- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-26
- Bylos Nr.
- N-502-841-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006-09-26 Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos vyr. patrulis surašė A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2006-09-26 20.41 val. Kaišiadorių rajone, kelio Klaipėda-Vilnius 223 km jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,10 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Vilniaus m. VPK VP EPT) Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas vyresnysis inspektorius, išnagrinėjęs A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2006-10-16 nutarime nustatė, kad A. S. padarė protokole nurodytą veiką. Šią veiką kvalifikavo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 3 dalį ir, atsižvelgęs į aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pakartotinai padarė KET pažeidimą, vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu ir 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nutarė skirti A. S. administracines nuobaudas – 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriuo prašė pakeisti nutarimą, neskiriant jam papildomosios nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 24 mėnesiams. Jis paaiškino, kad neginčijo pažeidimo, visiškai pripažino savo kaltę. Kadangi tai yra ne pirmas jo padarytas KET pažeidimas, todėl visiškai sutinka su jam paskirta 2000 Lt bauda. Sunkaus neblaivumo faktas yra ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikuojanti aplinkybė, todėl negali būti laikomas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kadangi jis gauna minimalias pajamas ir išlaiko du vaikus, nutarimu paskirta bauda turės jam pakankamą ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąjį poveikį. Pareiškėjas nurodė, kad paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra pernelyg griežta nuobauda. Jis sistemingai nepažeidinėja KET nuostatų ir nevartoja alkoholio. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.
Teismo posėdyje A. S. palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad dirba Vilniaus universiteto apsaugos darbuotoju. Kartais administracija paprašo jo nuvežti kur nors knygas, todėl jam reikalinga teisė vairuoti automobilį. Jau sumokėjo dalį (400 Lt) jam paskirtos baudos. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jaučiasi nevisavertis, labai dėl to pergyvena.
Vilniaus m. VPK VP EPT atstovas teismo posėdyje neprieštaravo dėl nutarimo pakeitimo, neskiriant A. S. papildomosios administracinės nuobaudos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi skundą atmetė, nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė pakeisti nutarimą, nusprendžiant neskirti jam papildomosios nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 24 mėnesiams, svarstytinas klausimas, ar yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas konstatavo, kad iš minėtos teisės normos turinio seka, jog paskyrimas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali arba visiškas neskyrimas administracinės nuobaudos galimas tik tuo atveju, jei nustatomos išskirtinės aplinkybės. Iš nutarimo teismas nustatė, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas, nenustatęs A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatęs jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, parinko ir skyrė A. S. ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų minimalių dydžių administracines nuobaudas. Teismas pažymėjo, kad sankcijoje numatytų minimalių administracinių nuobaudų skyrimas, kai yra nustatoma atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau nenustatoma jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatitinka ATPK 30 straipsnio 2 dalies ir 30² straipsnio nuostatų.
Teismas A. S. nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau šios aplinkybės nelaikė pagrindu švelninti nutarimu paskirtą ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyto minimalaus dydžio papildomąją nuobaudą ar visai jos neskirti. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad A. S. dirba Vilniaus universiteto bibliotekoje naktiniu sargu. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad į šių pareigų funkcijas neįeina transporto priemonių vairavimas. Be to, teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei yra nustatoma, jog pažeidėjo darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, vien tokio fakto nustatymas nėra pagrindas atleisti pažeidėją nuo administracinės nuobaudos, kadangi turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tarp jų į pažeidimo pobūdį.
Teismas, vertindamas A. S. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, konstatavo, kad automobilio vairavimas sunkiame girtumo laipsnyje (3,10 promilės) yra labai šiurkštus, tyčinis administracinis teisės pažeidimas. Neblaivus asmuo, valdydamas didesnio pavojaus šaltinį, automobilį, kelia realų pavojų daugeliui visuomenės saugomų vertybių – kitų žmonių, o tuo pačiu ir savo, gyvybei, sveikatai, turtui, aplinkai. Vadovaudamasis ATPK 20 straipsnyje įtvirtintais tikslais, teismas padarė išvadą, kad įstatymo numatytų griežtų administracinių nuobaudų skyrimas tokio pobūdžio pažeidimą padariusiam asmeniui yra visiškai pagrįstas ir teisingas. Administracinė nuobauda yra teisinės atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuria siekiama nubausti teisės pažeidėją ir vykdyti teisės pažeidimų prevenciją. Todėl teisės pažeidėjas dėl įstatymu numatytos ir nustatyta tvarka paskirtos administracinės nuobaudos yra priverstas patirti tam tikrus neigiamus moralinio, materialinio, ar kitokio pobūdžio padarinius, atitinkamų savo teisių laikinus suvaržymus. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. nurodytos jam nemalonios aplinkybės, kurios atsirado nutarimu atėmus jam už padarytą pažeidimą teisę vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams, yra jo padaryto teisės pažeidimo padarinys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad nors A. S. pateikė teismui įrodymus, kad jis buvo atestuotas pagal švietimo programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, pagal ATPK 30¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, sveikatos žinių pažymėjimo pateikimas tėra tik privaloma sąlyga svarstant klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atleidimo nuo specialiosios teisės atėmimo nuobaudos, kai yra nustatomos aplinkybės, suteikiančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokių aplinkybių byloje teismas nenustatė.
Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pareiškėjas dalimis pradėjo mokėti paskirtą baudą, negali būti vertinama kaip švelninanti jo atsakomybę aplinkybė, kadangi įstatymo nustatyta tvarka paskirtos nuobaudos vykdymas (šiuo atveju baudos mokėjimas) yra įstatymu nustatyta pažeidėjo pareiga, kurios neįvykdžius, gali būti taikomos įstatyme numatytos priverstinio nuobaudos vykdymo priemonės.
Taigi, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti A. S. nuo papildomos administracinės nuobaudos.
III.
A. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo nutartį dalyje, kuria palikta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams, šią papildomą nuobaudą panaikinti. Apeliantas nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnis 1 dalis suteikia teisę atsižvelgti ir į kitas, įstatymuose nenumatytas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad, jį stabdant kelių patruliams, be ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kitų administracinių teisės pažeidimų ar KET pažeidimų nedarė. Apelianto vertinimu, pažeidimas akivaizdžios grėsmės nesukėlė. Dėl šios priežasties jis neturėtų būti vertinamas kaip piktybinis. Anksčiau jis buvo padaręs tik vieną pažeidimą, jis nėra asmuo, sistemingai pažeidinėjantis KET. Nuolat nevartoja alkoholio, nėra nuo jų priklausomas, tai patvirtina Vilniaus priklausomybės ligų centro pažyma. Tai patvirtina ir darbdavio išduota charakteristika. Vidutinės pajamos per mėnesį neviršija Lietuvoje nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo. Kartu su žmona privalo išlaikyti dvi dukras. Atsižvelgiant į tai, papildomos nuobaudos paskyrimas yra perteklinis ir neatitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo principų. Administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus pasieks tik bauda. Apelianto manymu, teismas vertino kiekvieną aplinkybę ir jos reikšmę dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo atskirai, o ne visumoje.
Atsiliepimas
Vilniaus m. VPK VP EPT atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apelianto kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nustatyta, kad apeliantas 2006-09-26 20.41 val. Kaišiadorių rajone, kelio Klaipėda-Vilnius 223 km vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,10 promilės).
ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcija numato papildomą privalomą nuobaudą už šio teisės pažeidimo padarymą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų. Pagrindas peržengti įstatymų leidėjo nustatytas poveikio priemonių už pažeidimo padarymą ribas, būtų tik nustačius ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintų teisės normų taikymo sąlygas. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokių sąlygų pagrįstai nenustatė.
Teismas visapusiškai išanalizavo ATPK 30¹ straipsnyje numatytas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama vertinant šio straipsnio nuostatų taikymo galimybę. Matyti, kad apeliantas padarė labai pavojingą pažeidimą, sukėlusį realią grėsmę eismo saugumui. Apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus, sunkiame neblaivumo laipsnyje, tą darė intensyvaus eismo kelyje, būdamas žymiai didesniame, nei straipsnio dalies dispozicijoje nustatyta neblaivumo (girtumo) laipsnio minimali riba, neblaivume. Pažeidimas tyčinis, jis padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Įvertinus pažeidimo pobūdį matyti, kad pažeidimu šiurkščiai pažeista naudojimosi suteikta teise vairuoti transporto priemones tvarka. ATPK 27 straipsnyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Kolegijos vertinimu, pažeidimo pavojingumo laipsnis, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas, net ir esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, numatytai ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pakankamai teigiamam apelianto asmenybės charakterizavimui (dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, sukūręs šeimą, augina dvi dukras, nėra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, stengiasi sumokėti paskirtą baudą, pateikė pažymą, kad yra mokytas ir testuotas pagal alkoholio ir narkotikų žalos sveikatai programą), nesudaro pagrindo peržengti įstatymų leidėjo nustatytų poveikio priemonių už pažeidimo padarymą ribų. Specialiosios teisės atėmimas yra administracinė nuobauda, ji yra atsakomybės priemonė, jai būdingas represinis pobūdis, kadangi ja asmuo nubaudžiamas, tuo siekiant prevencijos tikslų (ATPK 20, 21 straipsniai). Nagrinėjamu atveju specialiosios teisės atėmimo netaikymas būtų visiškai neadekvatus padaryto pažeidimo pavojingumui ir neleistų pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų.
Taigi, nenustatyta, kad apeliantui paskirtos neteisingos nuobaudos. Apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
A. S. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.