Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini); deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pjūklininku, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2022 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatytas, vagystės tikslu, atstūmęs sienos lentas įsibrovė į patalpą - A. V. priklausančią malkinę, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą A. V. priklausantį turtą: 50 l talpos nerūdijančio plieno statinę, kurios vertė 100 eurų, lauke, prie malkinės buvusį ravėtuvą, kurio vertė 100 eurų, akėčias, kurių vertė 100 eurų ir plūgelį, kurio vertė 20 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. V. 320 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad nuėjo pas ponią V., ten buvo plūgelis, akėčios, paėmė ir nunešė į metalą priduoti. Paėmė akėčias, verstuvą ir ravėtuvą, nerūdijančio plieno bačką. Tai padarė gal gruodžio mėnesį. Buvo lentos prairę ten, įkišo ranką ir paėmė statinę. Perdavė tuos daiktus tam kas superka metalą. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kaimynės atsiprašys.

Nukentėjusioji A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad daiktų pasigedo vėlai, gal tik vasario pabaigoje. Nuėjo pažiūrėti, nes stogas malkinės pradėjo linkti, žiūri ištampytos lentos, paprašiau vaikų, kad sutvarkytų, tada ir suprato, kad daiktų nebėra. Iškvietė policiją. Ji jo dar prašė, kad grąžintų, jis sako nebėra - pardaviau. Niekas daugiau mūsų kaime taip nesielgia. Iškvietė policiją ir jis (kaltinamasis V. S.) prisipažino. Ji visą turtą ir pastatus yra apsidraudus, nes turėjo gaisrą, tai nuo to laiko draudžiasi. Draudimas atlygino turtinę žalą, bet ne pilnai, trūksta 7 eurų. Prašo ir moralinės žalos atlyginimo. Taip sušlubavo sveikata, vyras vos vaikšto. Jai širdis labai šlubuoja ir permušimai ir pas gydytojus važinėjo dėl tos veikos. Psichologiškai suveikė, konkrečiai dėl šio įvykio kreipėsi į medikus, širdies permušimai, spaudimas šokinėjo. Baimė, kad vėl apvogti gali ar ką padaryti. Tokių smulkmenų buvo su šiuo kaimynu. Dėl sumos taip nusprendė pati. Neramu, kad vėl kažką gali pavogti. Jų žemė ribojasi, už ūkinio pastato gyvena, kaimynas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. S. parodė, kad 2022 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai datos ir valandos neatsimena, turėdamas tikslą pavogti A. V. priklausančius daiktus, nuėjęs prie jai priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atstūmęs malkinės sienos lentą, pro padarytą tarpą įkišęs ranką iš jos ištraukė ir pavogė nerūdijančio plieno statinę. Taip pat pavogė lauke prie malkinės buvusį ravėtuvą, akėčias ir plūgelį. Pavogtus daiktus parsinešė į savo namus. Maždaug po mėnesio, visus pavogtus daiktus už 5 eurus pardavė M. K., kad daiktai vogti jam nesakė. Gautus pinigus išleido pirkdamas alų ir cigaretes. Gailisi dėl padarytos veikos (b. l. 70-72, 77-78).

Iš 2022-03-02 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad įtariamasis V. S. parodymų patikrinimo vietoje metu visiškai patvirtino savo parodymus (b. l. 80-85).

Nukentėjusioji A. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-02-27 pastebėjo, kad, atstūmus malkinės sienos lentas, buvo įsibrauta į jai priklausančią malkinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir pavogta 50 l talpos nerūdijančio plieno statinė. Taip pat buvo pavogtos kieme prie malkinės buvusios akėčios, plūgelis ir ravėtuvas. Pavogta turto už 320 eurų. AB „Swedbank“ draudimas jai atlygino 313 Eur, liko neatlyginta 7 Eur turtinė žala, be to, jai padaryta 500 Eur moralinė žala (b. l. 7-10, 11-15, 18-19, 20-21, 22).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-01 liudytojas V. J. parodė, kad 2022 m. sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėn. pradžioje, tiksliai datos neatsimena, pas jį atvyko M. K.. Jo automobilio priekaboje buvo akėčios ir arklinis plūgelis. Iš paskos atėjęs V. S. klausė, kada M. K. jam atiduos pinigus už minėtus daiktus (b. l. 37).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-01 liudytojas M. K. parodė, kad 2022 m. vasario 7 d. iš V. S., jam pasiūlius, nusipirko arklinį plūgelį ir akėčias. Sutarė, kad už metalą sumokės 10 eurų. Jis V. S. davė kelis eurus, o kitus pažadėjo atiduoti vėliau. Tą pačią dieną, jis iš V. S. pasiėmė arklinį plūgelį, akėčias ir metalinę nerūdijančio plieno statinę ir juos pridavė į metalo supirktuvę Panevėžyje. Jis nežinojo, kad V. S. pardavė ne jam priklausančius daiktus (b. l. 39-40).

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę, t. y. tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. S. pagrobė svetimą turtą. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis V. S. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigė, paaiškino vagystės aplinkybes, priežastis, pripažino, kad iš nukentėjusiosios A. V. ūkinio pastato paimtą nerūdijančio plieno statinę bei šalia šio ūkinio pastato buvusius daiktus – ravėtuvą, akėčias ir plūgelį pardavė M. K. už 5 eurus. Pažymėtina tai, jog vagystės dalyku yra laikomas svetimas turtas, t. y. toks turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise ar nėra kitaip teisėtai jo valdomas ir yra kito asmens nuosavybė ar yra kitaip teisėtai valdomas kito asmens. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojų V. J. ir M. K. parodymai, nukentėjusiosios A. V. parodymai. Kaltinamasis vogdamas daiktus iš kaimynystėje gyvenančios nukentėjusiosios A. V. malkinės bei šalia malkinės gulėjusius ravėtuvą, akėčias ir plūgelį, suprato, jog savindamasis jam nepriklausantį turtą jis gali padaryti turtinės žalos turto savininkui. Todėl laikytina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo V. S. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S. teismas atsižvelgia, jog kaltinamasis padarė vieną apysunkę, tyčinę nusikalstamą veiką, veika baigta, veika padaryta su kvalifikuojančiais požymiais, t. y. kaltinamasis įsibrovė ir pagrobė daiktus iš patalpos. Įvertinami ir kaltinamojo V. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys: kaltinamasis V. S. dirba (duomenys neskelbtini) pjūklininku, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 117), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 111-114), teistas, teistumas išnykęs (b. l. 97-100). Duomenų apie gydymąsi psichiatrinio gydymo įstaigoje ar dėl priklausomybės ligų, nepateikta.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, bausmę parinkti ir paskirti teisingai, V. S. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nesiekia minėtos bausmės vidurkio, t. y. 1 metai (BK 48 str. 2 d.). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kaltinamasis įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti V. S., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86-89), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Dėl byloje pareikšto „Swedbank P&C Insurance AS“ veikiančio Lietuvoje per filialą civilinio ieškinio. Draudimo bendrovė ieškiniu prašo priteisti 313,00 Eur. Nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos, kuomet 2022-02-07 įsibrauta į A. V. priklausančią malkinę ir pagrobti ten buvę daiktai, kadangi turtas yra apdraustas „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filiale, atitinkamai dėl minėto įvykio turto savininkas draudikas išmokėjo 313,00 Eur draudimo išmoką, taip atlygindamas patirtus nuostolius (b. l. 46-53).

Spręsdamas tokio ieškinio pagrįstumą, teismas pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio nuostatomis, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į pastarąjį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek buvo sumokėta žalos atlyginimo. Visgi šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į anksčiau minėtas BPK 109 straipsnio nuostatas, numatančias, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi minėtas straipsnis kaip tik ir nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese, tarp kurių regresinių ieškinių nėra numatyta. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014). Atsižvelgiant į tai, „Swedbank P&C Insurance AS“ veikiančio Lietuvoje per filialą civilinis ieškinys (dėl pagal gyventojų turto draudimo sutartį išmokėtos draudimo išmokos) paliktinas nenagrinėtu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti jai padarytą 7 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą (b. l. 33). Ieškinyje nurodė, kad viso pagrobto turto vertė sudaro 320 Eur, draudimo bendrovė jai atlygino 313 Eur, liko neatlyginta 7 Eur turtinė žala. Be to, dėl nusikalstamos veikos padarymo patyrė įtampą, stresą, papildomų rūpesčių ir nepatogumų, todėl jai padaryta 500 Eur neturtinė žala.

Kadangi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. V. atžvilgiu buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, dėl kurio ji patyrė žalą, įrodyta, kad nusikaltimą padarė būtent kaltinamasis V. S., jo atlikti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajai padaryta žala, todėl A. V. turi teisę reikalauti atlyginti jai nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Iš nukentėjusiosios A. V. buvo pavogti daiktai, kurių vertė 320 Eur, kadangi draudimo bendrovė atlygino 313 Eur, likusi neatlyginta turinė žala, kurios dydis 7 Eur, priteistina iš kaltinamojo V. S..

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas konstatuoja, kad dėl V. S. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji A. V. patyrė neturtinę žalą – dvasinį sukrėtimą, stresą. Neturtinę žalą privalo atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo. Tačiau nukentėjusiosios nurodytas neturtinės žalos dydis (500 Eur) teismo vertinimu laikytinas per dideliu ir neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi nukentėjusioji nepatyrė ilgalaikių nepatogumų ar pasekmių, todėl nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 300 Eur sumos, kuri priteistina iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiosios A. V. naudai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam V. S. galutinę sumažintą 8 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. S. išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Civilinio ieškovo „Swedbank P&C Insurance AS“ veikiančio Lietuvoje per filialą pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nukentėjusiosios A. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiajai A. V. 7 Eur (septynis eurus) turtinei žalai ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilio ieškinio netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.