- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- 1-787-900/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00218-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 8 klases, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. kovo 20 d. apie 11⁰⁰ val. nuomojamo namo, priklausančio V. S., virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto su šeimos nariu – sugyventine R. A. - metu, laikydamas rankoje peilį, grasino ją nužudyti;
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. kovo 20 d. apie 11³⁰ val. nuomojamajame tvarte, priklausančiame V. S., esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto su šeimos nariu – sugyventine R. A. - metu, sakydamas žodžius „aš tave pakarsiu tvarte, aš tave užmušiu, papjausiu“ grasino ją nužudyti,
dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) E. M. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (45-46, 50-51, 55-56 b. l.), kuriuose nurodyta, kad jis su R. A. kartu gyvena apie 28 m., veda bendrą ūkį. Šeimoje augina 6 vaikus, vienas yra nepilnametis. Prieš 4 m. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir gyvena nuomojamajame name. 2014 m. kovo 20 d. apie 11 val. girtas grįžo į namus. Eidamas namo pastebėjo, kad namo kieme šokinėja palaidi triušiai. Apie tai pasakė R. ir liepė surinkti ir pašerti gyvulius. R. tai nepatiko, todėl susipyko. Jis iškeikė R., šaukė ant jos, kad neprižiūri ūkio. Po kelių minučių R. apsirengė ir išėjo į lauką. Jis išėjo iš paskos. R. įėjus į ūkinį pastatą, jis nusekė iš paskos. Įėjęs į ūkinį pastatą ir stovėdamas šalia tvarto durų pastebėjo, kad R. su kažkuo kalbasi telefonu. Jis dar labiau supyko, kad R. jo neklauso, kalbasi telefonu, o gyvulių nežiūri ir pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, pagrasino, kad gaus mušti nuo jo. Tuo metu pastebėjo, kad ant triušių būdos padėtas burokams pjaustyti skirtas peilis. Jį paėmęs bei laikydamas nuleistą ir būdamas apie 3-5 m atstumu iki R. pasakė žodžius „aš tave pakarsiu tvarte“. Pastebėjo, kad R. išsigando jo pasakytų žodžių bei rankoje laikomo peilio. Tuoj peilį padėjo ant triušio būdos ir nuėjo į namą, atsigulė miegoti. Nespėjo užmigti, kai atvažiavo policijos pareigūnas ir jį sulaikė.
Papildomai apklaustas, paaiškino, kad 2014 m. kovo 20 d. sugyventinei R. A. grasino ją nužudyti, turėdamas rankoje peilį, ne ūkiniame pastate - tvarte , bet namie – virtuvėje. Kaip ir sakė, grįžo namo apie 11 val., buvo neblaivus, nes po darbų pas kaimynę susitiko tris draugus ir su jais gėrė alkoholinius gėrimus. Grįžęs namo, namo kieme rado palaidus šokinėjančius triušius, apie tai pasakė sugyventinei. Jie su R. virtuvėje pradėjo pyktis, jis buvo neblaivus, susinervino, kad ji jam priešgyniauja, griebė iš virtuvinės spintelės stalčiaus peilį ir, jį laikydamas rankoje, rėkė ant R., ką tiksliai sakė, neprisimena, buvo labai supykęs ant jos. Matė, kad R. išsigando. Ji greitai apsisuko, apsirengė ir išėjo į tvartą. Po kurio laiko jis nuėjo į tvartą pas R. Eidamas kiemu pamatė, kad R. kalbasi telefonu ir dar labiau supyko. Nelabai pamena visas detales, bet, atrodo, kad jis ūkiniame pastate R. keikė necenzūriniais žodžiais, šaukė ir priekaištavo jai toliau, tikslių žodžių neprisimena, tik prisimena, kad sakė „aš tave pakarsiu tvarte“, buvo supykęs ant jos. Pagrasino, kad gaus mušti nuo jo. Stovėjo nuo R. apie 3,5 metro atstumu, bet tikrai negrasino jai laikydamas peilį rankose. Grasino R. laikydamas rankose peilį virtuvėje, o ne tvarte. Tvarte jis ant jos tik šaukė ir keikė ją. Po to apsisuko ir nuėjo į namus, o R. pasiliko ūkiniame pastate – tvarte. Jis atsigulė pamiegoti ir tada atvažiavo apylinkės inspektorius A. J., jį išvežė į policijos komisariatą. Dėl savo veiksmų gailisi, R. atsiprašė, jie susitaikė.
Nukentėjusiosios R. A. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (25-28 b. l.), kuriuose teigiama, kad su sugyventiniu yra kartu apie 27 m. Adresu (duomenys neskelbtini), gyvena apie 4 m. Namą nuomojasi iš V. S. Su E. turi 6 vaikus. Sugyventinis niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, nuolat vartoja alkoholį. Per pastaruosius 2 m. pamena tik kelias dienas, kai jis buvo blaivus. Jis dažnai išvadina ją necenzūriniais žodžiais, šaukia ant jos. Dėl E. pas juos į namus anksčiau ne kartą važiavo policija. Jam buvo skirtos administracinės nuobaudos už tai, kad ją viešoje vietoje išplūdo necenzūriniais žodžiais. Pora kartų E. konflikto metu yra pačiupęs į ranką peilį ar šakutę, tačiau jos nesužalojo.
2014 m. kovo 20 d. anksti ryte, tikslaus laiko neprisimena, E. išėjo iš namų, nes padeda kaimynei J. nuvežti pieną į pieninę. Sugyventinis grįžo apie 11 val. Kol jo nebuvo, ji tvarkėsi namuose. Sūnus K. buvo išvykęs į Joniškį, į darbo biržą, o M. buvo išėjęs į mokyklą. Kai grįžo neblaivus sugyventinis E., ji buvo virtuvėje. Jis jai pradėjo priekaištauti. Dėl ko, tikslios priežasties nepasakys, bet, atrodo, dėl buities, ūkio dalykų. Staiga, bešaukdamas ant jos, E. iš virtuvėje esančio stalčiaus pagriebė peilį. Turėdamas rankoje peilį jis šaukė ant jos ir keikė ją, bet iš susijaudinimo neatsimena, ką jis sakė. Ji E. labai išsigando. Mano, kad jo ketinimas nužudyti ją buvo realus. Išsigandusi pasakė, kad išeina į lauką šerti triušių. Greitai apsirengė ir išėjo į ūkinį pastatą - tvartą. Sugyventinis liko namuose. Ūkiniame pastate šėrė triušius, kai paskambino dukra. Ji su ja kalbėjosi telefonu, o E. labai nemėgsta, kai ji kalba telefonu, tada pradeda pykti. Bekalbėdama telefonu su dukra M., pamatė, kad per kiemą prie ūkinio pastato ateina E. Dukrai pasakė, kad užteks kalbėti, ir įsidėjo telefoną į liemenės kišenę. Kaip vėliau suprato, telefono aparato ji neišjungė. Dukra pradėjo klausytis jų pokalbio su E. E., įėjęs į ūkinį pastatą, ėmė ją keikti. Nežino, ar jis matė, kad ji kalbėjosi telefonu, tačiau jis į ūkinį pastatą įėjo agresyvus, šaukė ant jos, sakė: „aš tave pakarsiu tvarte, aš tave užmušiu, papjausiu“. E. vartojo necenzūrinius žodžius. Jis ant jos tik šaukė, bet jos nelietė ir smurto prieš ją nenaudojo. Ji išsigando. Sugyventinis netikėtai nustojo šaukti, o ji pasakė: „ko čia rėkauji, aš pareisiu tuoj į namus“. E. apsisuko ir nuėjo į namus, o ji liko ūkiniame pastate, už kelių minučių nuėjo į gyvenamąjį namą, bet E. jos neįleido. Tada jai paskambino dukra M. ir pasakė, kad iškvietė policiją. Ji pasiliko kieme, kol atvažiuos pareigūnai, o E. buvo namie. Policijos pareigūnai ją apklausė. E. pamatęs pareigūnus pradėjo šaukti, agresyviai elgtis. Jam buvo uždėti antrankiai. Jį pareigūnai išsivežė į areštinę. Peilių pas juos virtuvės stalčiuje yra kokie 3 – 4 vnt. Su kuriuo peiliu grasino E., neatsimena.
Papildomai apklausta nukentėjusioji R. A. parodė, kad sugyventinis E. M., pasiėmęs peilį, grasino virtuvėje. Kaip minėjo, ką jis sakė, laikydamas rankoje peilį, neprisimena. Bet jis buvo agresyvus, ji jo išsigando, bijojo, kad E. nesužalotų. Ūkiniame pastate - tvarte E. tik šaukė ant jos, keikė ją, sakė: „aš tave pakarsiu tvarte, aš tave užmušiu, papjausiu, tu čia negyvensi“. Mano, kad dukra M. pagalvojo, jog E. jai grasina peiliu tvarte. Įvykio detalių nepamena. Civilinio ieškinio nereiškia. E. jos atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi; jie susitaikė.
Liudytojos M. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (31-33 b. l.), kuriame nurodyta, kad E. M. yra jos tėvas. Jos tėvai nėra oficialiai susituokę. Šeimoje yra 6 vaikai. Su tėvais negyvena gal kokie 5 m. Apie tai, kad tėvas mamą keikia, yra girdėjusi, kai su mama kalba telefonu. Be to, kiek pamena nuo vaikystės, tėvas visada buvo problematiškas, mėgdavo išgerti, keikdavo ir vaikus, ir mamą, taip pat būdavo agresyvus. Ne kartą buvo atvykusi policija, surašė administracinio teisės pažeidimų protokolus už mamos įžeidinėjimą viešoje vietoje. Tėvas anksčiau negerdavo taip dažnai. Paskutinius 2 m., kiek žino, jis geria beveik kiekvieną dieną, galbūt būna kokia diena, kai jis negeria, bet tai būna labai retai.
2014 m. kovo 20 d. prieš pietus, tikslaus laiko neprisimena, paskambino mamai, jos pradėjo kalbėtis apie nuveiktus darbus, apie beprasidedančią dieną. Bekalbant telefonu, mama greitai pasakė, kad užteks kalbėti, nes ateina tėvas. Kaip suprato, mama nenuspaudė telefono išjungimo mygtuko, nenuspaudė ir ji, ir viską girdėjo, ką tėvas sakė mamai. Jis pakeltu tonu šaukė ant mamos tokius žodžius: „ir vėl tu, padla, kurva, pradėjai šnekėt telefonu. Kiek galima šnekėti telefonu su kurva, kodėl nešneki, kai būnu namuose. Aš tave pakarsiu tvarte, aš tave užmušiu, papjausiu, tu čia negyvensi “. Mama, kiek pamena, jam sakė: „ko čia rėkauji, aš tuoj pareisiu į namus“. Ji suprato, kad jis gali būti į rankas pasiėmęs kokį šaltą ginklą, tikriausiai peilį. Taip pagalvojo dėl to, kad jis kažkada yra grasinęs mamai peiliu, o kai išgirdo, kad jis mamai pasakė, kad papjaus ją, ji suprato, kad jis gali rankoje laikyti būtent jį - peilį. Girdėjo ir suprato iš tėvo balso, kad jis šį kartą tikrai gali kažką mamai padaryti, kadangi kai neblaivus, būna labai agresyvus. Šį kartą jis buvo žymiai agresyvesnis, negu praeitus kartus, kai šaukdavo ant mamos. Ji išsigando, suprato, kad tėvo ketinimas nužudyti mamą gali būti realus, todėl paskambino 112 ir pranešė apie įvykį.
Taip pat R. A. 2014 m. kovo 20 d. protokolu-pareiškimu (1 b. l.), 2014 m. kovo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (4-8 b. l.), išrašu iš policijos duomenų bazės (14-18 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VPS prevencijos poskyrio tyrėjo A. J. 2014 m. kovo 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (19-22 b. l.), daikto (garso įrašo) apžiūros protokolu (36-38 b. l.), asmens blaivumo testu (alkotesterio rodmenimis) (65 b. l.), kuriame pažymėta, kad 2014 m. kovo 20 d. 13⁰⁵ val. jam nustatytas vidutinis (2.42 %₀) girtumo laipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes yra visi būtini inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai. Grasinimas nužudyti, rankose laikant peilį, ir po to, tęsiant nusikalstamą veiką, išsakyti žodžiai („aš tave pakarsiu tvarte, aš tave užmušiu, papjausiu“) sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, nes peiliu galima sužaloti žmogų, atimti gyvybę. Vertinant situaciją pašalinio žmogaus akimis, grasinimas laikytinas konkrečiu ir realiu. Nenustatęs tarp įrodymų esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymą skirti 6 mėn. viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 30 val./mėn. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 mėn. viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 30 val./mėn.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai, sutinka dirbti viešuosius darbus (71 b. l.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamasis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju (68-72 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK charakterizuojamas neigiamai, nes linkęs konfliktuoti (84 b. l.), Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kriukų seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (88 b. l.). Ne sykį baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (74-78 b. l.). Nedirba, darbo biržoje registruotas, licencijuojamos veiklos nevykdo (73, 80-81 b. l.). Psichikos sveikatos centruose ir ligoninėse nesigydė (86b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir ją padaręs gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos inkriminuotų nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Už nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymą gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 m.
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.), todėl tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų per griežta bausmė. Kaltinamasis yra bedarbis, todėl skirti baudą savarankiškų pakankamo dydžio pajamų neturinčiam asmeniui būtų mažai efektyvu (BK 41 str. 2 d.). Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad adekvati kaltinamajam bausmė yra sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį (BK 46 str. 1-2 d.).
Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta viešųjų darbų bausmė mažinama 1/3.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2014 m. kovo 20 d. 12⁰¹ val. iki 2014 m. kovo 21 d. 15²⁰ val. (dvi paras) (40-41 b. l.). Į atliktą viešųjų darbų bausmę įskaitomos dvi laikino sulaikymo paros, jas prilyginant 12 viešųjų darbų valandų (mutatis mutandis BK 65 str. 1 d. 2 p. b pp.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (57-58 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Kaltinamajam skirtos smurtą patyrusių asmenų apsaugos užtikrinimo priemonės: įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - kompaktinis diskas su garso įrašu, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, – paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, E. M. skirtą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktą viešųjų darbų bausmę įskaityti E. M. laikino sulaikymo laiką (dvi paras) ir laikyti, kad jis atliko 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.
Po bausmės įskaitymo nustatyti tokią viešųjų darbų atlikimo tvarką: įpareigoti E. M. kiekvieną mėnesį visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 27 (dvidešimt septynias) valandas per mėnesį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. M. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
E. M. skirtas smurtą patyrusių asmenų apsaugos užtikrinimo priemones: įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios Tvenkinio g. 5, Dargaičių k., Šiaulių r., ir įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – R. A. – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką - kompaktinį diską su garso įrašu, kuris prisegtas prie bylos viršelio, – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti E. M., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.