Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Buziliauskienė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 2008-07-25 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėn., bausmę atlikęs 2011-08-12, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. (KET pažeidimai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2013 m. gruodžio 10 d., apie 16 val. 50 min., Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) kaime, kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 34 kilometre, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas A. P. priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 141.3 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), prieš pradėdamas lenkti privalėdamas įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms (KLT 141.3 p.), prieš pradėdamas lenkti priekyje jo važiavusį automobilį neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu automobiliu ,,Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. P., dėl ko, dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų A. P. ir R. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2013-12-10 17.07 val. technine priemone V. K. nustatytas 1,79 promilių girtumas (b. l. 38).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmės rūšį ir dydį kaltinamajam V. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, kitus BK 54 str. nustatytus bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis V. K., pažeidęs KET reikalavimus, įvykdė neatsargų nusikaltimą, kurio metu dviem žmonėms - nukentėjusiesiems A. P. ir R. P. buvo nesunkiai sutrikdytos sveikatos. Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo atsižvelgtina ir į kaltinamojo kaltės laipsnį, t.y. nors V. K. padaryta nusikalstama veika baudžiamojo įstatymo yra priskiriama neatsargių nusikalstamų veikų kategorijai, tačiau atsižvelgtina į tai, kad asmuo šią veiką įvykdė ne tik kad būdamas sunkiame girtumo laipsnyje, ką patvirtina 2013-12-12 specialisto išvada Nr. T-A 11844/13(01), bet ir vairuodamas automobilį neturint teisės vairuoti transporto priemonių, t.y. tuo sukeldamas padidintą pavojų aplinkiniams. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas anksčiau teistas ir esant neišnykusiam teistumui, tačiau pažymėtina, kad jis buvo teistas už kitos rūšies nusikalstamą veiką – nusikaltimą nuosavybei (b.l. 90-100, 102), nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už girto pasirodymą viešoje vietoje, tuo įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, praeityje niekuomet nebuvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 105-107), jis nedirba ir darbo biržoje neregistruotas ( b.l. 111, 112), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b.l. 113), pagal gyvenamąją vietą kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytomis švelnesnėmis bausmių rūšimis skirtinos bausmės tikslai negali būti pasiekti, todėl kaltinamajam skirtina pati griežčiausia už tokią nusikalstamą veiką numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio trukmė nustatytina vidutinio ilgio. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, įrodymų tyrimas teismo posėdyje vykdytas sutrumpinta jų tyrimo tvarka, yra pagrindas taikyti BK 64¹str. nuostatas ir kaltinamajam paskirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu mažintina vienu trečdaliu, į nustatytos bausmės laiką įskaitant (BK 66 str.) laikino sulaikymo laiką ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vidutiniam įstatyme numatytam laikotarpiui, nes teismas mano, kad šis nusikaltimas, nors ir sukėlęs pakankamai sunkias pasekmes nukentėjusiesiems, yra atsitiktinis, todėl daro išvadą, jog bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p., kurie turėtų didžiausią įtaką pakeičiant jauno amžiaus asmens elgesį tinkama linkme. Šiuo atveju taikyti už tokią nusikalstamą veiką paprastai kartu su bausme skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones nėra pagrindo, nes kaltinamasis tokios teisės nėra įgijęs.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas nuo 2013-12-10 17.10 val. iki 2013-12-11 15.00 val. (b. l. 80, 82). Paleidus iš laikino sulaikymo tą pačią dieną, t.y. 2013-12-11 jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87, 88). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus -panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio.

V. K. posėdžio metu nurodė, kad jis sutiktų R. P. atlyginti 5000 Lt neturtinės žalos dalimis, kai pradės dirbti.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti bendrovės atstovui nedalyvaujant ir raštu pateikė procesinę poziciją dėl ieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad AB Lietuvos draudimas“ dėl 2013-12-10 eismo įvykio kelyje Jonava - Kėdainiai – Šeduva nukentėjusiajam R. P. išmokėjo 4332,64 Lt draudimo išmoką, tame tarpe 4000 Lt dėl neturtinės žalos, o Valstybinei ligonių kasai prie SAM – 7024,71 Lt dėl R. P. gydymo ir pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.1 d.1) p.p. V. K. bus taikoma atgręžtinio reikalavimo teisė (iš jo reikalaujama grąžinti visas išmokėtas išmokas, tame tarpe ir 1155,50 Lt nukentėjusiajam A. P. išmokėtą draudimo išmoką, kurią sudaro 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 155,50 Lt reabilitacijos bei kelionės išlaidos. AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, nukentėjusiojo R. P. reikalavimas jam papildomai išmokėti dar 11000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes, atsižvelgiant į tai, kad R. P. traumą patyrė važiuodamas automobilyje, kurį vairavo neblaivus asmuo, kas laikytina dideliu neatsargumu ir/ar rizikos prisiėmimu, kurie visiškai ar dalinai šalina kaltininko civilinę atsakomybę, todėl AB „Lietuvos draudimas“ R. P. išmokėta 4000 Lt suma dėl neturtinės žalos yra pakankamai reikšminga, atitinka teismų praktiką ir bylos aplinkybes (b.l. 152).

Ieškinys netenkintinas.

Iš byloje esančių transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. D661205 kopijos bei draudimo liudijimo Nr. LT/AEC 1561186 kopijos matyti, kad A. P. priklausanti transporto priemonė ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis V. K., buvo drausta nuo 2013-08-02 iki 2014-02-01 AB „Lietuvos draudimas“ įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (b.l. 30, 32).

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Bendroji taisyklė yra ta, kad esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, o draudėjui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Taigi, įvykus draudžiamam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą (LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 34, 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga AC-34-1, 353 psl.). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, šioje byloje – civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nuo 2012 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui, iš kurių - 5000 eurų, t.y. 17264 litų asmens patirtai neturtinei žalai atlyginti ir šia suma yra ribojama draudiko atsakomybė nukentėjusiajam (nukentėjusiesiems) reiškiant reikalavimą atlyginti tokią žalą. Iš byloje esančio civilinio ieškinio (b. l. 145-146), civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2014-09-01 raštu išdėstytos procesinės pozicijos dėl ieškinio reikalavimų (b. l. 152) matyti, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ dėl V. K. 2013-12-10 kelyje Jonava - Kėdainiai – Šeduva sukelto eismo įvykio, remdamasis 2014-06-06 Gydytojo eksperto išvada (b.l. 155 ), nukentėjusiajam R. P. išmokėjo 4332,64 Lt draudimo išmoką, tame tarpe 4000 Lt dėl neturtinės žalos (b.l. 131), ir vadovaujantis LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.1 d.1) p.p. įgijo į V. K. atgręžtinio reikalavimo teisę į visas dėl šio eismo įvykio išmokėtas išmokas, tame tarpe išmokėtas ir kitiems asmenims (b.l. 154, 156), nes kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus (b.l. 38, 44).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam R. P. padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiam asmeniui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str.2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, šiuo atveju ir į paties nukentėjusiojo elgesį, suponuojantį jo didelį nerūpestingumą, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Nustatyta, kad nukentėjusysis R. P., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų – dešinio šlaunikaulio vidur. 1/3 lūžimo, dėl ko jis buvo gydomas stacionare 7 lovadienius ir 18 lovadienių buvo reabilitacijos ligoninėje, bei VšĮ Kauno klinikose 2014-01-09 ir 2014-02-30 konsultuotas traumatologo, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (b.l. 70-72, 155), patyrė buitinių nepatogumų, skausmą, stresą, išgąstį, dvasinį sukrėtimą bei bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad jis iki šiol nėra visiškai pasveikęs, turi nuolat vartoti nuskausminamuosius vaistus bei 2014 m. gruodžio mėn. jam bus atlikta dar viena operacija, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, tuo tarpu 2014-06-06 Gydytojo eksperto išvadoje konstatuojama, kad šlaunikaulio lūžis sugijo be pasekmių, sąnariai nepažeisti, todėl pasekmių neturėtų kilti (b.l. 155). Taigi byloje nepateikta duomenų, kad R. P. diagnozuoti liekamieji reiškiniai dėl 2013-12-10 eismo įvykio patirtos kojos traumos.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas.

Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusiojo R. P. sveikata dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visiškai nebeatsistatys ar dar labiau pablogės, kad nukentėjusysis ateityje nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ne tik į paminėtas aplinkybes, bet ir į kaltinamojo kaltę. Būtina atsižvelgti, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Todėl ne be reikalo KET keliamas imperatyvus reikalavimas, draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio, vairuoti neturint teisės vairuoti. Priešingu atveju transporto priemonės vairavimas rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis V. K., neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, puikiai suvokė, kad jo veiksmai gali sąlygoti eismo įvykio kilimo tikimybę. Jo veika, kurią jis padarė būdamas neblaivus, yra žymiai pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes, pažeisdamas KET, sukelia blaivus vairuotojas. V. K. nors yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba ir neregistruotas darbo biržoje (b.l. 111, 112), duomenų, kad jis turėtų kokio nors turto byloje nėra. Pažymėtina, kad sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą padariusio asmens ar už jo veiksmus atsakingo asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo, kt. kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Tačiau pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas neturi tapti nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu.

Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo R. P. elgesį bei veiksmus iki eismo įvykio – byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju V. K. visą dieną kartu girtavo, be to, automobilis, kurį vairavo neblaivus V. K. ir kuriuo R. P. važiuodamas eismo įvykio metu patyrė sužalojimą, yra registruotas nukentėjusiojo žmonos A. P. vardu ir šiuo automobiliu eismo įvykio dieną naudojosi R. P. ir, kaip matyti iš jo parodymų (b.l. 65-66) dėl girtumo nepamena aplinkybių, kaip už vairo atsidūrė V. K., nors šis teismui nurodė, kad jam vairuoti automobilį leido pats nukentėjusysis. Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad R. P. po eismo įvykio būtų buvęs nustatinėjamas neblaivumas alkoholio matavimo technine priemone ar iš kraujo tyrimo mėginio, tačiau tai neginčytinai nustatyta kaltinamojo V. K. parodymais, nukentėjusiojo R. P. parodymais, liudytojo O. G. parodymais, ši aplinkybė tvirtinama ir 2014-03-14 specialisto išvadoje (b.l. 70-72, be to ir iš 2014-06-06 Gydytojo eksperto išvados matyti, kad 2013-12-10 gydymo įstaigoje nustatinėjant diagnozę, be jau minėtos kojos traumos, R. P. diagnozuota psichikos elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija (b.l. 155). Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo girtumas nešalina jo paties prisiimtos rizikos dėl jo patirtų sveikatos sužalojimų ir dėl jų kilusios neturtinės žalos.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas, todėl nors teisiamojo posėdžio metu sutrikęs ir teisinių žinių neturintis kaltinamasis V. K., kurio interesų negynė advokatas, sutiko nukentėjusiajam atlyginti 5000 Lt neturtinę žalą dalimis, kuomet dirbs, tačiau kitas bendraatsakovis AB „Lietuvos draudimas“, kuris šiuo atveju turi pareigą atlyginti eismo įvykio metu nukentėjusiesiems asmenims neturtinę žalą įstatymo nustatytose ribose, raštu į bylą pateiktoje pozicijoje nesutiko su R. P. ieškiniu, nurodydamas šio nesutikimo argumentus, todėl teismas dėl aukščiau pasisakytų motyvų, dar kartą akcentuodamas tai, kad R. P. traumą patyrė važiuodamas automobilyje, kurį vairavo neblaivus V. K., kas laikytina paties nukentėjusiojo dideliu neatsargumu ir/ar rizikos prisiėmimu ir tai pagal Lietuvos Respublikos CK 6.253 str. 5 d., 6.282 str. 1 d. nuostatas visiškai ar dalinai šalina kaltininko civilinę atsakomybę, nustato V. K. įvykdytu nusikaltimu R. P. padarytos neturtinės žalos dydį – 4000 Lt, nes mano, kad tokio dydžio kompensacija nėra per maža ir atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei artima teismų praktikoje analogiškose bylose teismų priteisiamų neturtinės žalos dydžių vidurkiui, o kadangi tokio dydžio neturtinę žalą, t.y. 4000 Lt nukentėjusiajam R. P. civilinis atsakovas – AB „Lietuvos draudimas“ išmokėdamas draudimo išmoką jau yra atlyginęs (b.l. 131), taip šiuo atveju įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką, nes V. K. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, ginčo dėl R. P. jau atlygintos 4000 Lt neturtinės žalos nėra, todėl R. P. civilinis ieškinys dėl papildomos 11 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 115 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Transporto priemonė Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atiduota saugoti UAB „Systems & Solutions“ (b.l. 24, 25), grąžintina šios transporto priemonės savininkui - UAB „Systems & Solutions“ (BPK 94 str. 1 d. 5 p.); transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atiduota saugojimui A. P. (35, 36, 37), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina šios transporto priemonės teisėtai savininkei A. P. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Proceso išlaidos. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 105 str. d. iš kaltinamojo priteistina viso 178,77 Lt proceso išlaidų valstybei: 160,02 Lt nukentėjusiajam A. P. teismo atlygintų išlaidų už jo atvykimą į teisiamąjį posėdį (b.l. 136-139, 148-149, 164-165) ir 18,75 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Nukentėjusiojo R. P. atstovas pareiškė prašymą jo atstovaujamojo nukentėjusiojo naudai priteisti iš kaltinamojo advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis R. P. naudojosi advokato pagalba surašant ieškinį bei atstovaujant jį teisme ( b. l. 132, 133-134, 140-141, 145-146, 157-162), todėl iš kaltinamojo nukentėjusiojo R. P. naudai priteistinos šio turėtos ir dokumentais pagrįstos 1000 Lt dydžio advokato atstovavimo išlaidos.

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. (KET pažeidimai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems (2) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-12-10 iki 2013-12-11 (vieną dieną).

Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. K. atidėti dvejų (2) metų laikui ir paskirti įpareigojimus: 1) per vieną (1) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, 2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - transporto priemonę Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atiduotą saugoti UAB „Systems & Solutions“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti šios transporto priemonės savininkui - UAB „Systems & Solutions“; transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atiduotą saugojimui A. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti šios transporto priemonės teisėtai savininkei A. P..

R. P. civilinio ieškinio netenkinti.

Priteisti iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo R. P. naudai 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) jo patirtų atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 178,77 Lt (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių litų 77 ct) dydžio proceso išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.