Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-03 · Byla Nr. N-575-1929-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-03
Bylos Nr.
N-575-1929-11
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1929/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu pripažino K. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas K. B. atžvilgiu buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 12 d., 16 val., Kniaudiškių gatvėje, Panevėžyje, vairuodamas automobilį „Volvo S80“ ir manevruodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, bei kliudė kitą stovintį automobilį, be to, iš eismo įvykio vietos jis pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Nurodė, jog K. B. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus buvo įrodyta jo paties paaiškinimu, kuriuo jis pripažįsta savo kaltę dėl padarytų pažeidimų bei administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, pažymomis, eismo įvykio vietos schema, K. B. paaiškinimu, kitais byloje esančiais dokumentais. K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis pripažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

II.

K. B., nesutikdamas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 29 – 30), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, o administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamame nutarime yra labai netiksliai konstatuota apie jo prisipažinimą, padarius administracinį teisės pažeidimą bei gailėjimąsi dėl įvykio. Nurodo, jog posėdžio metu paaiškino, kad labai gailisi dėl įvykio, jeigu jis jį padarė, ir nuosekliai išdėstė savo paaiškinimus, jog įvykio dieną sirgo, buvo nuvykęs pas gydytoją, vėliau užsuko į vaistinę, o grįžęs ir kieme išlipęs iš automobilio, pastebėjo, kad buvo numušta jo automobilio kairiojo užpakalinio žibinto dalis, tačiau apsidairęs ant žemės jokių žibinto stiklo liekanų nepastebėjo, todėl pamanė, kad jį numušė jaunuoliai jam stovint prie vaistinės. Pažymi, jog jo automobilis apdraustas, tačiau tą dieną jis blogai jautėsi, todėl į žibinto išmušimo faktą nekreipė didesnio dėmesio. Tikina, jog kitą dieną, atėjęs prie savojo automobilio, buvo apkaltintas eismo įvykio padarymu ir pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Nurodo, jog tiek policijos pareigūnų, tiek teisėjos prašė ištirti, ar jis apskritai galėjo apgadinti kitą automobilį ir ar buvo galima automobilių kontaktą pajausti, tačiau jo prašymai liko nenagrinėti, be to, nebuvo tirta eismo įvykio vietos schema. Pažymi, jog jokio smūgio ar garso, kuris galėtų sukelti įtarimą, jog jis kontaktavo su kitu automobiliu, nejuto ir negirdėjo. Nurodo, jog jei jis būtų buvęs nesąžiningas, jis būtų galėjęs per pusvalandį sudaužytą automobilio žibintą pakeisti bent porą kartų. Teigia, jog teismas taip pat paliko nenagrinėtu jo prašymą apklausti liudytojais nepilnamečius, tariamai mačiusius jo padarytus pažeidimus, nes jie turėjo pagrindo jį apkalbėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas K. B. buvo surašytas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kaip galima suprasti iš bylos medžiagos, K. B. savo kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus ginčija, iš esmės teigdamas, jog jokio smūgio ar garso, kuris galėtų sukelti įtarimą, jog jis kontaktavo su kitu automobiliu, nejuto ir negirdėjo, be to, pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neatsižvelgęs į svarbias bylai aplinkybes, neapklausęs liudytojų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr. N1-1333/2007 ir kt.). Iš K. B. teiginių ir skundžiamo nutarimo matyti, kad jis teismo posėdyje dalyvavo, tačiau spręsti dėl jo teiktų paaiškinimų turinio ir kitų apeliaciniame skunde keliamų argumentų pagrįstumo (jo teismo posėdžio metu teiktų prašymų tirti bylos aplinkybes ir apklausti liudytojus) apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių, nes byloje nėra posėdžio protokolo, kas trukdo šiuo atveju tinkamai išnagrinėti bylą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

K. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas