik paėmė A. J. paaiškinimą dėl pateikto prašymo atnaujinti ikiteisminį tyrimą, kurį vėliau pridėjo prie medžiagos, kur buvo atsisakyta atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Tas paaiškinimas A. J. buvo nepasirašytas, nes nebuvo baigtas rašyti. Tačiau nors ir su A. J. parašu, jis nebūtų laikytinas procesiniu dokumentu, bet jį ignoruoti taip pat negalima. Jo į bylą būtų nedėjusi, jei būtų rengusi ją atiduoti į teismą. Dėl šios bylos aplinkybių jau buvo apklausta apygardos prokuratūroje, paaiškino paaiškinimo surašymo aplinkybes. Nepamena, kad A. J. būtų teigęs kad melavo duodamas parodymus. Jis galėjo aiškinti, kad buvo girtas pasirašydamas, todėl neatsimena. To paaiškinimo pagrindu jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Nežino, ar jos nutarimas atsisakyti atnaujinti tyrimą buvo apskųstas, nes apie visus priimamus sprendimus informuodavo vyriausiąją prokurorę.

Iš 2009-07-07 A. J. rašto „Dėl autorinių teisių pažeidimo ištyrimo“ matyti, kad A. J. kreipėsi į R. r. policijos komisariatą nurodydamas, kad Rokiškio r. apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas namų valdos žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , R., projektas, kuris paruoštas jo įmonės vardu ir pasirašytas suklastotu jo parašu ( 2 t. b.l. 172 ).

Iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Namų valdos žemės sklypo, esančio, (duomenys neskelbtini) , R. m., pasidalinimo (teisminiu būdu tarp bendrasavininkių J. D., J. D. ir A. S.) projektas ir Gyvenamojo namo, esančio, (duomenys neskelbtini) , R. m., pasidalinimo (teisminiu būdu tarp bendrasavininkių J. D., J. D. ir A. S.) projektas. Protokole užfiksuota, kad :

1) Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , R. m., projektas (žemės sklypo planas M 1:500) yra atspausdintas ant A5 formato balto popieriaus lapo. Kairėje lapo pusėje yra žemės sklypo plano M 1:500 brėžinys, kuriame kai kurie plotai ir kraštinės pažymėtos geltonai, žaliai ir oranžiniai dažančiais markeriais. Dešinėje lapo pusėje viršuje atspausdintas užrašas: „Namų valdos žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) R. m. R. r. savivaldybėje, pasidalinimo (teisminiu būdu) tarp bendrasavininkių – J. D., J. D. ir A. S. PROJEKTAS. Projektas paruoštas pagal J. D., J. D. pasiūlymą“. Žemiau projekto dešinėje lapo nurodyta kuriam asmeniui ir kurios žemės sklypo dalys priklauso. Apačioje yra informacinė lentelė, kurioje nurodyta: „A. J. statybos ir komercijos įmonė, architektas A. J.“ ir šalia juodai dažančia priemone pasirašyta trumpu parašu už A. J.. Informacinėje projekto lentelėje nurodytas A. J. atestato Nr. (duomenys neskelbtini) , užsakovė – J. D..

2) Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , R. m., pirmojo aukšto patalpų 64,96 m² projektas yra atspausdintas ant A5 formato balto popieriaus lapo. Kairėje lapo pusėje yra gyvenamojo namo brėžinys, kuriame kai kurie plotai ir kraštinės pažymėtos geltonai ir oranžiniai dažančiais markeriais. Dešinėje lapo pusėje viršuje atspausdintas užrašas: „Namų valdos žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) R. m. R. r. savivaldybėje, pasidalinimo (teisminiu būdu) tarp bendrasavininkių – J. D., J. D. ir A. S. PROJEKTAS. Projektas paruoštas pagal J. D., J. D. pasiūlymą“. Žemiau projekto dešinėje lapo pusėje nurodyta kuriam asmeniui kurios patalpų dalys priklauso. Apačioje yra informacinė lentelė, kurioje nurodyta: „A. J. statybos ir komercijos įmonė, architektas A. J.“ ir šalia juodai dažančia priemone pasirašyta trumpu parašu už A. J.. Informacinėje projekto lentelėje nurodytas A. J. atestato Nr .(duomenys neskelbtini) , užsakovė – J. D..(2 t. b.l. 10-14)

Iš 2010-06-02 Rokiškio r. apylinkės teismo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo pateikti dokumentai:

1) Atsakovių J. D. ir J. D. vardu pagal atstovavimo sutartį veikiančio advokato J. V. prašymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prie minimos bylos prijungti žemės ir namo atsidalinimo projektus. Prašymo data – 2009-04-21, teisme prašymas gautas 2009-04-30. Prašymas pasirašytas J. V.. (2 t. b.l. 22-23 );

2) Rokiškio r. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 8,12 d. teismo posėdžio protokolas Nr. 5, kuriame yra užfiksuota, jog į advokatės R. Č. klausimą, kas užsakė pas J. padaryti projektą, kurį atsakovai pateikė teismui, J. V. atsakė, kad projektą padaryti užsakė jis. Be to J. V. teismui pasako, kad „projektą galėjo nubraižyti bet kas ir duoti pasirašyti“. (2 t. b.l. 25 )

3) Rokiškio r. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo 30 d. teismo posėdžio protokolas Nr. 7, kuriame yra užfiksuota, jog A. J., apklausiamas kaip liudytojas, parodė, kad jis nedarė plano ir ant to projekto yra ne jo parašai. (2 t.b.l. 33 )

Iš 2010-05-14 teismo nutarties bei 2010-06-02 kratos A. J. namuose protokolo matyti, kad teismas leido atlikti kratą A. J. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) , R. m., siekiant surasti ir paimti gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m., atidalinimo projektą ar brėžinius, taip pat projektavimo paslaugų suteikimo J. D. ar J. V. sutartis ir sąskaitas už projektavimo paslaugas, tačiau šių dokumentų kratos metu pas A. J. nebuvo rasta. (2 t. b.l. 42-45 )

Iš 2010-05-14 teismo nutarties, 2010-06-02 kratos J. V. darbo vietoje protokolo, 2011-01-10 kratos metu paimtų dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad kratos J. V. darbo vietoje – advokato J. V. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini) , R., buvo rasti, paimti ir apžiūrėti sekantys tyrimui reikšmingi dokumentai:

1) 2009-05-18 (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame užfiksuota, kad J. D. sumokėjo J. V. 1500 litų už teisines paslaugas;

2) 2009-05-26 (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini) , kuriame užfiksuota, kad J. D. sumokėjo J. V. 2500 litų už teisines paslaugas;

3) Gyvenamojo namo, adr. (duomenys neskelbtini) , R. m., projekto dalies be namo plano ruošinys. Jame rašoma, kad projektas darytas 2009-04-24, užsakovas – J. D., architektas – A. J.. Ruošinys be parašų;

4) Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , R. m., projekto ruošinys. Jame rašoma, kad užsakovas – J. D., architektas – A. J.. Ruošinys suklijuotas iš atskirų lapų, be parašų;

5) Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , R. m., projekto ruošinys. Jame rašoma, kad užsakovas – J. D., architektas – A. J.. Ruošinys suklijuotas iš atskirų lapų, be parašų;

6) 2009-03-25 A. J. pakvitavimas, kuriame ranka parašyta, kad jis už paruoštą gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , R. m., pasidalinimo tarp A. S., J. D. ir J. D. projektą gavo pinigus iš J. D. ir pretenzijų neturi; (2 t. b.l. 53-57, 87-90, 114, 116, 127, 133-134, 140-141 )

Iš 2010-06-01 teismo nutarties, 2010-06-02 kratos J. V. gyvenamoje vietoje protokolo, 2011-11-09 kratos metu paimtų dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad kratos J. V. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , R., buvo rasti, paimti ir apžiūrėti sekantys tyrimui reikšmingi dokumentai:

1) Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , R. m., projektas. Jame rašoma, kad užsakovas – J. D., architektas – A. J., ties A. J. pavarde yra parašas;

2) Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , R. m., projektas. Jame rašoma, kad užsakovas – J. D., architektas – A. J., ties A. J. pavarde yra parašas. (2 t. 149-157 l.)

Iš 2009-09-16 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ištyrus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Rokiškio r. apylinkės teismui pateiktus namų valdos žemės sklypo ir pastatų, esančių, (duomenys neskelbtini) , R. m., planus-projektus, nustatyti, ar parašus A. J. vardu pasirašė A. J. ar kitas asmuo, negalima, nes parašai yra netinkami asmens identifikacijai. (3 t. b.l. 5-6.)

Išdėstytų įrodymų visetu įrodytos sekančios nagrinėjamai E. V. inkriminuotai veikai reikšmingos faktinės aplinkybės: E. V., žinodamas, kad jokio kelių eismo įvykio, kuriame dalyvavo jo motociklas bei E. M. motinos automobilis, nebuvo, kartu su E. M. suklastojo eismo įvykio deklaraciją į ją įrašydami jiems abiems žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2010 m. balandžio 12 d. 17 val. 30 min. E. V. savo motociklu „Suzuki VZR 1800“, v.n. .(duomenys neskelbtini) , važiuodamas pagrindine V. miesto G. gatve sankryžoje susidūrė su iš šalutinės gatvės išsukusiu E. M. vairuojamu lengvuoju automobiliu „Opel Omega“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir kad šio eismo įvykio metu dėl E. M. kaltės buvo apgadintas E. V. motociklas. Po to, 2010 m. balandžio 13 d. apie šį jam žinomai nebūtą eismo įvykį telefonu panešė E. M. vairuoto automobilio „Opel Omega“, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudusiai ir to pagrindu už šio automobilio vairuotojo trečiam asmeniui padarytą žalą materialiai atsakingai draudimo bendrovei AB „(duomenys neskelbtini) “, o 2010 m. balandžio 16 d. minėtą suklastotą eismo įvykio deklaraciją bei paties užpildytą prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuriame nurodė iš esmės tas pačias eismo įvykio aplinkybes kaip ir deklaracijoje, pateikė AB „(duomenys neskelbtini) “ , draudimo bendrovės transporto žalų vertintoją G. M. nuvežė į R., kad šis apžiūrėtų ten (duomenys neskelbtini) R. skyriaus garaže laikomą neva eismo įvykio deklaracijoje bei prašyme išmokėti draudimo išmoką nurodytomis aplinkybėmis apgadintą savo motociklą „Suzuki VZR 1800“, v.n. (duomenys neskelbtini) , taip pat pasirašė G. M. surašytą transporto priemonės techninės apžiūros aktą.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių iš esmės neginčija ir kaltinamasis E. V., todėl jų aptarti plačiau nėra prasmės.

Taip pat byloje neginčijamai įrodyta, to E. V. taip pat neginčija, kad E. V. po to, kai jo motociklą apžiūrėjo AB „(duomenys neskelbtini) “ atstovas, dėl jo motociklo sugadinimu padarytos žalos paskaičiavimo kreipėsi ir į UAB „(duomenys neskelbtini) “, kur buvo paskaičiuota, jog motociklo remonto vertė yra 18078,37 Lt su PVM (14940,8 Lt be PVM).

Tačiau E. V. neigia, kad jis šiuos UAB „(duomenys neskelbtini) “ parengtus dokumentus iš šios bendrovės pasiėmė ir pateikė juos draudimo bendrovei motyvuodamas tuo, kad jis sužinojęs paskaičiuotą žalos sumą, kuri jam pasirodė labai didelė, nutarė šių dokumentų draudimo bendrovei nepateikti ir taip aplamai atsisakyti galimybės gauti draudimo išmoką, t.y. nutarė atsisakyti toliau daryti nusikalstamą veiką rengimosi stadijoje, o minėtus dokumentus, jo nuomone, AB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė jo atžvilgiu operatyvinius veiksmus atlikinėję ir apie jo daromą veiką žinoję STT pareigūnai, tokiu būdu dirbtinai sukūrę jo kaltės įrodymus.

Taigi, E. V. iš esmės savo kaltę neigia nurodydamas, kad jis savo nusikalstamą veiką savo noru nutraukė rengimosi padaryti sukčiavimą, t.y. nesunkų nusikaltimą, stadijoje, jo veika neperaugo į pasikėsinimą, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, todėl tokioje veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

Tokie E. V. parodymai pirmiausia yra visiškai nelogiški ir vertintini išimtinai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl atmestini.

Rengimasis daryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas ar kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas (BK 21 straipsnio 1 dalis). Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju yra tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai ši veika yra pradedama daryti, bet nebaigiama dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 21 straipsnio 1 dalis), o savanoriškas atsisakymas baigti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti, tačiau tokiu atveju atsakoma už jau padarytą nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju E. V., siekdamas nepagrįstai gauti iš E. M. vairuoto automobilio draudėjo draudimo išmoką, suklastojo dokumentus, juos pateikė draudimo bendrovei, jos atstovui pateikė apžiūrai savo apgadintą, tačiau ne eismo įvykyje, kuriame būtų dalyvavęs E. M. vairuotas automobilis, motociklą. Šie E. V. atlikti veiksmai buvo visiškai pakankami tam, kad jam būtų apskaičiuota (ir išmokėta) draudimo išmoka, E. V. nenurodė ir byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad jis apie savo sprendimą neimti draudimo išmokos būtų informavęs draudimo įmonę, o, kaip matyti iš aukščiau paminėto AB „(duomenys neskelbtini) “ rašto, draudimo išmoka E. V. nebuvo išmokėta išimtinai dėl to, kad iš STT buvo gauta informacija apie suklastotą eismo įvykį, o ne dėl kokių nors priežasčių, priklausančių nuo E. V. valios. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini) “ parengti dokumentai turėjo įtakos išimtinai tik draudimo išmokos dydžio apskaičiavimui – ji galimai buvo paskaičiuota didesnė, nei būtų buvusi draudimo bendrovės paskaičiuota nesant minimų dokumentų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovės paskaičiuota be šių dokumentų preliminari suma, kaip nurodė E. V. – apie 4000 litų buvo ženkliai didesnė nei minimali reikalinga baudžiamajai atsakomybei pagal E. V. inkriminuotą BK 182 straipsnio 1 dalį atsirasti (veikos padarymo metu 390 litų, nuosprendžio priėmimo metu 190 eurų, kas atitiktų 650 litų), todėl ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikę pareigūnai ar bet kokie kiti asmenys net negalėjo turėti jokio logiško motyvo pateikinėti draudimo bendrovei E. V. užsakytų dokumentų.

Neginčijamai nustačius, kad E. V. draudimo bendrovei pateiktoje deklaracijoje nurodyto kelių eismo įvykio, kuriame būtų dalyvavęs E. V. motociklas ir AB “Lietuvos draudimas“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustas automobilis „Opel Omega“, v.n. (duomenys neskelbtini) nebuvo ir tokio autoįvykio metu E. V. motociklas apgadintas nebuvo, o tuo pačiu nebuvo ir draudiminio įvykio, dėl ko draudimo įmonei atsirastų prievolė už minimo automobilio vairuotoją atlyginti E. V. žalą, nagrinėjamu atveju aplinkybės kada, kur ir kaip iki E. V. pateikiant draudimo bendrovės atstovui apžiūrai motociklą šis buvo apgadintas, jokios reikšmės neturi.

Motyvuojamoji dalis

Esant šioms aplinkybėms E. V. kaltė visiškai įrodyta ir jo veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Šioje dalyje J. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. balandžio 15 d. padėjo E. V. daryti aukščiau aptartą nusikalstamą veiką – įvykdydamas pastarojo prašymą ir siekdamas padidinti tariamo eismo įvykio metu atsiradusius motociklo apgadinimus, tyčia apgadino jo motociklą : nušveitė kuro bako paviršių, išleido alyvą bei pakeitė sveiką karterio dangtelį į sugadintą.

J. V. kaltė šioje dalyje nėra įrodyta. Pirmiausia, byloje nėra jokių įrodymų, kad J. V. žinojo apie tai, jog E. V. pranešė draudimo bendrovei apie nebūtą eismo įvykį. Taip pat jokiais byloje esančiais įrodymais nepaneigta E. V. versija, kad jis pokalbio telefonu metu paprašė J. V. pakeisti ant jo motociklo buvusias sveikas detales, tame tarpe karterio dangtelį į sugadintas bei išleisti iš karterio tepalą tam, kad prieš draudimo bendrovės atstovui apžiūrint motociklą ir įvertinant jo sugadinimus, motociklas būtų toks, koks buvo po autoįvykio, t.y. be kita ko su pradurtu karterio dangteliu ir be tepalo bei nesurūdijęs. Analogišką savo veiksmų motyvą nurodė ir kaltinamasis J. V.. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų telefoninių pokalbių akivaizdu, kad E. V. įtikino J. V., kuris abejojo karterio dangtelio keitimo tikslingumu bei jo sugadinimo aplinkybėmis, kad karterio dangtelis tikrai buvo pradurtas motociklui virstant, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad J. V. minimus veiksmus atliko tyčia siekdamas, kad E. V. neteisėtai gautų draudimo išmoką.

Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad J. V., prieš motociklą apžiūrint draudimo įmonės atstovui, kažkokiu būdu nušveisdamas sugadino motociklo kuro bako paviršių aplamai, juo labiau siekdamas padidinti motociklo apgadinimus – motociklą apžiūrėję specialistai – tiek G. M., tiek A. V., taip pat apgadinto motociklo nuotraukas matęs eismo įvykių ekspertas R. L. neaptiko jokių motociklo sužalojimų, kurie negalėjo būti padaryti motociklui griūnant, t.y. jokių bako šveitimo požymių nenustatė. Tuo pačiu niekaip nepaneigta J. V. versija, kad jis tik nuvalė surūdijusias vietas ir tuo motociklo vertės nesumažino.

Esant nurodytoms aplinkybėms J. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat J. V. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2009 metų kovo - balandžio mėnesiais R. m., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - advokatu, versdamasis advokato profesine veikla ir turėdamas administracinius įgaliojimus teikiant teisines paslaugas atsakovėms J. D. ir J. D., atstovaudamas joms civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. rajono apylinkės teisme, suklastojo dokumentus ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, t.y. 2009 metų kovo - balandžio mėnesiais pažadėjęs J. D., kad už 500 Lt individuali A. J. statybos ir komercijos įmonė padarys gyvenamojo namo ir namų valdos žemės sklypo projektus, užuot kreipęsis į architektą dėl šių projektų parengimo, pats pagamino du netikrus dokumentus - Namų valdos žemės sklypo, esančio, (duomenys neskelbtini) , R. m., pasidalinimo (teisminiu būdu tarp bendrasavininkių J. D., J. D. ir A. S.) projektą ir Gyvenamojo namo, esančio, (duomenys neskelbtini) , R. m., pasidalinimo (teisminiu būdu tarp bendrasavininkių J. D., J. D. ir A. S.) projektą - juos parengdamas individualios A. J. statybos ir komercijos įmonės vardu ir pasirašydamas už architektą A. J., pastarajam apie tai nežinant, šiuos žinomai netikrus projektus laikė iki 2009 m. balandžio 30 d. pas save advokato kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. m., ir 2009 m. balandžio 30 d. juos neteisėtai panaudojo, pateikdamas R. raj. apylinkės teismui, esančiam (duomenys neskelbtini) , R. m., civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kartu su savo 2009-04-21 prašymu dėl projektų prijungimo prie bylos ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 5 straipsnyje įtvirtintus (duomenys neskelbtini) veiklos teisėtumo, lojalumo klientui ir nepriekaištingo elgesio principus; nesilaikė (duomenys neskelbtini) priesaikos ir pareigų, nurodytų 39 straipsnyje - sąžiningai atlikti savo pareigas, bei savo veikloje laikytis duotos (duomenys neskelbtini) priesaikos ir įstatymų; (duomenys neskelbtini) kodekso (priimto 2005 m. balandžio 8 d. visuotiniame (duomenys neskelbtini) susirinkime ir paskelbtame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ) 2.2 punkto reikalavimą - savo profesinėje veikloje laikytis pareigų, nurodytų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, (duomenys neskelbtini) įstatyme, kituose teisės aktuose, bei 2.3.2 punkto reikalavimą, draudžiantį veikti bylose, neatsižvelgiant į ginamojo valią, bei 2.3.3 punkto reikalavimą, draudžiantį ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų, bei 6.6 punkto reikalavimą - ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai ir dėl tokių J. V. neteisėtų veiksmų valstybė ir Lietuvos advokatūra patyrė didelės neturtinės žalos, nes tokiu būdu kuriant savivalės ir įstatymų nepaisymo sistemą buvo pažemintas advokato vardas, sumenkintas (duomenys neskelbtini) autoritetas bei valstybės prestižas.

Taigi, šioje dalyje J. V. kaltinamas kad pagamino du netikrus dokumentus - namų valdos žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių, (duomenys neskelbtini), pasidalinimo (teisminiu būdu tarp bendrasavininkių J. D., J. D. ir A. S.) projektus ir juos pateikė teismui jo nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-19/2014, 2K-210/2014).

Šioje kaltinimo dalyje J. V. nurodyti žemės sklypo ir gyvenamojo namo pasidalinimo projektai buvo pateikti teismui tik kaip vienos iš civilinės bylos šalių pasiūlymas kaip išspręsti šalių ginčą, byloje nėra jokių duomenų, kad šiuose projektuose nurodyti duomenys prieštaravo J. V., kaip (duomenys neskelbtini) atstovautos civilinės bylos šalies interesams, šiuose projektuose išdėstyti duomenys galėjo būti teismui pateikti ir bet kokia kita forma – žodžiu, raštu ar pan., ar aplamai galėjo būti nepateikti, šie projektai bei juose nurodyti duomenys nebuvo privalomi nei teismui, kuriam jie buvo pateikti, nei kitai proceso šaliai, t.y. šie projektai niekam nesukūrė bei nesuvaržė jokių teisių, pareigų ar teisinių santykių, nebuvo jokių juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymais, todėl jie nelaikytini dokumentais, už kurių klastojimą ar disponavimą suklastotais numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl nurodytų aplinkybių, nesant nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje dalyko, akivaizdu, kad J. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl jis šioje dalyje išteisinamas.

Kadangi kaltinimas J. V. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį siejamas būtent su dokumentų klastojimu, o kaip nurodyta aukščiau nusikaltimas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje kaltinimo apimtyje padarytas nebuvo, todėl tuo pačiu J. V. išteisinamas ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat J. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2009 metais nuo rugpjūčio mėnesio antros dekados iki rugsėjo 11 d. imtinai, R. m. per du kartus J. V. (duomenys neskelbtini) , esančioje (duomenys neskelbtini) , R. m., ir aikštelėje prie UAB „(duomenys neskelbtini) " parduotuvės „(duomenys neskelbtini) ", esančios (duomenys neskelbtini) , R. m., padarė poveikį liudytojui A. J., jį įkalbinėdamas už 1400 Lt duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje P. apskrities vyriausiojo policijos komisariato R. rajono policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini) , R. m., o būtent: 2009 m. rugpjūčio mėnesį, žinodamas, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato R. rajono policijos komisariate pagal A. J. 2009 m. liepos 7 d. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl R. rajono apylinkės teisme civilinėje byloje dėl Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų galimai suklastotų dviejų projektų - gyvenamojo namo ir namų valdos žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), R. m., padalinimo (teisminiu būdu tarp bendrasavininkių J. D., J. D. ir A. S.), kuriuose galimai suklastoti A. J. parašai, 2009 m. rugpjūčio mėnesio antrą dekadą, (duomenys neskelbtini) kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini) , R. m., darė poveikį liudytojui A. J., įkalbinėdamas A. J. melagingai paliudyti Kriminalinės policijos tyrėjai A. K. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) byloje R. rajono policijos komisariate, kad A. J. savo įmonės vardu 2009 m. pavasarį padarė gyvenamojo namo ir namų valdos žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) , R. m., padalinimo (teisminiu būdu tarp bendrasavininkių J. D., J. D. ir A. S.) projektus ir juos pasirašė, ir už minėtų melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu A. J. pažadėjo ir sumokėjo 1400 Lt J. V. advokato kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini) , R. m.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009 m. rugsėjo 11 d., aikštelėje prie UAB „(duomenys neskelbtini) " parduotuvės „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini) , R. m., padarė poveikį liudytojui A. J., jį įkalbėdamas 2009 m. rugsėjo 11 d. R. rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai R. K. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) byloje duoti melagingus parodymus, kad A. J. savo įmonės vardu 2009 m. pavasarį padarė gyvenamojo namo ir namų valdos žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), R. m., padalinimo (teisminiu būdu tarp bendrasavininkių J. D., J. D. ir A. S.) projektus, juose pasirašė ir pateikė advokatui J. V., kuris jam už projektus visus pinigus sumokėjo ir apie tai jis surašė advokatui J. V. raštelį, kad pretenzijų niekam dėl minėtų projektų neturi.

Taigi, šioje dalyje J. V. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo, kuris buvo baigtas 2009 m. rugsėjo 11 d. padarymu.

Sutinkamai su šioje kaltinimo dalyje nurodytu laikotarpiu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1b punkto (2003 04 10 įstatymo Nr. IX-1495 red.) nuostata, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, jei nuo veikos padarymo praėjo penkeri metai. Vadinasi, šioje dalyje apkaltinamasis nuosprendis J. V. galėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 11 d. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad J. V. atžvilgiu senaties eiga būtų nutrūkusi ar sustojusi, kaip tai numatyta BK 95 straipsnio 3 ir 4 dalyse (2003 04 10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nes, kaip minėta aukščiau, šiuo nuosprendžiu J. V. dėl jam inkriminuotos veikos, padarytos 2010 m. balandžio 15 d. išteisinamas, todėl aptariamoje dalyje baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skiriant E. V. bausmes teismas vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į BK 41 str. apibrėžtą bausmės paskirtį, kaltinamojo asmenybę, į tai, jis anksčiau neteistas, kad padarė du nesunkius nusikaltimus esant vieningai tyčiai, vienas iš nusikaltimų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Esant šioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į savanaudišką nusikaltimų darymo tikslą E. V. skirtinos įstatymo sankcijose numatytos bausmės – baudos, savo dydžiu artimos veikų padarymo metu galiojusio įstatymo nustatytam vidurkiui. Kadangi dokumentą E. V. suklastojo siekdamas išimtinai jį panaudoti apgaule įgyjant svetimą turtą, abu jo nusikaltimai laikytini kaip padaryti esant idealiajai sutapčiai, t.y. esant vieningai tyčiai, todėl bausmės, skiriamos pagal atskirus straipsnius bendrinamos jas apimant.

Civilinių ieškinių nėra.

Proceso išlaidos – sumos, išmokėtos liudytojams, liudijusiems epizode dėl E. V. padarytų nusikaltimų – A. V. ir E. V. - viso 89,33 eurų išieškotinos iš E. V..

Daiktiniai įrodymai – dokumentai paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi,-

nusprendė:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 70 MGL (2660 eurų) bauda,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1900 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 70 MGL (2660 eurų) baudą. Į bausmę įskaičiuoti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką – laikotarpius nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. birželio 9 d. bei nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki gruodžio 13 d. vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL (76 eurų) dydžio baudai.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 20000 litų užstatą E. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

J. V. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikų turinčių šių nusikaltimų požymių.

Baudžiamąją bylą J. V. atžvilgiu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nutraukti suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 20000 litų užstatą J. V. panaikinti.

Išieškoti iš E. V. 89,33 eurų proceso išlaidų.

Byloje esančius daiktinius įrodymus – dokumentus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Algirdas Gaputis