Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjoms I. Š., J. J., atstovaujančiai pagal įgaliojimą ir pareiškėją R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų I. Š., R. J., J. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjų atstovė advokatė Rita Roščenkovienė teismo posėdžio metu pareiškėjų pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad 2001 m. mirus V. A. J., kuris buvo palikęs testamentą, o pagal testamentą turtą priėmė viena iš dukrų – J. J., tačiau liko dar turto, dėl kurio niekas nesikreipė. Jo žmona ir toliau gyveno ir valdė butą ir negalvojo, kad dėl to buto taip pat reikia kreiptis pas notarą. Mirus A. J. iškilo problema, jog negalima priimti jos palikimą pagal testamentą, nes A. J. po savo vyro mirties nepriėmė savo vyro palikimo. A. J. faktinis buto valdymas šiuo atveju pasireikia tuo, jog ji gyveno bute. Butas buvo šildomas pečiumi, už elektrą ir vandenį mokėjo pati A. J., tačiau tai įrodančių dokumentų nėra išlikę. Be to, A. J. rūpinosi butu, darė remontą.

Pareiškėja J. J., kartu atstovaudama ir pareiškėją R. J. pagal įgaliojimą, pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir patvirtino pareiškėjos I. Š. nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad mirus tėvui mama dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, mama testamentu butą, esantį K., paliko jos seserims, kurios neturi galimybės šio turto pas notarus priimti, nes nebuvo įrodytas faktas, jog mama po tėvo mirties paveldėjo turto dalį, priklausiusią tėvui. Mama po tėvo mirties gyveno, tvarkėsi, darėsi remontus, mokėjo mokesčius, butą kūreno. Tame bute mama iki pat savo mirties ir gyveno. Dėl informacijos trūkumo mama galvojo, kad niekur nereikia eiti ir papildomai tvarkytis dokumentų, nes ji buvo tą butą išsipirkusi ir galvojo, kad tai jos nuosavybė.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (CPK 247 str. 2 d.). Atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. A. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. J. paveldimo turto priėmimą valdyti, todėl neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, klausimą dėl pareiškėjų prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą prašo spręsti teismo nuožiūra (46-47 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių gimimo, santuokos ir ištuokos liudijimų (30, 32, 34, 35 b. l.) matyti, kad pareiškėjos I. J. (po santuokos ir ištuokos – Š.), J. J. (po santuokos – S., po ištuokos - J.) yra A. J. ir V. A. J. dukros. Be to, pareiškėja R. J. yra E. J. ir V. J. dukra (31 b. l.), o V. J. buvo A. J. ir V. A. J. dukra (32 b. l.). Iš mirties liudijimo kopijų (5, 6, 7 b. l.) matyti, kad V. A. J. mirė (duomenys neskelbtini), A. J. mirė (duomenys neskelbtini) ir V. J. mirė (duomenys neskelbtini) Iš notarės V. J. – B. 2015 m. balandžio 22 d. išduoto liudijimo (11 b. l.), matyti, kad po V. J. mirties palikimą priėmė jos dukra – pareiškėja R. J..

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (14-20 b. l.) matyti, kad V. A. J. pagal 1994 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimą priklausė 3/5 dalis gyvenamojo namo, kiemo statinių, ūkinių pastatų, esančių G. kaime, Šiaulių r.. Iš (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą matyti, jog miręs V. A. J. 2000 m. birželio 1 d. testamentu savo turtą: 3/5 dalių gyvenamojo namo, kiemo statinių, ūkinių pastatų, 3/5 dalių investicinių čekių, įmokėtų už žemę ir visą pensiją paliko savo dukrai J. S., kuri šį turtą priėmė (12 b. l.).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir santuokos liudijimo (33, 24-26 b. l.) matyti, kad A. J. (esant santuokoje su V. A. J.) 1997-02-13 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1393 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str.) priklausė butas su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r..

Iš 2001 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą matyti, jog po V. A. J. mirties buvo priimtas ne visas palikimas. Pareiškėjų I. Š., J. J. nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties pareiškėjų motina liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.., butą prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina pareiškėjų paaiškinimai duoti teisme, pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (37 b. l.). Be to, mokesčių mokėjimo knygelėje užfiksuota, jog mokėtojas už elektros energiją yra A. J. (38-40 b. l.).

Pareiškėjų I. Š. ir J. J. tėvas bei J. J. senelis V. A. J., mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų pareiškimas nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjos, kreipdamosi į teismą, nurodė, kad A. J. po sutuoktinio V. A. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai. Byloje esantys procesiniai dokumentai patvirtina, jog A. J. įgijo teisę paveldėti po jos sutuoktinio V. A. J. mirties (CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors V. A. J. buvo parašęs testamentą ir savo turtą paliko vienai iš savo dukrų, tačiau testamentu paliko ne visą jam tuo metu priklausantį turtą, o jo sutuoktinė A. J. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi santuokos metu sutuoktinių įgytame nekilnojamajame turte, juo naudojosi, rūpinosi, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. V. A. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. J. sutuoktinio V. A. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.