Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. S., I. S. ir antstolei Rimai Adomaitienei dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. 2014 m. balandžio 4 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo antstolė Rima Adomaitienė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. 2014 m. balandžio 4 d. teisme gautas antstolės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys M. S. ir I. S. su pareiškėjo prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0037-14/00138 esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad antstolė Rima Adomaitienė vykdo Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-209-496/2014 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 3080,41 Lt skolos, 968,99 Lt sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. sausio 29 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 23 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko M. S. kreditoriaus „ITM Inkasso“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0037/14/00138, 2 b. l.). Antstolės Rimos Adomaitienės 2014 m. kovo 14 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto (vykdomosios bylos Nr. 0037/14/00138, 22 b. l.) patvirtina, jog, vykdant vykdomąjį dokumentą, nustatyta, kad M. S. sutuoktinė I. S. dirba Kelmės krašto muziejuje ir išieškotojas UAB „ITM Inkasso“, skolininkas M. S. bei jo sutuoktinė I. S., vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, informuoti apie galimybė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Vykdymo proceso normos numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Be to, išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taip pat nurodyta, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas esant asmeninei sutuoktinio prievolei (LAT 2006 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-42/2006; LAT 2010 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.; Lietuvos Respublikos CK 3.115 straipsnio 1 dalis).

Skolininkas M. S. yra susituokęs su I. S.. Įstatymas numato, jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Kadangi šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Sprendžiant klausimus, susijusius su sutuoktinių turtu, įstatyme įtvirtina prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, darytina išvada, kad I. S. turtas – iš Kelmės krašto muziejaus gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pareiškėjo UAB „ITM Inkasso“ pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, nustatoma, kad skolininko M. S. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine dalis yra lygi ½ daliai I. S. iš Kelmės krašto muziejaus gaunamo darbo užmokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais ir 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nustatyti skolininko M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine I. S. dalį, lygią ½ daliai I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Kelmės krašto muziejaus, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), gaunamo darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.