- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- e2YT-5720-985/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02058-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Advokatai
- Rūtas Zarankienė
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui A. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl pensijų socialinio draudimo stažui apskaičiuoti reikalingo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo tikslu pensijų socialinio draudimo stažui įrodyti, skaičiuojant netekto darbingumo pensiją, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpyje nuo 1991 m. gruodžio 16 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. nebuvo atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje (buvęs (duomenys neskelbtini) kolūkis), o buvo vaiko priežiūros atostogose ir gaudavo vaiko priežiūros išmokas po 14,48 Eur (50 Lt) per mėnesį.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jai buvo nustatytas netektas darbingumas, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau - VSDFV Kauno skyrius) 2022 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Vadovaudamasis Socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, VSDFV Kauno skyrius nusprendė neskirti netekto darbingumo pensijos, nes ji neatitinka Socialinio draudimo pensijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. neįgijo minimalaus 13 metų pensijos socialinio draudimo stažo. VSDFV duomenimis, jos įgytas pensijų socialinio draudimo stažas yra 10 metų 8 mėnesiai ir 20 dienų. Aukščiau nurodytą sprendimą VSDFV Kauno skyrius priėmė dėl to, jog jos darbo knygelėje nenurodytas atleidimo iš darbo pagrindas, o gauti pirminių dokumentų, patvirtinančių atleidimą iš darbo bei priskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį minėtu laikotarpiu nėra galimybės, taip pat įrašas apie atleidimą iš darbo yra padarytas darbo knygelėje, kurios pildymas nuo 1994 m. sausio 1 d. turėjo būti nutrauktas, o apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre duomenų apie atleidimą nėra. Nurodo, kad Marijampolės savivaldybės administracijai, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai neperduoti saugoti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (buvusio (duomenys neskelbtini) kolūkio) archyviniai dokumentai (pažyma pateikiama). Taip pat šių dokumentų nėra ir Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filiale. Esant šioms aplinkybėms, tikslu pensijų socialinio draudimo stažui nustatyti skaičiuojant netekto darbingumo pensiją, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji laikotarpyje nuo 1991 m. gruodžio 16 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. nebuvo atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, o buvo vaiko priežiūros atostogose ir gavo išmokas po 14,48 Eur (50 Lt) kas mėnesį. Nurodo, kad jos darbo knygelėje, tiek ir kolūkiečio knygelėje yra įrašai, kad 1984 m. birželio 5 d. buvo priimta į Vilkaviškio (duomenys neskelbtini) narius bei priimta dirbti šiame kolūkyje veterinarijos (duomenys neskelbtini) pareigose, vėliau pervesta dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas; iš darbo knygelės bei kolūkiečio knygelės įrašų matyti, kad ji laikotarpyje nuo pat įsidarbinimo (1984 m. birželio 5 d.) iki 1994 m. sausio 31 d. nebuvo atleista iš šios darbovietės; 1991 m. liepos mėnesį ji išėjo į dekretines atostogas; (duomenys neskelbtini) d. gimė sūnus D. V.; nuo vaiko gimimo iki 1993 m. gruodžio 31 d. buvo vaiko priežiūros atostogose ir gaudavo vaiko priežiūros išmokas po 14,48 Eur per mėnesį, kurias mokėdavo Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnija. Kadangi išlikusių dokumentų apie tai nėra, šias aplinkybes patvirtins liudytojai. Nurodo, kad 1991 metais kolūkiai buvo reorganizuoti į žemės ūkio bendroves, kuriose buvo jau visiškai nauja ir savarankiška apskaita. Jai nežinoma, kodėl (duomenys neskelbtini) kolūkį reorganizavus į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, o jai buvus vaiko priežiūros atostogose, darbo knygelėje apie tai nebuvo padaryti įrašai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka būtų apskundusi 2022 m. sausio 14 d. sprendimą dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, taigi, sprendimas yra nepanaikintas ir galiojantis. Pareiškėja nurodo, jog Marijampolės savivaldybės administracijai, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai neperduoti saugoti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (buvusio (duomenys neskelbtini) kolūkio) archyviniai dokumentai. Taip pat šių dokumentų nėra ir Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filiale (atitinkamos pažymos pridėtos prie pareiškimo). Kaip teigia pareiškėja, esant šioms aplinkybėms, tikslu pensijų socialinio draudimo stažui nustatyti skaičiuojant netekto darbingumo pensiją, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja R. V. laikotarpyje nuo 1991 m. gruodžio 16 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. nebuvo atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, o buvo vaiko priežiūros atostogose ir gavo išmokas po 14,48 Eur (50 Lt) kas mėnesį. Čia svarbu pažymėti, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius byloje esančioje 2022-08-10 pažymoje Nr. C2-79 ,,Dėl R. V. duomenų pateikimo“ informuojama, kad ,,1991-1993 m. (duomenys neskelbtini) kolūkio-žemės ūkio įmonės-žemės ūkio bendrovės dokumentuose, perduotuose saugoti archyvui, duomenų apie gautas vaiko priežiūros išmokas nėra.“ Taigi, priešingai negu teigiama pareiškime, Vilkaviškio rajono savivaldybės archyvui buvo perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) kolūkio-žemės ūkio įmonės-bendrovės dokumentai, tačiau duomenų apie gautas pareiškėjos pajamas (priskaitytas atlyginimas, pašalpa vaiko auginimui, kitos pajamos) nurodytu laikotarpiu ten nėra. Tai patvirtina ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus 2009-04-14 pažyma Nr. CH2-856 apie pajamas pensijai skirti, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021-11-15 pažyma Nr. CH2.E-187 apie darbo stažą pensijai skirti (1 ir 2 priedai). Patikrinus VSDFV Kauno skyriaus archyve saugomus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentus už 1994 metus, duomenų apie R. V. darbą ar gaunamas kitas išmokas taip pat nėra. Nurodo, kad pareiškėja nesikreipė į Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją ir (ar) Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją dėl informacijos (dokumentų) apie jai mokėtas vaiko priežiūros išmokas Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje 1991-1994 metais. Socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai). Pensijų įstatymo 4 straipsnis nurodo, kad pensijų socialiniu draudimu privalomai draudžiamus asmenis nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įstatymas. Šie norminiai aktai yra specialieji, kuriais reikia vadovautis skiriant pensijas, vertinant asmenų darbo stažą bei draudžiamąsias pajamas. Kaip jau minėta, VSDFV Kauno skyrius 2022-01-14 sprendimu Nr. VPE_SP1E-1441 atsisakė pareiškėjai skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, kadangi pareiškėja pagal Pensijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatas neturi minimaliojo socialinio draudimo stažo netekto darbingumo pensijai gauti. Pareiškėja teigia, jog ji laikotarpiu nuo 1991-12-16 iki 1993-12-31 nebuvo atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, o buvo vaiko priežiūros atostogose ir gavo vaiko priežiūros išmokas po 14,48 Eur (50 Lt) kas mėnesį. VSD įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ,,socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į Fondą laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius.“, o šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog socialinio draudimo stažą atskiroms socialinio draudimo išmokoms gauti nustato atitinkamas socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys įstatymai. Pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ,,Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede.“ Pensijų įstatymo 2 priedo 2 punkte nustatyta, jog asmens stažui inter alia prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: ,,2.1. asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai; 2.3. apdraustų (dirbančių) asmenų, nurodytų šio priedo 2.1 papunktyje, socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas“. Pareiškėja siekia teismine tvarka įrodyti faktą, jog ji nuo 1991-12-16 iki 1993-12-31 nebuvo atleista iš darbo, t. y. jos darbo santykiai nebuvo nutrūkę, nurodytu laikotarpiu buvo vaiko priežiūros atostogose ir gavo vaiko priežiūros pašalpą. Tokiu būdu, socialinio draudimo vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikotarpis būtų prilygintas pareiškėjos socialinio draudimo stažui. Tačiau Pensijų įstatymo 2 priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 4 punkte numatyta, kad šiame priede išvardyti laikotarpiai į stažą įskaitomi Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatuose nustatyta, kad asmens stažo laikotarpiai iki 1993-12-31 įrodomi darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo ir pan.), darbo stažo pažymomis, darbdavių išduotomis remiantis turimais dokumentais, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais ir kitais Nuostatų 6.4 papunktyje nurodytais dokumentais. Jei kiti stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993-12-31 įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis galima daryti išvadą, kad asmuo dirbo pagal darbo sutartį, į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis (Nuostatų 18 punktas). Taigi, Nuostatuose nėra numatyta, jog asmens socialinio draudimo stažo laikotarpiai gali būti įrodinėjami liudytojų parodymais ar kitaip teismine tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodo, jog vaiko priežiūros pašalpų mokėjimo ir gavimo Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje faktą įrodinės teisme liudytojų parodymais. Tačiau, kaip jau minėta, pareiškėja nepateikė duomenų, jog minėtoje seniūnijoje ar Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje nėra išlikusių dokumentų apie laikotarpiu nuo 1991-12-16 iki 1993-12-31 Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje mokėtas socialines išmokas gyventojams, tame tarpe ir galimai išmokėtas vaiko priežiūros pašalpas pareiškėjai.
4. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė nurodė, kad pareiškimą palaiko, prašo tenkinti. Pareiškėja nurodė, kad 1984 m. birželio 5 d. buvo priimta į Vilkaviškio (duomenys neskelbtini) narius bei priimta dirbti šiame kolūkyje veterinarijos (duomenys neskelbtini) pareigose, vėliau pervesta dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas iki 1994 m. sausio 31 d. nebuvo atleista iš šios darbovietės, nes 1991 m. liepos mėnesį ji išėjo į dekretines atostogas, o (duomenys neskelbtini) d. gimė sūnus D. V.. Nuo vaiko gimimo iki 1993 m. gruodžio 31 d. buvo vaiko priežiūros atostogose ir gaudavo vaiko priežiūros išmokas, kurias mokėdavo Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnija. Kiek gaudavo tiksliai neatsimena, kai pinigus išmokėdavo pasirašydavo ant baltų lapų, duomenys neišlikę.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje prašė pareiškimo netenkinti, bylą nutraukti. Nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, taigi, sprendimas yra nepanaikintas ir galiojantis. Todėl ši byla turi būti nutraukta. Atsiliepime buvo nurodyta, kad asmens stažo laikotarpiai iki 1993-12-31 įrodomi darbo knygelėmis, darbo stažo pažymomis, darbdavių išduotomis remiantis turimais dokumentais, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais ir kitais dokumentais. Nėra numatyta, kad asmens socialinio draudimo stažo laikotarpiai gali būti įrodinėjami liudytojų parodymais ar kitaip teismine tvarka. Tai, kad pareiškėja nurodo, jog vaiko priežiūros pašalpas mokėjimo Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, tai pareiškėja galėjo gauti bet kokią kitą pašalpą šioje seniūnijoje. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus vaiko priežiūros pašalpa paprastai buvo skiriama vaiko motinos darbovietėje ir negalėjo būti visą laiką mokama litais, nes pareiškėjos laikotarpis apima tiek rublius, tiek talonus. VSDFV duomenų bazėje nėra duomenų apie vaiko priežiūros pašalpos mokėjimą, duomenų apie atleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl juridinio fakto nustatymo siekiant apskaičiuoti netekto darbingumo pensiją.
7. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).
8. Remiantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpyje nuo 1991 m. gruodžio 16 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. nebuvo atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje (buvęs (duomenys neskelbtini) kolūkis), o buvo vaiko priežiūros atostogose ir gaudavo vaiko priežiūros išmokas. Tačiau VSDFV Kauno skyrius 2022 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Vadovaudamasis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 2 priedo 1.1. papunkčiu, 2.1. papunkčiu bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.4.1. papunkčiu, nusprendė neskirti netekto darbingumo pensijos, nes darbo knygelėje nenurodytas atleidimo iš darbo pagrindas, o gauti pirminių dokumentų, patvirtinančių atleidimą iš darbo bei priskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį minėtu laikotarpiu nėra galimybės, taip pat įrašas apie atleidimą iš darbo yra padarytas darbo knygelėje, kurios pildymas nuo 1994 m. sausio 1 d. turėjo būti nutrauktas, o apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre duomenų apie atleidimą nėra. Pareiškėja minėto sprendimo neskundė.
10. Pareiškėja nurodė, kad negali pateikti dokumentų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, tai yra nuo 1991 m. gruodžio 16 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., ji nebuvo atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje (buvęs (duomenys neskelbtini) kolūkis), o buvo vaiko priežiūros atostogose ir gaudavo vaiko priežiūros išmokas, nes jie neišlikę, į archyvą neperduoti, negalima kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jos darbo stažą nurodytu laikotarpiu. Nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jai būtų paskirta netekto darbingumo pensija.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444 - 448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą.
12. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neatitiktų įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
13. Nagrinėjamu atveju juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti nėra būtinų tam sąlygų (aplinkybių). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja, siekdama įrodyti juridinio fakto – darbo stažo egzistavimą, pateikė Darbo knygelę Nr. 0903893, išduotą 1984 m. balandžio 13 d. (darbo knygelės Nr. 41). Nurodyta, jog pareiškėja: Nr. 1. 1984-04-10 priimta dirbti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įsakymo Nr. 70, 1984-04-10 (darbo knygelės Nr. 42-43).; Nr. 2. 1984-05-30 remiantis LTSR Ž. Ū. Ministerijos 1984.05.25 raštu Nr. 10-7-0265 pervesta dirbti į Vilkaviškio raj. „(duomenys neskelbtini)“ kol., įsakymo Nr. 114, 19684-05-30 (darbo knygelės Nr. 42-43); Nr. 3. 1984-06-05 priimta dirbti į Vilkaviškio raj. (duomenys neskelbtini) kolūkį vet. (duomenys neskelbtini) pareigose, prot. Nr. 6, 1984-06-10 (darbo knygelės Nr. 44-45); Nr. 4 1985-01-01 pervesta dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas, prot. Nr. 1, 1985-01-01 (darbo knygelės Nr. 44-45); 1994-01-31 atleista (darbo knygelės Nr. 46-47). Taip pat pateikia Kolūkiečio darbo knygelę Nr. 0152271, kurioje nurodyta, kad 1984-06-05 priimta į Vilkaviškio raj. (duomenys neskelbtini) kolūkio narius, prot. Nr. 6, 1984-06-10; 1994-01-30 keistas pavadinimas į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę nuo 1994-01-31; atleista 1994-01-31 iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės narių nuo 1994-01-31. Pateikia sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini) d., gimimo liudijimą. Tačiau ginčai dėl to, ar šie duomenys įrodo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamą darbo laikotarpį, CPK XXVI skyriaus tvarka nenagrinėtini.
14. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai), todėl pagal minėtų teisės aktų nuostatus Valstybinio socialinio draudimo pensijų stažui prilyginami laikotarpiai negali būti nustatyti teisme, nes tai yra valstybinio socialinio draudimo institucijų kompetencija. Pensijų įstatymo 4 straipsnis nurodo, kad pensijų socialiniu draudimu privalomai draudžiamus asmenis nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įstatymas. VSD įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į Fondą laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius, o šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog socialinio draudimo stažą atskiroms socialinio draudimo išmokoms gauti nustato atitinkamas socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys įstatymai. Pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalį laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Pensijų įstatymo 2 priedo 2 punkte nustatyta, jog asmens stažui inter alia prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: 2.1. asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai; 2.3. apdraustų (dirbančių) asmenų, nurodytų šio priedo 2.1 papunktyje, socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas. Pensijų įstatymo 2 priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 4 punkte numatyta, kad šiame priede išvardyti laikotarpiai į stažą įskaitomi Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatuose nustatyta, kad asmens stažo laikotarpiai iki 1993-12-31 įrodomi darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo ir pan.), darbo stažo pažymomis, darbdavių išduotomis remiantis turimais dokumentais, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais ir kitais Nuostatų 6.4 papunktyje nurodytais dokumentais. Jei kiti stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993-12-31 įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis galima daryti išvadą, kad asmuo dirbo pagal darbo sutartį, į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis (Nuostatų 18 punktas).
15. VSD įstatymo 41 straipsnio 7 dalis nustato, kad ginčus dėl pensijų socialinio draudimo stažo, draudžiamųjų ir joms prilyginamų pajamų nagrinėja teismas. Taigi, asmuo nesutikdamas su institucijos priimtu sprendimu dėl pensijos socialinio draudimo stažo, turi teisę apskųsti tokį sprendimą, o ne kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka.
16. Tokią praktiką formuoja ir apeliacinės instancijos teismai (žr. 2020 m. gegužės 4. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-279-210/2020; 2022 m. sausio 11 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-46-252/2020, kt.).
17. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, į tai, kad nustatyti Valstybinio socialinio draudimo pensijų stažui prilyginamus laikotarpius yra valstybinio socialinio draudimo institucijoms priskirta kompetencija ir pareiškėja, nesutikdama su sprendimais, nėra pasinaudojusi teise apskųsti juos įstatymo nustatyta tvarka, darytina išvada, kad teismui pateiktas pareiškėjos pareiškimas negali būti nagrinėjamas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, todėl pareiškimą priėmus, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Nustatęs pagrindą nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, teismas pažymi, kad šios civilinės bylos nutraukimas neužkerta pareiškėjai kelio, prašant atnaujinti apskundimo terminą, skųsti VSDFV Kauno skyriaus 2022m. sausio 14 d. sprendimą ir įrodinėti teisiškai reikšmingus faktus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
byla nutraukti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.