Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, ūkininkas, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl V. B. nubaudimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį grąžinta Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui dėl teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo.

V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, kaip darbdavys, nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2011-11-23 priėmė dirbti pagalbiniu darbininku A. V., tačiau nesudarė su juo darbo sutarties bei nepranešė apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui, tokiu būdu pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. kaltės nepripažino ir nurodė, kad jokio pažeidimo nepadarė, jo ūkyje tikrinimo metu niekas nedirbo, jokie darbai vykdomi nebuvo. A. V. gyvena pas jį laikinai, nes jis dėl sudegusių savo namų neturi kur gyventi. Darbai buvo vykdomi pas jo dukrą – ūkininkę R. V.. Žvyrą jo ūkio darbuotojas P. K. karučiu vežė į R. V. kiemą, o šiems darbams atlikti buvo sudaryta rangos sutartis su dukra R. V.. A. V. nedirbo. Kodėl A. V. pirminiuose parodymuose nurodė, kad jis dirbo pas V. B., paaiškinti negalėjo.

Administracinės atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. neprisipažino dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, tačiau jo kaltė įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

A. V. 2011 m. lapkričio 23 d. paaiškinime nurodė, kad jis tą dieną dirbo pas ūkininką V. B.. Jis pas ūkininką dirbo jau savaitę laiko, oficialiai nebuvo įdarbintas. Už darbo dieną jam V. B. moka po 20 litų. Visą savaitę dirbo įvairius pagalbinius darbus. V. B. jį žadėjo oficialiai įdarbinti, tačiau to nepadarė (b. l. 16).

A. V. 2011 m. gruodžio 29 d. teismo posėdžio metu paaiškino kitokias aplinkybes, kad 2011 m. lapkričio 23 d. jis atėjo padėti savo draugui P. K. kasti žvyrą, kuris buvo supiltas prie tvoros. Skalda priklausė R. V.. Kartu su P. K. jie kasė žvyrą į karutį. Tą dieną neturėjo ką veikti, todėl jis atėjo padėti savo draugui. Už darbą jis atlygio negavo ir dėl darbo su nieko nederino, dirbti niekas jo neprašė, tai darė savo noru. Kad dirbo pas ūkininką V. B. minėjo anksčiau, nes buvo išsigandęs, kai atėjo darbo inspektoriai. Kai sudegė jo namas, V. B. priėmė jį pas save gyventi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-17-291-2012, b. l. 17-18).

A. V. 2012 m. sausio 20 d. paaiškinime nurodė dar kitokias aplinkybes, kad 2011 m. lapkričio 23 d. jis davė melagingus parodymus, jog dirbo pas ūkininką V. B., nes buvo išsigandęs inspektorių. Paaiškino, kad atėjo pas P. K. prie žvyro krūvos pakalbėti ir parūkyti, bet jis pats nieko nedirbo ir jam atlyginimo niekas nemokėjo. Po darbo inspektorių apsilankymo V. B. jį įdarbino oficialiai 0,5 etato. 2011 m. lapkričio 23 d. paaiškinimą jis parašė savo laisva valia, niekieno neverčiamas, tačiau buvo labai išsigandęs (b. l. 4).

Teismo posėdžio metu 2012-03-20 jis neigė dirbęs pas V. B.. Kodėl jis keitė parodymus, kodėl jo parodymai skirtingi ir nenuoseklūs, pasakyti negali.

R. V. 2012 m. vasario 20 d. paaiškinime nurodė, kad 2011 m. lapkričio 23 d. pagal sudarytą 2011 m. lapkričio 21 d. rangos sutartį su ūkininku V. B. jos ūkyje dirbo P. K.. Pagal minėtą rangos sutartį turėjo būti sutvarkytas įvažiavimas į jos kiemą, išpilta ir išlyginta skalda. Skalda priklausė jai, kuri buvo išversta gatvės pakraštyje, ties jos kiemu. P. K. krovė į karutį skaldą ir vežė į jos kiemą. Darbus nurodė vykdyti ir darbo įrankiais aprūpino ūkininkas V. B.. P. K. iš viso dirbo 4 dienas. Ar P. K. žinojo apie rangos sutartį, ji nežino. Pagal rangos sutartį už atliktą darbą buvo apmokėta į ūkininko V. B. sąskaitą. Su A. V. jokių darbo santykių nebuvo, niekas jo dirbti neprašė ir jokio atlygio jis negavo (b. l. 6).

R. V. 2012 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 23 d. atvažiavo darbo inspekcijos inspektoriai ir rado du dirbančius darbininkus, kurie dirbo pas ją ūkyje, o ne pas V. B., kuris yra jos tėvas. P. K. dirbo pagal rangos sutartį, o A. V. paprasčiausiai atėjo padėti jam. Ji jo nebuvo prašiusi, kad jis ateitų padėti. P. K. buvo įdarbintas pas V. B.. P. K. vežė skaldą pas ją į kiemą, kur reikia vežti skaldą nurodė ji pati. P. K. dirbo pas ją 5 dienas, o A. V. atėjo tik tą dieną jam padėti. Pagal rangos sutartį ji sumokėjo už atliktą darbą V. B., o tas savo ruožtu P. K. darbo užmokestį. Pinigai pagal rangos sutartį buvo pervedami pavedimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-17-291-2012, b. l. 17-18).

Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovas Andrius Jankauskas 2012 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. B. buvo surašytas protokolas, A. V. paaiškinimą davė niekieno neverčiamas. A. V. paaiškino, kad dirbo ūkyje pas ūkininką V. B. jo nurodymu. Bebaigiant rašyti paaiškinimą, atvažiavo ūkininkas ir nuėjo pasikalbėti su inspektoriumi S. T. ir pripažino, kad tiek K., tiek V. dirbo pas jį. S. T. paprašius parašyti paaiškinimą, V. B. atsisakė tai daryti. Kitą dieną, kai jis atvažiavo į darbo inspekciją, jis jau teigė, kad pas jį ūkyje niekas nedirbo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-17-291-2012, b. l. 17-18).

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad teisės aktų nustatyta tvarka neįformintas dirbo vienas asmuo - A. V. (b. l. 14-15).

2011 m. lapkričio 23 d. VSDFV duomenys dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo patvirtina, kad ūkininkas V. B., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, turi tik vieną įdarbintą ir apdraustą asmenį, t. y. P. K. (b. l. 18-19).

Byloje ištirtų įrodymų visetas įrodo administracinės atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Baudžiant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti nelegalaus darbo faktą, t. y. įrodyti tokio darbo dirbimą, esant visiems išvardintiems darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties.

Administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo pagal ATPK 41³ straipsnį traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 98 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

Nelegaliu darbu kėsinamasi į du teisinius gėrius: viena vertus, nelegalūs darbuotojai neturi teisės į teisines ir (arba) socialines garantijas, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Kita vertus, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant ne tik darbo, bet ir civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria verčiantis gaunamos pajamos ar kitokia ekonominė nauda (pvz., atlyginimas natūra, skolos įskaitymas ir t. t.). Civilinės sutartys sudaromos gyventojams užsiimant individualia veikla (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos). Antra, DK 93 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių – vertinti kaip susiklosčiusius kitų teisės šakų (pvz., civilinės) pagrindu. Norint veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį nėra būtina kiekvienu atveju detaliai nustatyti visų DK 93 straipsnyje nurodytų darbo sutarties požymių. Norint darbą pripažinti nelegaliu, užtenka nustatyti, kad jis dirbamas pažeidžiant esmines darbo sutarties instituto nuostatas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos).

Kaip minėta, darbo sutarties atveju darbuotojas turi atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu, o civilinėms sutartims (pvz., pavedimo, rangos, paslaugų teikimo ir kt.) būdinga atvirkščiai, t. y. kad viena šalis įsipareigoja atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį. Be to, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas turi laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Byloje nėra ginčo, kad ūkininką V. B. ir darbininką P. K. sieja darbo santykiai. Jo darbdavys yra ūkininkas V. B., tačiau darbuotojas jam numatytas darbo funkcijas atliko ne pas V. B., o jo pavedimu pas ūkininkę R. V..

Teismas kritiškai vertina V. B. paaiškinimus dėl A. V. įdarbinimo, nes jo paaiškinimai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir konkretūs. Nors V. B. tvirtino, kad A. V. jam nedirbo, tačiau teismas netiki tokiais jo paaiškinimais, o jo nurodytas aplinkybes vertintina kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirminio paaiškinimo metu, kai darbo inspekcijos atstovai paprašė paaiškinti apie nelegalaus darbo atvejį, jis paaiškino, kad jo ūkyje niekas nedirbo. A. V. pas ūkininką gyvena tik laikinai, dėl jį ištikusios nelaimės (b. l. 17). Teismo posėdžio metu 2011-12-29 V. B. jau parodė, kad jo ūkyje jokie darbai nebuvo vykdomi, tačiau jo darbuotojas dirbo pas jo dukrą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-17-291-2012, b. l. 17). Pažymėtina, kad jokių duomenų apie rangos sutarties egzistavimą V. B. nenurodė ir apklaustas 2011-12-29 teisme. Kito teismo posėdžio metu V. B. parodė, kad P. K. įdarbintas oficialiai pas dukrą, tačiau nurodymus davė jis. A. V. jokių nurodymų nedavė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-17-291-2012, b. l. 17).

Liudytojos R. V. parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs viso proceso metu. Ji patvirtino, kad P. K. dirbo pas ją, bet atlyginimą mokėjo V. B., o ją su V. B. siejo civiliniai rangos santykiai. A. V. nedirbo, tačiau atėjo padėti P. K.. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-17-291-2012, b. l. 17-18). Kito teismo posėdžio 2012-03-20 metu ji nepatvirtino savo parodymų dėl A. V..

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas parodymų prieštaringumą, yra pažymėjęs, kad nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-535/2012). Kartu pažymėtina, kad nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti nustatyta ir tokiais atvejais, kai kiti bendrovės darbuotojai, t. y. ne vadovas ar kitas jo oficialiai įgaliotas asmuo, turėdami žodinį bendrovės direktoriaus pavedimą, organizuoja asmenų įdarbinimą. Tokiais atvejais bendrovės vadovas žino, jog bendrovėje dirbamas nelegalus darbas, bet nesiima jokių priemonių darbo santykius įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu bendrovės vadovas administracinį pažeidimą padaro neveikimu – nepakankama darbo teisinių santykių kontrole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje N575-3202/2011).

Byloje ne kartą buvo apklaustas A. V., tačiau, kaip minėta, jis parodymus nuolat keitė. Pirminiais parodymais jis pripažino, kad nelegaliai buvo įdarbintas pas V. B. ir detaliai nurodė nelegalaus įdarbinimo aplinkybes: dirbo apie savaitę, darbo sutartis oficialiai nesudaryta, už darbą gauna sutartą atlygį, taip pat buvo pažadėta jį įdarbinti oficialiai (b. l. 16). Vėliau parodymus keitė, teigdamas, kad nedirbo, o tik padėjo draugui P. K.. Dar vėliau - kad iš viso nedirbo, o tik stovėjo prie karučio ir rūkė. Tokius prieštaringus parodymus teismas vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai. A. V. neturi savo gyvenamojo būsto, todėl V. B. jam yra suteikęs laikiną gyvenamąją vietą. Tiek V. B., tiek liudytoja R. V. patvirtino, kad anksčiau jis yra oficialiai dirbęs pas juos. Šiuo metu jis jau yra oficialiai įdarbintas pas V. B.. Tokios nustatytos aplinkybės laikytinos pakankamomis išvadai, kad A. V. yra suinteresuotas bylos baigtimi, tai yra siekiant padėti išvengti administracinės atsakomybės V. B..

Kadangi A. V. parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, teismas vadovaujasi tik tais įrodymais, kurie atitinka byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pirminiai A. V. parodymai detaliai sutampa su darbo inspekcijos atstovo Andriaus Jankausko parodymais. Jokių pagrįstų įrodymų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi byloje nėra. Todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti tokiais parodymais ta apimtimi, kiek jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad V. B. ir liudytojos R. V. nurodyta aplinkybė, kad tarp jų buvo sudaryta rangos sutartis, nepaneigia nelegalaus darbo fakto. Duomenys apie rangos sutarties egzistavimą atsirado tik teisme, apklausus liudytoją R. V.. Tuo tarpu iki to momento, V. B. buvo apklausiamas ir jokių duomenų apie rangos sutarties egzistavimą nenurodė. Darbo inspekcijos atstovai buvo sudarę galimybes paaiškinti dėl įvykio, tačiau tokių aplinkybių jis nenurodė. Jokių įrodymų, kad tokia sutartis buvo sudaryta iki tokių darbų pradžios byloje nepateikta. Tokių aplinkybių negali patvirtinti ir nurodyti piniginiai mokėjimai.

Teismas neturi pagrindo tikėti nei R. V., nei P. K. parodymais visa apimtimi, nes šie asmenys yra taip pat suinteresuoti bylos baigtimi. R. V. yra V. B. dukra. Be to, jos ūkyje užfiksuotas nelegalus darbo atvejis. Tuo tarpu P. K. yra V. B. darbuotojas ir jis nebuvo apklaustas iš karto po fiksuoto įvykio. Jie abu atitinkamai patvirtino, kad P. K. dirbo pas V. B., o pirminiais parodymais patvirtino, kad A. V. pats savo iniciatyva padėjo dirbti P. K..

Išdėstyti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad V. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Tarp V. B. ir darbininko A. V. buvo darbo sutarties požymių, t. y. susitarimas dėl darbdavio (V. B.) ir darbo funkcijos (žvyro – skaldos krovimas į karutį ir vežimas į R. V. kiemą), buvo paklūstama nustatytai darbo tvarkai, aprūpintas darbo priemonėmis, darbas atlygintinas (sutartas atlygis – 20 litų per dieną). V. B., veikdamas kaip darbdavys, nesudarė rašytinės darbo sutarties, esant darbo santykių požymiams, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, todėl darbas laikomas nelegaliu.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas nuobaudos dydis yra nuo trijų iki dešimties tūkstančių litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Padarytas administracinis teisės pažeidimas darbo srityje. V. B. nelegaliai dirbo vienas darbuotojas apie savaitę laiko, jis nebaustas už analogišką administracinės teisės pažeidimą. Po administracinio teisės pažeidimo padarymo minėtas asmuo buvo legaliai įdarbintas ir dirba pas jį. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, už administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį padarymą V. B. skirtina švelnesnė nei baudos vidurkis bauda, artima jos minimui, tikint, kad ji bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ATPK 20 straipsnis, 30² straipsnis).

V. B. išaiškintina, kad laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju pažeidėjui reikės sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą (ATPK 312 ir 314 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą - 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) dydžio baudą.

Įpareigoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, sumokėjus paskirtą baudą, pateikti Šiaulių rajono apylinkės teismui šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus. Priešingu atveju bauda bus išieškoma priverstine tvarka.

Nutarimo nuorašą per 3 dienas įteikti (išsiųsti) V. B. ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.