Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2013-10-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas 11 mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atliko, 2014-10-17 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2014 m. liepos 31 d., dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išlaužė buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), langą ir per jį įsibrovęs į butą iš virtuvėje esančio šaldytuvo pagrobė maisto produktų už 5,79 €: 4 kiaušinius, lašišų konservų dėžutę ir 2 skardines slovakiško alaus, iš spintoje buvusios rankinės pagrobė 60 €, iš stalčiaus pagrobė vyrišką sutuoktuvių žiedą 115,85 € vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai A. T. priklausančio turto už 181,64 € sumą.

Motyvuojamoji dalis

Taip T. T. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. T., išsakydamas savo poziciją dėl pareikštų kaltinimų, nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies. Davė parodymus, kad įvykio datos tiksliai nepamena, tai buvo maždaug prieš 4-5 mėn. Jį užpuolė banditai, kankino. Jis blogai jautėsi, buvo nedarbingas, alkanas. Į ligoninę kreiptis negalėjo, nes neturėjo draudimo. Tuomet jis nuėjo į (duomenys neskelbtini). Butas yra pirmame aukšte. Ten gyvena jo buvusi sutuoktinė A. T., jų santuoka nutraukta 2008 m. Jis teisės būti minėtame bute neturėjo, raktų taip pat neturėjo. Orlaidė yra 15-20 cm, tad pro ją patekti į vidų yra neįmanoma. Lango jis nelaužė, o gražiai atidarė, patraukė šiek tiek į viršų, o po to į apačią, įlindo ir uždarė langą. Jokio laužimo nebuvo. Jis pats tvarkė lango užraktą, tad žino kaip jį reikia atidaryti. Viduje jis pavalgė. Suvalgė kiaušinius, konservus, makaronus, alaus išgėrė. Tada nuėjo miegoti. Atsibudęs iš indaujos stalčiuje buvusios rankinės paėmė 30 € (20 € kupiūra ir dvi kupiūros po 5 €) ir išėjo lauk pro duris, kurias atsidarė iš vidaus ir išėjęs užtrenkė. Kas yra spintoje jis nežiūrėjo, jos neatidarinėjo. Žiedo neėmė. Jam apskritai nėra žinoma apie tokio žiedo buvimą. Pinigus ėmė, nes nieko neturėjo. Jų negražino. Įvykio metu buvo išgėręs. Su civiliniu ieškiniu sutiko. Vėliau patikslino, kad kaltę pripažįsta pilnai, tame tarpe ir tai, kad pagrobė žiedą ir 60 €, tačiau vėliau dar kartą patikslino, kad pagrobė tik 30 €, o žiedo nebuvo. Į krosnį dokumentų jis nedėjo, nemato prasmės taip daryti. Tvirtino ketinantis dirbti Vokietijoje.

Nukentėjusioji A. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykis buvo sekmadienį, liepos 30-31 d. Ji buvo išvažiavusi į kelionę savaitei. Grįžus namie viskas buvo tvarkoje, ji pasidėjo daiktus. Iš kelionės parsivežtus 60 €, kurie buvo nedidelėje rankinėje, ji paslėpė į spintos stalčių, kur laiko apatinius rūbus. Sumą gerai pamena, buvo 2 kupiūros po 20 €, juos grąžino gidė, nes jie nėjo į Veličkas, o likusi suma apie 20 € buvo metalinėmis monetomis. Tuomet ji išvažiavo į Ignaliną paimti sūnaus. Su sūnumi grįžo kitą dieną, apie 16-17 val. Jai iš karto kilo įtarimas, nes durys buvo užrakintos tik vienu užraktu. Tačiau pagalvojo, gal pamiršo užrakinti. Įėjus į kambarį pamatė išverstus vazonus, pripilta žemių, išverstas kolonėles. Pagalvojo, kad tai padarė katinas, tačiau išvartyta buvo per daug. Tada pamatė, kad langas yra pridarytas. Išvažiuojant jis buvo uždarytas. Suprato, kad buvo lįsta pro jį. Langas yra dvigubas. Reikia jėgos, kad jį uždaryti. Visos sklendės buvo atstumtos. Langas buvo apgadintas, buvo medienos nuotrupų, tad atidarinėta naudojant fizinę jėgą. Jos supratimu buvo atidaryta orlaidė, kuri yra nedidelė, tada per ją atidarytas langas. Po šito įvykio sklendės tapo dar mažiau sandarios, nei buvo. Virtuvėje šaldytuve nebebuvo slovakiško alaus, saldainių, lašišos konservų. Patvirtino kaltinime nurodytus maisto produktus. Šiukšliadėžėje pamatė kiaušinių lukštus. Suprato, kad buvo šeimininkauta. Atsidariusi spintos stalčių pamatė, kad nėra pinigų. Tai nebuvo jos įprastinė pinigų laikymo vieta. Apie įvykį pranešė policijai. Praėjus gal pusantro mėnesio ji sugalvojo užkurti krosnį. Ją atidariusi viduje rado pridėtus popierius. Ten buvo dokumentų originalai - ištuokos liudijimas. Tada suprato, kad buvo knistasi po dokumentus. Atsidariusi stalčių juos peržiūrėjo. Tarp tų dokumentų buvo padėtas auksinis žiedas. Jis buvo susuktas į popieriuką ir įdėtas į maišelį. Šį mirusio senelio žiedą jos sūnui Rokui padovanojo močiutė 2014 m. birželio ar liepos mėnesį. Ji jo net neišvyniojo, laikė padėjusi stalčiuje po dokumentais, apačioje. Peržiūrėjusi dokumentus suprato, kad žiedo nebėra. Ištuokos liudijimas buvo laikomas stalčiuje tarp dokumentų, kur buvo ir žiedas. Tai pranešė tyrėjui. Ji negali pasakyti, ar žiedas dingo tą pačią dieną. Jos buvusiam sutuoktinius nebuvo leidžiama būti jos bute. Ji kalbėjo su juo po įvykio, jis pripažino buvęs bute, valgęs, kad paėmė 30 €. Žiedo paėmimo nepripažino. Po to, kai ji padėjo žiedą į stalčių, pas juos namuose nebuvo kitų asmenų, tik sūnaus draugas, jis lankosi pastoviai. Sūnui ji sakė apie žiedo dingimą, į ką jis atsakė, kad apie tai nieko nežino, net nežino, kur jis buvo padėtas. T. T. žinojo, kur ji laiko dokumentus, ši vieta nesikeitė. Civilinį ieškinį palaiko.

2014-08-02 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros duomenys, nustatyta, kad vieno iš kambarių langas yra dviejų dalių, lango orlaidės apgadintos, o langai praviri. Įvykio vietos apžiūros metu nuo lango vidinės pusės buvo paimti rankų pėdsakai (b. l. 5-16).

2014-08-19 specialisto išvadoje Nr. 140-(4858)-IS1-4736 ir 2014-09-23 specialisto išvadoje Nr. 140-(4858)-IS1-4736 teigiama, kad vienas rankos delno pėdsakas yra tinkamas asmens identifikavimui, jis paliktas T. T. kairės rankos delnu (b.l. 27-28, 33-35).

2014-08-25 nutarimu 2 vokai su daktiloskopinėmis plokštelėmis ir plaukais perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklai – sandėliui (b. l. 38-39).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę.

Tiek kaltinamojo T. T. parodymai, tiek nukentėjusios A. T. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo, specialisto išvadų duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu metu T. T. įsibrovė į nukentėjusios butą, kuriame būti teisės neturėjo. Šios aplinkybės nėra ginčijamos, teismas jas pripažįsta įrodytomis. Tačiau įvertinęs įvykio vietoje darytose nuotraukose užfiksuotą lango orlaidės dydį, taip pat kaltinamojo, nukentėjusios paaiškinimus, teismas patikslina patekimo į butą būdą konstatuodamas, kad patekta buvo ne per orlaidę, o per langą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino neišlaužęs minėto lango, kaip nurodoma kaltinime, tačiau kartu pripažino, kad langas buvo uždarytas. Tiek įvykio vietoje užfiksuoti duomenys, tiek nukentėjusios parodymai leidžia spręsti, kad tokiu atveju lango atidarymui turi būti naudojami arba atitinkami įrankiai, arba fizinė jėga, kas ir buvo padaryta, nes pasak nukentėjusios medinio lango rėmas buvo aptrupėjęs, po įvykio sklendžių sandarumas dar labiau sumažėjo. Remdamasis šiais duomenimis teismas šias aplinkybes pripažįsta įrodytomis.

Nors kaltinamasis teismui patvirtino suvartojęs bute buvusius ir kaltinime nurodytus maisto produktus, taip pat patvirtino iš stalčiuje buvusios rankinės paėmęs 30 €, tačiau neigė, kad paėmė nukentėjusios įvardytus 60 € bei auksinį žiedą. Tačiau teismas jo parodymais nesivadovauja. Tokį sprendimą teismas padarė įvertinęs kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, nes jis teismo posėdžio metu keitė savo poziciją, iš pradžių tik iš dalies pripažindamas kaltę, vėliau pripažindamas ją pilnai, tame tarpe ir pagrobus 60 € bei aukinį žiedą, vėliau vėl nurodė kaltę pripažįstantis tik iš dalies, tačiau su ieškiniu sutiko pilnai. Tokie duomenys negali būti vertinami kaip patikimi. Tuo tarpu nukentėjusioji nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad įsibrovus į jos butą be kitą ko buvo pagrobti bendrai 60 € ir auksinis žiedas. Ji konkretizavo aplinkybes, dėl kurių atsimena pagrobtų pinigų kiekį, nurodė kupiūras, pakankamai kategoriškai patvirtino metalinių monetų sumą, nurodė jų buvimo vietą. Ji taip pat konkretizavo ir auksinio žiedo buvimo vietą, nurodė jo gavimo šaltinį, argumentavo, kodėl jo dingimą pastebėjo tik praėjus tam tikram laikui. Jos parodymai yra logiški, pakankamai kategoriški. Ir nors pati nukentėjusioji negalėjo nurodyti, ar auksinis žiedas buvo pagrobtas to paties įsibrovimo metu, vis tik teismas šią aplinkybę konstatuoja kaip įrodytą. Byloje nėra jokių duomenų apie nustatytus kitus įsibrovimus į nukentėjusios butą. Pašalinių asmenų bute nesilankė, sūnaus draugas yra nuolatinis šeimos svečias ir nėra pateikta jokių duomenų, kad anksčiau buvo konstatuoti panašaus pobūdžio atvejai. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad žiedo dingimą pastebėjo po to, kai krosnyje rado ištuokos liudijimo originalą. Šio dokumento turinys neabejotinai siejasi su T. T., o jo patalpinimas krosnyje yra paaiškinamas tarp buvusių sutuoktinių esančiais komplikuotais tarpusavio santykiais, kuriuos jie abu patvirtino. Nukentėjusioji nurodė, kad ištuokos liudytojams buvo laikomas stalčiuje, kuriame buvo laikomas ir žiedas. Dokumento laikymo vieta T. T. buvo žinoma, ji nesikeitė. Tai leidžia teismui susieti ištuokos liudijimo paėmimo iš stalčiaus faktą su ten buvusio auksinio žiedo radimu ir paėmimu. Šių argumentų pagrindu teismas sprendžia esant pagrindui konstatuoti minėtas kaltinimo faktines aplinkybes kaip įrodytas.

T. T. A. T. priklausantį turtą pagrobė įsibrovęs į patalpą. Buto raktų, teisės būti jame jis neturėjo, ką patvirtina ir patekimo į vidų būdas – įlipant pro langą. Veika baigta, nes kaltinamasis turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, ką ir padarė. Asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad nustatyti T. T. veiksmai pagrobiant A. T. turtą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį turtinį nusikaltimą, veika baigta, veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į konkrečią pagrobto turto vertę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į prokurorės siūlymą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti T. T. neblaivumą teismas pažymi, kad ši aplinkybe kaltinime nėra nurodyta. Priešingai, kaltinamajame akte teigiama, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl šios aplinkybės, kurią prokurorė įvardijo tik baigiamojoje kalboje, konstatavimas peržengia bylos nagrinėjimo ribas ir asmens teisę į gynybą. Be to, ši aplinkybė nėra patvirtinta surinktais įrodymais, pats kaltinamasis nors ir teigė, kad įvykio metu buvo neblaivus, vis tik dalį veiksmų, o būtent turto pagrobimą, jis atliko ryte, po to, kai naktį permiegojo bute, kas kelia abejonių dėl jo neblaivumo tuo metu. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: T. T. veiką padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis taip pat yra baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. T. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, registruotas darbo biržoje, turi nepilnametį sūnų. Psichiatrijos ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų centro įskaiton neįrašytas.

Teismas, įvertinęs visumą minėtų reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant laisvės atėmimo bausmę, nustatant trumpesnį nei vidurkis jo terminą, bei BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidedant. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kaltinamajam skirtini BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose numatyti įpareigojimai bei BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

2013-10-01 nuosprendžiu skirtą bausmę T. T. yra atlikęs, tad bausmių subendrinimo klausimas nespręstinas.

T. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusioji A. T. byloje pareiškė 181,64 € Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 21). Kaltinamasis su ieškiniu sutinka. Turtinė žala buvo padaryta nusikalstamų T. T. veiksmų padarinyje, nurodytas žalos dydis yra pagrįstas, todėl ieškinys tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Daiktų, o būtent 2014-08-25 nutarimu Vilniaus apskrities VPK Daiktinių įrodymų saugyklai-sandėliui perduotų saugoti 2 vokų su daktiloskopinėmis plokštėmis ir plaukais (b. l. 38, 39), klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, tai yra jie sunaikintini kaip menkaverčiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti 5 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai A. T. padarytą turtinę žalą.

T. T. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti.

A. T. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš T. T. A. T. naudai 181,64 € turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, o būtent Vilniaus apskrities VPK Daiktinių įrodymų saugykloje-sandėlyje saugomus 2 vokus su daktiloskopinėmis plokštėmis ir plaukais, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.