Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-83-416/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-30
Bylos Nr.
1-83-416/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kaltinamasis
K. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-83-416/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00240-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.3.2.; 1.2.14.7.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 30 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant I. V.,dalyvaujant prokurorams B. Č. ir J. L.,kaltinamajai K. A., jos gynėjai advokatei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, besiverčianti individualia veikla, teista 2016-01-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 00.00 val. iki 5.00 val. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 00.00 val. iki 5.00 val., bausmė atlikta 2016-08-04, teistumas išnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A. išvaistė jai patikėtą svetimą turtą: 2020 m. gruodžio 4 d. nuomos sutarties pagrindu iš P. B. išsinuomojusi ir įgijusi taksi paslaugoms naudoti P. B. valdomą automobilį „Toyota Prius“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su taksi plafonu, planšetiniu kompiuteriu ir taksometru, nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), metalo supirktuvėje „(duomenys neskelbtini)“ už 100 Eur šį automobilį „Toyota Prius“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 000 Eur, su jame buvusiais 40 Eur vertės plafonu, 220 Eur vertės planšetiniu kompiuteriu ir 230 Eur vertės taksometru, be P. B. žinios ir sutikimo pardavė ir taip iššvaistė jai patikėtą 4 490 Eur svetimą turtą.

Kaltinamoji K. A. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad su byloje nukentėjusiuoju pripažintu P. B. niekada nebuvo susitikusi ir jokių reikalų neturėjo. Yra bendravusi tik su liudytoju apklaustu E. S.. Būtent su juo buvo sudaromi visi sandoriai dėl automobilių. Šis automobilis, dėl kurio vyksta teismas, buvo trečias, kurį nuomojo iš E. S.. Pirmąjį automobilį iš jo nuomojosi 2020 metų vasarą. Galėjo būti liepos mėnuo. Tai buvo raudonos spalvos taip pat „Toyota Prius“ markės automobilis. Jis buvo paprastas automobilis, nepritaikytas taksi veiklai. Jo valstybiniai numeriai buvo baltame fone, o ne tokie, kaip naudojami taksi automobiliams su viena raide. Būtent nuomojantis iš E. S. šį pirmąjį automobilį ir buvo sudaryta teismui pateiktoji ir byloje esanti automobilio nuomos sutartis. Viskas buvo suderinta ir aptarta žodžiu. Į sutartį ji įrašė tik savo duomenis ir adresą. Daugiau niekas nebuvo į ją įrašyta. Nebuvo automobilio duomenų ir datos. Pinigus už automobilio nuomą E. S. mokėjo grynais, jokie pinigų paėmimo kvitai išduodami nebuvo. Taip norėjo E. S. Kadangi jai reikėjo automobilio taksi veiklai, po kiek laiko E. S. vietoje pirmo paprasto automobilio jai perdavė ir ji toliau nuomojosi pilkos spalvos „Toyota Prius“ automobilį, kuris jau buvo pritaikytas taksi veiklai ir su taksi automobiliams skirtu valstybiniu numeriu. Dėl šio automobilio buvo sutarta tik žodžiu, jo nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Kol jį nuomojosi, pinigus mokėjo E. S. grynaisiais, pinigų priėmimo kvitų negavo. Šis antrasis automobilis, kaip ir pirmasis, buvo E. S. jai nuomojamas terminuotam laikotarpiui. Po kažkiek laiko šio automobilio nuomą baigė ir jį grąžino. Kadangi tokiu būdu jau buvo susipažinusi su E. S., 2020 metų lapkričio mėn. vėl kreipėsi į jį. Tačiau šį kartą norėjo iš jo įsigyti taksi automobilį išperkamosios nuomos būdu. T.y., kad išsimokėjus sulygtą sumą, automobilis po to pereitų jos nuosavybėn. Jie sutarė su E. S. žodžiu, kad šį trečiąjį automobilį „Toyota Prius“ iš jo įgis išperkamosios nuomos būdu. Automobilio vertė buvo sulygta 2700 eurų. Teisme sakoma netiesa, kad sutarta buvo 2020-12-04, nes viskas buvo sutarta ir automobilis perduotas jai dar 2020 metų lapkričio mėn. Jokia sutartis sudaryta nebuvo. Viskas buvo suderinta tik žodžiu. E. S. turėjo kas savaitę mokėti po 100 eurų grynais išperkamosios nuomos. Tą ir darė. Nuo automobilio perdavimo jai naudotis dienos grynaisiais E. S. sumokėjo 500-600 eurų. Sumos tiksliai neatsimena, nes jai nebuvo išduodami pinigų priėmimo kvitai ar kokie nors kiti dokumentai tai patvirtinantys. Automobilio perdavimo jai metu pasirašė ant tuščio lapo paprastąjį neprotestuotiną vekselį vienu egzemplioriumi, kuris liko pas E. S.. Jai buvo paaiškinta, kad jeigu ji nesumokės visos automobilio vertės, į vekselį bus įrašyta automobilio likutinė vertė tai dienai ir vekselis perduotas išieškojimui. Ją tai tenkino. Automobilio perdavimo-priėmimo aktas surašytas nebuvo. Prieš perduodant automobilį, jie susiskambino ir susitiko (duomenys neskelbtini), kur E. S. jai perdavė automobilį, raktelius ir dokumentus. Automobilis buvo reikalingas taksi veiklai vykdyti. Kuomet ginčo automobilis buvo perduotas, jame taksi plafono nebuvo. Dėl bagažinės užuolaidos nieko negali pasakyti, nes nekreipė dėmesio, ar ji yra. Taksometras buvo automobilyje. Planšetę, buvusią automobilyje, yra atidavusi policijos pareigūnams. Kai E. S. jai perdavė automobilį, jam buvo žinoma, kad automobiliu naudosis ir taksi paslaugas teiks trečiasis asmuo. Nuo perdavimo dienos automobiliu naudojosi gal 5-6 savaites. Automobilį davė pažįstamam R. S.. Su juo šį automobilį pasikeisdami vairavo kas antrą dieną. Taip R. S. jai uždirbdavo kažkiek pinigų. Tada 2020 m. gruodžio 18 d. įvyko ta nelaiminga avarija. Tuo metu už automobilio vairo buvo R. S. Dėl avarijos buvo kaltas sunkvežimio vairuotojas. Jis apgadino automobilio priekį. Kadangi apie automobilius pakankamai neišmano, jį rodė meistrams. Šie paaiškino, kad automobilis neremontuojamas, nes suspaustas jo kėbulo priekis, bėga iš variklio skysčiai. Tos avarijos specialiai niekas nesukėlė, taip sutapo aplinkybės. Dėl avarijos labai išsigando ir apie tai E. S. nepranešė. Kadangi neturėjo kur laikyti sudaužytą automobilį, o meistrai nurodė, kad jis neremontuojamas, nutarė jį parduoti. Su E. S. to nederino. Automobilį pardavė už 100 eurų, nes jai išaiškino, kad po avarijos jis tiek tevertas. Taip elgdamasi tikėjosi, kad nieko nesakydama susimokės automobilio išperkamąją nuomą, jis pereis jos nuosavybėn ir taip viskas baigsis. Po įvykio dar bendravo su E. S. telefonu ir žinutėmis. Vienu metu domėjosi pas jį, kokia automobilio likutinė vertė. Norėjo mokėti pinigus ir automobilį išsipirkti. Dar su juo bendravo per programėlę „Viber“. Bet kai E. S. sužinojo, kad yra automobilį nupirkusiojo ir jį perparduoti siūlančiojo skelbimas, bendravimas nutrūko. Jis parašė, kad nuo šito momento viskas bus kitaip. Suprato, kad kalba eina apie bylą. Laukė, kada E. S. pateiks vekselį su likutine automobilio verte išieškojimui, bet viskas atsidūrė policijoje. Supranta, kad padarė žalą, tačiau nesutinka su jos dydžiu. Jei žala būtų adekvati, ją būtų atlyginusi. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis užkeltas, daiktų kainos nerealios. Taip pat dėl automobilio perleidimo aplinkybių sakoma neteisybė. Automobilis buvo ne P. B. išnuomotas jai, o E. S. perduotas jai naudotis iki išsimokės išperkamąją nuomą. Matydama byloje esančią automobilio nuomos sutartį patvirtina, kad pirmame lape ir sutarties pusėje yra jos parašas ir anketiniai duomenys įrašyti jos pačios ranka. Tačiau sutarties sudarymo data -2020-12-04 – įrašyta ne jos ranka. Pabrėžia, jog automobilį įgijo dar lapkričio mėnesį ir iki 2020-12-18 autoįvykio naudojosi juo. Už tai sumokėjo E. S. 500-600 eurų. Dokumentų dėl to negavo. Apie įmokas žymėjosi savo kalendoriuje, nes mokėti reikėjo kas savaitę. Į bylą pateiktoji automobilio nuomos sutartis yra ne ginčo automobilio, o pirmojo automobilio nuomos sutartis, kuri buvo sudaryta 2020 m. liepos mėn. Ginčo automobilis buvo ne nuomojamas, o įgyjamas išperkamosios nuomos būdu. 2020 m. gruodžio 4 d. automobilio nuomos sutarties nepasirašinėjo, nes šią dieną ant tuščio lapo pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuris būtų pateiktas jai neišsigalint sumokėti išperkamosios nuomos likutinės dalies. Savęs kalta nelaiko. Būtų ir po automobilio pardavimo išmokėjusi likutinę vertę ir viskas būtų pasibaigę. E. S. visą jų susirašinėjimą programėle „Viber“ yra ištrynęs.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ginčo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra už 1000 eurų pardavęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau automobilis buvo pagerintas, į jį investuota ir jis padarytas tinkamas nuomoti bei taksi paslaugoms teikti. Jį vertina 4000 eurų suma. Tokia jo vertė buvo ir veikos padarymo momentu. Vėliau šis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis panaudos sutarties pagrindu buvo perduotas O. K. Ši įgaliojimu P. B. suteikė teisę šį automobilį nuomoti bei įgaliojo veikti jos interesais visose institucijose. Visi šias aplinkybes patvirtinantys juridiniai dokumentai yra pateikti byloje. Taigi, išnuomoti minimą automobilį turėjo teisę. Kadangi pats automobilis buvo Kaune, o jis gyvena Vilniuje, perduoti nuomininkui po sutarties sudarymo automobilį padėjo E. S.. E. S. jam padėjo geranoriškai ir neatlygintinai. Kaip jau minėjo, automobilis buvo pritaikytas ir nuomojamas taksi paslaugų veiklai vykdyti. Kaltinamajai K. A. šio automobilio išnuomavimas buvo antras kartas. 2020 metų liepos mėn. ji nuomojosi taip pat taksi automobilį, kurio markė buvo taip pat „Toyota Prius“. Kadangi viskas vyko sklandžiai, nuoma sumokėta, automobilis buvo grąžintas tvarkingas, su ja buvo sudaryta nuomos sutartis ir dar kartą. Sutartis buvo sudaryta 2020-12-04. Sutarties blankas buvo užpildytas ir pasirašytas Kaune pas E. S.. K. A. pasirašius, sutartis buvo atsiųsta jam. Tada jis ją pasirašė ir išsiuntė atgal E. S., kad perduoti nuomininkei. Sutartyje buvo nurodyta jos sudarymo data. Ar buvo nurodyti nuomojamo automobilio numeriai, dabar neatsimena. Tačiau kaltinamajai buvo realiai po sutarties pasirašymo perduotas būtent byloje minimas automobilis, jo rakteliai ir dokumentai. Juk kaltinamoji pardavė būtent pas ją jau buvusį ir jai perduotą automobilį. Sutartis buvo sudaryta tik automobilio nuomai. Apie jokią išperkamąją nuomą nebuvo jokios kalbos. Kaltinamoji sako neteisybę, nes jai buvo išnuomoti viso ne trys, bet tik du automobiliai. Pateiktoji sutartis yra gruodžio mėn. išnuomoto automobilio. Tų pačių metų liepos mėn. nuomoto automobilio sutarties nėra išsaugojęs ir todėl nepateikė. Bet tai buvo kitas automobilis. Pinigus už nuomą irgi paimdavo E. S., o paskui perduodavo jam. Kadangi vedama supaprastinta buhalterinė apskaita, po pinigų perdavimo išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodydavo, jog jie gauti iš fizinio asmens, nenurodant iš ko konkrečiai. Mokesčių inspekcija yra tikrinusi ir niekada tai nėra užkliuvę. Kartu su automobiliu kaltinamajai buvo išnuomoti ir jam asmeniškai priklausantys daiktai: taksometras, planšetinis kompiuteris bei taksi automobilio plafonas. Jie būtini taksi paslaugų veiklai vykdyti, o automobilis nuomojamas būtent tokiu tikslu. Kad automobilis nuomojamas su įranga, nurodyta ir viename iš sutarties punktų. Kaltinamajai buvo automobilis perduotas. Ji už automobilio nuomą sumokėjo gal tik už savaitę laiko. Kadangi priėmimo kvituose nurodyta tik, kad pinigai yra fizinio asmens, bet nėra pavardės, negali tiksliai įrodyti už nuomą sumokėtos sumos. Automobilis buvo išnuomotas ir kaltinamajai perduotas sutarties sudarymo dieną – 2020-12-04. Tačiau jau 2021-01-02 internete rado skelbimą, kad kaltinamajai išnuomotas automobilis pardavinėjamas, nors tokia sąlyga sutartyje numatyta nebuvo. Tada buvo imtasi priemonių, kad nustatyti pardavėją bei apie tai pranešti policijai, nes jam įgaliojimu patikėtas turtas buvo pardavinėjamas. Vėliau sužinojo, kad automobilis pateko į įvykį, buvo jo metu apgadintas ir po to kaltinamosios paprasčiausiai parduotas. O jį įgijusieji asmenys perpardavinėjo jį internete. Sužinojęs tai, bandė susisiekti su kaltinamąja, tačiau ji vengė bet kokių kontaktų tiek su juo, tiek ir su E. S. Sudarytoje automobilio nuomos sutartyje buvo aptarta nuomininko atsakomybė už automobilio praradimą, tačiau yra įsitikinęs, kad tai, kas įvyko nėra K. A. civilinės atsakomybės klausimas. Ji buvo pasirašiusi sutartį ir žinojo, kad nepranešusi nuomotojui neturėjo teisės netgi remontuoti automobilio. O apie jo pardavimą negali būti net ir kalbos. Taigi ji sąmoningai ir tyčia veikė bei padarė nusikalstamus veiksmus parduodama jei nuomos sutartimi patikėtą turtą. Už autoįvykio metu padarytą žalą automobiliui atlygino draudimo kompanija, todėl dėl to žalos nepatyrė. Šiuo nusikaltimu jam padaryta turtinė žala, nes neteisėtai pardavus automobilį buvo prarasti jam asmeniškai priklausę 230 eurų vertės taksometras, 220 eurų vertės planšetinis kompiuteris „Samsug Tab A“ ir automobilio taksi plafonas, kurio vertė 40 eurų. Taip pat automobilyje buvę ir į jo komplektaciją įeinantys 100 eurų vertės automobilio atsarginio rato komplektas ir bagažinės užuolaida, kurios vertė yra 668 eurai. Kaltinamosios nusikalstamais veiksmais jam padaryta bendra 1258 eurų turtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamosios. Žalos dydį įrodantys dokumentai pateikti byloje. Taip pat iš automobilio buvo išpjautas katalizatorius, kurį įgijo po automobilio atgavimo. Jo neįgijęs, nebūtų galėjęs automobilio eksploatuoti, nes nebūtų praėjęs technikinės apžiūros. Katalizatoriaus įgijimui išleido 1212 eurų. Kadangi žino, jog katalizatorių iš automobilio pašalino jį neteisėtai iš kaltinamosios įgijęs T. G., šią turtinę žalą priteisti prašo būtent iš jo. Katalizatoriaus įgijimo išlaidas patvirtinančius dokumentus taip pat yra pateikęs byloje. Kadangi nusikaltimu jam padaryta ne tik turtinė žala, prašo iš kaltinamosios ir T. G. solidariai priteisti 1000 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas G. N. paaiškino, kad pilnai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad pragyvenimui pinigų užsidirba perparduodamas automobilius. Juos įgyja pagal skelbimus internete. Juos nuperka, sutvarko, pagerina prekinę išvaizdą ir vėl įdeda skelbimą apie tokio automobilio pardavimą internete. Parduoda šiek tiek brangiau ir taip užsidirba. Jo pažįstamas T. G. dirba naudotų automobilių supirktuvėje Marijampolėje. Jo tikslaus adreso nežino. Jis ardo į supirktuvę priduotus automobilius. T. G. 2020-12-30 apie 16.00 val. iš savo darbo telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), „Viber“ programėlės pagalba jam atsiuntė daužto automobilio „Toyota Prius“ nuotraukas. Iš jų matėsi, kad automobilis buvo be valstybinių numerių, juodos spalvos, su išpjautu katalizatoriumi. Ant automobilio buvo užrašai „Taksi1424LT“. Pasiūlė automobilį iš nuotraukų įsigyti už 600 eurų. Susitarė, kad jis automobilį nupirks, o T. G. jį pristatys. 2020-12-31 apie 12.00 val. T. G. automobilį jam atgabeno iš Marijampolės sutartu adresu (duomenys neskelbtini), į jo nuomojamo garažo aikštelę. Automobilį jis atgabeno autovežiu. T. G. paaiškino, kad vyresnio amžiaus moteris automobilį atvežė į supirktuvę Marijampolėje ir jį pasiūlė nupirkti už 100 eurų. Pardavėja nepateikė automobilio registracijos dokumentų ir jo valstybinių numerių, kadangi automobilis buvo naudojamas kaip taksi. Ji sakė norinti valstybinius numerius naudoti ant kito automobilio, kad išvengti papildomų mokesčių. Kada ir kokiu būdu automobilis buvo apgadintas, T. G. jam nepasakė. Taip pat neminėjo, kada ta moteris automobilį pardavė. Už atgabentą automobilį 600 eurų T. G. sumokėjo grynais. Automobilį iš jo įsigijo be valstybinių numerių, be jokių asmeninių daiktų ar priedų salone. Iš užrašų ant automobilio suprato, kad tai yra buvęs taksi automobilis. Automobilį įgijo ir planavo brangiau perparduoti kokiam nors kitam asmeniui išardymui ir realizavimui dalimis, nes buvo be dokumentų. Dėl šios priežasties automobilio registracijos liudijimas jam buvo nereikalingas. 2020-12-31 vakare apie parduodamą automobilį patalpino skelbimą internete, nurodydamas, jog daužtą automobilį parduoda už 800 eurų, be registracijos liudijimo, be katalizatoriaus ir duslintuvo ir kad automobilis tinkamas tik ardymui. Skelbimas sulaukė susidomėjimo. 2021-01-02 08.00 val. jam paskambino pirkėjas. Skambino iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakė norįs apžiūrėti skelbime nurodytą automobilį „Toyota Prius“. Susitarė susitikti apie 10.30 val. jo garažo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur ir buvo laikomas automobilis. Jis buvo gerai matomas nuo gatvės pusės. Atvykęs pirkėjas pasakė, kad automobilį įsigis. Pirkėjui pateikė savo asmens dokumentą, leido jam nusifotografuoti jam priklausančio automobilio „Mercedes Benz S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinius numerius. Pirkėjas teiravosi, ar nekils problemų dėl to, kad automobilis parduodamas be registracijos liudijimo. Į tai pirkėjui pasakė, kad jei su automobiliu būtų kokios nors problemos, nepardavinėtų jo prie savo garažo matomu adresu ir nepateiktų savo asmens dokumentų. Tada pirkėjas jam pasakė, kad šis automobilis priklauso jam ir kviečia policiją. Tada suprato, kad automobilis galėjo būti pavogtas. Kartu su pirkėju laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Laukiant pareigūnų, kalbėjosi apie automobilio katalizatorių. Pirkėjas domėjosi, ar jo įgytas automobilis jau buvo be katalizatoriaus. Pirkėjui paaiškino, jog automobilį įgijo be katalizatoriaus ir kiek jam žinoma, katalizatorius išpjautas dar automobilių supirktuvėje Marijampolėje. Tai pasakė, nes kai automobilis buvo siūlomas įsigyti jam, jis jau buvo siūlomas be katalizatoriaus. Buvo pasakyta, kad automobilis jau be jo, tačiau nepasakė, kas jį tiksliai išpjovė. Pirkėjui pasakė tik savo nuomonę, kurią susidarė iš to, ką buvo girdėjęs.

Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Su ja susipažino, kuomet 2020-07-20 pirmą kartą K. A. P. B. prašymu buvo išnuomojęs pastarojo valdomą automobilį „Toyota Prius“, pritaikytą taksi veiklai vykdyti. Automobilį kaltinamoji nuomojosi apie tris mėnesius laiko, tvarkingai mokėjo pinigus už nuomą ir kažkur po trijų mėnesių automobilį tvarkingai grąžino. Nukentėjusiojo P. B. prašymu 2020-12-04 kaltinamajai vėl išnuomojo taksi veiklai pritaikytą automobilį „Toyota Prius“, kurio valstybiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini). Su kaltinamąja buvo sudaryta neterminuoto minėto automobilio nuomos sutartis. Sutartis buvo sudaryta, kaip ir vasarą – paprastosios automobilio nuomos sutartis. Apie išperkamąją automobilio nuomą kalbos net nebuvo. Tokiu atveju būtų numatytas terminas tokiai nuomai, automobilio vertė ir pan. Automobilio faktinis valdytojas buvo P. B., kuris tuo metu gyveno Vilniuje. Jo automobilis buvo Kaune, todėl jis neatlygintinai sutiko tą automobilį P. B. prašymu išnuomoti. Analogiškas paslaugas neatlygintinai jam pačiam yra suteikęs ir P. B., todėl apie kokį nors atlygį vienas kitam kalbos net nebuvo ir negalėjo būti. Kadangi kaltinamoji jau vieną kartą buvo numojusi automobilį ir dėl to nebuvo jokių problemų, ja pasitikėjo ir šį kartą. Jos finansinės būklės netikrino. Jai perdavė švarų ir techniškai tvarkingą automobilį su registracijos ir techninės apžiūros dokumentais. Išaiškino, kad nuoma turės būti mokama kas savaitę. Taip pat priėmė iš jos avansinę įmoką sutarties sudarymo metu už kažkurį laiką į priekį. Dabar tikslios sumos jau neprisimena. Kvitas dėl pinigų priėmimo jai išduotas nebuvo. Buvo sumokėta grynaisiais. Gautus pinigus susitikimo metu perduodavo P. B.. Kaip šis juos įformindavo nežino, nes buvo tik tarpininkas draugiškumo pagrindu. Sudarytoje sutartyje jo pavardė taip pat nefigūravo. Jis turėjo užpildytą tipinį sutarties blanką. Jis buvo spausdintas. Tada davė su turiniu susipažinti K. A. bei pasirašyti sutartį. Tada jos pasirašytą sutartį elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė P. B., kuris ją taip pat pasirašė bei atsiuntė jam, o šis atidavė nuomininkei. Tada perdavė automobilį ir jo dokumentus. Automobilyje buvo viskas, kas reikalinga taksi veiklos vykdymui – taksometras, taksi automobilio plafonas bei planšetinis kompiuteris „Samsung Tab A“, tikslesnės markės neatsimena. Patvirtina, kad automobilis tikrai buvo su originaliu katalizatoriumi, kadangi be jo nebūtų praėjęs technikinės apžiūros, o jos praėjimą patvirtinantis dokumentas buvo. Kažkokio automobilio ir jame buvusių daiktų perdavimo-priėmimo akto nebuvo. Viskas buvo sutarties pagrindu. Nuomininkė sutartį pasirašė ir automobilį ir jo dokumentus priėmė, sumokėjo už jį avansinę įmoką. Sutartyje turėjo būti įrašyta jos sudarymo data. Ar tai buvo padaryta, nekreipė dėmesio. Ar buvo įrašyti valstybiniai numeriai, pasakyti negali, nes neatsimena. Įprastai lyg ir būdavo jie įrašomi, tačiau dėl šio konkretaus atvejo neatsimena, nes sutartį pasirašinėjo K. A. ir P. B.. Jis tebuvo tarpininkas tarp jų ir jų pasirašytą sutartį tik persiuntė. Pats joje nepasirašinėjo. K. A. buvo paaiškinta, kad automobilio remontuoti, parduoti ar kažkam perduoti be savininko žinios negalima. Ji tai žinojo, nes tai buvo ne pirma jos sudaryta nuomos sutartis. Atėjus nuomos įmokos terminui, K. A. jos nesumokėjo. Todėl susisiekė su ja jos turimu telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Ji žadėjo, kad atvyks į Kauną ir būtinai atsiskaitys. Neatsiskaitymo priežasčių nenurodė. Paskutinį kartą, kiek atsimena, su ja bendravo 2020-12-30. Susirašinėjo žinutėmis. Ji žadėjo pervesti pinigus. Kad automobilį kažkam perdavusi ar jam kas nors atsitiko, nieko neminėjo. Buvo įsitikinęs, kad automobilis pas ją ir randasi. 2021-01-02 su juo susisiekė P. B. ir pasakė, kad internete rado skelbimą, jog parduodamas tas pats automobilis, kuris P. B. prašymu buvo išnuomotas kaltinamajai. Kaip ir kokiu būdu automobilis atsidūrė tarp parduodamų automobilių, nežino. Tada telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), susisiekė su pardavėju, nurodytu skelbime. Su juo susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), ir ten apžiūrėti parduodamą automobilį. Nuvykęs pamatė tą patį automobilį. Matėsi, kad jis yra apgadintas autoįvykyje. Pardavėjas, kaip vėliau sužinojo, G. N., paaiškino, kad automobilį įsigijo Marijampolėje iš pažįstamo automobilių supirkėjo. Įsigijo be dokumentų ir be pirkimo-pardavimo sutarties, kaip netinkamą naudoti eisme. Automobilį apžiūrėjo ir atpažino, kad tai tas pats, kurį iš jo paėmė kaltinamoji. Automobilyje trūko planšetinio kompiuterio „Samsung Tab A“, taksi plafono ir taksometro bei bagažinėje atsarginio rato komplekto. Taip pat automobilyje buvo išpjautas katalizatorius. Automobilio salone rado autoįvykio deklaraciją. Iš jos matėsi, kad autoįvykyje dalyvavo sunkvežimis, o „Toyota Prius“ įvykio metu vairavo asmuo pavarde S. Kaltinamosios pavardė deklaracijoje nefigūravo. Deklaracijoje buvo išnuomoto automobilio numeris. Apie tai pranešė P. B., o šis kreipėsi į policiją. Dabar neatsimena, ar kaltinamajai parašė, kad rado skelbimą ir automobilį, bet nuo to laiko su ja nutrūko bet koks kontaktas. Turimu numeriu ji neatsiliepė ir į žinutes nereagavo. Jos atlyginti žalą nereikalavo, nes ne jis automobilio savininkas. K. A. tikrai žinojo, kad automobilio savininkas yra ne jis, kad ji neturi teisės pernuomoti automobilio kitam asmeniui, negali jo parduoti, kad įvykiui įvykus, ji turi informuoti jį, pati automobilio remontuoti negali. Tas buvo numatyta sutartyje. Kai K. A. pasirašė sutartį su P. B., o ją jis tik siuntinėjo, jokio vekselio kaltinamajai neišrašinėjo, nes tai su sutartimi neturi nieko bendro.

Liudytojas R. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad kaltinamąją K. A. pažįsta, nes ji nuomojosi gyvenamąją patalpą iš jos vaikų. Patalpos adresas (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji naudojosi automobiliu „Toyota Prius“. Nežinojo, kad šis automobilis jai nuosavybės teise nepriklausė. Apie tai net nebuvo susimastęs. Buvo įsitikinęs, kad tas automobilis yra jos. Automobilio valstybinių numerių nėra įsidėmėjęs, tačiau turi nuotrauką, kurioje matosi, kad ant automobilio uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). 2020 metų gruodžio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, kelioms dienoms paprašė jos duoti pasinaudoti minimu automobiliu. Jis buvo reikalingas asmeniniams tikslams, o jo turimas automobilis buvo sugedęs. Gavo pasinaudoti automobiliu neatlygintinai, pinigų už jį kaltinamajai nemokėjo ir kokios nors sutarties su ja dėl automobilio nesudarinėjo. Sutarė žodžiu ir neatlygintinai. Automobilis buvo tvarkingas ir važiuojantis, jokių dalių ar ko nors kito, kas būtų kritę į akį, netrūko. Ant automobilio taksi plafono nebuvo, automobilyje buvo atsarginis ratas. Planšetinio kompiuterio automobilyje nebuvo. Buvo kažkoks mobilaus ryšio telefonas. Taip pat automobilis buvo su bagažinės užuolaida. Ar automobilyje buvo taksometras, pasakyti negali, nes to neįsidėmėjo. Automobilio salone kažkas tokio į akį tikrai nekrito. Automobilis buvo apklijuotas geltonais taksi lipdukais ir telefono numeriais. Automobilį turėjo gal savaitę laiko, per kurią juo važiavo gal tris kartus. Kai gavo automobiliu pasinaudoti, kaltinamoji jam jokių automobilio dokumentų neperdavė. Kadangi jų nematė, tai ir nežinojo, kam automobilis realiai priklausė. Taip pat nežinojo, kad kaltinamoji nėra automobilio tikroji savininkė. 2020-12-18 apie 12 val. važiavo šiuo automobiliu Marijampolės mieste. Gatvės pavadinimo pasakyti negali, bet tai buvo netoli nuo Marijampolės muitinės terminalo. Ten buvęs sunkvežimio vairuotojas pradėjo judėti atbuline eiga, jo nepastebėjo ir atsitrenkė į jo vairuoto automobilio „Toyota Prius“ priekinę dalį. Autoįvykio kaltininku buvo sunkvežimio vairuotojas. Iškart apie įvykį telefonu informavo K. A.. Jai skambino telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Ši iškart po skambučio atvyko į įvykio vietą. Buvo apgadintas automobilio priekis: sulankstytas priekinis bamperis, įskilęs vairuotojo pusės žibintas, bei sulenkti ir šiek tiek pastumti priekiniai sparnai. Kitų didesnių apgadinimų nebuvo. Žala įvykio metu nebuvo labai didelė. Jis buvo važiuojantis ir remontuotinas. Į įvykio vietą policijos nekvietė, kadangi sunkvežimio vairuotojas pripažino esąs kaltas ir jie užpildė eismo įvykio deklaraciją. Ją, kiek prisimena, pildė pats, nes sunkvežimio vairuotojui po įvykio drebėjo iš jaudulio rankos. Deklaracija liko pas K. A. Dar eismo įvykio vietoje, jam girdint, kaltinamoji skambino į draudimą. Kiek pamena, gali būti, kad į bendrovę „Lietuvos draudimas“. Iškart po įvykio automobilį parvairavo ir pastatė adresu (duomenys neskelbtini). Po to šiuo automobiliu daugiau naudotis jam neteko. Automobilis iš ten po kiek laiko kažkur dingo. Dėl apgadinto automobilio kaltinamoji jam jokių pretenzijų nereiškė, kadangi kaltas buvo ne jis, o sunkvežimio vairuotojas. Jei būtų buvusi jo kaltė, būtų ir žalą atlyginęs. Po to įvykio su kaltinamąja daugiau nebendravo, nes ji yra probleminė. Su jos vaikais ji už būsto nuomą nėra pilnai atsiskaičiusi, liko skolinga už komunalinius mokesčius. Jis pats yra jai paskolinęs pinigų ir jų neatgavęs. Patvirtina, kad yra kalbėjęs telefonu su nukentėjusiuoju. Jis pats paskambino, kadangi eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodytas jo numeris. Todėl nukentėjęs juo skambino ir domėjosi kaltinamąją. Daugiau neturi ką pasakyti.

Liudytojas T. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta salėje esančią kaltinamąją. Būtent iš jos įgijo automobilį, dėl kurio vyksta teismas. Viskas vyko 2020 metų gruodžio mėnesį, tikslesnės datos neprisimena. Buvo užsukęs į metalo supirktuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), pasidomėti metalo supirkimo kainomis. Tuo metu į metalo supirkimo aikštelę atvyko ir kaltinamoji. Kadangi jis dėvėjo darbinius rūbus, ji palaikė jį aikštelės darbuotoju ir pasiteiravo, ar superkami lengvieji automobiliai. Vedamas smalsumo ir galimybės užsidirbti, kaltinamajai pasakė, kad superkami automobiliai ir už lengvąjį automobilį mokama 100 eurų. Tai išgirdusi, kaltinamoji pasakė, jog tokia kaina jai tinka. Jie sutarė ir kaltinamoji pati už pusės valandos automobilį „Toyota Prius“ atvarė prie aikštelės. Jis buvo važiuojantis ir kaltinamoji jį pati atvairavo. Automobilis buvo su geltonos spalvos valstybiniu numeriu, tačiau simbolių neprisimena. „Toyota Prius“ buvo juodos spalvos su taksi užrašais ant kėbulo detalių. Jo priekis buvo daužtas. Kiek atsimena - variklio dangtis, bamperis ir sparnai buvo sulankstyti. Lempos lyg ir buvo sveikos. Nors priekis buvo daužtas, bet automobilis buvo važiuojantis. Kaltinamajai padėjo nuo automobilio nusiimti valstybinius numerius, kadangi ji minėjo, jog juos naudos ant kito taksi automobilio. Kiek pamena, ant automobilio taksi plafono nebuvo. Automobilio salone planšetinio kompiuterio ir taksometro taip pat nebuvo, tačiau aiškiai matėsi, kad taksometras yra buvęs, nes matėsi jo tvirtinimo žymės ant priekinės panelės. Ar automobilyje buvo bagažinės užuolaida ir atsarginio rato komplektas, neatsimena, nes to netikrino. Tai nebuvo aktualu. Kaltinamoji nurodė, kad automobilis yra daužtas ir todėl nurašytas. Dėl šios priežasties nei automobilio, nei savo dokumentų ji nepateikė. Ji tvirtino esanti automobilio savininkė. Moteris įtarimų nesukėlė, todėl ja patikėjo. Tikrai nežinojo, kad automobilis priklauso kažkam kitam, o kaltinamoji viso labo jį yra išsinuomojusi. Automobilio neardė, jokių priedų, susijusių su taksi veikla iš jo neišėmė. Norėjo jį tik perparduoti ir užsidirbti. Tačiau pripažįsta, kad prieš jį parduodant išpjovė automobilio išmetimo sistemoje esančius kietųjų dalelių filtrus. Jų buvo du vienetai, tačiau filtrai buvo neoriginalūs, o tik pakaitalai - be vertingųjų metalų sudėtyje. Už automobilį sumokėjo grynaisiais kaltinamajai. Jai pasiūlė sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau kaltinamoji atsisakė, teigdama, kad jai jokie dokumentai nereikalingi. Automobilį pasiūlė pirkti iš anksčiau pažįstamam G. N.. G. N. automobilį į (duomenys neskelbtini) nugabeno pats autovežiu. Pirkėjas su juo atsiskaitė grynaisiais. Sumokėjo kelis šimtus eurų, tikslios sumos neprisimena. Šio sandorio jie tarpusavyje taip pat jokiais dokumentais neįformino. Automobilį pardavė tokios pat techninės būklės kaip ir nupirko. Jis buvo pilnai važiuojantis, tik jame nebuvo kietųjų dalelių filtrų pakaitalų, nes juos išpjovė. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nesupranta, kodėl turėtų atsakyti už kaltinamosios veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad K. A. pateikė planšetinį kompiuterį „Lenovo“ ir USB laidą (2 t., b. l. 137-139); Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. A. pateiktas planšetinis kompiuteris „Lenovo“ (2 t., b. l. 140-146); P. B. pateikta 2020 m. gruodžio 4 d. automobilio ir įrangos nuomos bei techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartimi, iš kurios matyti, kad nuomotojas P. B. nuomininkei K. A. išnuomojo automobilį „Toyota Prius“ (1 t., b. l. 69-71); Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad E. S. pateikė eismo įvykio deklaraciją (1 t., b. l. 171-174); Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad G. N. pateikė nuotraukas iš patalpinto skelbimo ir „Viber“ programėlės pagalba vykusio susirašinėjimo kopiją (1 t., b. l. 183-190); Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“. Jos metu paimta vienkartinė kaukė su galimais biologiniais pėdsakais, vatos tamponas su galimų biologinių pėdsakų nuoplovomis nuo rankenos, vatos tamponas su galimų biologinių pėdsakų nuoplovomis nuo vairo ir pavarų svirties, mikrodalelių pavyzdžiai, kvapo pėdsakas bei foninis kvapas, trys kvitai, vienas kvitas, vatos tamponas su galimų biologinių pėdsakų nuoplovomis nuo butelio, dvi daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais ir automobilis „Toyota Prius“, be valstybinio numerio (1 t., b. l. 30-44); Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtos K. A. naudojamo mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių ir SMS išklotinės laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. 00.00 val. iki 2021 m. sausio 4 d. 23.59 val. (2 t., b. l. 57-60); Pakvitavimu, iš kurio matyti, kad automobilis „Toyota Prius“, be valstybinio numerio, grąžintas P. B. (1 t., b. l. 45-46); VĮ „Regitra“ išrašu, iš kurio matyti, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 21); VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, 2005 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 710 Eur su PVM, 2240 Eur be PVM (2 t., b. l. 22).

Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto perdavimo trečiajam asmeniui momento. Patikėto ar esančio kaltininko žinioje svetimo turto iššvaistymas gali būti padaromas esant ne tik tiesioginei, bet ir netiesioginei kaltininko tyčiai. Turtas iššvaistomas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais. Kvalifikuojant iššvaistymą, nėra svarbu, ar veika padaryta dėl savanaudiškų, ar dėl kitokių motyvų. Kaltininkas, taip veikdamas, gali ir nepasipelnyti. Svarbu tai, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas visuomet yra neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims. Turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl šio nusikaltimo subjektyviam požymiui - kaltei - būdinga tyčia. Ji gali būti ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą arba jo žinioje esantį turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori. Netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Labai svarbus turto iššvaistymo požymis yra atliktų veiksmų neteisėtumas, kuris reiškiasi tuo, kad kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais. BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas.

Nors kaltinamoji savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Kaltinamosios poziciją dėl to, kad teismui pateikta automobilio nuomos sutartis nėra dėl sandorio, kuriuo jai buvo išnuomotas ginčo automobilis, o iš ankstesnio tarp tų pačių šalių buvusio nuomos sandorio bei aplinkybę, kad jos parduotasis automobilis jos buvo lizinguojamas, teismas laiko kaltinamosios gynybine pozicija, kuria siekiama sušvelninti jos teisinę padėtį bei išvengti baudžiamosios atsakomybės. Reiškiama pozicija siekiama nuginčyti aplinkybę, kad turtas jai buvo patikėtas, o rezultate ir išvaistytas.

Kaip matyti iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kaltinamoji 2020-12-04 su nukentėjusiuoju sudarė automobilio „Toyota Prius“ nuomos sutartį (1 t., b. l. 69-71). Sutartis buvo sutaryta pas E. S.. Sutartį pasirašė kaltinamoji, ji buvo persiųsta nuomotojui P. B. ir šio pasirašyta grąžinta elektroninio ryšio priemonėmis. Šį faktą patvirtino tiek P. B., tiek ir E. S.. Nors kaltinamoji teigė, šios sutarties nesudariusi, o dar prieš tris savaites žodžiu sutarusi dėl automobilio išperkamosios nuomos bei pasirašiusi paprastąjį vekselį, kad sutarties netesybų atžvilgiu jis būtų realizuotas automobilio likutinei vertei išieškoti, tačiau šio savo versijos pagrindimui nepateikė jokių duomenų – nei vekselio, nei išperkamosios nuomos – 500-600 eurų - už jos minimą laikotarpį sumokėjimo patvirtinimo. Taip pat davė prieštaringus parodymus – vekselį neva pasirašiusi lapkričio viduryje ir tada gavusi automobilį. O kiek vėliau – jog vekselį pasirašė gruodžio 4 dieną, t.y. nuomos sutarties sudarymo dieną. Todėl šią kaltinamosios versiją teismas atmeta. Teismui pateikta kaltinamosios 2020-12-04 pasirašyta su nukentėjusiuoju nuomos sutartis. Teismui dėl aukščiau nurodytų aplinkybių jos autentiškumas abejonių nekelia. Jos 10.1 punktas nustato, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Nors sutartis turi formos ir turinio trūkumų – nurodyta tik automobilio markė, bet ne jo valstybinis ar identifikacinis (VIN) numeris, nėra jos priedo – automobilio perdavimo-priėmimo akto, kitais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajai po sutarties sudarymo automobilis, jo rakteliai ir dokumentai realiai buvo perduoti. Kaip ir numatyta sutartyje, automobilis nuomotojo buvo apdraustas. Ji automobiliu naudojosi. Kaip patvirtino liudytojas R. S., laikė jį prie savo gyvenamosios vietos, leido R. S. juo naudotis. Tai įrodo, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios buvo susiklostę ir faktiniai sutartiniai automobilio nuomos teisiniai santykiai. Tai reiškia, kad kaltinamajai automobilis sutarties pagrindu buvo patikėtas. Šiuo, jai patikėtu turtu, ji privalėjo naudotis nepažeisdama nuomotojo teisių ir vykdydama sutarties sąlygas, susipažinimą su kuriomis pripažino ir teisme, patvirtindama, kad ant sutarties yra jos parašas. Sutarties 3.1 ir 5.1 punktai nustato, jog automobilis jai išnuomojamas kartu su įranga. Nukentėjusysis nurodė, jog kartu su automobiliu kaltinamajai buvo išnuomota bei perduota jam asmeniškai priklausanti įranga: 230 eurų vertės taksometras, 220 eurų vertės planšetinis kompiuteris „Samsung Tab A“ bei 40 eurų vertės taksi plafonas. Jų perdavimą nuomininkei kartu su automobiliu patvirtino ir E. S.. Šių daiktų buvimas ir vertė teismui abejonių nekelia, nes nukentėjusiojo byloje yra pateikti jų įgijimo bei vertės dokumentai (t.1,b.l.82,85 ir 86). Taksometro buvimą pripažįsta ir pati nukentėjusioji. Taip pat pripažįsta gavusi ir planšetę, kurią pateikusi tyrimo metu policijai. Tačiau pateiktoji planšetė yra „Lenovo“, o nukentėjęs teigia, jog buvo planšetė „Samsung Tab A“. Taksi plafono buvimą neigia. Kadangi minėtų daiktų buvimą ir vertę, taip pat planšetės markę patvirtina rašytiniai įrodymai, nukentėjusiojo bei liudytojo E. S. parodymai, teismas jais remiasi ir laiko pilnai įrodytu, kad būtent šie ir nurodomos vertės daiktai buvo kartu su automobiliu išnuomoti ir pagal sutartį perduoti kaltinamajai. Tuo pačiu pagrindui teismas atmeta ir kaltinamosios versiją apie plafono nebuvimą ir kito gamintojo planšetinį kompiuterį, nes vertina tai kaip siekį sumažinti nusikalstama veika padarytą žalą. Taigi, nuomos sutarties pagrindu automobilis ir išvardinta įranga kaltinamajai buvo patikėti.

Jais naudotis kaltinamoji privalėjo išskirtinai pagal sutarties sąlygas, neturėjo teisės turto perleisti tretiesiems asmenims, tuo padarydama nuomotojui turtinę žalą. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilio vertė buvo 4000 eurų. Taip jį įvertino nukentėjusysis. Jo paaiškinimu, automobilis buvo su defektais ir tai buvo jo pirminė vertė, ką patvirtina rašytiniai įrodymai(t.2,b.l. 26, 32). Vėliau jo būklė pagerinta, dėl ko vertė išaugo iki 4000 eurų. Tam neprieštarauja ir byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, 2005 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 710 Eur su PVM. Todėl nukentėjusiojo nurodoma automobilio vertė teismo laikoma pagrįsta.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji šį 4000 eurų vertės automobilį „Toyota Prius“ su joje buvusia 490 eurų vertės įranga, neturėdama tam teisės, nes automobilis jai nuosavybės teise nepriklausė, o buvo nuomos sutarties pagrindu tik patikėtas, už 100 eurų pardavė T. G.. Taigi, neteisėtais veiksmais nuomotojui padarė 4490 eurų turtinę žalą.

Nors šiuos veiksmus kaltinamoji teisina, kad automobilis pateko į avariją bei buvo nepataisomas, todėl parduotas, ši aplinkybė nepašalina jos veikos pavojingumo ir nusikalstamo pobūdžio. Kaltinamoji ne tik nevykdė pareigos pranešti apie autoįvykį nuomotojui bei savarankiškai neremontuoti automobilio, tačiau jį dar ir neturėdama tam teisės realizavo. Kaltinamosios T. G. parduotas automobilis buvo jos žinioje, kadangi būtent jai sutarties pagrindu buvo perduotas automobilio valdymas (patikėtas turtas), tačiau kaltinamajai nebuvo perduota disponavimo teisė. Aprašytu būdu disponuodama nuomojamu automobiliu, kaltinamoji suvokė, kad tai daro su jos žinioje esančiu svetimu turtu, kad jo savininkas yra nuomotojas, kad tam neturi nei įstatymu, nei sutartimis nustatytos teisės, tai yra, kad veikia neteisėtai ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu kaltinamosios atliktuose veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Teismas pabrėžia, kad toks pat teisinis kaltinamosios veiksmų įvertinimas būtų buvęs ir tuo atveju, net jei būtų pasitvirtinusi jos versija, kad automobilis jei buvo perduotas ne pagal automobilio nuomos, bet pagal automobilio išperkamosios nuomos sutartį.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, neabejotinai įrodyta, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą veiką, todėl jos veika pagal BK 184 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Įrodyta, kad K. A. 2020 m. gruodžio 4 d. nuomos sutarties pagrindu iš P. B. išsinuomojusi ir įgijusi taksi paslaugoms naudoti P. B. valdomą automobilį „Toyota Prius“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su taksi plafonu, planšetiniu kompiuteriu ir taksometru, nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), metalo supirktuvėje „(duomenys neskelbtini)“ už 100 Eur šį automobilį „Toyota Prius“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 000 Eur, su jame buvusiais 40 Eur vertės plafonu, 220 Eur vertės planšetiniu kompiuteriu, 230 Eur vertės taksometru, be P. B. žinios ir sutikimo pardavė ir taip iššvaistė jai patikėtą 4 490 Eur svetimą turtą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. B. kaltinamajai K. A. ir T. G. yra pareiškęs 3 470 Eur civilinį ieškinį. Minėtu ieškiniu prašoma P. B. iš kaltinamosios K. A. priteisti 1 258 Eur turtinę žalą, iš T. G. priteisti 1 212 Eur turtinę žalą ir solidariai iš atsakovų priteisti 1 000 Eur neturinę žalą bei pritiesti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas už jiems priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 155-156).

Ieškinyje nurodoma, kad 2020 m. gruodžio mėnesį K. A. išvaistė jai patikėtą turtą – automobilį „Toyota Prius“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), plafoną, taksometrą, planšetinį kompiuterį, automobilio atsarginio rato komplektą ir bagažinės užuolaidą. 2021 m. sausio 1 d. automobilis buvo pastebėtas parduodamas interneto portale ir 2021 m. sausio 2 d. su policijos pagalba atgautas. Automobiliui buvo išpjauti originalūs katalizatoriaus bakeliai, esantys išmetimo sistemoje, (ikiteisminio tyrimo eigoje paaiškėjo, jog juos išpjovė T. G.) bei automobilyje nebuvo plafono, taksometro, planšetinio kompiuterio, automobilio atsarginio rato komplekto ir bagažinės užuolaidos – viso patirta turtinė žala yra 2 470 Eur (katalizatoriaus bakeliai 1 212 Eur, bagažinės užuolaida 668 Eur, taksometras 230 Eur, planšetinis kompiuteris 220 Eur; atsarginio rato komplektas 100 Eur, plafonas 40 Eur (visi tą patvirtinantys dokumentai pateikti ikiteisminio tyrimo metu). Be turtinės žalos patyrė ir neturtinę žalą. Vos prasidėjus naujiems metams, kai didžioji dalis džiaugiasi ir švenčia, turėjo nervintis ir rūpintis automobilio atgavimu, dėl ko patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Taip pat atgavus automobilį turėjo rūpintis jo remontu, dalyvauti ikiteisminiame tyrime, kas taip pat padarė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų. Be to, tokia situacija privertė mažiau pasitikėti žmonėmis. Dėl išvardintų aplinkybių ir jų pasekmių patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą. T. G., įgydamas savo žinion automobilį, nebuvo atsakingas ir rūpestingas kaip priklauso protingam asmeniui tokio sandorio metu – neteisėtai įgijo automobilį be jokių dokumentų ir nesudarydamas pirkimo pardavimo sutarties, todėl iš esmės yra solidariai su K. A. atsakingas dėl man atsiradusios neturtinės žalos bei išpjaudamas automobilio katalizatoriaus bakelius tiesiogiai atsakingas dėl to atsiradusios turtinės žalos – 1 212 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų ir aukščiau analizuotais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji K. A. išvaistė jai patikėtą turtą 4000 eurų vertės automobilį su jame buvusia taksi veiklai vykdyti skirta įranga – plafonu (40 Eur), taksometru (230 Eur), planšetiniu kompiuteriu (220 Eur).

Automobilis kaltinamosios buvo neteisėtai realizuotas. Jį suradus ir grąžinus savininkui, buvo nustatyta, kad automobilyje nebuvo į jo gamyklinę komplektaciją įėjusių ir išnuomotame automobilyje buvusių automobilio atsarginio rato komplekto (100 Eur) ir bagažinės užuolaidos (668 Eur), viso 768 Eur. Šių į automobilio komplektaciją įeinančių daiktų buvimą patvirtino liudytojas R. S., kuris automobiliu naudojosi iki autoįvykio 2021-12-18. Nukentėjusiajam, kad automobilis praeitų technikinę apžiūrą, teko minėtus daiktus įsigyti ir taip dėl padarytos nusikalstamos veikos patirti papildomą turtinę žalą. Taigi, nusikaltimu K. A. nukentėjusiajam yra padaryta 1258,00 eurų turtinė žala. Tarp kaltinamosios K. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, bei P. B. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiojo naudai iš kaltinamosios priteisina 1 258 Eur turinės žalos suma.

Ieškiniu taip pat prašoma nukentėjusiojo naudai iš T. G. priteisti 1 212 Eur turtinę žalą, kadangi T. G. išpjovė originalius katalizatoriaus bakelius, kurių vertė 1 212 Eur.

Ieškinys dalyje dėl šio reikalavimo atmestinas. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. A. kaltinama pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Ji byloje yra vienintelė kaltinamoji. Dėl jos nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas šioje byloje.

T. G., iš kurio prašoma nukentėjusiam priteisti 1212,00 eurų turtinę ir solidariai su kaltinamąja 1000,00 eurų neturtinę žalą, byloje nėra nei kaltinamasis, nei įtariamasis. Jis nėra materialiai atsakingas už kaltinamosios veikas. T. G. nėra kaltinamas nukentėjusiojo jam patikėto turto iššvaistymu. Taigi, teismas pažymi, kad ieškinys šioje dalyje pareikštas asmeniui, nesusijusiam su nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu padarymu, todėl šiuo pagrindu negali būti tenkinamas. Tuo pačiu negali būti tenkinamas ir ieškinys T. G. dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Dėl šių priežasčių ieškinys dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš T. G. paliekamas nenagrinėtu. Civiliniam ieškovui išaiškintina, jog jis turi teisę dėl šio reikalavimo pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-648/2019, 2K-71-976/2022).

Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nėra pateikiama visiškai jokių duomenų apie patirtus dvasinius išgyvenimus, o remiamasi deklaratyviais, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje suformuluotais neturtinės žalos atlyginimo (vertinimo) kriterijais, paskirtimi bei esme, jų negrindžiant jokiais faktiniais duomenimis. Neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais. Suprantama, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patiria neigiamų išgyvenimų: net jeigu nusikalstama veika nėra padaroma tiesioginės fizinės ar psichinės žalos nukentėjusiajam, jis patiria tokių išgyvenimų tiek dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos, tiek dėl dalyvavimo baudžiamajame procese. Nepaisant to, vien tik formalus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese yra paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti jo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-11-303/2019).

Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. B. civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir jo atžvilgiu priteistinos iš kaltinamosios 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistinos turtinės (1 258 Eur) žalos sumos, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamosios padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – anksčiau teista vieną kartą pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, tačiau teistumas šiuo metu yra išnykęs (2 t., b. l. 80-81), kas suponuoja teisinę padėtį, jog veikos padarymo metu ji laikoma neteista, bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 74-79), dirbanti pagal individualios veiklos pažymą (2 t., b. l. 93). Nebuvo įrašyta į psichiatro ir (ar) priklausomybės ligų gydymą (2 t., b. l. 67, 70, 73).

Įstatymas už BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato galimybę asmeniui skirti viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki 2 metų.

Įverti­nus kaltinamąją ir nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplin­ky­bes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kalti­na­ma­jai paskyrus BK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kadangi laisvės atėmimo bausmė būtų akivaizdžiai per griežta, viešųjų darbų bausmės atlikimui nėra kaltinamosios sutikimo, o baudos bausmė būtų sunkiai įvykdoma dėl kaltinamosios turtinės padėties ir jau turimų turtinio pobūdžio prievolių. Todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus, sulaikančius nuteistąją nuo naujų nusikalstamų veikų.

K. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo paskirta gynėja. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad gynėjo išlaidos yra 270 Eur (3 t., b. l. 11).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, jog teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Kaltinamoji neturi piniginių lėšų ir kitokio turto, kad galėtų atlyginti jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl nurodyta 270 Eur suma iš kaltinamosios nepriteisiama.

Kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Teismui kartu su byla buvo pateiktas kaltinamosios tyrimui pateiktas planšetinis kompiuteris „Lenovo“ su USB laidu. Įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad ši planšetė nėra ta pati, kuri buvo išnuomota kaltinamajai kaip įranga su automobiliu. Nustatyta, kad išnuomotojo planšetė buvo kito gamintojo. Kadangi ji nerasta, jos vertė nukentėjusiajam priteista išsprendus civilinį ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, nuosprendžiui įsiteisėjus, planšetinis kompiuteris „Lenovo“ su USB laidu grąžintinas ją pateikusiai K. A..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. A. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 val. sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

K. A. kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

P. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Iš K. A. P. B. naudai priteisti 1 258,00 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Iš K. A. P. B. naudai priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos turtinės (1 258,00 Eur) žalos sumos, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš K. A. atmesti.

Civilinį ieškinį dalyje dėl 1212,00 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir, solidariai su kaltinamąja nusikaltimu padarytos, neturtinės žalos priteisimo iš T. G. palikti nenagrinėtu. Civiliniam ieškovui išaiškinti, jog jis turi teisę dėl šio reikalavimo pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Iš kaltinamosios nepriteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Kauno AVPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje: vienkartinę kaukę su galimais biologiniais pėdsakais, vatos tamponą su galimų biologinių pėdsakų nuoplovomis nuo durų rankenos, vatos tamponą su galimų biologinių pėdsakų nuoplovomis nuo vairo ir pavarų svirties, mikrodalelių pavyzdžius, tris kvitus, vieną kvitą, vatos tamponą su galimų biologinių pėdsakų nuoplovomis nuo butelio, dvi daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais – sunaikinti.

Stiklainį su kvapo pėdsaku ir stiklainį su foniniu kvapu, saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdyboje – sunaikinti.

Planšetinį kompiuterį „Lenovo“ ir USB laidą, saugomus dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos – grąžinti K. A..

Eismo įvykio deklaraciją, nuotraukas iš patalpinto skelbimo bei „Viber“ susirašinėjimo kopiją, kompaktinį diską su K. A. mobilaus ryšio telefono išklotinėmis, automobilio ir įrangos nuomos sutarties kopij ą – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika