Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-133-656/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-21
Bylos Nr.: 2A-133-656/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23793-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina
Atsakovas: UAB „Šilėja“
Ieškovas: V. O.
Trečiasis asmuo: UAB „Grinda“, AAS BTA Baltic Insurance Company

Kategorijos

2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-133-656/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23793-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Šilėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. O. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui UAB „Šilėja“, tretieji asmenys UAB „Grinda“, AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nustatyti atsakovo UAB „Šilėja“ dalinės atsakomybės dėl kilusios žalos 2015-08-02 avarijos metu, adresu (duomenys neskelbtini), dydį; iš atsakovo ieškovui priteisti 8 9132,13 EUR, t.y. ½dalį žalos sumos, kilusios 2015-08-02 avarijos metu, adresu (duomenys neskelbtini); 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2. Ieškovas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), 2015-08-02 trūko šilumos jungtis ir buvo užlieti penki žemiau esantys butai. Teismo kitose civilinėse bylose patvirtintomis taikos sutartimis buvo susitarta dėl tokių žalos, padarytos žemiau esantiems butams, sumų atlyginimo: butų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), -7483,80 EUR; buto, kurio Nr(duomenys neskelbtini), - 6415,14 EUR; buto, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), – 2727,33 EUR; buto, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), – 2200,00 EUR, iš viso - 17826,27 EUR.

3. Ieškovas, atsižvelgęs į teismo ekspertizės išvadas, nagrinėjant bylą iš esmės ieškovas prašė iš atsakovo priteisti mažesnę sumą 2689,23 Eur už butui Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimu padarytą žalą, 1283,02 Eur už butui Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimu padarytą žalą – iš viso 3972,25 Eur. Ieškovui kilo pareiga atlyginti žalos dalį, tačiau dėl kilusios žalos mąsto yra atsakingas ir atsakovas, kuris yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, paskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, turi pareigą garantuoti, jog šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus.

Šalies argumentai

4. Ieškovas nurodė, kad raktai nuo namo inžinerinių patalpų (vandens įvado, elektros skydinės ir šilumos punktai) visą parą pasiekiami (duomenys neskelbtini), tačiau įvykio dieną UAB „Grinda“ darbuotojai, UAB „Grinda“ 8:35 val. gavus pranešimą apie įvykį, nuvykę į įvykio vietą, negalėjo atrakinti šilumos punkto durų, nes iš atsakovo paimti raktai netiko šilumos punkto durų spynai. Raktus nuo spynos surado namo gyventojai maždaug po valandos. Dėl šios priežasties ir to, kad atsakovas UAB „Šilėja“, kuris yra namo administratorius, netinkamai saugojo raktus, buvo padaryta didesnė žala, kadangi operatyviai užsukus vandenį antrame ir trečiame aukštuose esantys butai nebūtų nukentėję.

Atsiliepimas

5. Atsakovas UAB „Šilėja“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad dėl ieškovo buto inžineriniuose tinkluose įvykusios avarijos ir užlietų žemiau esančių butų buvo surašytas defektinis aktas, kuriame yra nurodytas įvykio kaltininkas, pasirašęs defektinį aktą (ieškovas). Pagal pateiktas taikos sutartis, kurios buvo sudarytos neinformuojant atsakovės, ieškovas yra įsipareigojęs atlyginti 17826,27 EUR nuotolius. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kurie pagrįstų, kokia apimtimi žala padaryta butams padidėjo dėl atsakovės veiksmų ir kad žala padidėjo būtent dvigubai. Atsakovui nėra suprantama, kodėl likviduojant avariją, namo gyventojai, esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, išlaužę vienas duris, neišlaužė antrųjų durų, tam, kad būtų galima lokalizuoti avariją kuo greičiau.

6. Atsakovas teigė, kad nepažeidė sutartinių įsipareigojimų, nes pagal atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ sudarytą sutartį dėl avarijų lokalizavimo, raktai nuo gyvenamųjų daugiabučių namų bendrų inžinerinių sistemų (vandens įvado, elektros skydinės, šilumos punkto ir pan.) yra saugomi ir trečiajam asmeniui visą parą pasiekiami adresu (duomenys neskelbtini), ir išduodami pasirašytinai. Atsakovui nėra aišku kokius, nuo kurių durų ir iš kur raktus turėjo trečiojo asmens UAB „Grinda“ darbuotojai, nes parašų, kad įvykio dieną raktai iš sutartos vietos, nėra.

7. Ieškovui tinkamai vykdant savo pareigą prižiūrėti jo atsakomybėje esančią inžinerinę įrangą, žala niekada nebūtų atsiradusi. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškinyje nurodytas įvykis įvyko nedarbo dieną, todėl avarijų likvidavimo paslaugas teikia UAB „Grinda“. Nedarbo metu atsakovė neteikia paslaugų ir tai nurodyta su ieškovu sudarytoje sutartyje. Įvykio metu kilusi žala yra nesusijusi su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, avarija įvyko ne bendro naudojimo objekte, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl pats ieškovas turėjo rūpintis jos likvidavimu.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas filialo Lietuvoje, prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad net ir hipotetiškai teigiant, kad atsakovė iš dalies atsakinga už padarytą žalą, ieškovo ir atsakovės padarytos žalos dydžiai negali būti lygiaverčiai, nes iki UAB „Grinda“ darbuotojams 2015-08-02 8:35 gavus pranešimą apie avariją iš asmens gyvenančio (duomenys neskelbtini) bute, kur vanduo tekėjo iš perdengimo, buvo aplieta virtuvė ir kambarys, akivaizdu, kad atvykus UAB „Grinda“ darbuotojams jau buvo užlieti ir (duomenys neskelbtini) butai. Duomenų apie 25 ir 30 butų užliejimą nebuvo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) butų remonto kainą sudarė lubų, sienų dažymas ir grindų keitimas kambaryje ir virtuvėje. Tokio pobūdžio remontas atliktinas nepriklausomai nuo to, koks yra apliejimo mąstas, todėl šiuo atveju nėra svarbu, kada buvo lokalizuota avarija. Didžiausia žala (duomenys neskelbtini) butui buvo padaryta todėl, kad šio buto gyventojai apie avariją sužinojo tik kitą dieną. Užliejimo pasekmės nebuvo šalinamos, todėl plito. Pritaikius nusidėvėjimą, šio buto savininkui mokėtina suma būtų ženkliai mažesnė.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ nurodė, jog UAB „Grinda“ ir UAB „Šilėja“ yra pasirašę 2011-06-28 sutartį dėl avarijų likvidavimo ir lokalizavimo pastatų vidaus tinkluose, pagal kurią UAB „Grinda“ priima atsakovės pranešimus ir šalina gedimus šilumos ir kanalizacijos vidaus tinkluose, atlieka avarijų lokalizavimo ir gedimų šalinimo darbus pastatuose, nurodytuose sutarties Paaiškino, kad UAB „Grinda“ darbuotojai po pranešimo operatyviai nuvyko į įvykio vietą, prieš tai paėmę raktus nuo pastato šilumos punkto durų iš sutartyje nurodytos raktų saugojimo vietos. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, jog vanduo teka iš (duomenys neskelbtini) buto, kurio durų niekas neatidarė. Darbuotojai bandė patekti į pastato šilumos punktą, tačiau to nepadaryti nepavyko, nes raktai netiko šilumos punkto durų spynai. Į šilumos punktą buvo patekta namo gyventojams išlaužus duris ir atrakinus likusias užrakintas duris iki šilumos punkto. Avarinė situacija buvo lokalizuota patekus į šilumos mazgą ir uždarius apšildymo sistemos vandens papildymo ventilį.

II. Teismo sprendimo esmė

10. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Šilėja“ dalinė atsakomybė dėl 2015-08-02 avarijos adresu (duomenys neskelbtini), sudaro 9,04 procentus. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Šilėja“ ieškovo V. O. naudai 1612,90 EUR nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (1612,90 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 292,51 EUR (du šimtus devyniasdešimt du eurus ir 51 centą) bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš ieškovo V. O. atsakovės UAB „Šilėja“ naudai 1713,55 EUR bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismas nurodė, kad byla nagrinėjant apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2018-06-19 nutartyje, atmetant atsakovės argumentus dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo sąskaita atlygina visus UAB „Šilėja“ ar vartotojų tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo UAB „Grinda“ darbų vykdymo, galioja tik tarp UAB „Grinda“ ir UAB „Šilėja“ ir nepanaikina Sutartyje minimų vartotojų teisės reikšti reikalavimus UAB „Šilėja“, nes jie nėra šios sutarties šalimis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

12. Tam, kad UAB „Grinda“ galėtų vykdyti jai atsakovės pavestas pareigas susijusias su avarijų lokalizavimu ir likvidavimu, atsakovė 2011-06-28 sutarties Nr. R4-165 tarp atsakovo ir UAB „Grinda“ dėl avarijų likvidavimo ir lokalizavimo pastatų vidaus tinkluose Nr. R4-1652.4. punktu prisiėmė pareigą užtikrinti, kad raktai nuo pastato rūsio, vandens apskaitos mazgo, elektros skydinės būtų saugomi vienoje vietoje bei nurodyti papildomai ant rūsio durų kur yra raktai. Atsakovas, vykdydamas savo pareigą likviduoti ir lokalizuoti avarijas, turėjo sudaryti sąlygas UAB „Grinda“ darbuotojams, atvykus sutartyje nurodytu adresu bet kuriuo paros metu gauti visus raktus nuo bendrojo naudojimo patalpų, kuriose yra vandens, elektros, šilumos ir kanalizacijos vidaus tinklai tam, kad operatyviai lokalizuoti ir likviduoti avarijas.

Atsiliepimas

13. Atsakovas teigia, kad UAB „Grinda“ atstovai nebuvo atvykę pasiimti raktų į jų saugojimo vietą, kadangi minėtame žurnale nėra tai patvirtinančių įrašų, o raktai yra išduodami tik pasirašytinai, UAB „Grinda“ darbuotojai turėjo ne tuos raktus (raktus nuo vandens mazgo). Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ sudarytoje sutartyje nėra nuostatų, numatančių pareigą UAB „Grinda“ darbuotojams už jiems išduotus raštus pasirašyti atsakovės sudarytame žurnale ar kitame dokumente. Įrašus atsakovės pateiktame žurnale pagal atsakovės vidaus tvarkos taisykles (kurios teismui nebuvo pateiktos) turi pareigą daryti ne asmenys, kuriems raktai išduodami, o atsakovės darbuotojas, turintis pareigą reikalingus raktus išduoti. atsakovės pateikto žurnalo įrašuose ne visais atvejais yra užpildytos grafos, reikalaujančios parašų už rakto išdavimą ar grąžinimą, nėra nurodyti asmenys, kuriems išduoti raktai, yra braukymų ir taisymų. Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad žurnale nėra įrašo dėl raktų išdavimo nepaneigia liudytojų parodymų dėl raktų išdavimo.

Žemesnės instancijos teismas

14. Atsakovui buvo žinoma, kad į šilumos punktą patenkama per patalpas R14 ir R18, kurios yra rakinamos, kad vandens mazgas yra kitose patalpose nei šilumos mazgas, todėl įvykus avarijai, kurios rezultate buvo vandeniu užpilami butai, todėl atsakovo darbuotojai UAB „Grinda“ darbuotojams turėjo pareigą išduoti raktus, kuriais rakinamos visų patalpų, į kurias reikalinga patekti tam, kad būtų įmanoma sustabdyti vandens tekėjimą (ir šilumos punkto, ir vandens mazgo), durys. Byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kokius raktus turėjo UAB „Grinda“ darbuotojai įvykio metu, todėl atsakovės argumentai, kad buvo naudojami ne UAB „Šilėja“ išduoti raktai, nėra pagrįsti.

15. Teismas nusprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo kaip bendro naudojimo objektų administratoriaus pareigą užtikrinti patekimą į bendrojo naudojimo patalpas tam, kad būtų lokalizuota ir likviduota avarija (Administravimo sutarties 4.1. punktas, nuostatų 5.3. punktas), bei laikyti įrodytais atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

16. Ekspertas nustatė, kad tikėtinas avarijos pradžios momentas buvo 2015-08-02 apie 5:30 valandą, kitų duomenų byloje nėra. Apie avariją UAB „Grinda“ buvo pranešta 2015-08-02, 8:35 valandą ir tai padarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventoja. Lokalizuotų avarijų sąraše yra įrašai, kur nurodytas avarijos lokalizavimo darbo laikas nuo 9:00 iki 11:30 valandos. Remiantis liudytojų parodymais teismas sprendė, jog avarijos lokalizavimas truko pusantros valandos ilgiau, nei galėjo trukti, kadangi apie trisdešimt minučių prireikė pirmųjų durų, kurioms netiko turimas raktas, išlaužimui ir apie valandą laiko praėjo iki atvyko asmuo, turėjęs raktus nuo antrųjų durų, kurias atrakinus buvo patekta į šilumos mazgą. Dėl nurodytos situacijos viena su puse valandos ilgiau nebuvo užsuktas vanduo šilumos mazge, šiuo laiku vanduo tebetekėjo, darydamas žalą. Ekspertizės akte yra padaryta tikėtina išvada, kad per 1 valandą išbėgo 5 m³ vandens. Papildomas 7.5 m³ vandens kiekis išbėgo, kadangi atsakovės išduotais raktas nebuvo galima atrakinti durų vedančių į šilumos mazgą. Jeigu turimi raktai butų tikę durims, vedusioms į šilumos mazgą atrakinti, UAB „Grinda“ darbuotojai avariją būtų likvidavę iki 10:00 valandos, t.y. per keturias su puse valandas, skaičiuojant nuo jos pradžios momento. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad per vieną valandą vanduo gali prasiskverbti per vieną perdangą, todėl, tikėtina, kad nuo 5:30 iki 10:00 valandos vanduo jau buvo pradėjęs skverbtis per penktąją perdangą, skiriančią butus, kurių numeriai (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte taip pat yra nurodyta, kad besiveržiančio vandens sugadintų butų greitis yra 1,2 buto per valandą. Remiantis šia išvada nuo 5:30 iki 10:00 valandos, tikėtina, buvo sugadinta 5,40 buto, t.y. ieškovui priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir keturi butai, esantys po šiuo butu, bei 40 procentų apgadintas penktasis butas, esantis pirmame aukšte, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte nurodyta, jog trumpesnis užpylimo laikas aukščiau esantiems butams įtakos neturėjo ir įtakojo tik žemesniuose aukštuose aukštuose esantiems butams padarytos žalos dydį, todėl butams, esantiems (duomenys neskelbtini), dėl to, kad vanduo tekėjo viena su puse valandos ilgiau, padaryta žala nepadidėjo. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ekspertas skaičiavimus pateikė, vertindamas tai, kad vanduo tekėjo 5 valandas, tačiau laiko tarpas nuo eksperto nustatyto avarijos pradžios momento (5:30 val.) iki avarijos lokalizavimo momento (11:30 val.) yra šešios su puse valandos, o keturių su puse valandos laiko tarpas yra laikas nuo avarijos pradžios momento iki to momento, kuomet UAB „Grinda“ darbuotojai susidūrė su kliūtimi, neleidžiančia lokalizuoti avarijos, todėl vadovaujantis ekspertizės akte pateiktais skaičiavimais, atsižvelgiant į tai, kad vanduo iki susidūrimo su kliūtimi tekėjo keturias su puse valandos ir tuo laiku buvo sugadinta 5,40 buto, daryti išvadą, kad ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 10 valandos buvo sugadintas ir jam padaryta žala nepadidėjo dėl to, kad vanduo tekėjo pusantros valandos ilgiau, o butui, esančiam (duomenys neskelbtini) jau galėjo būti padaryta 40 procentų žala, nes vanduo jau skverbėsi per perdangą, ir tai reiškia, kad tuo metu jau buvo pažeistos buto lubos. Bylos duomenimis šiame bute buvo atliekamas ne tik lubų, bet sienų, grindų remontas, todėl yra pagrindas išvadai, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ilgesniu vandens tekėjimu padaryta žala buvo padidinta 60 procentų ir už šios žalos padidėjimą yra atsakinga atsakovė, neišdavusi UAB „Grinda“ darbuotojams raktų, kuriais būtų galima atrakinti bendrojo naudojimo patalpų duris, vedančias į šilumos mazgą (CK 6.247 straipsnis).

17. Teismas konstatavo, kad butams, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) žala dėl vandens tekėjimo buvo padaryta iki 10 valandos ir didesnio vandens kiekio išsiliejimas neturėjo įtakos žalos didėjimui, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra atsakinga už šiems butams padarytą žalą. Konstatavus, kad butui, kurio numeris (duomenys neskelbtini), vandens tekėjimu nuo 10 iki 11:30 valandos buvo padaryta didesnė žala, nei ta, kuri buvo padaryta iki 10 valandos, yra pagrindas išvadai, kad už šios žalos, sudarančios 60 procentų visos šiam butui padarytos žalos, dalį, yra atsakinga atsakovė ir ji turi pareiga šioje dalyje žalą atlyginti (CK 6.249 straipsnis).

18. Byloje esanti 2016-05-11 taikos sutartis Nr. RG-IR/IT/0002478 patvirtina, kad ieškovas įsipareigojo dviems butams (duomenys neskelbtini) padarytą žalą atlyginta sumokant bendrą 7483,80 EUR sumą. Šioje sutartyje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kokio dydžio nuostolio suma turi būti atlyginta už butui, kurio numeris 25, padarytą žalą. IF P&C Insurance AS filialo žalų centro 2015-10-28 rašte Nr. IF/IT/0002478, nurodyta, kad už šiems butams padarytą žalą yra išmokėta 11720,24 EUR suma, kuri yra mažinama iki 10691,14 EUR, atskaičius kompensuotą žalą ir medžiagų nusidėvėjimą. Taigi, šiuo raštu yra paneigiami trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ argumentai, jog nustatant butui, kurio numeris (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimo išmoką, nebuvo pritaikytas nusidėvėjimas. Iš byloje esančių sąmatų matyti, kad buto, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskaičiuota remonto kaina sudaro 1699,93 EUR ir 2799,15 EUR, o buto, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskaičiuota remonto kaina sudaro 7878,48 EUR. Ekspertizės akte nurodyta, kad buto, kurio numeris (duomenys neskelbtini), remonto kaina – 3731,31 EUR, o buto, kurio numeris (duomenys neskelbtini), remonto kaina – 6912,16 EUR. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad buto, kurio numeris (duomenys neskelbtini), remonto kaina sudaro 35,92 procentus bendros remonto kainos, ir yra lygi 35,92 procentams bendros taikos sutartyje nurodytos sumos, todėl sudaro 2688,18 EUR. Kadangi dėl atsakovo netinkamo pareigos vykdymo butui, kurio numeris (duomenys neskelbtini), padaryta žala padidėjo 60 procentų, atsakovas turi atlyginti ieškovui 1612,90 EUR sumą. Išdėstyta sudaro pagrindą ieškovo reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės ieškovei 1612,90 EUR žalos atlyginimą (CK 6.280 straipsnio 2 dalis).

19. Pagal ieškovo pateiktus dokumentus, avarijos metu visiems butams padarytos žalos atlyginimo suma sudarė 17826,27 EUR. Dėl atsakovės kaltės žala padidėjo 1612,90 EUR arba 9,04 procentais, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovės dalinė atsakomybė dėl kilusios žalos 2015-08-02 avarijos metu sudaro 9,04 procentus visiems butams padarytos žalos dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

20. Atsakovas UAB „Šilėja“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad atsakovas nėra atsakingas už tai, kad UAB „Grinda“ darbuotojams nepavyko patekti j šilumos punktą likviduoti avarijos. Paties gyvenamojo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai buvo išlaužę vienas patekimo į šilumos punktą duris, tačiau kitų durų nusprendė neišlaužti nusprendus palaukti, kol atvyks sporto klubo atstovas, turintis raktus patekimui į patalpas. Nei UAB „Grinda“, nei namo butų ir kitų patalpų savininkai nesikreipė į UAB „Šilėja“ tokiu būdu turėdami prisiimti ir neigiamas tokių veiksmų (neveikimo) pasekmes (užtrukusį avarijos likvidavimą).

21. Apeliantas įsipareigojo užtikrinti tik patekimą į „pastato rūsį ar vandens apskaitos mazgą, elektros skydinę“ (sutarties 2.4. p.), tuo tarpu į kitas patalpas patekimą turėtų užtikrinti UAB „Grinda“ iškvietęs asmuo (sutarties 2.4.1. p.).

22. Apelianto nuomone, labiausiai tikėtina išvada, dėl ko itin ilgai užtruko patekimas į šilumos punktą, o trečiojo asmens UAB „Grinda“ darbuotojų turėti raktai, įvertinant byloje liudijusių trečiojo asmens UAB „Grinda“ darbuotojų parodymus, netiko, yra ta, jog UAB „Grinda“ darbuotojų turėti raktai buvo skirti patekti į vandens mazgą, o ne šilumos punktą. Labiausiai tikėtina, kad UAB „Grinda“ atstovai turėjo raktus nuo vandens apskaitos mazgo, o ne nuo šilumos punkto, kuriame ir įvyko avarija. Apeliantui negali būti keliamas reikalavimas užtikrinti patekimą į bet kokias bendrojo naudojimo patalpas, kai apeliantas nežino, jog j tokias patalpas bus bandoma patekti.

23. Apelianto veiksmai (neveikimas) yra per ne lyg nutolę nuo kilusių padarinių ir kilusi žala (visiems butams, ne tik butui Nr. (duomenys neskelbtini)) yra susidariusi iš kompleksinių faktorių ir eilės nuo apelianto valios nepriklausančių priežasčių, iš kurių eliminavus bent vieną, žala nebūtų atsiradusi apskritai.

Žemesnės instancijos teismas

24. Ekspertizėje buvo pasiremta momentu, kada užpylimas buvo pastebėtas. Teismas spręsdamas dėl apeliantui tenkančios dalinės atsakomybės dalies vadovavosi bylos atlikta statybos ekspertize, tačiau minėta ekspertizė ne tik kad buvo atlikta pagal duomenis, kurių nebuvo ir nėra byloje, tačiau joje nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai. Ekspertas pripažino, jog nenagrinėjo aplinkybių ir nevertino kiekvieno konkretaus buto apdailos reikšmės vandens pratekėjimo laikui, o tik „greitį pagal faktines tas aplinkybes kiek kuris aukštas pastebėjo pas save vandenį lubose“, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad „priklauso įvairiai, ne vien tik medžiagos, priklauso ar yra tarpų tarp tų medžiagų, kaip sandariai jos sudėtos, ar kaip baseiną žmogus sau pasidarė, ar su tarpais, aš į šitą klausimą tikrai nesiryžčiau atsakinėti, ar gali ar negali, todėl, kad aš jo nenagrinėjau ir jisai net nevertas nagrinėjimo, nes išnagrinėti ištirti negalima, reikėtų išardyti visą namą ir tada susižinoti, kokios ten medžiagos, kaip jos sudėtos tam, kad atsakyti į šitą klausimą“.

25. Užpylimo pradžios momentą (5:30 val.) ekspertas nustatė pagal tai, kad per 1 valandą vanduo gali prasiskverbti per vieną perdangą, o (duomenys neskelbtini) buto gyventojas išvykęs 7:30 vandens nepastebėjo - šią informaciją ekspertas gavo iš paties gyventojo, kuris, anot eksperto, „į darbą išvažiavo apie 7:30“ Tačiau byloje apklausus būtent tą (duomenys neskelbtini) buto gyventoją (V. T. S.) paaiškėjo, jog V. T. S. paskambinęs neprisistatęs asmuo klausė apie tai, kas ir kada įvyko ir V. T. S. nurodė, jog „ryte išvažiavau iš namų dar to nebuvo, o paskui grįžau jau buvo, o ten tas vyko kokia 7 ryto išvažiavau, 8, reiškia, 9 ar 10 grįžau iš ten namo“ ir buvo išvažiavęs į turgų, manytu, jog arčiau 7 val. Taigi, pati ekspertizės išvada, jog (duomenys neskelbtini) buto gyventojas išvykęs 7:30 vandens nepastebėjo - neatitinka bylos medžiagos ((duomenys neskelbtini) buto gyventojo liudijimas), be to, buvo vėliau paneigta. Įvertinant tai, kad vien tik matematiškai (t. y. nevertinant faktinių statybos ir butų apdailos medžiagų įtakos vandens pralaidumui) apskaičiuota, jog per 1 valandą vanduo gali prasiskverbti per vieną perdangą, 1 valandos ar net 30 minučių paklaida gali turėti esminės reikšmės Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad apeliantas yra atsakingas už dalį žalos, padarytos (duomenys neskelbtini) butui.

26. Ekspertizės akte nebuvo vertinta jau sukaupto iki tiekimo užsukimo vandens galima žala. Vandens slėgis remiasi prielaidomis. Esant esminiams prieštaravimams tarp byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ekspertizės turinio (bei išvadų), ieškovas, siekdamas palankaus teismo privalėjo imtis atitinkamų procesinių priemonių, tačiau to nepadarė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atlikta statybos ekspertize spręsdamas dėl apelianto atsakomybės dalies (dydžio).

27. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) bet kuriuo atveju būtų užlietas nepriklausomai nuo to, kada avarija būtų buvusi lokalizuota. Kaip matyti iš nukentėjusio asmens pranešimo, avarijos metu buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo namuose nebuvo ir apie užlietą butą buvo sužinota tik apie 14 valandą, atitinkamai avarijos pasekmės savalaikiai nebuvo likviduotos, dėl ko išaugo žalos dydis. Be to, apliejimo mastas iš esmės neturi įtakos atliktiniems remonto darbams, kadangi bet kokiu atveju reikia perdažyti visas kambario sienas ir lubas, nes dėl išblukimo, nusidėvėjimo arba atitinkamų medžiagų (pvz. konkrečios grindų dangos ar plytelių) išėmimo iš apyvartos, neįmanoma atitaikyti naujai suremontuotos patalpos vietos spalvos/tekstūros ir taip atstatyti nukentėjusio asmens į buvusią prieš įvykį padėtį. Tokiais atvejais, turi būti remontuojamas visas plotas ir pritaikomas nusidėvėjimas. Sutiktina su trečiojo asmens atsiliepime nurodytais argumentais, jog net jei ir laikytume apeliantę iš dalies atsakinga už nurodytą žalą (jos padidėjimą), pagrįsta galima būtų laikyti ne daugiau nei 10% ieškovo reikalaujamos sumos - 122,65 EUR, nuo kurios 9,04 % sudarytų 11,09 EUR.

28. Bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne administratorius (atsakovas), o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisė. LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus - užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Tarp daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus bei trečiųjų asmenų susiklostančiuose santykiuose, įgyvendinant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymą, administratorius veikia kaip namo butų ir kitų patalpų savininkų atstovas, o visas teises ir pareigas, kylančias iš šių santykių, įgyja ir vykdo namo butų ir kitų patalpų savininkai. CK 4.244 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu.

Atsiliepimas

29. Ieškovas V. O. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad atsakovas įsipareigojo 2011 m. birželio 28 d. sutartimi dėl avarijų likvidavimo ir lokalizavimo pastatų vidaus tinkluose Nr. R4-165 užtikrinti UAB “Grinda” darbuotojų patekimą nedarbo ir švenčių dienomis patekimą į technines patalpas (įskaitant ir šilumos punktą), tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, tokiais savo veiksmais, įvykus avarijai, sukeldama didesnę, nei galėjo kilti, žalą. Kritiškai vertintina, kad į šilumos punktą, kaip į “kitas patalpas”, UAB “Grinda” darbuotojų patekimą turėjo užtikrinti pastaruosius iškvietęs asmuo. Ieškovo teigimu, šilumos punktas negali būti vertinamas kaip “kitos patalpos” (galimai tokios kaip gyvenamojo namo laiptinė ar pan.), kadangi pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 44 punktą šilumos punktas- prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus, yra akivaizdžiai techninio pobūdžio patalpos.

30. Jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. užtikrinusi tinkamą ir savalaikį UAB “Grinda” darbuotojams raktų išdavimą, nekiltu klausimas dėl antru duru išlaužimo ar dėl susisiekimo su atsakingais atsakovo darbuotojais, nebūtų padidėjusi žala, kurios galima buvo išvengti operatyviai patekus i technines patalpas (šilumos punktą) avarijai lokalizuoti. Tarp UAB “Šilėja” veiksmų, išduodant netinkamus nuo techninių patalpų raktus ar nesudarant kitokiu būdu tinkamų sąlygų UAB “Grinda” darbuotojams operatyviai patekti į šilumos punktą, ir atsiradusios didesnio, nei galėjo kilti, mąsto žalos (jos padidėjimo) yra priežastinis ryšys. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai asmenų, susijusių su žalos atsiradimu, veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno asmens veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, jų atsakomybė yra dalinė.

31. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (įskaitant 2016-05-11 taikos sutartį ir mokėjimo pavedimus), Ieškovas draudimo bendrovei “If P&C Insurance AS filialas” sumokėjo 7 484,00 Eur, iš kurių už butą Nr. (duomenys neskelbtini) -2 689,23 Eur (3 841,76 Eur - 30 proc.). Ieškovas, vadovaudamasis teismo eksperto T. M. atsakymu į šeštąjį klausimą (Akto 19 psl., 21 psl.), siekė prisiteisti iš atsakovo 2 689,23 Eur žalą, tenkančią butui N r. (duomenys neskelbtini) (nuo reikalavimo dėl buto Nr. 46 4 794,77 Eur sumai siekė reiškiamu teismui prašymu atsisakyti).

Žemesnės instancijos teismas

32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9851-864/2016, tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, sumažinus 20 proc. reikalaujamą iš V. O. sumą iki 6 415,14 EUR suma (8 018,93 Eur - 20 proc). Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir į bylą paminėtais pateiktais rašytiniais įrodymais bei teismo eksperto T. M. atsakymu į šeštąjį klausimą (Akto 19 psl., 21 psl.), ieškovas siekė atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų bei prisiteisti iš atsakovo butui padarytą Nr. (duomenys neskelbtini) atlygintą (dalinai) žalą pagal ADB ADB “Gjensidige” 2015-10-10 “Pretenziją 8 018,93 Eur sumai” - 1 283,02 Eur (6 415,14 EUR - 20 proc.). Ieškovas po atliktos civilinėje byloje ekspertizės, kurios metu matematiniais skaičiavimais specialisto buvo nustatytas, ieškovo manymu, galimas padidėjusios žalos dydis, dalies reikalavimų siekė atsisakyti (4 940,88 Eur), palaikydamas savo reikalavimus tik 3 972,25 Eur sumai, iš kurios - 2 689,23 Eur už butą Nr. 25 (atlygintina iš atsakovo 100 proc. žala) ir 1 283,02 Eur už butą Nr. (duomenys neskelbtini) (6 415,14 EUR - 20 proc.; atlygintina iš atsakovo 20 proc. žalos dalis). Nors pirmosios instancijos teismas po atliktos ekspertizės nepriėmė dėl priteistinos žalos dydžio ieškovo ieškinio dalies atsisakymo, pagrįsto ekspertizės aktu, bei nepriteisė 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu iš atsakovo net ir 3 972,25 Eur sumos, teigti, kad ieškovas nepateikė į bylą leistinų įrodymų (ar jų nerinko), patvirtinančių galimai priteistinos žalos dydžio, atmestinas, kaip nepagrįstas. Ieškovo manymu, ekspertizės akto argumentacija nuosekli ir pagrįsta tyrimo duomenimis.

Atsiliepimas

33. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad atsakovas paslaugų sutartį su UAB „Grinda“ sudarė ne kaip daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų atstovas, tačiau atsakovas trečią asmenį UAB „Grinda“ pasitelkė savo kaip administratoriaus funkcijų atlikimui.

34. Atvykus UAB „Grinda“ darbuotojams į avarijos vietą paaiškėjo, kad dėl atsakovo vykdomo netinkamo raktų administravimo buvo išduoti netinkami raktai, todėl UAB „Grinda“ darbuotojų kaltės nėra.

35. Trečiasis asmuo AAS BTA Baltic Insurance Company atsiliepime į apeliacinį skundą palaikė apelianto argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

37. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl atsakovo kaltės

38. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo daline atsakomybe ir teigia, kad negali būti laikoma atsakingu už tai, kad iškviesti trečiojo asmens UAB “Grinda” avarinės tarnybos darbuotojams nepavyko patekti į šilumos punktą likviduoti avarijos, netikus iš saugojimo vietos paimtiems raktams. Atsakovo teigimu pagal 2011 m. birželio mėn. 28 d. Sutartį dėl avarijų likvidavimo ir lokalizavimo pastatų vidaus tinkluose atsakovas įsipareigojo užtikrinti tik patekimą į pastato rūsį, vandens apskaitos mazgą ar elektros skydinę, tuo tarpu į kitas patalpas (įskaitant šilumos mazgą) patekimą turėtų užtikrinti UAB “Grinda” iškvietęs asmuo.

39. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2012 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 30-1714 UAB „Šilėja“ paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Tarp ieškovo, kaip buto (duomenys neskelbtini), savininko, ir atsakovo sudaryta 2004 m. Daugiabučio gyvenamojo namo administravimo, bendrojo naudojimo patalpų priežiūros ir paslaugų apmokėjimo sutartis (Administravimo sutartis).

40. Tarp ginčo šalių susiklostė bendrojo naudojimo objektų administravimo teisiniai santykiai (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4.236 straipsnio 1 dalis). Administravimo sutarties 4.1. punktu Atsakovė įsipareigojo administruoti, eksploatuoti, prižiūrėti pastatą, jo inžinerinę įrangą bendrojo naudojimo vietose. Tuo pagrindu tarp atsakovo UAB “Šilėja”, kaip užsakovo, ir UAB “Avarija” (visos reorganizuoto prijungimo būdu juridinio asmens UAB “Avarija” teises ir pareigas perdavimo-priėmimo aktu perėme UAB “Grinda”) buvo sudaryta 2011 m. birželio 28 d. sutartis dėl avarijų likvidavimo ir lokalizavimo pastatų vidaus tinkluose Nr. R4-165 su vėlesniais papildymai (toliau - Avarijų likvidavimo ir lokalizavimo sutartis), kuria rangovas įsipareigojo lokalizuoti avarijas ir pašalinti gedimus pastato vandens, elektros, šilumos ir kanalizacijos vidaus tinkluose. Minėtos sutarties 2 skirsnio, reglamentuojančio užsakovo (UAB “Šilėja”) įsipareigojimus, 2.4.1. punkte numatyta, kad į kitas patalpas patekimą privalo užtikrinti rangovą iškvietęs asmuo. Avarijų likvidavimo ir lokalizavimo sutarties 2.5. punktas numato, jog užsakovas (UAB “Šilėja”) privalo užtikrinti, kad darbo dienomis darbo metu būtų galima prieiti prie elektros skydinės, sandėliukuose esančių kanalizacijos stovų, turinčių pravalą, patekti į kitas patalpas ir, kad elektros skydinė būtų apšviesta, nedarbo ir švenčių dienomis - tik į technines patalpas. Šios sutarties 5 skirsnio, numatančio šalių atsakomybę, 5.3. punkte nurodyta, jog, jei užsakovas (UAB “Šilėja”) neįvykdo Avarijų likvidavimo ir lokalizavimo sutarties 2.4. ir 2.5. punktų, rangovas neatsako už neatliktus darbus ir avarijos pasekmes.

41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovas įsipareigojo 2011 m. birželio 28 d. sutartimi dėl avarijų likvidavimo ir lokalizavimo pastatų vidaus tinkluose Nr. R4-165 užtikrinti UAB “Grinda” darbuotojų patekimą nedarbo ir švenčių dienomis patekimą į technines patalpas (įskaitant ir šilumos punktą), tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, tokiais savo veiksmais, įvykus avarijai, sukeldama didesnę, nei galėjo kilti, žalą.

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

43. Atsižvelgiant į minėtus sutarčių aiškinimo principus, atmetamas apelianto argumentas, kad į šilumos punktą, kaip į “kitas patalpas”, UAB “Grinda” darbuotojų patekimą turėjo užtikrinti pastaruosius iškvietęs asmuo. Atsižvelgiant į Administravimo sutarties sudarymo tikslą – aptarti apelianto įsipareigojimus lokalizuojant inžinerinių sistemų, įskaitant šilumos tiekimo sistemą, šilumos punktas negali būti vertinamas kaip “kitos patalpos” (galimai tokios kaip gyvenamojo namo laiptinė ar pan.). Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 44 punktą šilumos punktas - prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus, yra akivaizdžiai techninio pobūdžio patalpos, į kurias būtina patekti siekiant lokalizuoti avarija. Dėl to pagrįsta teismo išvada, kad atsakovas UAB „Šilėja“ buvo teisiškai įsipareigojęs nedarbo ir švenčių dienomis užtikrinti UAB “Grinda” darbuotojų patekimą į šilumos punktą.

Dėl priežastinio ryšio

44. Apeliantas teigia, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir žalos kilimo priežasčių pernelyg nutolęs ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį. Jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigą tinkamai prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančiame bute esančius įrenginius arba jeigu butų ir kitų patalpų savininkai, išlaužę pirmas į šilumos punktą duris, būtų išlaužę ir antrąsias, arba jeigu UAB “Grinda” ar butų ir kilų patalpų savininkai būtų susisiekę su atsakovės atsakingais asmenimis, žala nebūtų atsiradusi ar būtų ženkliai mažesnė.

45. Apeliantas iš atsikirsdamas į ieškinį teigia, kad UAB „Grinda“ darbuotojai atvykę likviduoti avariją nebuvo pasiėmę raktų iš jų saugojimo vietos. Byloje trečiasis asmuo UAB „Grinda“ teigė, neva raktai paimti iš UAB“Šilėja“ nurodytos vietos saugojimo vietos netiko ir trečiojo asmens atstovai nepateko šilumos punktą. Šie trečiojo asmens argumentai nepaneigti.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. užtikrinęs tinkamą ir savalaikį raktų išdavimą UAB “Grinda” darbuotojams, nebūtų poreikio laužti antrasias duris ar susisiekti su atsakingais atsakovo darbuotojais. Sutiktina, kad ieškovo bute Nr. (duomenys neskelbtini) kilusi avarija sukėlė žalą. Tačiau žalos padidėjimo galima buvo išvengti jei laiko tarpas tarp UAB “Grinda“ darbuotojų atvykimo ir patekimo į technines patalpas (šilumos punktą) bei ventilio užsukimo būtų buvęs trumpesnis.

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Tais atvejais, kai asmenų, susijusių su žalos atsiradimu, veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno asmens veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, jų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 345/2007; teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. VĮ Registrų centras, byla Nr. 3K-3-156/2005).

48. Vien tik aplinkybė, kad žurnale nėra įrašo, jog 2015-08-02 UAB „Grinda“ darbuotojams buvo išduoti raktai nuo namo (duomenys neskelbtini), nėra pakankami paneigti liudytojų UAB „Grinda“ darbuootjų A. S. ir R. K. parodymus, kad jie vyko adresu (duomenys neskelbtini), paimti raktų, reikalingų avarijai lokalizuoti ir gavo iš atsakovo atstovo raktus, kurie netiko šilumos punkto spynoms.

49. Tarp UAB “Šilėja” veiksmų, išduodant netinkamus nuo techninių patalpų raktus ar nesudarant kitokiu būdu tinkamų sąlygų UAB “Grinda” darbuotojams operatyviai patekti į šilumos punktą, ir atsiradusios didesnio, nei galėjo kilti, mąsto žalos (jos padidėjimo) yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, neneigdamas savo atsakomybės (didesnės atsakomybės dalies), kilusios dėl trukusios šilumos sistemoje jungties, pagrįstai ieškiniu prašė nustatyti taip pat ir atsakovės dalinę atsakomybę dėl padidėjusios žalos.

Dėl žalos dydžio

50. Apelianto teigimu jo atsakomybės dalis yra ne daugiau nei 10 proc. ieškovo reikalaujamos sumos - 122,65 Eur, nuo kurios 9,04 proc. sudarytų 11,09 Eur.

51. Ieškovas ir teismas rėmėsi Statybos ekspertizės aktu, pagrįstu byloje esančiais duomenimis (rašytiniais įrodymais, šalių bei liudytojų paaiškinimais), kuriuo matematinais skaičiavimais nustatė padidėjusios žalos mąstą.

52. Ieškovas, atsižvelgęs į eksperto atsakymą į šeštąjį klausimą (Akto 19 psl.), atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų (4 940,88 Eur sumai), pagrįsdamas pagal byloje esančius duomenis jam priteistinos žalos iš atsakovo dydį.

53. Byloje nustatyta, kad Draudimo bendrovė “If P&C Insurance AS filialas” atlygino buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui G. Z. pagal Lokalinę sąmatą tiesioginius nuostolius (už grindis) - 1 042,61 Eur, pagal Lokalinę sąmatą nuostolius (už sienas ir lubas) - 2 799,15 Eur. Visa suma, kurią atlygino draudimo bendrovė “If P&C Insurance AS filialas” dėl butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos yra 3 841,76 Eur (1 042,61 Eur + 2 799,15 Eur).

54. Draudimo bendrovė “If P&C Insurance AS filialas” atlygino buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei R. K. pagal Lokalinę sąmatą tiesioginius nuostolius - 7878,48 Eur.

55. Bendra buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginta butų savininkams suma - 11 720,24 Eur (3 841,76 Eur (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) + 7878,48 Eur (butas Nr. (duomenys neskelbtini))) (civilinėje byloje yra 2015-10-25 draudimo bendrovės “If P&C Insurance AS filialas” prašymas atlyginti žalą).

56. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kadangi AB “Lietuvos draudimas”, kaip bendrovė, apdraudusi ieškovą, atlygino draudimo bendrovei “If P&C Insurance AS filialas” dalį išmokėtos buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei sumos, t. y. 728,10 Eur (civilinėje byloje yra AB “Lietuvos draudimas” 2015-10-06 pranešimas dėl žalos atlyginimo), draudimo bendrovė “If P&C Insurance AS filialas” kreipėsi į V. O. dėl žalos atlyginimo - 7 150,38 Eur (7 878,48 Eur - 728,10 Eur - 728,10 Eur) už butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 841,76 Eur už butą Nr. (duomenys neskelbtini).

57. 2016-05-11 taikos sutartimi, sudaryta tarp V. O. ir draudimo bendrovės “If P&C Insurance AS filialas”, mokėtina suma buvo sumažinta iki 7 483,80 Eur, mažinant reikalavimą atlyginti žalos sumą 30 proc. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais (įskaitant 2016-05-11 taikos sutartį ir mokėjimo pavedimus), Ieškovas draudimo bendrovei “If P&C Insurance AS filialas” sumokėjo 7 484,00 Eur, iš kurių už butą Nr. (duomenys neskelbtini) -2 689,23 Eur (3 841,76 Eur - 30 proc.).

58. Ieškovas, vadovaudamasis teismo eksperto T. M. atsakymu į šeštąjį klausimą (Akto 19 psl., 21 psl.), siekė prisiteisti iš Atsakovo. 2 689,23 Eur už butą N r. (duomenys neskelbtini) (nuo reikalavimo dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) (4 794,77 Eur sumai) siekė reiškiamu teismui prašymu atsisakyti ir šio reikalavimo nebepalaikė).

59. Butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos ieškovo atlyginta 2 727,33 EUR suma šio buto savininkei J. N. (civilinės bylos lapas Nr. 10 - 2016-01-27 taikos sutartis, lokalinė sąmata ir mokėjimo pavedimai). Butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginta 2 200,00 EUR suma šio buto savininkui V. T. S. (civilinės bylos lapas Nr. 12 - 2016-01-14 taikos sutartis, lokalinė sąmata ir mokėjimo pavedimai).

60. Ieškovas, vadovaudamasis teismo eksperto T. M. atsakymu į šeštąjį klausimą (Akto 19 psl.), siekė atsisakyti nuo reikalavimų, kildinamų iš butui Nr. (duomenys neskelbtini) ir butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos ir Ieškovo atlygintos butų savininkams žalos ir šio reikalavimo nebepalaikė.

61. Draudimo bendrovė “Gjensidige” (buvęs pavadinimas UAB DK “PZU Lietuva”) (toliau-ADB “Gjensidige”) atlyginusi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei V. P. dalį žalos, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 8 018,93 Eur žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens V. O.. Dėl žalos dydžio pagrįstumo į šią bylą ieškovas yra pateikęs sekančius įrodymus: ADB “Gjensidige” 2015 m. spalio 10 d. pretenziją 8 018,93 Eur sumai (rašto Nr. 2015/0BS116), buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės V. P. įgaliojimą dukrai J. L., ADB “Gjensidige” draudimo polisą, lokalinę samatą, ADB “Gjensidige” 2015 m. rugpjūčio 4 d. Turto apžiūros aktą, ADB “Gjensidige” 2015 m. rugpjūčio 3 d. Nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimą, ADB “Gjensidige” 2015 m. rugsėjo 8 d. pranešimą Nr. S04-426613 “Dėl žalos atlyginimo”, ADB “Gjensidige” 2015 m. spalio 23 d. pranešimą Nr. S04-443762 “Dėl žalos atlyginimo”, ADB “Gjensidige” 2015 m. spalio 23 d. Draudimo išmokos mokėjimo pažymą, mokėjimo pavedimus, sąskaitas-faktūras. Trečiaisiais asmenimis šioje byloje buvo UAB “Šilėja” ir UAB “Grinda“, todėl byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir atsakovo atžvilgiu.

62. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9851-864/2016, tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, sumažinus 20 proc. reikalaujamą iš V. O. sumą iki 6 415,14 EUR suma (8 018,93 Eur - 20 proc).

63. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei teismo eksperto T. M. atsakymu į šeštąjį klausimą (Akto 19 psl., 21 psl.), kad jeigu avarija būtų lokalizuota viena valanda anksčiau nebūtų užpiltas žemiau pirmame aukšte esantis butas Nr.25, o priešpaskutinio užlieto antrame aukšta esančio butui Nr. (duomenys neskelbtini) žala būtų 20 proc. mažesnė, ieškovas siekė atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų bei prašė prisiteisti iš atsakovo už butui Nr. (duomenys neskelbtini) atlygintą (dalinai) žalą pagal ADB ADB “Gjensidige” 2015-10-10 “Pretenziją 8 018,93 Eur sumai” - 1 283,02 Eur (6 415,14 EUR x 20 proc.).

64. Ieškovas po atliktos civilinėje byloje ekspertizės, kurios metu matematiniais skaičiavimais specialisto buvo nustatytas, ieškovo manymu, galimas padidėjusios žalos dydis, dalies reikalavimų siekė atsisakyti (4 940,88 Eur), palaikydamas savo reikalavimus tik 3 972,25 Eur sumai, iš kurios - 2 689,23 Eur už butą Nr. (duomenys neskelbtini) (atlygintina iš Atsakovo 100 proc. žala) ir 1 283,02 Eur už butą Nr. (duomenys neskelbtini) (6 415,14 EUR - 20 proc.; atlygintina iš Atsakovo 20 proc. žalos dalis).

65. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo palaikomą reikalavimą dėl 3 972,25 Eur sumos, priteisimo ir priteisė tik 60 proc. butui Nr. 25 padarytos žalos 1612,90 Eur (2 689,23 Eur x 60 proc.)., Eksperto išvada (Aktas) yra nuosekli bei pagrįsta tyrimo duomenimis. Pabrėžtina, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- J83/2012).

66. Apelianto argumentai, kad ekspertizės akte galbūt netinkamai nustatytas vandens slėgis vamzdynuose bei netinkamai konstatuotas vandens skverbimosi per pastato perdangas laikas, nes uždarius ventilį ir toliau skverbėsi aukštesniuose butuose susikaupęs vanduo, remiasi objektyviais duomenų šaltiniais nepagrįstomis prielaidomis ir nepaneigia eksperto išvadų. Teisėjų kolegija sutinka, kad ir ekspertizės akte esantys skaičiavimai yra tikėtini, nes objektyviai neįmanoma tiksliai nustatyti vandens skverbimosi per kiekvieną perdangą. Teisėjų kolegijos vertinimu, eksperto skaičiavimų tikėtinumo laipsnis yra pakankamas pagrįsti eksperto išvadas. Tuo tarpu atsakovas nepateikė konkrečių duomenų, leidžiančių paneigti eksperto išvadas.

67. Byloje esanti 2016-05-11 taikos sutartis Nr. RG-IR/IT/0002478 patvirtina, kad ieškovas įsipareigojo dviem butams (duomenys neskelbtini) padarytą žalą atlyginti, sumokėdamas bendrą 7483,80 EUR sumą. Šioje sutartyje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kokio dydžio nuostolio suma turi būti atlyginta už butui, kurio numeris (duomenys neskelbtini), padarytą žalą. IF P&C Insurance AS filialo žalų centro 2015-10-28 rašte Nr. IF/IT/0002478, nurodyta, kad už šiems butams padarytą žalą yra išmokėta 11720,24 EUR suma, kuri yra mažinama iki 10691,14 EUR, atskaičius kompensuotą žalą ir medžiagų nusidėvėjimą. Taigi, nustatant butui, kurio numeris (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimo išmoką, buvo pritaikytas nusidėvėjimas.

68. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti žalos dydį, o apeliantas, nesutikdamas su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį).

69. Trečiasis asmuo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, apdraudęs atsakovo civilinę atsakomybę, atsikirtimuose, kuriuos palaikė ir atsakovas teigė, kad pagal Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus (SVN) parketlentėms,. laminuotoms grindims, dažams, gipsokartono plokštėms taikomas 0,8 – 5 procentų dydžio metinis nusidėvėjimas, todėl priteistina tik 10 proc. priteistos žalos – 122,65 Eur. Tačiau trečiasis asmuo bei apeliantas nepateikė konkrečių skaičiavimų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas neįrodytas.

70. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš byloje esančių sąmatų nustatė, kad buto, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskaičiuota remonto kaina sudaro 1699,93 EUR ir 2799,15 EUR, o buto, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskaičiuota remonto kaina sudaro 7878,48 EUR. Ekspertizės akte nurodyta, kad buto, kurio numeris (duomenys neskelbtini), remonto kaina – 3731,31 EUR, o buto, kurio numeris (duomenys neskelbtini), remonto kaina – 6912,16 EUR. Pirmosios instancijos teismas padarė logišką išvadą, kad buto, kurio numeris (duomenys neskelbtini), remonto kaina sudaro 35,92 procentus bendros remonto kainos, ir yra lygi 35,92 procentams bendros taikos sutartyje nurodytos sumos, kuri sudaro 2688,18 EUR. Kadangi dėl atsakovo netinkamo pareigos vykdymo butui, kurio numeris (duomenys neskelbtini), padaryta žala padidėjo 60 procentų, atsakovas turi atlyginti ieškovui 1612,90 EUR sumą. Išdėstyta sudaro pagrindą ieškovo reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės ieškovei 1612,90 EUR žalos atlyginimą (CK 6.280 straipsnio 2 dalis).

71. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus bei taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Atsakovo UAB „Šilėja“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasJelena ŠiškinaAlvydas Barkauskas