Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. U. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir atsakovo A. U. priešieškinį ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl teisės be bendraturčių sutikimo gauti rašytinį pritarimą suteikimo (tretieji asmenys – G. M., E. M., D. L.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė įpareigoti A. U. savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatytą priestatą ir sutvarkyti statybvietę; nurodyti, jog neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Paaiškino, kad atsakovas neturėdamas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų privalomų dokumentų vykdė gyvenamojo namo, kuris bendros dalinės nuosavybės teise priklauso G. M. bei E. M., rekonstrukciją, pastatė priestatą. Atsakovui 2010-08-02 buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir pareikalauta likviduoti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis per du mėnesius nuo reikalavimo gavimo dienos likviduoti prie namo pastatytą priestatą. Nors atsakovo prašymu reikalavimo terminas buvo pakartotinai pratęstas iki 2011-01-01, tačiau atsakovas reikalavimo neįvykdė ir savavališkai pastatyto priestato nenugriovė.

Tretieji asmenys G. M. ir E. M. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas nėra gavęs bendraturčių sutikimo rekonstruoti namą, o savavališkai pastatytas priestatas pažeidžia jų teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad prašomas nustatyti 12 mėnesių terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui yra nepagrįstai ilgas, o apeliantas nenurodė kodėl jam reikalingas būtent tokio ilgio terminas. Atsakovas dėl savo reikalavimų tretiesiems asmenims turėtų kreiptis į teismą bendra tvarka. reikalavimas įpareigoti ieškovą išduoti atsakovui leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą be trečiųjų asmenų sutikimo ir gavus visus dokumentus parengti gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimo ir tinkamumo naudoti aktą nėra susijęs su pareikštu ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Laikyti, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 329 str. 2 d. nenustatytus sprendimo negaliojimo pagrindus, nėra duomenų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevisiškai atskleidė bylos esmę ir pagal byloje surinktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl iš dalies teismo sprendimas naikinamas, byla dalyje grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimu visiškai teisingai nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas A. U. be namo ir žemės sklypo bendrasavininkių nepilnamečių G. M. ir E. M. įstatyminės atstovės D. M. sutikimo pristatė (rekonstravo) verandą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Tačiau spręsdamas priešieškinyje reikalavimą pripažinti atsakovui teisę parengti projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įteisinti nurodyto namo priestatą teisės aktų nustatyta tvarka be bendraturčių G. M. ir E. M. sutikimo, ieškinį atmetė neišnagrinėjęs jo iš esmės, nepagrįstai. Atsakovo priešieškinys 2012-05-14 teisėjo rezoliucija buvo priimtas (b. l. 106). Priešieškinio pirmuoju reikalavimu yra prašoma pripažinti atsakovui teisę parengti projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įteisinti nurodyto namo priestatą teisės aktų nustatyta tvarka be bendraturčių G. M. ir E. M. sutikimo. Šis reikalavimas yra betarpiškai susijęs su ieškinio reikalavimu nugriauti savavališką statybą ir privalėjo būti išnagrinėtas iš esmės.

Kaip tvirtina šalių paaiškinimai bei savavališkos statybos aktas (b. l. 5-7), atsakovas verandą pastatė (rekonstravo) neturėdamas statybai reikalingų projektavimo dokumentų ir leidimo. Pagal Statybos įstatymo 28 str. 4 d. asmuo, kuriam pateikti reikalavimai nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs Statybų įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyvioms aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti šią įstatymo normą ir leisti jam paruošti statinio projektą. Įrodymų, kad verandos statyba negalima žemės sklype (duomenys neskelbtini), ieškovas nepateikė. Bylą nagrinėjant išsiaiškinta tik tai, kad tokiai statybai prieštarauja nepilnamečių bendraturčių G. M. ir E. M. įstatyminė atstovė D. M..

Pagal CK 4.75 str. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Priešieškiniu atsakovas reikalavo pripažinti jam teisę paruošti projektinę dokumentaciją verandos statybai (rekonstrukcijai) be D. M., atstovaujančios savo nepilnametes dukras, sutikimo. Sprendžiant tokį ginčą teismas privalėjo aiškintis, ar D. M. nesutikimas dėl verandos statybos (rekonstrukcijos) yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad „bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 str.), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose įtvirtintų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama statinio techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt. Bendraturčio teisės padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinimo būtinos sąlygos – kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisių pažeidimus“ (civilinė byla Nr. 3K-3-58/2008).

Bendraturčių G. M. ir E. M. įstatyminė atstovė D. M. nesutikimą dėl verandos statybos (rekonstrukcijos) paaiškino tuo, kad veranda užstoja šviesą į jos dukrų namo dalį bei statyba pažeidžia namo konstrukcijas. Šių aplinkybių pati atstovė D. M. neparėmė įrodymais, teismas papildomų įrodymų nereikalavo. Todėl naujai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas išsamiai turi ištirti, ar pagrįstai bendraturčių atstovė neduoda sutikimo rekonstrukcijai: ar dėl verandos statybos pasikeitė bendraturčių namo dalies natūralus apšvietimas, jei taip – ar jis pasikeitė tiek, kad nebeatitinka nustatytų higienos normų. Taip pat ar statyba pakenkė namo pagrindinėms konstrukcijoms, jei taip – ar galima neatitikimus statybos normoms pataisyti negriaunant statinio. Ar pagrįstas atsakovo teiginys, kad veranda buvo statoma ne nauja, o rekonstruojama jau anksčiau stovėjusi, tik be langų. Taip pat aplinkybes, kas iš bendrasavininkų naudojosi įėjimu į jo naudojamą namo dalį, kuriame yra įrengta veranda. Tik išnagrinėjus šias aplinkybes ir priėjus išvados dėl nesutikimo rekonstrukcijai pagrįstumo, galima spręsti, ar atsakovo atliktos verandos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimui galima remtis Statybos įstatymo 28 str. 4 d. nuostatomis, ar statinį privaloma griauti. Taigi šioje dalyje teismo sprendimas naikinamas, byla grąžinama nagrinėti iš naujo.

Kitas priešieškinio reikalavimas yra įpareigoti ieškovą išduoti leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) be bendraturčių G. M. ir E. M. sutikimo ir gavus visus dokumentus, parengti gyvenamojo namo, rekonstrukcijos užbaigimo ir tinkamumo naudoti aktą. Atsakovo patikslintas priešieškinys (b. l. 129-132), kuriame dėl šio reikalavimo atsakovu buvo nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nagrinėti nebuvo priimtas (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-07-19 nutartis, b. l. 140-141), reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas jį atmetė pagrįstai, ši sprendimo dalis paliekama galioti. Jei ginčas dėl statinio nugriovimo būtų išspręstas atsakovui leidžiant paruošti statinio projektą, atsakovas dėl statybos leidimo išdavimo į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją turėtų kreiptis pats.

Pagal CPK 93 str. 1-3 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šios taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus. Ieškinio pagrįstumo klausimas liko neišnagrinėtas, todėl sprendimo dalis, kuria valstybei priteistas žyminis mokestis iš atsakovo, naikinama. Pašto išlaidos apėmė tiek ieškinio, tiek priešieškinio nagrinėjimą, taigi viso tris reikalavimus. Kadangi vienas reikalavimas, kuriuo atmestas priešieškinys, liko išnagrinėtas, atsakovas turi valstybei atlyginti 1/3 dalį pirmosios instancijos teisme turėtų pašto išlaidų, viso 20,50 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-14 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys tenkintas visiškai ir atsakovas A. U. įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie gyvenamojo namo pastatytą priestatą, adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; atsakovui A. U., per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, leista ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie gyvenamojo namo pastatytą priestatą, adresu (duomenys neskelbtini), patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo; priešieškinys atmestas dalyje dėl reikalavimo leisti įteisinti namo (duomenys neskelbtini), priestatą teisės aktų nustatyta tvarka be bendraturčių G. M. ir E. M. sutikimo; priteista valstybės naudai iš atsakovo A. U. 139 Lt žyminio mokesčio panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Sprendimą dalyje, kurią iš A. U. valstybės naudai priteista 61,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pakeisti sumažinant iš A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą procesinių dokumentų išlaidų atlyginimą valstybės naudai iki 20,50 Lt (dvidešimt Lt 50 ct).

Likusią sprendimo dalį, kuria atmestas A. U. priešieškinys Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl įpareigojimo išduoti leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) be bendraturčių G. M. ir E. M. sutikimo, palikti nepakeistą.