Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Š. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo K. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

K. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, stabdomas policijos pareigūnų nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, sukdamas sankryžoje į kairę pusę, kliudė policijos tarnybinio automobilio priekinį bamperį ir įvykus eismo įvykiui su automobiliu pasišalino iš jo vietos, nestojo stabdomas policijos pareigūnų, kurie važiavo tarnybiniu automobiliu su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais.

Ginčo dėl ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. kad asmuo vairavo neprisisegęs diržo, byloje nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius šią veiką. Tačiau asmuo neigia nestojęs stabdomas pareigūnų bei tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad asmuo, stabdomas pareigūnų, nestojo, be to, kliudęs pareigūnų tarnybinį automobilį, pasišalino iš įvykio vietos. Šias aplinkybes patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 4-8), jų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 48-49, 65-66), kuriuose jie paaiškino, jog patruliuodami pamatė automobilį, kurio vairuotojas važiavo neužsisegęs saugos diržo, šį sustabdė, vairuotojas atėjo į tarnybinį automobilį, tačiau nesutikęs su pareigūnų teiginiais dėl netinkamo draudimo poliso, supyko, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Pareigūnai jį vijosi įsijungę švyturėlius ir įjungę garsinį signalą, aplenkę stabdė lazdele, tačiau asmuo nestojo, važiuodamas atbuline eiga, kliudė pareigūnų automobilį ir tik po kurio laiko sustojo. Pareigūnų paaiškinimai nuoseklūs, logiški, prieštaravimų juose nenustatyta. Be to, tokius pareigūnų teiginius patvirtina ir paties atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, jo ir sutuoktinės parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 3, 47-48). Pažymėtina, kad tiek pirminiame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu asmuo pripažino kliudęs pareigūnų automobilį, neneigė, kad kontaktą juto, automobilių apgadinimai pakankamai žymūs (b. l. 24-26). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad nesuvokė kliudęs pareigūnų automobilį. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad K. Š. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Kita vertus, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir apylinkės teismo nutarimo matyti, kad asmuo patrauktas atsakomybėn ir už ATPK 124¹ straipsnio 5 dalies pažeidimą. Šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, taip pat jų lydimų transporto priemonių nepraleidimą, nesustojimą, kai to reikalauja taisyklės, ar kitokį kliudymą jų eismui. Tačiau iš suformuluoto kaltinimo protokole matyti, kad K. Š. atsakomybėn traukiamas ne už tai, kad nepraleido ar kitaip trukdė transporto priemonės su įjungtais švyturėliais eismui, o už tai, kad nestojo stabdomas pareigūnų. Tokia veika atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles), todėl darytina išvada, kad papildomai kvalifikuoti K. Š. veikos pagal ATPK 124¹ straipsnio 5 dalį nebereikėjo.

Dėl šių priežasčių apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria K. Š. patrauktas atsakomybėn už ATPK 124¹ straipsnio 5 dalies pažeidimą, naikintina ir byla šioje dalyje nutrauktina, likusią nutarimo dalį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo dalį, kuria K. Š. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 300 litų bauda, panaikinti ir bylą nutraukti. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.