- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-358-278/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-358-278/2016
Teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00906-2014-2
2016 m. balandžio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-266/2015 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. R., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl gyvenamojo namo ir kitų pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo ir leidimo išsipirkti žemės sklypą be bendrasavininko sutikimo bei atsakovo A. R. priešieškinį dėl padalinimo gyvenamojo namo ir kitų pastatų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. B. prašė teismo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir jai paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, žymimomis indeksais 1-1; 1-4, 1-5 ir ½ d. pastogės 1-8, patalpomis 1-2, 1-3, 1-8 bei kiemo statiniais V1 ir teisiškai neregistruotu šuliniu naudotis bendrai; jai paskirti naudotis garažą; įpareigoti atsakovą A. R. savo lėšomis sutvarkyti savavališkai sienoje padarytą tarpą durims tarp patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-6, įrengti pertvarą patalpoje plane pažymėtoje indeksu 1-1 (18,98 m²), paliekant patalpą 1-1 -12,00 m², garažo sienoje, jungiančioje su kitais ūkiniais pastatais, tarpus durims užmūryti, įsirengti atskirą elektros prietaisą, įpareigoti atsakovą visus gyvenamojo namo pertvarkymo darbus atlikti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įpareigoti atsakovą A. R. atlaisvinti jai priklausančias patalpas per 10 d. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, perduodant raktus ir patalpas pagal patalpų perdavimo- priėmimo aktą. Leisti jai išsipirkti žemės sklypą namų valdai iš valstybės, esantį (duomenys neskelbtini), be atsakovo A. R. sutikimo. Nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno nuo 2000 m. iki 2007 m., o 2002 m. iš varžytynių įsigijo 50/100 dalių gyvenamojo namo, ½ dalį kiemo statinių ir po 30/100 dalių tris ūkinius pastatus. Teigė, jog pardavusi savo namą (duomenys neskelbtini), padengė atsakovo skolą antstoliams ir buvusiai jo sutuoktinei sumokėjo 18 000 Lt. Nurodė, kad 2004 m. paėmė vartojimo paskolą ir ją panaudojo namo remontui.
Atsakovas A. R. priešieškiniu prašė atidalinti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti jam asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei, už jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį priteisti iš jo 6 000 Eur piniginę kompensaciją. Nurodė nesutinkantis su ieškovės pasiūlyta naudojimosi patalpomis nustatymo tvarka. Teigia, kad nuo 2007 m. ieškovė namu nesirūpino, jis savo lėšomis pradėjo namo rekonstrukciją, pastatė priestatą prie ūkinio pastato. Nurodė, jog tarp jo ir ieškovės esant konfliktinei situacijai kartu gyventi viename name ir bendrai naudotis bendro naudojimosi patalpomis, būtų neįmanoma, nebūtų jokio privatumo nei jam, nei jo nepilnamečiam sūnui dėl vonios ir tualeto patalpų. Teigė, kad ieškovė sakydama, jog sumokėjo jo buvusiai žmonai 18 000 Lt, nepateikė jokių įrodymų, neįrodė remontavusi patalpas ir į remontą investavusi savo lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Teismas konstatavo, jog šalys, būdami sugyventiniais, patalpų nesidalino, bendrai naudojosi visu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, ieškovė ginčo patalpose negyvena nuo 2007 metų ir patalpomis nesinaudoja, todėl nėra nustatyta patalpų, kurias tik ieškovė būtų faktiškai naudojusis. Darė išvadą, kad ieškovės projekte dėl gyvenamųjų patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo prašoma nustatyti naudojimo tvarka nėra patogi nei ieškovei, nei atsakovui ir neužtikrina galimybės jiems naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Pažymėjo, kad atsakovas nuo 2007 m. gyvena nurodytame name, naudojasi visomis gyvenamojo namo patalpomis, patalpas remontavo, įrengė virtuvę, vonią ir tualetą. Nustatė, jog santykiai tarp šalių blogi, jie konfliktuoja, todėl naudojantis bendro naudojimo patalpomis – įėjimu į gyvenamąjį namą, vonia, koridoriumi, bus neišvengiami konfliktai. Konstatavo, jog naudojantis bendra vonia ir tualetu neliks jokio privatumo nei atsakovui, nei jo mažamečiam sūnui. Tenkinant ieškovės prašymą jai paskirti naudotis du kambarius ir virtuvę, kuri name yra viena, pažeistų atsakovo interesus, paliekant jo šeimą be virtuvės ir tik du kambarius. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovės prašymą padalinti palėpę pagal jos pasiūlymą, nes siūlomas padalijimo būdas neracionalus, nepatogus, neišspręsti palėpės įrengimo, padalijimo, užlipimo į palėpę klausimai. Ieškovės reikalavimus atsakovui savo lėšomis atidalinti patalpą bei įrengti atskirą elektros skaitliuką, teismas vertino kaip prieštaraujančius teisingumo ir protingumo principams, neracionalius ir pažeidžiančius atsakovo interesus. Nepagrįstu pripažino ieškovės prašymą nustatyti jai naudotis garažu, kuris yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Konstatavo, jog galiojantys įstatymai, reglamentuojantys žemės sklypo iš valstybės įsigijimo tvarką, nereikalauja bendrasavininko sutikimo, todėl reikalavimą ieškovei leisti išsipirkti žemės sklypą namų valdai be atsakovo sutikimo laikė nepagrįstu. Teismas darė išvadą, kad ieškovės interesas naudotis dalimi gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų nėra esminis, nes ji nuo 2007 m. savo dalimi nesinaudojo, jos neišlaikė ir tik 2014 m. pradėjo rūpintis savo turtu. Pažymėjo, kad dėl patirto smurto į ekspertus ieškovė kreipėsi 2005 ir 2006 m., tačiau dėl savo teisių gynimo ir dalinės nuosavybės kreipėsi tik 2014 m.. Nurodė, jog gyvenamojo namo pagerinimas vyko ieškovei nebegyvenant su atsakovu, o teiginius jai prisidėjus prie pastato rekonstravimo, paėmus 2004 m. paskolą, laikė neįrodytais. Ieškovės argumentus, jai sumokėjus už atsakovą 18 000 Lt buvusiai atsakovo sutuoktinei, laikė neįrodytais, o liudytojos E. Č. parodymais nesivadovavo, konstatavus, jog liudytoja gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė investavusi 50 000 Lt į turto įsigijimą ir pagerinimą, todėl tikslingiausia sprendžiant ginčą tarp šalių būtų atsakovui palikti visą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, o ieškovei, už jai priklausančias gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalis priteisti iš atsakovo 6 000 Eur piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. B. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, jog 2000 m. atsakovas apsigyveno pas ją, nes tuo metu vyko jo ir sutuoktinės skyrybų procesas. Atsakovo įkalbėta, pas jį apsigyveno 2002 m. ir buvusiai sutuoktinei pareikalavus sumokėti 18 000 Lt pagal taikos sutartį bei atsakovui neturint tokios pinigų sumos, ji pardavė savo namą Anykščių m. ir už atsakovą sumokėjo 18 000 Lt buvusiai sutuoktinei R. R.. Teigia, kad atsakovas pažadėjo jai perrašyti visus namus po skolų grąžinimo, o nesutariant - išeiti ir viską palikti jai. Nurodo, kad jai įsigijus atsakovui priklausančią namo bei ūkinių pastatų dalį iš varžytynių, buvo žinoma anksčiau tarp atsakovo ir pastatų dalies bendraturtės S. K. nusistatyta patalpų naudojimosi tvarka, todėl gerai žinojo, kokias patalpas ji įsigyja. Teigia, jog teismas visiškai nepasisakė dėl 2004 m. vartojimo kredito sutarties, pagal kurią gautas kreditas buvo panaudotas bendro namo rekonstrukcijai. Nurodo, iš namų išėjusi dėl netinkamo atsakovo elgesio, nes negalėjusi gyventi dėl A. R. neteisėtų veiksmų, atsakovas jos neįsileisdavo į jai priklausančią namo dal, tačiau įstatymas nenumato termino, per kurį ji turėtų ginti savo teisę į nuosavybę. Teigia, jog teismas priėmė jos pateiktą naudojimosi gyvenamuoju namu planą, tačiau jokių pastabų nenurodė, nors galėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus. Nurodo, kad teismas atėmė iš jos nuosavybę kito asmens naudai ir priteisė neteisingą kompensaciją, nes pateikė visus įrodymus kiek ji yra investavusi savo lėšų į namą, o atsakovas neįrodė namo ir ūkinių statinių dalį įgijęs iš buvusios sutuoktinės bei atlikęs pagerinimo darbus už savo lėšas. Teigia, jog namo pagerinimo darbai buvus pradėti 2003 metais, todėl teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus dėl atliktos namo rekonstrukcijos. Nurodo, jog teismas be pagrindo nepasiūlė įvykdyti teismo nutartį dėl turto vertinimo ekspertizės atlikimo ir apmokėti už vertinimą, o nesutikus su atsakovo pasirinkto turto vertintojo nustatyta pastatų kaina, pateikti savo pasirinkto nepriklausomo vertintojo įvertinimą. Teigia, jog teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė neteisingą sprendimą, pažeisdamas jos teisėtus interesus, apsunkindamas jos padėtį, be to, visai nevertino atsakovo A. R. galimybės sumokėti jai kompensaciją. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad gyvenamojo namo bendraturčiai savo lėšomis turėtų suformuoti žemės valdos projekte naudojamą namų valdos žemės sklypo dalį, esančią valstybinėje žemėje, ar parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir pertvarkyti žemės sklypus, prijungiant naudojamą namų valdai valstybinę žemę. Pažymi, jog suformavus žemės sklypą/us ir atlikus jo/jų kadastrinius matavimus bei įregistravus viešajame registre, Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių rajono vedėjas priims sprendimą parduoti ar išnuomoti žemės sklypo/ų dalis. Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. R. prašo skundą atmesti. Teigia, kad kartu su apeliante pradėjus gyventi, konkreti naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, visomis patalpomis naudojosi kartu su J. B.. Nurodo teismui tinkamai nustačius faktines aplinkybes dėl 2006 m. statybos leidimo bei ginčo namo rekonstravimo, priestato prie ūkinio namo statymo, išsikėlus ieškovei. Teigia, kad ieškovės pateikti pasiūlymai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra neracionalūs, reikalaujantys papildomų lėšų, mažinantys patalpas, dėl ko dvi šeimos neįsitektų mažame plote. Nurodo, jog pastogės padalijimas neracionalus, nes nežinoma, kam liktų balkonas šalia palėpės. Teigia, kad prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nepatogi gyventi dviems šeimoms, neužtikrina galimybės naudotis daiktais pagal paskirtį, pažeistų jo šeimos narių teises į privatų gyvenimą ir interesus, dėl konfliktiškų tarpusavio santykių kartu valdyti ir disponuoti namu būtų neįmanoma. Teigia, jog apeliantė neketina gyventi atidalintose patalpose, o pageidaujamą kompensaciją skaičiuoja pagal jos patirtas investicijas, kurių dydžio ir panaudojimo neįrodė. Nurodo, jog turto dalinimo metu dalintina yra turto vertė teismo sprendimo priėmimo momentui, o ne investicijos. Be to, vartojimo kredito sutartis neįrodo, kad gautos lėšos buvo panaudoti gyvenamojo namo remontui ir teismas šį įrodymą vertino bei pasisakė dėl jo. Teigia turėjęs pajamų namo rekonstrukcijai ir remontui atlikti, o apeliantės nuosavybė nėra atimta, bet teisingai kompensuota pinigine išraiška. Nurodo, kad J. B. reikalavimas priteisti jai garažą nepagrįstas, nes garažas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Ieškovė J. B. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, jog žodinis šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį bei skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė tikslino ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose ir pasisakė, todėl darytina išvada, jog J. B. buvo išklausyta, o nesutikdama su sprendimu, apeliaciniame skunde išdėstė nesutikimo motyvus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, jog J. B. nuosavybės teise priklauso 50/100 dalių gyvenamojo namo, ½ dalis kiemo statinių, trys ūkiniai pastatai po 30/100 dalis, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos, už 2 238,68 Eur (7 729,72 Lt), 2002-12-12 apeliantė įgijo iš varžytynių (1 t., b. l. 9-11, 103). Kitą minėtų statinių dalį bei garažą ir pirtį nuosavybės teise įgijo A. R. Anykščių rajono apylinkės teismo 2001-12-07 nutartimi patvirtintos taikos sutarties tarp A. R. ir R. R. pagrindu (1 t., b. l. 104-105). J. B. prašė teismo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką pagal jos pateiktą planą, o A. R. priešieškiniu prašė atidalinti jam priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, visą turtą priteisiant jam, ieškovei išmokant piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovės J. B. reikalavimai dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis yra neracionalūs, pažeis atsakovo interesus, šalių privatumą, pertvarkant patalpas bus reikalingos papildomos lėšos, o esant konfliktiškiems tarpusavio santykiams, kils nesutarimai bei darė išvadą esant tikslinga visą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti 6 000 Eur kompensaciją. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl turto atidalijimo ir jo skyrimo natūra atsakovui A. R. sutinka dėl sekančių motyvų.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kas reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Bendraturčiams geranoriškai nesusitarus dėl naudojimosi tvarkos, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2006; Nr. 3K-3-353/2009; Nr. 3K-3-620/2015 ir kt.). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdai – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Kasacinėje teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, vadovaudamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-559/2006; Nr. 3K-3-466/2008; 3K-3-213/2011, Nr. 3K-3-441/2015 ir kt.). Dėl paminėtų motyvų darytina išvada, jog sprendžiant nagrinėjamos bylos šalių reikalavimus vertintina šalių valia, kiekvieno bendraturčio poreikis ginčo daiktui, bendraturčio galimybė įsigyti kitą tokį daiktą arba išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui bei kitos reikšmingos aplinkybės.
Kaip jau minėta, ieškovė J. B. prašė teismą nustatyti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą schemą, atsakovas prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančias gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalis. Byloje nėra ginčo, jog J. B. ir A. R. tarpusavio santykiai nėra geri (CPK 187 str.). Nustatyta, kad ieškovė nuo 2007 metų, dėl netinkamo A. R. elgesio, kartu negyvena ir nesinaudoja jai priklausančiomis statinių dalimis. Iš pateiktos gyvenamojo namo patalpų padalijimo schemos matyti, jog ieškovė prašė, be kitų patalpų, jai skirti naudotis ir virtuve, plane pažymėta 1-4, o atsakovui - skirti naudotis dviem kambariais, plane pažymėtais 1-6, 1-7 (2 t., b. l. 41). Konkrečių duomenų, ar įmanoma A. R. priskirtinuose kambariuose įsirengti virtuvę, byloje duomenų nėra (CPK 178 str.). Be to, minėtoje schemoje, kaip bendro naudojimo patalpas, ieškovė nurodė patalpas 1-2, 1-3, 1-8. Nustatyta, jog patalpa 1-3 yra vonia. Įvertinus tai, kad su atsakovu A. R. gyvena R. S. bei nepilnametis jų sūnus M. (gim. (duomenys neskelbtini)), teismas pagrįstai sprendė, jog priskyrus vonios kambarį bendram naudojimui nebus užtikrintas kartu gyvenančių asmenų privatumas, o atsižvelgus į ginčo šalių tarpusio santykius, ateityje neabejotinai kils prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti. Vertinant ieškovės J. B. argumentus dėl R. S. ir jų sūnaus M. tikrosios gyvenamosios vietos, teisėjų kolegija pažymi, kad 2015-09-28 teismo posėdžio metu liudytoja R. S., davusi priesaiką sakyti byloje tiesą, nurodė, jog ji ir sūnus gyvena su A. R. (2 t., b. l. 28-29). Atsakovas A. R. šių parodymų nepaneigė, o naujai pateikti įrodymai apie R. S. ir nepilnamečio M. deklaruotą gyvenamąją vietą bei sutartį dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos vienareikšmiškai nepaneigia liudytojos R. S. teiktų paaiškinimų (2 t., b. l. 107-108, 111; CPK 12 str., 178 str.). Prašydama nustatyti pastogės naudojimosi tvarką, J. B. nepateikė patekimo į pastogę varianto, nenurodė balkono padalijimo išsprendimo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. B. prašomas priskirti naudotis garažas, plane pažymėtas 6I1/p, pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2001-12-07 nutartimi patvirtintą taikos sutartį nuosavybės teise priklauso A. R. (1 t., b. l. 73, 104-105). Duomenų, kad ieškovė būtų įgijusi kokią nors dalį šio nekilnojamojo turto, byloje nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Byloje nėra pareikšto atskiro reikalavimo dėl ieškovės investuotų lėšų padidinti jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl nepagrįstas ieškovės reikalavimas paskirti jai naudotis didesnę turto dalį nei jai priklauso (CK 4.77 str. 1 d.). Apeliantės teiginiai, jog teismas turėjo pasiūlyti jai pateikti patikslintą naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarką, atmestini, nes tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus, ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus atstovo - advokatės, be to, buvo žinoma, kad atsakovas su jos siūloma naudojimosi daiktais tvarka nesutinka, byla nagrinėta daugiau nei metus laiko, todėl J. B. turėjo galimybę pateikti naują naudojimosi daiktais tvarkos variantą (CPK 376 str., 443 str. 8 d.). Įvertinusi aplinkybę, jog J. B. ilgą laiką nesinaudoja jai priklausančia nuosavybe ir neketina naudotis, tai, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą kaip prioritetinį ir visą nekilnojamąjį turtą natūra skyrė atsakovui (CK 4.80 str.). Apeliaciniu skundu iš esmės J. B. neginčija teismo pasirinkto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, tačiau nesutinka su priteistos kompensacijos dydžiu. Atsakydama į atsakovo A. R. siūlymą už jai tenkančią gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei kiemo statinių dalį gauti kompensaciją, J. B. nurodo, jog ji yra į pastatus investavusi 50 000 Lt, todėl sutiktų tik su tokio dydžio kompensacija. Byloje nustatyta, kad 2002-07-24 J. B. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo bei jame esančių gyvenamojo namo ir kitų statinių dalis, (duomenys neskelbtini), už 35 000 Lt (1 t., b. l. 110-111). Pagal 2002-12-12 turto pardavimo iš varžytynių aktą, J. B. už 7 729,72 Lt įsigijo A. R. priklausiusio nekilnojamojo turto dalį, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 103). Byloje pateiktos J. B. ir Hansabanko 2004-05-13 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 04-017003-VA 15 000 Lt sumai statybinių medžiagų pirkimui ir 2004-05-13 A. R. su Hansabanku sudarytos Laidavimo sutarties Nr. 04-017003-LA1 kopijos. Liudytoja R. S. teismui patvirtino, kad jai pradėjus gyventi su A. R. nuo 2006-06-21, gyvenamajame name jau buvo įrengtas tualetas, vonia, virtuvė, pakeistas stogas, namo išorės sienos apkaltos lentelėmis (2 t., b. l. 28-29). Nors gyvenamojo namo rekonstrukcijai statybos leidimas buvo išduotas 2006-03-21, tačiau atliktų darbų apimtis iki 2006-06-21, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad namo rekonstrukcija buvo pradėta anksčiau ir tam buvo panaudotos J. B. suteikto vartojimo kredito lėšos (1 t., b. l. 13-14; 2 t., b. l. 28-29). Ieškovė teigia davusi A. R. 18 000 Lt atsiskaitymui su buvusia sutuoktine R. R. pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2001-12-07 nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir tokiu būdu mananti įgijusi daugiau teisių į ginčo namą. Byloje pateiktas 2002-12-16 R. R. raštas, skirtas Anykščių rajono apylinkės teismo antstolių kontorai, patvirtina, jog už jai priklausiusio nekilnojamojo turto dalį, pagal 2001-12-07 taikos sutartį, yra gavus iš A. R. 18 000 Lt ir neturinti jam jokių pretenzijų (1 t., b. l. 185). Iš pateiktos 2002-12-16 sutarties matyti, kad, R. R. sumokant dalį lėšų (10 656,77 Lt) pagal taikos sutartį, dalyvavo J. B., E. Č., L. M.. Liudytoja E. Č. teismui nurodė, jog ieškovė yra davusi pinigus atsakovui atsiskaityti su buvusia sutuoktine, o liudytojas L. M., jog R. R. pinigus perdavė atsakovas. Nors minėtu metu šalys gyveno kartu, tačiau neginčijamų duomenų, kad R. R. sumokėta 18 000 Lt suma buvo J. B. asmeninės lėšos, o namo rekonstrukcijai panaudota likusi nuo jai priklausiusio turto pardavimo suma, teismui nepateikta. Dėl paminėto, teisėjų kolegija daro išvadą, jog paminėtos aplinkybės nepatvirtina ieškovės teiginių į gyvenamąjį namą investavus 50 000 Lt (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Būtina turto atidalijimo, išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Nustatyta, kad 2015-07-23 nutartimi teismas pavedė UAB „Capital vertinimas“ atlikti gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, (duomenys neskelbtini), įvertinimą ir atidėjo bylos nagrinėjimą (2 t., b. l. 11-12). 2015-09-28 teismo posėdžio metu teismas pagarsino UAB „Capital vertinimas“ pranešimą, jog turto vertinimas neatliktas, o aiškinantis dėl tolimesnės bylos eigos, jokių pasiūlymų dėl turto vertinimo ieškovė teismui nepateikė (2 t., b. l. 28-29). Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-10-22 teismo posėdis buvo atidėtas, nes atsakovas informavo teismą, jog sudarė sutartį dėl turto įvertinimo, o 2015-12-02 teismo posėdžio metu atsakovas A. R. pateikė ginčo pastatų turto vertės nustatymo ataskaitą, pagal kurią minėtas šalių turtas buvo įvertintas 16 000 Eur suma (2 t., b. l. 33, 36, 64-65). J. B., nesutikdama su turto įvertinimu, neteikė teismui prašymo leisti jai pateikti savo pasirinktų turto vertintojų ataskaitą (CPK 178 str.). Pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie paneigtų UAB „Lituka ir Ko“ atlikto gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų įvertinimo teisingumą, ieškovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12 str., 178 str.). Įvertinus minėtus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nurodyta ginčo statinių vertė atitinka turto rinkos vertę ir teismo nurodyta ieškovei priklausančių gyvenamojo namo ir ūkinių statinių dalių vertė 6 000 Eur iš esmės yra teisinga. Tačiau įvertinus, jog J. B. tiek lėšomis, tiek savo darbu prisidėjo prie pastatų pagerinimo, pats atsakovas, vienu iš patikslintų priešieškinių, ieškovės dalį vertino didesne suma ir yra siūlęs 8 688,60 Eur kompensaciją, teisėjų kolegija daro išvadą esant pagrindui padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą 6 000 Eur kompensaciją iki 8 000 Eur. Dėl paminėto, sprendimas šioje dalyje keistinas.
Apeliantė J. B. teigia, jog teismas nevertino atsakovo galimybių sumokėti jai kompensaciją dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Viešųjų registrų duomenimis, A. R. nuosavybės teise valdo ne tik ginčo nekilnojamąjį turtą, bet ir kilnojamąjį turtą bei gauna darbines pajamas, todėl konstatuoti jam neturint galimybių išmokėti kompensaciją, nėra pakankamo pagrindo (2 t., b. l. 119, 124-125).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą, tačiau rezoliucinėje dalyje be pagrindo nurodė, kad ginčo pastatai tarp šalių yra padalintini, todėl ši sprendimo dalis tikslintina.
Kadangi J. B. ieškinys yra atmestas, apeliacinės instancijos teismas didina tik apeliantei priteistinos piniginės kompensacijos dydį, pirmosios instancijos teisme šalių patirtos išlaidos neperskirstytinos (CPK 93 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad už apeliacinį skundą J. B. sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, todėl iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, iš A. R. apeliantės naudai priteistina 8 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 85)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto atidalijimo ir kompensacijos priteisimo iš dalies pakeisti ir šią dalį išdėstyti sekančiai:
Atidalinti J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).
J. B. nuosavybės teise priklausančias 50/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 30/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 30/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 30/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisti A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn.
Priteisti iš A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai už jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 8 Eur (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.