Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus (toliau – ir NŽT Pakruojo skyrius, atsakovas) vedėjo 2011 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2)-522 „Dėl Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1) 2 priedo 32 eilutę; panaikinti NŽT Pakruojo skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 29VĮ-(14.29.2)-60 „Dėl Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2) dalį – Įsakymu Nr. 2 patvirtinto Asmenų, kuriems Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo 22 eilutę; įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), atstovaujamą NŽT Pakruojo skyriaus, teisės aktų nustatyta tvarka ir griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų parengti žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir sudaryti sąlygas paduoti A. Š. prašymą pirkti valstybinę žemę, nes jis nebuvo pateiktas dėl atsakovo padarytų teisės aktų pažeidimų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai A. E. Š., E. Š. bei A. Š. yra 0,3400 ha bendro ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0021-0431, kadastrinis Nr. 6525/0003:36, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., naudotojai. A. Š. yra nuomojamo žemės sklypo naudotojas, deklaruojantis pasėlius ir gaunantis tiesiogines išmokas, ūkininkaujantis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gretimame (6525/0003:16) ir nuomojamame žemės sklype. A. Š. dar 2008 m. balandžio 9 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą pirkti laisvą valstybinę žemę (0,34 ha), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, Pakruojo rajone, t. y. nuomojamą žemės sklypą.

Nurodė, kad atsakovo teigimu, neva įvykusio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo aptarimo metu A. Š. galėjo suprasti, kad jo prašymas dėl žemės sklypo įsigijimo nėra tenkinamas, bet iš pateiktų dokumentų tokios išvados padaryti negalima. A. Š. susirinkime dalyvavo, tačiau apie tai, kad jo prašymas yra atmetamas ir kad užbaigus šį procesą jis turėtų pateikti naują prašymą, niekas A. Š. susirinkimo metu neinformavo. Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. spalio 9 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-81 „Dėl E. Š., A. E. Š. ir A. Š. skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad A. Š. nebuvo tinkamai pranešta, kaip numato Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – ir Metodika), kad atmetus prašymą, pareiškėjas turi būti informuojamas, jog jo prašymas yra netenkinamas, taip pat turi būti pateikiama informacija apie tai, kad asmuo turi teisę pateikti prašymą, kai bus vykdoma žemės reforma, pavesdama žemėtvarkos skyriui informuoti pretendentus ir nurodyti jiems galimybę gauti žemės, rengiant paskesnį tos pačios kadastro vietovės žemėtvarkos projektą arba kitos kadastro vietovės žemėtvarkos projektą. Iš Metodikos 42 punkto galima suprasti, kad žemėtvarkos skyrius tuo atveju, kai apskrities viršininkas priima sprendimą netenkinti prašymo, vienareikšmiškai privalo jį apie tai informuoti – tai yra specialioji norma, tačiau galioja ir bendroji viešojo administravimo norma, kurioje nurodoma, kad apie individualaus pobūdžio administracinį aktą žmogus, kurio teisės ir pareigos nustatomos, privalo būti informuojamas. Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. spalio 9 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-81 „Dėl E. Š., A. E. Š. ir A. Š. skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad ši viešojo administravimo subjekto pareiga nebuvo įvykdyta. Mano, kad žemėtvarkos skyrius turi informuoti žmones ne tik apie projektus, kurie yra netenkinti, bet ir apie tuos projektus, kurie bus rengiami ateityje būtent toje kadastrinėje vietovėje. Pradėdami rengti žemėtvarkos projektą, dėl kurio jau buvo gauti atitinkami prašymai, jie asmeniškai turėtų informuoti tą asmenį, kurio prašymo pirminiame etape netenkino.

Žemės reformos žemėtvarkos projektas yra teritorijų planavimo dokumentas, todėl tokių dokumentų rengimui yra taikomos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų normos, kuriomis turi būti užtikrinamas viešumas ir visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese. Metodikoje yra nurodyta, kad tai yra specialusis planas, prilyginamas vietovės lygmens specialiajam planui ir jam taikomas Vyriausybės nutarimas apie visuomenės informavimą. Pareiškėjai A. E. Š. ir E. Š. yra minėto žemės sklypo nuomininkai, todėl jie iš anksto turėjo būti informuojami raštu apie pradedamą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą, tuo pačiu informuojami apie tai, kad yra galimybė pateikti prašymus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.495 straipsnis numato nuomotojo pareigą pranešti apie nuomos sutartį. Ši pareiga buvo įvykdyta gana savitai, nes nuomininkas buvo informuotas tik po to, kai buvo priimti visi sprendimai. Nacionalinė žemės tarnyba, apibendrindama savo praktiką internetiniame tinklalapyje, nurodė, kad toks nuomininkų informavimas yra vykdomas iš karto paskelbus apie tai, kad pradedamas rengti žemės reformos žemėtvarkos projektas – šiuo atveju būtų po Įsakymo Nr. 1, kad nuomininkai galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises. Teismai, analizuodami šią normą dėl nuomotojo pareigos pranešti, pasisako apie tai, kad nors ir nėra nustatyta, kada konkrečiai nuomotojas tai turėtų padaryti, tačiau turėtų būti vadovaujamasi sąžiningumo, protingumo principais ir nuomininkas turėtų būti įspėjamas kuo anksčiau, kad turėtų galimybę pasiruošti pirkėjo teisių perėmimui arba jam pačiam būtų sudaroma galimybė ar kitaip reaguojama į nuomotojo pasikeitimą. Šiuo atveju NŽT Pakruojo rajono žemėtvarkos skyrius nesivadovavo Nacionalinės žemės tarnybos metodiniais nurodymais. Svarbu yra nuomojamo žemės sklypo priskyrimas laisvos valstybinės žemės fondui. Pareiškėjai žemės sklypo nuomos teisę paveldėjo iš savo tėvo nuo 2003 metų. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Dėl nežinomų priežasčių naudojamas žemės sklypas buvo projektuojamas kaip laisva valstybinė žemė.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama NŽT Pakruojo skyriaus, prašė pareiškėjų reikalavimų netenkinti ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad NŽT Pakruojo skyrius, vykdydamas valstybinės žemės ūkio paskirties pardavimo procedūrą, vadovavosi teisės aktais, Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatomis bei šiuos įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis, todėl manė, kad skundžiami NŽT Pakruojo skyriaus vedėjo įsakymai priimti nepažeidžiant minėtų teisės aktų nuostatų, yra teisėti bei pagrįsti. Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. spalio 9 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-81 „Dėl E. Š., A. E. Š. ir A. Š. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo atmestas pareiškėjų skundas, nurodyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kodėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos darbuotojai neįvykdė Šiaulių apskrities viršininko įsakyme įtvirtinto nurodymo pranešti A. Š. apie jo pateikto prašymo netenkinimą, tačiau mano, kad tai jokių teisinių pasekmių skundžiamų teisės aktų atžvilgiu neturi, nes nedaro jų neteisėtais ir nepagrįstais. Atsakovo manymu, pareiškėjų atstovė per plačiai supranta neinformavimo pasekmes ir nurodo tai, kad asmens neinformavimas lemia skundžiamų įsakymų neteisėtumą. Pareiškėjai nurodė, kad jie nebuvo kviečiami į P. A. V. suprojektuoto žemės sklypo ženklinimą. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, į žemės sklypų ženklinimą kviečiami esami arba būsimieji žemės sklypo savininkai arba jų įgalioti asmenys, taip pat suinteresuoti asmenys – gretimų žemės sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nebuvo pagrindo kviesti pareiškėjus į žemės sklypo ženklinimą. Aptariamas žemės sklypas buvo projektuojamas, tačiau tolesniame procese, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, jis nebus formuojamas iš naujo, kaip buvo paminėta pareiškėjų patikslintame skunde. Pagal Žemės reformos įstatymą, buvo siekiama nustatyti, kokia eilės tvarka asmuo įsigis pageidaujamą žemės sklypą iš valstybės. Bus atliekama kita procedūra – bus tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys. Projektavimo procedūrą atliko atsakovo rangovas. Projektuoti žemės sklypą galima ir tomis pačiomis ribomis. Žemės reformos projektuose išsprendžiamas ne tik konkrečių žemės sklypų ribų suprojektavimas, bet ir parenkama eiliškumo grupė, kuria asmuo iš valstybės įsigis žemės sklypą. Šiuo atveju P. A. V. atitiko 15 eiliškumo grupės kriterijus, įtvirtintus Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje. Sklypo ribų klausimas buvo sprendžiamas taip, kad asmuo rinkosi žemės sklypą, suprojektuotą ankstesniame projekte, ir rinkosi tomis pačiomis ribomis.

Sprendime, kuriuo atmestas pareiškėjų skundas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, kurios apibrėžia laisvą žemės fondą. Kadangi ginčo žemės sklypas atitinka minėtus Atkūrimo įstatyme įtvirtintus kriterijus, ginčo žemės sklypas buvo priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui ir dėl to buvo įtrauktas į rengiamo projekto teritoriją, todėl asmenys galėjo rinktis įsigyti jį iš valstybės, o nuoma nėra pagrindas neprojektuoti žemės sklypų ribų paskesniuose projektuose ir jų neperduoti kitiems asmenims. Dėl to ir vykdomas nuomininkų informavimas apie tai, kad žemė bus perleidžiama kitiems asmenims. Žemės naudotojų informavimas apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus nėra įtvirtintas jokiuose teisės aktuose. Patys žmonės turi domėtis savo teisėmis. Atsakovas, vadovaudamasis teisės aktais, skelbia apie žemės reformos žemėtvarkos projektus. Informacija yra prieinama visiems suinteresuotiems asmenims. Suinteresuoti asmenys gali pateikti prašymus ne tik konkrečiai tuo metu, kai yra paskelbta informacija apie rengiamą projektą ir nustatytas konkretus galutinis terminas pateikti prašymus. Jei nevyksta tos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektavimo darbai, tai pateikti prašymai yra įtraukiami į bylas, o pradėjus projektavimo procesą, prašymai yra nagrinėjami ir juos pateikę asmenys dalyvauja projekte.

Tinklalapyje www.nzt.lt buvo paskelbta informacija apie tai, kad bus rengiamas Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Skelbimo turinys yra analogiškas skelbimui vietiniame laikraštyje. Kadangi informacija apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus yra nuolat atnaujinama, atsakovas negalėjo pateikti atspausdinto skelbimo varianto arba nuorodos į internetinį tinklalapį, kuriame buvo paskelbta informacija. Seniūnijoje yra pateikiama tokia pati informacija. Skelbime informacija yra pateikiama laikantis visų keliamų reikalavimų. Papildomai informuoti asmenis apie tai, kokiais būdais žemė žemės reformos metu yra perleidžiama asmenims, atsakovas nematė pagrindo. Žemės reformos tikslas – įvairiais būdais perduoti valstybinę žemę. Apie tai, kad nebus suprojektuotas žemės sklypas, A. Š. sužinojo, kai 2008 m. dalyvavo pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkime. Kadangi teisės aktai yra viešai skelbiami ir visiems asmenims yra prieinami, asmenys turi žinoti, kad norint įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, turi atitikti šiuo metu Žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatyme nustatytus kriterijus, t. y. deklaruoti pasėlius, vesti buhalteriją, atitikti minimalius aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimus. Bet kokiu atveju prašymas, pateiktas 2008 m., į 2011 m. projektą negalėjo būti įtrauktas, nes žemėtvarkos skyrius nežinojo, ar asmuo, pateikęs prašymą 2008 m., atitinka nustatytus teisės aktų kriterijus, leidžiančius tą asmenį įtraukti į rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą ir laikyti jį tinkamu pretendentu įsigyti žemę iš valstybės.

Pareiškėjas A. Š. 2008 m. balandžio 9 d. Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą parduoti laisvą valstybinę žemę 0,34 ha, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kadastro Nr. 6525/0003:36, kurią naudoja sudaręs subnuomos sutartį su A. Š. paveldėtojais. Šiaulių apskrities viršininkas 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-3836 patvirtino teritorijos, parinktos Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti, plotą ir ribas. Informacija apie tai buvo paskelbta 2008 m. liepos 12 d. Pakruojo rajono laikraštyje „Auksinė varpa“. Pareiškėjas A. Š. prašymą buvo pateikęs, todėl jis dalyvavo 2008 m. rugsėjo 1 d. fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių gauti nuosavybėn, pirkti, nuomoti ir neatlygintinai naudotis valstybine žeme, pagal rengiamą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, susirinkime (b. 186-187). Nutarus kviesti papildomą X-XIX eiliškumo grupių pretendentų susirinkimą, apie kitą susirinkimą pareiškėjas A. Š. buvo informuotas pasirašytinai (b. l. 185). 2008 m. rugsėjo 12 d. A. Š. buvo įrašytas į pretendentų, pageidaujančių gauti nuosavybėn, pirkti, nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis bei perduoti patikėjimo teise valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą (b. l. 184) ir papildomo susirinkimo metu 2008 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 180-181) A. Š. prašė parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau pretendentui buvo nurodyta, kad jo pageidaujamas sklypas nėra laisvos valstybinės žemės plotuose. Atsižvelgdamas į tai, Šiaulių apskrities viršininkas 2009 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-1273 patvirtino Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei Piliečių, kurie išbraukiami iš fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių gauti nuosavybėn, pirkti ir nuomoti valstybinę žemę, sąrašą (toliau – ir Sąrašo patvirtinimo įsakymas). Iš atsakovo atsiliepimo (b. l. 172-179) matyti, kad su (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu buvo galima susipažinti visiems suinteresuotiems asmenims šio projekto viešo svarstymo su visuomene metu nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d., teikti pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas, tačiau A. Š. tokia teise nepasinaudojo. Administracinė procedūra dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti žemės sklypus toje kadastro vietovėje nagrinėjimo laikoma baigta, o prašymai ankstesniuose žemėtvarkos projektuose, paskesniuose žemėtvarkos projektuose nenagrinėjami. Pareiškėjas A. Š. sužinojęs vėliau apie Sąrašo patvirtinimo įsakymą jo dalies nei dėl projekto patvirtinimo, nei dėl savo išbraukimo iš fizinių asmenų, pageidaujančių pirkti valstybinę žemę, neskundė, nereiškė tokio reikalavimo, neprašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl teismas dėl paminėtų įsakymo dalių teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakė.

Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, (toliau – ir Aprašas) ir Metodika. Dėl paskesnio tos pačios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto administracinė procedūra pradedama iš naujo. NŽT Pakruojo žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 29VĮ-(14.29.2)-522 „Dėl Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtino Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos ribas pagal pridėtą planą bei plotą, patikslino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės, miško, vandens telkinių plotą pagal laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį, nustatė terminą iki 2011 m. birželio 15 d. asmenims, nepateikusiems prašymų, pageidaujantiems patvirtintoje teritorijoje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomotis iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar naudoti patikėjimo teise, pateikti prašymus, taip pat išsprendė kitus su projekto rengimu susijusius klausimus. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės patikslinimas buvo nustatytas pagal Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Teismas nurodė Aprašo 7 punktą, Metodikos 6 punktą ir pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas buvo priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui, buvo įtrauktas į rengiamo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritoriją, todėl asmenys galėjo rinktis įsigyti jį iš valstybės, o nuoma nėra pagrindas neprojektuoti žemės sklypų ribų ir jų neperduoti kitiems asmenims. Apie pradedamą rengti paskesnį Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą 2011 m. birželio 4 d. buvo paskelbta Pakruojo rajono laikraštyje „Auksinė varpa“ nurodant, kad piliečiai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys parinktose teritorijose gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti, nuomoti, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, gali pateikti prašymus Pakruojo skyriui iki 2011 m. birželio 15 d. (b. l. 132). Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.) 6 punktas numatė, kad apie pradedamą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą būtina paskelbti vietiniame laikraštyje, Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje. Papildomai informuoti asmenis, naudojančius ar nuomojančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, apie toje kadastro vietovėje numatomą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą nenumatyta, o skundžiamame įsakyme nurodytas terminas prašymams pateikti pagal Metodikos 22 punktą nebuvo pažeistas. Pareiškėjai nurodytais terminais prašymo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą Pakruojo žemėtvarkos skyriui nepateikė, todėl buvo priimtas Įsakymas Nr. 2, kuriuo ir šio įsakymo pareiškėjų minimas žemės sklypas rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui P. A. V. ir priimtas Įsakymas Nr. 2, kuriuo patvirtintas Asmenų, kuriems Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas bei trečiajam suinteresuotam asmeniui P. A. V. suprojektuotas ginčo žemės sklypas projektiniu Nr. 805-3 15 eile pirkti iš valstybės. P. A. V., pareiškęs norą įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, atitiko įstatyme nustatytus kriterijus, leidžiančius jį įtraukti į rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą ir laikyti jį tinkamu pretendentu įsigyti žemę iš valstybės.

Pareiškėjai teikdami skundą Nacionalinei žemės tarnybai kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka organo prašė atnaujinti terminą, o Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-81 „Dėl E. Š., A. E. Š. ir A. Š. skundo išnagrinėjimo“ jį atnaujino, todėl nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme termino atnaujinimo klausimas neturėjo būti sprendžiamas, nes jis buvo jau išspręstas. Pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl skunde nurodyto neveikimo, pažeidė procesines teisės normas, nes neištyrė visų pareiškėjų skunde nurodytų skundžiamų veiksmų. Pagal Metodikos 42 punkto nuostatą, viešojo administravimo subjektas turėjo ne tik informuoti pareiškėją A. Š. apie priimtą sprendimą išbraukti jį iš asmenų, pageidaujančių pirkti valstybinę žemę sąrašo, bet ir nurodyti jo teisių realizavimo galimybes ateityje būti įtrauktam į tokį sąrašą rengiant paskesnius projektus. Sistemiškai aiškinant šią teisės normą ir vertinant vėlesnius jos pakeitimus, galima daryti išvadą, kad A. Š. turėjo būti informuotas apie pradedamą rengti paskesnį žemėtvarkos projektą toje kadastrinėje vietovėje. Nežinojimas apie priimtą sprendimą dėl išbraukimo iš asmenų, pageidaujančių pirkti valstybinę žemę, sąrašo, lėmė pareiškėjų rūpestingumą sekant atsakovo veiksmus dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Pareiškėjai manydami, kad jų prašymas yra pateiktas tinkamai dar 2008 m. balandžio 9 d., nesiėmė ekstremalių priemonių. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo – nepranešimo – ir tos aplinkybės, kad pareiškėjai praleido terminą prašymui pirkti valstybinę žemę paduoti. Iš bylos aplinkybių galima padaryti išvadą, kad atsakovas sąmoningai daro teisės pažeidimus ir savaip interpretuoja teisės aktus, kad valstybinės žemės sklypai, suformuoti žemės reformos žemėtvarkos projektais, atitiektų konkretiems asmenims. Šiuo konkrečiu atveju turėtų būti taikomas principas, kad iš neteisės neatsiranda teisė ir viešojo administravimo subjektas, supratęs, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, privalo imtis priemonių jo pasekmėms pašalinti, o ne sakyti, kad šis pažeidimas nesudaro prielaidų sprendimų neteisėtumui.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad apie rengiamo akto pradžią viešai buvo skelbiama ne tik Pakruojo laikraštyje „Auksinė varpa“, bet ir NŽT internetiniame puslapyje www.nzt.lt bei seniūnijos skelbimų lentoje. Teisinis reglamentavimas toks, kad negali kilti abejonių apie viešą paskelbimą – jis turi būti pagrįstas akivaizdžiais nenuginčijamais įrodymais, o tokių byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apie rengiamą projektą paskelbta tinkamai, prieštarauja teisės normomis ir teismų praktikoje įtvirtintoms įrodymų vertinimo taisyklėms.

Nuomojamas žemės sklypas priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui be teisinio pagrindo, todėl negalėjo būti žemės reformos žemėtvarkos projekto objektu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 straipsnyje yra pateikiamas Lietuvos žemės fondo, kuris tuo pačiu yra ir žemės reformos objektas (Žemės reformos įstatymo 3 str.), sudėtinės dalys ir paaiškinimai. Minėto straipsnio 3 dalyje yra nurodoma, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Akivaizdu, kad teisės normomis sureglamentuoti aiškūs žemės priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui kriterijai: žemė neperduota naudotis, žemė nėra išnuomota, negrąžintina natūra, yra žemės plotas, kuris nesuformuotas teritorijų planavimo dokumentu kaip sklypas, nenustatyta jo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir asmenys neturi teisių į jį. Atsakovo Įsakymu Nr. 1 pareiškėjų nuomojamas žemės sklypas priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui. Akivaizdu, kad jis neatitinka nei vieno iš ankščiau nurodytų kriterijų, todėl atitinkamai negalėjo būti įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondo žiniaraščius kaip sklypas Nr. 11-3, suformuotas kaip Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. 805-3. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime nurodoma, kad A. Š. 2008 m. pasirinktas žemės sklypas nėra priskirtas laisvos žemės fondui. Neaišku, kas galėjo nulemti žemės teisinės būklės pokyčius. Taip pat šioje dalyje labai svarbu akcentuoti viešąjį interesą, susijusį su mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimu ir žemės reformos darbų vykdymo efektyvumu ir racionalumu – ar tinkamai buvo panaudoti pinigai, sumokėti AB „Šiaulių hidroprojektas“ už sklypo Nr. 11-3, po žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo pakeitus indeksą į 805-3 projektavimo darbus, atsižvelgiant į tai, kad sklypas ne tik buvo suprojektuotas, bet ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pats juridinis faktas, kuris įregistruotas viešame registre, nusako, kad žemė nėra laisva.

Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas sklypas Nr. 805-3 pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) formavimą. Nurodo Žemės reformos įstatymo 4 straipsnį, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Įsakymu Nr. 2 patvirtintame UAB „Šiaulių hidroprojektas“ projekto autoriaus A. K. 2011 m. parengtame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas sklypas Nr. 805-3 neatitinka nei vieno iš nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų, nes visas naujai suformuotas sklypas sudaro valstybinį pareiškėjų nuomojamą žemės sklypą. Šis neva tai naujai suprojektuotas sklypas yra A. Š. lėšomis suprojektuotas tomis pačiomis ribomis ir jo ribos bei plotas yra patvirtinti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-1922 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo bei žemės sklypų nuomos Pakruojo rajone“. Toks sklypo formavimas grubiai pažeidžia ankščiau nurodytas daiktų formavimo taisykles ir principus, ir bet kuriuo atveju negalės būti įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, nes Kadastro tvarkytojas negalės pažymėti ankščiau nurodyto sklypo kadastro žemėlapyje ir nustatys, kad yra priežastys atsisakyti pažymėti naujai suformuoto žemės sklypo ribas, kadangi bus nustatytos Kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytos aplinkybės – žemės sklypo ribos kirs jau pažymėto kadastro žemėlapyje ribas. Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projektas yra ydingas kaip teritorijų planavimo dokumentas nekilnojamojo daikto formavimo pagrindas ir negalės būti įgyvendintas.

Pakartoja, kad E. Š. ir A. E. Š., kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkai nebuvo tinkamai informuoti apie numatomą sklypo pardavimą. Remiasi CK 6.495 straipsniu, nustatančiu nuomotojo pareigą pranešti apie nuomos sutartį, CK 2.36 straipsnio 1 dalimi. Pati Institucija savo tinklalapyje yra paskelbusi informaciją apie tai, kad vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, paskelbus informaciją spaudoje apie pradedamą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai skyriai raštu informuoja valstybinės žemės nuomininkus, kurie nėra pateikę žemėtvarkos skyriui prašymų pirkti arba kitu būdu įsigyti nuosavybėn jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, apie tai, kad jų naudojami žemės sklypai gali būti projektuojami kaip perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems arba kaip parduotini kitiems asmenims. Teritorinis padalinys apie numatomą parduoti žemės sklypą informavo 2012 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 29SD-14.29-31)-157, t. y. jau patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą, o ne paskelbus apie pradedamą rengti žemėtvarkos projektą. Taip pat ankščiau nurodytoje viešai skelbiamoje Nacionalinės žemės tarnybos informacijoje nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas yra kviečiamas dalyvauti ženklinant jo naudojamą žemės sklypą, kvietime nurodant, kad įtvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte jo nuomojamas žemės sklypas yra suprojektuotas kaip perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam arba kaip parduotinas kitam asmeniui ir kad nuomos sutartis galios naujajam žemės savininkui. Tokio kvietimo nėra gavę. Apie ženklinimą sužinojo tik tada, kai A. Š. pranešė telefonu apie vykstančius ženklinimo darbus. Taigi CK 6.495 straipsnyje nustatyta informavimo pareiga, bet nenustatytos jos nesilaikymo pasekmės. Tokiu būdu privaloma vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 25/2007.

2008 m. rugsėjo 1 d. įvyko fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių gauti nuosavybėn, pirkti, nuomoti ir neatlygintinai naudotis valstybine žeme pagal rengiamą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, susirinkimas, kuriame dalyvavo A. Š.. Į susirinkimą neatvyko 10 eiliškumo grupės pretendenčių įgaliotas asmuo, todėl buvo nuspręsta rengti papildomą pretendentų susirinkimą 2008 m. rugsėjo 12 d. Kvietimas apie papildomą susirinkimą A. Š. buvo įteiktas pasirašytinai. A. Š. dalyvavo 2008 m. rugsėjo 12 d. įvykusiame pakartotiniame fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių gauti nuosavybėn, pirkti, nuomoti ir neatlygintinai naudotis valstybine žeme pagal rengiamą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą susirinkime, apie savo dalyvavimą jis patvirtino parašu pretendentų sąraše. Protokole nurodyta, kad 13 eilės pretendentui A. Š. žemės sklypas pirkti iš valstybės rengiamajame žemės reformos žemėtvarkos projekte nebus projektuojamas. Todėl įvertinus tai, kad A. Š. asmeniškai dalyvavo pretendentų susirinkime, darytina išvada, kad jis jau tada žinojo apie tai, kad jo pageidaujamas pirkti iš valstybės žemės sklypas rengiame žemės reformos žemėtvarkos projekte jam nebus projektuojamas. Nurodo Aprašo 6 punktą ir teigia, kad teisės aktuose nenumatytas reikalavimas papildomai informuoti asmenis, naudojančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, apie toje kadastro vietovėje numatomą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, su (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu buvo galima visiems suinteresuotiems asmenims susipažinti šio projekto viešo svarstymo su visuomene metu nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d. bei teikti pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas. Nei A. Š., nei E. Š. ir A. E. Š. pastabų, pasiūlymų ar pretenzijų nepateikė.

Patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, administracinė procedūra dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti žemės sklypus toje kadastro vietovėje nagrinėjimo laikoma baigta. Paskesniame tos pačios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte asmeniui gali būti projektuojamas žemės sklypas pirkti iš valstybės, kai pateikiamas naujas prašymas ir pateikiami teisės aktuose nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo turi teisę į valstybės paramą įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ginčo žemės sklypas 2011 m. rengtame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo teisėtai suprojektuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui P. A. V..

Kaip buvo nurodyta ir Pakruojo skyriaus 2012 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 29SS-(14.29.32.)-23 bei Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 9 d. sprendime Nr. lT-(7.5)-81, teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos vykdymą, nustatyta tvarka informacija apie pradedamą rengti paskesnį Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir apie galimybę asmenims, kurie dar nepateikė prašymų, iki 2011 m. birželio 15 d. teikti prašymus ir reikalingus dokumentus suprojektuoti pageidaujamus žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktoje teritorijoje įsigyti iš valstybės žemės sklypus buvo paskelbta 2011 m. birželio 4 d. Pakruojo rajono laikraštyje „Auksinė varpa”. Šis nurodytas 11 dienų terminas nereiškia, kad tik per šias 11 dienų asmenys, pageidaujantys žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktoje teritorijoje įsigyti iš valstybės žemės sklypus, galėjo teikti prašymus. Šis terminas buvo nustatytas asmenims, kurie dar nebuvo nepateikę prašymų.

Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas klaidingai aiškino teritorijų planavimo proceso viešumą reglamentuojančias teisės normas. Nurodo Nuostatų 24.3 punktą ir pažymi, kad Nuostatų 24.1 punkte nustatyta, kad vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbia savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, informaciją apie pradedamą rengti detalųjį ar specialųjį planą. Nacionalinė žemės tarnyba nėra savivaldybės vykdomoji institucija, todėl jai Nuostatų 24.3 punkto nuostatos netaikomos. Nurodo Metodikos 86 punktą ir teigia, jog apie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešą svarstymą buvo paskelbta Pakruojo rajono laikraštyje „Auksinė varpa”. Pareiškėjai E. Š. ir A. E. Š. pastabų, pasiūlymų ar pretenzijų nepateikė. Nurodo Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Metodikos 6 punktą ir atkreipia dėmesį, kad pagal Metodikos nuostatas, prieš rengiant paskesnį kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, projekto autorius parengia (atnaujina) konkrečios kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planą, kuriame šviesiai mėlyna spalva nuspalvina nustatytus laisvos valstybinės žemės plotus bei sunumeruoja nustatytus laisvos valstybinės žemės plotus. Ginčo žemės sklypo teisinis statusas, kaip laisvos valstybinės žemės, 2011 m. nepasikeitė lyginant su buvusiu 2008 m. 2008 m. rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą projekto autorius netinkamai atliko žemės reformos žemėtvarkos projekto parengiamojo etapo darbus, t. y. ginčo žemės sklypo atnaujintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane šviesiai mėlyna spalva nenuspalvino ir nesunumeravo.

Nurodo Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį ir pažymi, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. V-1185, A. Š. suprojektuotas ginčo žemės sklypas su projektiniu Nr. 11-3 nuomotis iš valstybės. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Įsakymu Nr. 2, P. A. V. suprojektuotas ginčo žemės sklypas su projektiniu Nr. 805-3 15 eile pirkti iš valstybės. 2011 m. rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotas laisvos žemės fondo žemės sklypas buvo projektuojamas kitam asmeniui kita Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta eiliškumo grupe. Pretendentai, kurie pasirenka laisvos žemės fondo žemei priskirtą anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotą žemės sklypą, pasirenka suprojektuotą žemės sklypą tomis pačiomis ribomis. Atitinkamai dėl to, įgyvendinant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Įsakymu Nr. 2, bus vykdomas ne naujo žemės sklypo (projektinis Nr. 805-13) suformavimas, bet esamo valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0021-0097, kadastro Nr. 6558/0003:48), esančio (duomenys neskelbtini) Pakruojo r. sav., Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas.