- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-26
- Bylos Nr.
- T-XX-2-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Atsakovas
- Telšių apskrities viršininko administracijai, Mažeikių rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- L. B., J. R., A. R., V. S. B., R. R., Z. G.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Sigitos Rudėnaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos R. Č. skundą atsakovams Telšių apskrities viršininko administracijai ir Mažeikių rajono savivaldybei, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims L. B., J. R., A. R., V. S. B., R. R., Z. G., dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises ir įsakymo bei panaudos sutarties panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos R. Č. skundas, kuriuo ji prašė įpareigoti Telšių apskrities viršininko administraciją priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises B. P. į B. P. iki nacionalizacijos valdytą 0,9226 ha žemę ir į R. R. iki nacionalizacijos valdytą 1,311 ha žemę Mažeikių kaime, Mažeikių valsčiuje.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad ji yra 2002 metais mirusios jos motinos B. P. teisių perėmėja. B. P. 1991 m. spalio 8 d. buvo padavusi prašymą atkurti nuosavybės teises į jos (B. P.) tėvo A. R. Mažeikių kaime, Mažeikių valsčiuje turėtą 13,11 ha žemę. Prašymus atkurti nuosavybės teises į A. R. žemę taip pat padavė dar šeši pretendentai, giminystės ryšiais susiję su B. P. broliais ir seserimis. 1993 m. rugpjūčio 24 d. notaro patvirtintu susitarimu visi minėti septyni pretendentai pasidalino dalį A. R. žemės, į kurią jiems turėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės. 1996 metais dalis minėtų pretendentų parašė rašytinius sutikimus, jog nuosavybės teisės į A. R. turėtą žemę būtų atkurtos visiems pretendentams lygiomis dalimis. 1996, 1997, 2000, 2002, 2004 metais priimtais sprendimais Telšių apskrities viršininko administracija minėtiems pretendentams atkūrė nuosavybės teises į dalį minėtos žemės. Kaip matyti iš šių sprendimų bei kitų Telšių apskrities viršininko administracijos dokumentų, Telšių apskrities viršininko administracija šiame nuosavybės teisių atkūrimo procese vadovaujasi principu, jog kiekvienam iš minėtų septynių pretendentų turi tekti po 1,87 ha žemės. Pareiškėja nurodė, kad ji su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Šiuo atveju Telšių apskrities viršininko administracija turėjo konkrečiai nustatyti, kas buvo ginčo žemės savininkas jos nacionalizavimo metu 1940 metais. A. R. mirė 1934 metais ir testamentu 13,11 ha žemės sklypą paliko savo sutuoktinei R. R. ir devyniems savo vaikams. Todėl 1940 metais šio žemės sklypo savininkai lygiomis dalimis buvo R. R. ir devyni jos vaikai, tame tarpe ir B. P.. R. R. mirė 1954 metais, savo turtą testamentu palikusi B. P.. Tokiu būdu pareiškėjos motina B. P. šiuo atveju turi pretenduoti ne į 1,87 ha žemės, o į 1,311 ha savo turėtos žemės (1/10 dalis nuo 13,11 ha A. R. turėto sklypo) bei į 1,311 ha R. R. turėtos žemės (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). B. P. jau yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,3884 ha žemės ir tai laikytina nuosavybės teisių atkūrimu į jos iki nacionalizacijos turėtos 1,311 ha žemės dalį. Vadinasi, Telšių apskrities viršininko administracija dar privalo atkurti B. P. nuosavybės teises į likusią 0,9226 ha jos žemės dalį bei į 1,311 ha R. R. turėtą žemę.
Atsakovas Telšių apskrities viršininko administracija su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju ginčo žemės savininku jos nacionalizavimo 1940 metais metu turi būti laikomas A. R., nes, pagal archyvinius dokumentus, R. R. ir jos vaikai palikimo pagal A. R. 1933 metų testamentą nebuvo priėmę. Be to, ir pati pareiškėjos motina B. P. buvo parašiusi sutikimą, kad visi pretendentai atkurti nuosavybės teises į A. R. žemę pasidalintų ją lygiomis dalimis, t. y. po 1,87 ha. Atsakovas nurodė, kad B. P. nuosavybės teisės dar gali būti atkuriamos tik į 1,48 ha žemės, bet ne į tokį plotą, kokio pageidauja pareiškėja.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja papildė savo skundą ir nurodė šiuos papildomus reikalavimus: 1) iš dalies panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr.A1-979, kuriuo Telšių apskrities viršininkui pasiūlyta suteikti panaudos sąlygomis Mažeikių rajono savivaldybei 37646 kv. m miškų ūkio paskirties (rekreacinių miškų) žemės sklypą, esantį Melioratorių g.2, Mažeikiuose; 2) iš dalies panaikinti 2008 m. sausio 17 d. panaudos sutartį Nr.V3-N61/2008-0006, kuria Telšių apskrities viršininkas suteikė panaudai 25 metų laikotarpiui Mažeikių rajono savivaldybei 3,7646 ha miškų ūkio paskirties (rekreacinių miškų) žemės sklypą, esantį Melioratorių g.2, Mažeikiuose. Dėl papildomų skundo reikalavimų pareiškėja paaiškino, kad teritoriją, kuri buvo panaudai perduota Mažeikių rajono savivaldybei, atsakovai laiko parko (rekreacinių miškų) teritorija ir valstybės išperkama žeme. Su tokia atsakovų pozicija negalima sutikti, nes ši teritorija nustatyta tvarka nebuvo priskirta valstybės išperkamai žemei (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis). Šioje teritorijoje iki nacionalizacijos buvo B. P. ir R. R. žemė, todėl minėtas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ir panaudos sutartis turi būti panaikinti, kiek tai yra susiję su žeme, į kurią pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises.
Šiaulių apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjos skundo reikalavimai, susiję su žemės panauda, yra civilinio teisinio pobūdžio. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, visa byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą konstatavusi, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Todėl ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 28 d. nutartis byloje V. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt.; 2004 m. gegužės 6 d. nutartis byloje M. M. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt.; 2005 m. birželio 28 d. nutartis byloje L. L. ir G. Č. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, Pasvalio rajono savivaldybės administracija, Pasvalio rajono taryba ir kt.; 2005 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje M. L. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis byloje Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Panevėžio apskrities viršininko administracija; 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta byloje A. G. ir V. G. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt.).
Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos nurodomo ploto žemę yra keliamas iš nuosavybės teisių atkūrimo santykių ir yra susijęs su specialiai reglamentuojamomis nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis. Šio reikalavimo išsprendimas yra susijęs su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, apibrėžiančių pretendentus į nuosavybės teisių atkūrimą, taikymu bei šių nuostatų taikymui reikšmingų juridinių faktų nustatymu. Šis pareiškėjos skundo reikalavimas iš esmės yra keliamas viešojo administravimo srityje, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Pareiškėjos papildomai pareikšti reikalavimai, nors ir yra susiję su žemės panauda, tačiau šių reikalavimų pareiškimo pagrindas yra administracinio pobūdžio santykiai. Pareiškėja Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą bei panaudos sutartį ginčija remdamasi savo teisėmis į nuosavybės teisių atkūrimą bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normomis. Argumentų, susijusių su privatinės teisės normų taikymu, pareiškėja nenurodo.
Taigi aptariamame ginče dominuojantys yra administracinio teisinio pobūdžio santykiai, todėl ginčas turi būti sprendžiamas administraciniame teisme (taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Biruliai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2007 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą byloje AB „Vilma“ v. Palangos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos apskrities viršininko administracija).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjos R. Č. skundą atsakovams Telšių apskrities viršininko administracijai ir Mažeikių rajono savivaldybei, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims L. B., J. R., A. R., V. S. B., R. R., Z. G., dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises ir įsakymo bei panaudos sutarties panaikinimo grąžinti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo