- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1489/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- RUAB „Andova“
- Atsakovas
- UAB „Altitudė“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Andova“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo RUAB „Andova“ ieškinį atsakovui UAB „Altitudė“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas RUAB „Andova“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Altitudė“ 179 080 Lt patirtų nuostolių, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad šalys 2007 m. gruodžio 4 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, darbo priemonėmis ir rizika atlikti objekto Rūdiškių miesto kultūros centro, esančio .(duomenys neskelbtini), statybos ir objekto pridavimo valstybinei komisijai darbus. Pagal sutarties 2.3.14 p. nuostatas atsakovas įsipareigojo padaryti darbo projektą, tiems darbams, kuriems jis yra būtinas. Atsakovas prievolės pagal Sutartį (neparengė darbo projekto), bei pažeidė Sutarties 2.3.14 p. nuostatas ir statybos techninio reglamento normas, vykdydamas atitinkamus darbus neparengus darbo projekto. Atsakovas neparengęs darbo projekto atliko F1-buitinių nuotekų tinklų montavimo darbus, lietaus nuotekų tinklų ir buitinių gamybinių nuotekų montavimo darbus. Kadangi atsakovas prievolės pagal sutartį neįvykdė, neparengė ir neperdavė darbo projekto ieškovui, ieškovas buvo priverstas samdyti kitą juridinį asmenį darbo projektui parengti bei pasirašyti 2010 m. gegužės 31 d. projektavimo darbų sutartį su UAB „Cowi Lietuva“ 179 080 Lt sumai. Ieškovo teigimu, minėtos išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliais, kuriuos šis patyrė, atsakovui neįvykdžius savo sutartinės prievolės, todėl nuostoliai 179 080 Lt sumai turi būti atlyginti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Altitudė“ atsiliepimu prašė civilinę bylą nutraukti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas ieškinyje pareikštą reikalavimą jau buvo pareiškęs jam kitoje civilinėje byloje Nr.2-2622-656/2011. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu netenkino ieškovo reikalavimo, kuris reiškiamas šioje byloje, ieškovas apeliacine tvarka minėto sprendimo dalies neskundė, todėl jis yra įsiteisėjęs. Ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis kreipdamasis į teismą dėl tos pačios sutarties vykdymo, keliant tuos pačius reikalavimus, todėl byla turi būti nutraukta. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas neparengė darbo projekto. Visi atsakovo atlikti darbai iki ieškovo rašto dėl sutarties nutraukimo bei darbų sustabdymo buvo ieškovui perduoti tinkamai ir ieškovo priimti, tai patvirtina ieškovo atliktų darbų aktų kopijos. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai nurodo, jog darbo projektų rengimas yra įskaičiuotas į sutartyje nurodytą darbų atlikimo kainą. Pagal Statybos rangos sutarties 2.3.14 p. šalys susitarė, kad ieškovas savo lėšomis, jei būtina pasidaro darbo projektą, todėl darbo projektų rengimas nėra įskaičiuotas į sutartyje nurodytą darbų atlikimo kainą. Pažymėjo, jog rangos sutartyje nėra nustatyta prievolė, kad darbo projektas turi būti parengtas, kaip vientisas dokumentas, taip pat nėra nustatyta prievolė, jog sutarties nutraukimo atveju rangovas privalo perduoti darbo projektus užsakovui. Pagal LR CK 6.221 straipsnio 1 dalį dėl ieškovo vienašalio sutarties nutraukimo ieškovas neteko teisės reikalauti iš atsakovo vykdyti sutartį, o taip pat apmokėti už neatliekamų darbų darbo projektų rengimą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracija (užsakovas) 2007 m. lapkričio 27 d. su ieškovu (generaliniu rangovu) sudarė objekto Rūdiškių kultūros centro statybos rangos sutartį Nr. .(duomenys neskelbtini). Savo ruožtu, ieškovas 2007 m. gruodžio 4 d. pasirašė rangos (subrangos) sutartį su atsakovu UAB „Altitudė“ Nr. .(duomenys neskelbtini), kuria UAB „Altitudė“ kaip subrangovas įsipareigojo atlikti objekto Rūdiškių miesto kultūros centras statybos ir objekto pridavimo valstybinei komisijai darbus pagal šalių patvirtintas sąmatas ir grafikus. Sutartinė darbų ir gaminių kaina nurodyta ginčo sutarties 1.2 punkte – 9 335 094 Lt. Darbai turėjo būti pradėti 2007 m. gruodžio 5 d., o pabaigti – 2009 m. lapkričio 27 d.
Teismas, atsakovo atsikirtimus, kad reikalavimas dėl darbo projekto parengimo išlaidų atlyginimas jau buvo išnagrinėtas kitoje byloje Nr. 2-2622-656/2011 atmetė, nes iš minėtos civilinės bylos dokumentų nustatė, kad patikslintą priešieškinį, kuriame buvo nurodytas toks reikalavimas, kitoje byloje atsisakyta priimti. Vėliau kitoje byloje teikiami paaiškinimai ir papildomi įrodymai buvo traktuojami kaip pateikiami dėl jau pareikštų reikalavimų, o dėl reikalavimų, pareikštų šioje byloje, kitoje byloje teismas nesprendė.
Įvertinęs Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nuostatas dėl techninio projekto ir darbo projekto, įvertinęs ginčo sutarties sąlygą, kad atsakovas pagal sutartį privalo atlikti visus darbus, tame tarpe ir savo lėšomis, jei tai būtina pasidaryti darbo projektą, vadovaujantis užsakovo pateiktu techniniu projektu, bei remdamasis CK 6.684 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas priėjo prie išvados, kad šalys susitarė, kad atsakovas vykdys darbus pagal techninį projektą ir jeigu tai būtina pasidarys darbo projektą pagal techninį projektą. Teismas nenustatė, kad atsakovas privalo savo lėšomis prieš pradedant darbus padaryti visą darbo projektą byloje. Aiškindamas sutarties 2.3.14 straipsnį pažodžiui, priėjo prie išvados, kad darbo projektas galėjo būti sudarinėjamas, darbo eigoje iškilus būtinybei, tais atvejais kai nepakanka techninio projekto sprendinių. Be to, teismas pažymėjo, kad kaip nustatyta kitoje byloje, sutartis nutraukta ieškovo iniciatyva, atsakovui neatlikus nė trečdalio sulygtų darbų, taigi atsakovui ir negalėjo būti iškilusi būtinybė atlikti visą darbo projektą. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl sutarties nutraukimo dar nėra pasibaigęs įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Teismas sutiko su ieškovu, kad darbo projekto parengimas įėjo į rangos sutarties kainą, tačiau pažymėjo, kad nei teisės aktai, nei sutartis neįpareigojo atsakovą visą darbo projektą parengti iki darbų pradžios. Teismo nuomone, darbo projektas galėjo būti rengiamas atskirais etapais. Pagal CK 6.221 straipsnio nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Ieškovas turi sumokėti atsakovui už faktiškai atliktus darbus, o atsakovas privalo priduoti statybvietę ir atliktus darbus. Ieškovas nėra pateikęs į bylą įrodymų, kad sumokėjo atsakovui už darbo projekto parengimą iš anksto, bei neįrodė, kad yra atsiskaitęs pagal 2010 m. gegužės 31 d. projektavimo darbų sutartį Nr. .(duomenys neskelbtini) su UAB „COWI“.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. papildomu sprendimu iš ieškovo RUAB „Andova“ priteista 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Altitudė“.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo 179 080 Lt tiesioginių nuostolių bei 6 procentus procesinių palūkanų ieškovui. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi pažodiniu sutarties aiškinimu ir neatsižvelgė į CK įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles (CK 6.193-6.195 straipsniai). Teismas taip pat neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką ir išaiškinimą, kad sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą, turi būti atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes bei šalių elgesį po sutarties nutraukimo.
2. Atsakovas, prieš pradėdamas atlikti darbus, privalėjo parengti darbų projektą. Tokia atsakovo pareiga nurodyta CK 6.684 straipsnio 1 ir 3 dalyse, kurios numato, jog rangovas (šiuo atveju atsakovas) privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį, bei jeigu statybos sutartis nenustato ko kita, pripažįstama, kad rangovas, šiuo atveju atsakovas, privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose. Be to, STR 1.05.06:2005 6.10 straipsnyje numatyta, kad darbai pradedami vadovaujantis darbo projektu, todėl darytina išvada, kad be jo darbai negalėjo būti pradėti. Teisės aktai nenumato galimybės atlikti darbus vadovaujantis tik techniniu projektu, reikalauja, kad būtų atliktas ir darbo projektas.
3. Darbo projekto pagrindu vykdomi statybos darbai (Reglamento 15 straipsnio 2 dalis (5.2.) ir statinys pripažįstamas tinkamu naudoti (Reglamento 15 straipsnio 3 dalis (15.3.), tai reiškia, kad darbo projektas reikalingas ne tik pradedant vykdyti darbus, bet ir atliekant statinio projekto ekspertizę bei pabaigus statinio statybos darbus. Be to, kultūros centras pagal teisinį reguliavimą yra ypatingas statinys, kuriam pagal STR 1.06.03:2002 10 straipsnį yra privaloma darbo projekto ekspertizė. Taip pat, statinį pripažįstant tinkamu naudoti, komisijai būtina pateikti statinio projektą, kurį sudaro techninis ir darbo projektas.
4. Tai, kad sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva, neatleidžia atsakovo nuo prievolės perduoti atsakovui statybos dokumentus, tarp jų ir darbo projektą. Atsakovas žinojo, kad darbo projektas ieškovui bus reikalingas tiek ekspertizei atlikti, tiek statinį pripažįstant tinkamu naudoti, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į UAB „COWI Lietuva“, kuri parengė projektą tiek atsakovo atliktiems darbams, tiek visam objektui. Apeliantas sumokėjo UAB „COWI Lietuva“ 71 000 Lt už parengtą darbo projektą.
5. Atsakovas, laikydamasis STR 1.05.06:2005 6.5 straipsnio nuostatų, privalėjo parengti viso objekto darbo projektą, nes be jo neįmanoma tinkamai atlikti darbų. Atsakovas, neparengęs ir neperdavęs tokio projekto po sutarties nutraukimo, turi, apelianto nuomone, prisiimti atsakomybę už patirtus nuostolius. Šalys rangos sutartyje susitarė dėl bendros sutarties kainos, todėl šioje sutartyje neįmanoma išskirti darbo projekto kainos. Teismas turėjo įvertinti tai, kad apeliantui (ieškovui) samdant naują įmonę parengti darbo projektą, kurį turėjo parengti atsakovas faktinės išlaidos padidėja suma, kurią atsakovas sumokės darbo projektą parengusiai įmonei (UAB „COWI Lietuva“). Apeliantas (ieškovas), sudarydamas sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad darbo projektą parengs atsakovas ir apeliantas (ieškovas) neturės papildomų išlaidų dėl darbo projekto parengimo. Tačiau apeliantas (ieškovas) priverstas papildomai sumokėti už darbo projekto parengimą UAB „COWI Lietuva“ t.y. turi faktines papildomas išlaidas, kurios yra apelianto (ieškovo) patirta žala.
6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nėra įrodęs, jog yra atsiskaitęs su UAB „COWI Lietuva“. Ieškovo ir šios bendrovės sudarytoje projektavimo sutartyje numatyta, kad už darbo projektą mokama dalimis, į bylą yra pateikti įrodymai (atsiskaitymų žiniaraščiai), kad UAB „COWI Lietuva“ yra sumokėta 72 345,01 Lt ir liko sumokėti 106 734,99 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Priešingai nei teigia apeliantas, ginčo sutarties sąlyga, kad darbo projektas yra parengiamas tada, kai tai yra būtina, negali būti vertinama kaip klaida, nes tokios klaidos kaina yra 179 080 Lt. Tokios klaidos negalėtų padaryti dvi įmonės, kurios užsiima statybų verslu. Pareikštu ieškiniu apeliantas siekia gauti naudos.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad darbo projektas turėjo būti parengtas kaip vientisas dokumentas dar iki darbo pradžios. STR 1.05.06:2005 6.10 straipsnis numato galimybę darbo projektą parengti kaip vientisą dokumentą arba atskirais sprendinių dokumentais. Atsakovas atliko darbų už 1 487 164 Lt, jie atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų reglamentuojančių darbų atlikimą reikalavimus ir yra tinkamai užbaigti. Sudarydamas sutartį su UAB „COWI Lietuva“, ieškovas taip pat susitarė, kad projektas yra rengiamas etapais, iš jo nereikalaujama viso darbo projekto iš karto, darbai yra vykdomi. Ieškovas, kaip restruktūrizuojama įmonė, neturėdamas mokėti žyminio mokesčio, piktnaudžiauja teise, todėl jam turėtų būti paskirta žyminio mokesčio dydžio bauda.
3. Atsakovo pareiga perduoti ieškovui darbo projektą yra neatskiriama nuo ieškovo pareigos sumokėti 9 335 094 Lt sutarties kainą, kuri yra detalizuojama sąmatose. Darbo projekto dokumentacijos rengimas nėra numatytas sąmatose, todėl ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.
4. Atsakovas, vykdydamas ginčo sutartį, pats rengė darbo projektą ir juo vadovavosi. Tai patvirtina sutartys, sudarytos su UAB „Architektūriniai Statybiniai Projektai“ ir UAB „Miesto projektai“. Atsakovo atlikti darbai buvo perduoti ir jie yra priimti. Ieškovas atliktų darbų aktų neginčijo. Savo atliktų darbų apimtyje atsakovas nepažeidė sutarties reikalavimų.
5. Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.667 straipsnis). Ieškovas 2010 m. gegužės 31 d. pasirašydamas sutartį su UAB „COWI Lietuva“ žinojo, kad darbų projektas yra neparengtas, todėl 2011 m. gruodžio 15 d. pateikdamas ieškinį teisme, praleido ieškinio senaties terminą.
6. Ieškovui vienašališkai ir neteisėtai nutraukus sutartį, jis neteko teisės reikalauti iš atsakovo vykdyti iš sutarties kylančius įsipareigojimus, o taip pat reikalauti apmokėti už atsakovo neatliekamų darbų darbo projektų rengimą. Vienašališkai nutraukus sutartį, šalių santykiams reguliuoti taikytina CK 6.221 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo.
7. Atsakovas, vykdydamas savo prievoles, savo lėšomis apmokėjo projektuotojams UAB „Architektūriniai Statybiniai Projektai“ konstrukcijų darbo projektą – 10 000 Lt. Šiuo atveju, patenkinus ieškovo reikalavimą ir pripažinus, kad atsakovas nepagrįstai neatlygintinai neperdavė ieškovui atlikto darbo projekto, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaitą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad sumokėjo atsakovui už darbo projekto parengimą iš anksto, todėl atsižvelgiant į tai atsakovui nėra pareigos perduoti parengtą darbo projektą.
8. Ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų atsiskaitymą su UAB „COWI Lietuva“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo patirtas išlaidas dėl darbo projekto parengimo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai santykiai. Jie 2007 m. gruodžio 4 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas UAB „Altitudė“ (atsakovas) įsipareigojo atlikti objekto Rūdiškių miesto kultūros centras, esančio Statybininkų g., Rūdiškių mieste, statybos ir objekto pridavimo valstybinei komisijai darbus pagal patvirtintas sąmatas ir pridedamus grafikus. Iš šios sutarties 2.4 punkto matyti, kad užsakovas UAB „Andova“ (ieškovas) šiuo atveju veikė kaip generalinis rangovas. Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties 2.3.14 punktą, rangovas (atsakovas) buvo įsipareigojęs savo lėšomis, jei būtina, pasidaryti darbo projektą, vadovaujantis užsakovo pateiktu techniniu projektu. Ši rangos sutartis 2010 m. balandžio 16 d. pranešimu buvo nutraukta ieškovo iniciatyva. Šios sutarties nutraukimas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu pripažintas neteisėtu. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovui neteisėtai nutraukus rangos sutartį, atsakovas privalėjo jam perduoti darbo projektą, o to nepadaręs, atlyginti šio projekto parengimo išlaidas.
Kaip matyti iš 2007 m. gruodžio 4 d. teismo sprendimo, rangos darbus užsakė Trakų rajono savivaldybės administracija, 2007 m. lapkričio 27 d. sudariusi su ieškovu RUAB „Andova“ statybos rangos sutartį. Tuo tarpu ieškovas 2007 m. gruodžio 4 d. sudarė statybos rangos sutartį su atsakovu ir sutartyje nurodė, kad jis veiks kaip generalinis rangovas. Ginčas byloje vyksta dėl atsakovo įsipareigojimų apimties, t. y. ar atsakovas, įsipareigojęs atlikti statybos darbus ir, esant būtinybei, pasidaryti darbo projektą, vadovaujantis Užsakovo pateiktu techniniu projektu, privalėjo perduoti ieškovui padarytą darbo projektą ar atlyginti jo parengimo išlaidas. Tarp šalių vyksta ginčas dėl to, ar rangovas, nepaisant rangos sutarties formuluotės, visais atvejais privalo parengti visą darbo projektą.
Statybos techninis reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6.10 straipsnis numato, kad statinio darbo projektas yra techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Jis gali būti rengiamas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendinių dokumentais (iš anksto parengus sprendinius, būtinus statinio statybai pradėti, o kitus – statybos metu). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, atmetami apelianto argumentai, kad atsakovas turėjo iš karto parengti visą darbo projektą, o to nepadaręs, turi ieškovui atlyginti išlaidas už tokio projekto parengimą net ir tiems darbams, kurių atsakovas neatliko.
Ieškovas savo reikalavimą atlyginti darbo projekto parengimo išlaidas grindžia STR 1.05.06:2005 ir 1.06.03:2002 nuostatomis ir nurodo, kad pagal šių teisės aktų reguliavimą darbo projektas yra privalomas. Teisėjų kolegija, įvertinusi STR 1.05.06:2005 12.1 straipsnio reglamentavimą, sutinka, kad įsigyjant statybos rangos darbus taikant Viešųjų pirkimų įstatymą, projektas yra rengiamas dviem etapais, t. y. ruošiamas Techninis projektas ir Darbo projektas, tačiau viešosios teisės normos nenumato, kuri statybos proceso šalis privalo organizuoti ir finansuoti tokio projekto parengimą. Šiuo atveju viešosios teisės normos nustato reikalavimą dėl atliekamų statybos darbų atitikimo tam tikriems imperatyviems reikalavimams, numato kvalifikacinius reikalavimus statybinę normatyvinę dokumentaciją rengiantiems specialistams, tačiau nenumato, kuri statybų proceso šalis (užsakovas, subrangovas ar generalinis rangovas) privalo apmokėti už normatyvinių statybos dokumentų parengimą. Šiuos klausimus reguliuoja civilinės teisės normos, kurios, nepažeidžiant nustatytų imperatyvų, leidžia šalims susitarti dėl teisių ir pareigų apimties.
CK 6.684 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai). Sutartyje taip pat privalo būti nurodyta, kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Kaip matyti iš 2007 m. gruodžio 4 d. Statybos rangos sutarties 2.3.14 punkto, ieškovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovas savo lėšomis įsipareigoja „pasidaryti darbo projektą, jei būtina“. Iš tokios sutarties formuluotės matyti, kad atsakovo pareiga padaryti darbo projektą pagal šalių susitarimą buvo susieta su jo paties poreikiu. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tokį konstrukcijų darbo projektą atsakovas buvo užsakęs ir už jį sumokėjęs 10 000 Lt.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad CK 6.650 straipsnio 1 dalis numato, jog rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymas suteikia teisę generaliniam rangovui (ieškovui) savo prievolėms įvykdyti pasitelkti kitus asmenis, tačiau jis nereguliuoja perduodamų prievolių apimties. Tokiu atveju sandorio šalys gali pačios susitarti dėl perduodamų prievolių apimties. Tas faktas, kad generalinis rangovas prisiėmė pareigą parengti ir apmokėti už darbo projektą, nereiškia, kad ši prievolė savaime perėjo subrangovui. Kaip minėta, CK 6.684 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad tiek pareiga parengti normatyvinius statybos dokumentus, tiek terminai turi būti nurodyti sutartyje. Tokia atsakovo (subrangovo) pareiga sutartyje su ieškovu (generaliniu rangovu) nebuvo numatyta, jam buvo suteikta teisė įvertinti, ar yra būtinybė rengti darbo projektą ir pagal savo poreikį ir savo sąskaita tai daryti.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties normas ir pažeidė CK 6.193–6.195 straipsnių nuostatas. Įvertinus ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas kitų bylos aplinkybių kontekste, matyti, kad ieškovas šiuo atveju buvo generalinis rangovas, o atsakovas – subrangovas. Ieškovas pagal sutartį su subrangovu buvo prisiėmęs pareigą vykdyti bendrą objekto vadybą. Be to, jis pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį už prievolių įvykdymą buvo atsakingas užsakovui. Įvertinus šias ieškovo kaip generalinio rangovo pareigas ir atsakomybę, negalima su juo sutikti, kad subrangovo darbų pradėjimas nesant darbo projekto, patvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumą ir pareigą atlyginti darbo projekto parengimo išlaidas. Priešingai, tas faktas, kad ieškovas, kaip generalinis rangovas, žinodamas, kad darbo projektas nėra parengtas ir leisdamas atsakovui (subrangovui) vykdyti statybos darbus, savo elgesiu patvirtino, kad sutarties šalys yra susitarusios, kad darbo projektas yra rengiamas tik tada, kai toks poreikis iškyla atsakovui (subrangovui). Be to, STR 1.05.06:2005 6.10 straipsnis numato, kad iš anksto rengiami tie sprendiniai, kurie būtini statybos darbams pradėti, o kiti – statybos metu.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad, remiantis Statybos techninių reglamentų normomis subrangovas privalėjo parengti darbo projektą, o to nepadaręs – atlyginti jo parengimo išlaidas. Ta aplinkybė, kad Statybos techninių reglamento normos reikalauja paruošti tam tikrus statybos norminius dokumentus savaime nereiškia, kad tai yra būtent subrangovo pareiga. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, generalinis rangovas, sudarydamas sutartį su subrangovu, pareigos parengti visą darbo projektą jam neperdavė, todėl iš jo negali būti reikalaujama atlyginti išlaidas, atsiradusiais dėl to, kad generalinis rangovas turėjo užsakyti darbo projektą. Nustačiusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su apmokėjimu už parengtą darbo projektą neanalizuoja, nes nusprendus, kad atsakovas neturėjo prievolės rengti visą darbo projektą, šios aplinkybės nėra reikšmingos šiam ginčui išspręsti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimas, kuriuo ieškinys yra atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.