Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. V. skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-02-22 nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis S. V. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą su prašymu panaikinti jam pavojingo recidyvisto statusą ir sumažinti paskirtą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Joniškio rajono apylinkės teismas 2013-02-22 nutartimi nuteistojo prašymą atmetė.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teisme jam nebuvo suteikta teisė ginti savo interesus pačiam, o apylinkės teismas nutartyje neatsakė nei į vieną jo pateiktų klausimų. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal senojo LR BK 26 str. 1 d. 2 p., asmuo teismo pripažįstamas itin pavojingu recidyvistu tik tuo atveju, jei jis vėl padarė kurį nors iš įstatyme numatytų nusikaltimų, už kurį jam skirta ilgesnė nei trejų metų laisvės atėmimo bausmė. S. V. teigia, kad itin pavojingu recidyvistu jis buvo pripažintas 2000-06-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuomet jis buvo nuteistas pagal senojo LR BK 271 str. 3 d. 4 metų laisvės atėmimo bausme. Šis nuosprendis 2000-09-27 Šiaulių apygardos teismo buvo pakeistas ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Iki tol jis buvo nuteistas penkis kartus, paskiriant jam trejų metų ir trumpesnes laisvės atėmimo bausmes. Pareiškėjo nuomone, dar Akmenės rajono apylinkės teismas 2000-06-30 nuosprendžiu pripažindamas jį itin pavojingu recidyvistu, nesilaikė minėtos senojo LR BK 26 str. 1 d. 2 p. normos, kadangi jis anksčiau nei kartą nebuvo nuteistas griežtesne, nei 3 metai laisvės atėmimo bausme. Kadangi jo veikoje nebuvo senojo LR BK 27 str. 2 d. numatytų požymių, jis neturėjo būti pripažintas itin pavojingu recidyvistu, o priėmus naująjį LR BK, jis nebūtų automatiškai tapęs pavojingu recidyvistu.

Pareiškėjo nuomone, Joniškio rajono apylinkės teismas 2003-05-22 nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą, privalėjo jo atžvilgiu taikyti švelnesnį įstatymą, tačiau to nepadarė. S. V. akcentavo, kad jo padėtį pasunkino ne teismo sprendimas, o Seimo priimtas įstatymas, o tai prieštarauja LR Konstitucijoje numatytam principui, kad teisingumą vykdo tik teismai. S. V. atkreipia dėmesį į tai, kad Joniškio rajono apylinkės teismas neatsakė nei į vieną minėtų klausimų, o tik atliko formalumo funkciją, prašymo iš esmės neišnagrinėjo.

Be S. V. skundo, Šiaulių apygardos teisme buvo gautas šio skundo papildymas. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės priimti ir nagrinėti papildomus ar pakartotinius skundus, minėtas pareiškėjo atsiųstas papildymas nenagrinėtinas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo skunde išdėstytus argumentus ir priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Iš nuteistojo skundo matyti, kad pareiškėjas pirmiausia kelia klausimą dėl 2000-06-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. LR BK 271 str. 3 d. (galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo) ir pripažintas itin pavojingu recidyvistu, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jo pripažinti itin pavojingu recidyvistu, kadangi jis iki tol buvo nuteistas ne griežtesnėmis nei trys metai laisvės atėmimo bausmėmis. Be to, šis nuosprendis buvo pakeistas 2000-09-27 Šiaulių apygardos nutartimi ir bausmė sumažinta iki 3 metų laisvės atėmimo. Kolegija, atsakydama į šį pareiškėjo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžių pagrįstumas ir teisėtumas yra patikrinamas bylas nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka. Tuo tarpu, 2000-06-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, todėl šiuo metu spręsti jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtas Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo pašvelninta dėl amnestijos įstatymo pritaikymo, o ne konstatavus klaidingą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taigi toks bausmės pašvelninimas neįtakoja nuteistojo pripažinimo itin pavojingu recidyvistu.

Kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl neva formalaus įstatymo pritaikymo įsigaliojus naujajam LR BK, dėl ko jis neva nepagrįstai įgijo pavojingo recidyvisto statusą. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės taikymo praktiką, kurią Joniškio rajono apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo prašymą, pritaikė tinkamai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-09-20 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-82/2005, spręsdamas nuteistojo prašymą panaikinti jam pavojingo recidyvisto statusą, kurį šis įgijo, nes pagal senojo LR BK normas buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu, pasisakė, kad, įsigaliojus naujajam BK, nuteistasis automatiškai tampa pavojingu recidyvistu. Tam teismo sprendimo nereikia, nes LR BK, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, BPK, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir BVK, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo) 9 str. 2 d. numatyta, jog asmenys, pagal senąjį baudžiamąjį kodeksą pripažinti itin pavojingais recidyvistais, po naujojo baudžiamojo kodekso įsigaliojimo laikomi pavojingais recidyvistais. Šio statuso netekimui teismo sprendimas taip pat nereikalingas – pavojingo recidyvisto statuso netenkama išnykus teistumui. Taikant šias įstatymo nuostatas, nuteistojo prašymas buvo atmestas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje LAT išnagrinėtoje byloje nuteistojo nuomone jam negalėjo būti pritaikytas nei vienas iš pavojingą recidyvą reglamentuojančių 2000 m. LR BK 27 str. 2 d. punktų.

Remiantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai pritaikė Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 9 str. 2 d. bei LAT suformuotą teisės taikymo praktiką ir pagrįstai atmetė S. V. prašymą.

Kolegija atmeta nuteistojo prašymą spręsti klausimą dėl LR Seimo Įstatymo 9 str. 2 d. taikymo teisėtumo ryšium su nusikalstamų veikų perkvalifikavimo iš senojo LR BK į naująjį BK, kadangi pagal šiuo metu galiojančias baudžiamojo proceso normas, įstatymų atitikimo LR Konstitucijai klausimai sprendžiami bylos teisminio nagrinėjimo, o ne vykdymo stadijoje (LR BK 234 str., 381 str. ).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. V. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.