Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamoji

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Rietavo sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2000-06-12 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., pritaikius LR BK 35 str., laisvės atėmimu 1 m. su 200 Lt vertės turto konfiskacija; pritaikius 2000-04-11 LR įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1p., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleista;

2) 2007-01-04 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pritaikius LR BK 38 str., atleista nuo bausmės už veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., padarymą;

3) 2011-09-09 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėn., pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

4) 2012-04-06 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 63 str. 4 d., laisvės atėmimu 5 mėn.; vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2011-09-09 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; teistumas išnykęs

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2013-04-07 apie 13.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia iš asmeninių paskatų suduodama R. B. gėlių vazonu du kartus į galvos sritį, šiai nugriuvus, ji įspirdama R. B. į dešinę ranką, R. B. sužalojo, dėl ko R. B. buvo konstatuota muštinė žaizda veide, odos nubrozdinimas pakaušyje, poodinės kraujosruvos veide, dešinėje pažandėje, dešinėje rankoje, dešinėje kojoje, kraujosruva dešinės akies junginėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį smegenų pusrutulį ir interhemisferiniame plyšyje, šiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydama R. B. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

D. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, parodė, kad R. B., gyv. (duomenys neskelbtini), pažįsta. 2013 m. balandžio mėn. pradžioje ji buvo pas R. B. namuose, ten atėjo jau būdama girta. Ji pas R. B. atėjo galimai išsiaiškinti dėl vyrų, nes yra girdėjusi apkalbas, kad R. B. ją kaltina, jog ji nori nuvilioti R. B. draugą. Ji dėl apkalbų supyko ir tikriausiai dėl tos priežasties pas R. B. nuėjo. Ji buvo neblaivi ir neprisimena apie ką jos kalbėjosi. Ji prisimena, kad nuo palangės paėmė vazoną su kažkokiomis gėlėmis ir juo smogė R. B. į galvą. Kiek kartų smogė, ji nepamena. Ar ji R. B. įspyrė, ji nepamena, bet jei R. B. sako, kad įspyrė, ji to neneigia. Ji buvo labai susijaudinusi, supykusi. Ji nepamena, kaip išėjo iš R. B. namų. Pirmosios apklausos metu ji neprisipažino padariusi nusikaltimą, tačiau kai E. J. padavė šaukimą atvykti į Kauno m. Panemunės PK apklausai ir paprašė paliudyti, kad nusikaltimo padarymo metu buvo pas E. J., ši melagingai liudyti atsisakė, o atvykti į apklausą taip pat negali dėl sveikatos būklės. Viską gerai apsvarsčiusi ji nutarė pripažinti savo kaltę. Ji buvo keletą kartų nuėjusi pas R. B. į namus atsiprašyti, tačiau visus kartus ji R. B. rado neblaivią ir piktą, R. B. nesileido su ja į kalbas. Ji gailisi, kad taip atsitiko. Nusikaltimą ji padarė dėl girtumo, blaivi taip pasielgusi nebūtų. Nusikaltimu padarytą 1405,02 Lt žalą Kauno valstybinei ligonių kasai ji žada atlyginti. (b.l. 46)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga:

Nukentėjusiosios R. B. parodymais, kad 2013-04-07 pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo benamė D. S. ir atsinešė butelį degtinės. D. S. paprašė įleisti ją gyventi į vieną kambarį. Ji atsisakė vaišintis degtine. Pas ją atėjusi D. S. buvo stipriai girta, bandė ją įkalbėti, bet ji atsisakinėjo. Joms bekalbant D. S. viena išgėrė apie pusę butelio degtinės, ji išgėrė tik kelis stikliukus. Jos buvo miegamajame, kuriame ant palangės stovi šeši vazonai su gėlėmis. D. S. įtūžusi, kad ji jos nepriima gyventi, paėmė vieną vazoną ir juo trenkė į dešinę veido pusę, virš antakio, dar vieną kartą trenkė į galvos sritį, virš dešinės ausies. Vazonas sudužo, ji nugriuvo ant žemės. Jai gulint ant žemės, D. S. koja vieną kartą įspyrė jai į dešinę ranką. Tai įvyko apie 13.00 val. Tada pas ją į butą atėjo jos pažįstamas A. R., kuris iškvietė GMP. D. S. pabėgo. Papildomos apklausos metu ji nurodė, kad D. S. atleido ir nenori, kad D. S. būtų teisiama. Įvykio metu ji taip pat nebuvo blaivi, buvo išgėrusi maždaug pusę butelio degtinės. (b.l. 28, 34-35)

Liudytojo A. R. parodymais, kad jo kaimynystėje gyvena R. B., jis pas R. B. lankosi kelis kartus per dieną. 2013-04-07 apie pietus jis užėjęs pas R. B. pastebėjo, kad R. B. viena kraujuota sėdi ant lovos, kraujas tekėjo iš prakirsto antakio bei galvos. R. B. pasakė, kad ją sužalojo Storulė (jie taip vadino D. S.). Jis paskambino telefonu 112. Atvykę medikai apžiūrėjo R. B. ir ją išsivežė į klinikas. Jis žino, kad R. B. ir D. S. kartu gėrė degtinę, kas buvo po to, jis nežino. Atvykus medikams, D. S. iš karto dingo. (b.l. 36)

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti kad R. B. konstatuota muštinė žaizda veide, odos nubrozdinimas pakaušyje, poodinės kraujosruvos veide, dešinėje pažandėje, dešinėje rankoje, dešinėje kojoje, kraujosruva dešinės akies junginėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį smegenų pusrutulį ir interhemisferiniame plyšyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis sudavus tiesioginius smūgius, kai kurie iš jų galėjo gautis nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus, bet vieno griuvimo pasėkai tai nebūdinga. Išvardinti sužalojimai galėjo gautis septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2013-04-07. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį smegenų pusrutulį ir interhemisferiniame plyšyje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. (b.l. 16-17)

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kur užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra dviejų kambarių butas. Viename kambaryje ant palangės už užuolaidos yra trys gėlių vazonai, tame pačiame kambaryje taip pat yra sofa ir spinta. (b.l. 7-8)

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų pasekmių.

Kaltinamosios kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. požymius. Kaltinamoji D. S. yra kalta, todėl baustina.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamoji D. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis. Kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Vertinant kaltinamosios asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), jos padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, teistumas išnykęs. Be to, atsižvelgtina į tai, kad administracine tvarka bausta (b.l. 64-75), turi galiojančių administracinių nuobaudų, teista (b.l. 49-51,53-61), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare gydėsi eilę kartų, paskutinį kartą 2011 m. (b.l. 77), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašyta į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2009-03-16 (b.l. 79), atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b.l. 81).

Kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma bausmė – areštas, kadangi jos rūšis ir dydis atitinka BK numatytus bausmių skyrimo principus. Kadangi kaltinamoji prisipažino kalta, jai paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios 1405,02 litų nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kurią sudaro nukentėjusiosios gydymo išlaidos. Kadangi nukentėjusiąją sužalojo kaltinamoji, nusikaltimo padarymo pasekmės yra tiesiogiai susijusios su kaltais tyčiniais kaltinamosios veiksmais, civilinis ieškinys yra pagrįstas pateiktais dokumentais, kaltinamojo neginčijamas, todėl tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti ją 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Priteisti iš D. S. 1405,02 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkis litus 02 ct) žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.