Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Šeputienės ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. Š. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Š. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas tuo, kad susitaręs ir bendrai veikdamas su E. D., A. L. bei nusikalstamos veikos organizatoriumi – A. K., vykdydamas pastarojo tiesiogiai duotus nurodymus, neteisėtai laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, šiomis aplinkybėmis:

2024 m. vasario mėnesį, SMS žinutėmis ir telefoninių pokalbių metu bendraudamas su (duomenys neskelbtini) kalėjime, (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekančiu A. K. susitarė, kad jis A. K. SMS žinute atsiųstu telefono numeriu pasiskambins E. D., susitars dėl susitikimo ir paims iš E. D. psichotropines medžiagas, jas atgabens į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, kur pasimatymo metu psichotropines medžiagas perduos A. L., o šis jas perduos A. K.;

vykdydamas susitarimą bei A. K. nurodymus, A. K. atsiųstu telefono numeriu telefoninių pokalbių metu susitarė su E. D. dėl susitikimo laiko ir vietos, 2025 m. vasario 18 d. apie 20.00 val. prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko su E. D., kuris jam perdavė ne mažiau kaip 1,8166 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; nuo šio momento šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė ir gabeno automobiliu į (duomenys neskelbtini), kur ją perpakavo ir neteisėtai laikė iki 2025 m. vasario 25 d., kuomet šią psichotropinę medžiagą, laikydamas prie savęs, gabeno į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą ją neteisėtai platinti – perduoti A. K. per į trumpalaikį pasimatymą atėjusį A. L., 2025 m. vasario 25 d. 13.14 val. (duomenys neskelbtini) kalėjime, nekontaktinių pasimatymų patalpoje, A. L. atsinešto šaukšto ir siūlo pagalba perdavė vieną paketėlį ir mėgino perduoti antrą paketėlį su juose esančia ne mažiau kaip 1,8166 g psichotropine medžiaga metamfetaminu, tačiau antro paketėlio perduoti nepavyko, kadangi buvo užklupti (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnų, kurie psichotropinę medžiagą paėmė, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje. ?

A. Š. kaltinamas ir tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2025 m. vasario 25 d. 16.24 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė 0,3217 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 1,0885 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuomet darydami kratą Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai šias psichotropines ir narkotines medžiagas rado ir paėmė, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi kaltinamajam A. Š. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 24 d. tuo pagrindu, kad jis darys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Kaltinamasis A. Š., nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui ir prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Kaltinamasis skunde nurodo, kad jo vaidmuo šiame nusikaltime buvo antraeilis, į nusikaltimų darymą jis nebuvo linkęs, nevogdavo ar kaip kitaip nenusikalsdavo, laikydavosi jam paskirtų kardomųjų priemonių ir jų nepažeisdavo. Sprendžiant dėl suėmimo teisme pirmiausia yra svarstoma dėl švelnesnių kardomųjų priemonių. Aplinkybė, kad jis anksčiau teistas, negali būti pagrindas jį suimti. BPK 122 straipsnio 4 dalyje sąmoningai yra kalbama apie nusikaltimus, o ne nusikalstamas veikas. Naujų baudžiamųjų nusižengimų darymo tikimybė nėra pagrindas suėmimui skirti. Dėl kitų kardomųjų priemonių komplekso taikymo jis yra ignoruojamas, jos niekada nebuvo išbandytos, nors kai ankstesniais teistumais jam buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, jos buvo efektingos ir jis jų nepažeidinėjo.

Skunde kaltinamasis nurodo, kad jis dirbo pavienius darbus, nes turėjo rūpintis ir išlaikyti šeimą, dirbdavo net septynias dienas per savaitę. Nors legalaus darbo jis nerado, bet dirbant pavienius darbus tikrai galima pragyventi. Jis niekur nesislapstė, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jam gimė dukra, dėl kurios jis turi stengtis ir niekada nebenusikalsti , o žmonai, likusiai vienai su trim mažamečiais vaikais, yra labai sunku. Vaikai yra rimtas pagrindas jam pakeisti gyvenimą. Prokuroras ir teismai atsižvelgia tik į jo padarytus nusikaltimus. Jis niekada neneigė nusikaltimų, netrukdė procesui, padėjo viską išaiškinti.

Skunde teigiama, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas jam pritaikytas taip pat nepagrįstai, nes manymas kad jis bėgs, neatitinka tikrovės, kadangi jis net neturi tokių minčių, jam rūpi šeima ir negali bėgti nuo jos. Jo suėmimo pagrindai yra tik spėlionės, nėra jokių faktų.

Kaltinamasis nurodo, kad BPK 119 straipsnyje nėra sakoma, kad būtinas suėmimas, įstatymo komentare aprašomas lengvesnių ir švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas, kurios užkerta kelią nusikalstamoms veikoms. Jo manymu, būtų tikslinga jam paskirti apykoję bei namų areštą, kas jo atveju užkirstų kelią daryti nusikaltimus visomis priemonėmis, nes būtų matomas jo judėjimas, o namų areštas užtikrintų, kad jis niekur neis. Jo bylos tyrimas yra baigtas, jis niekaip netrukdė ir nebandė pakenkti, dalyvavo procese, o visi prokurorės argumentai yra nepagrįsti. Kai teigiama, kad jis nedirba, tai yra tik prielaida. Pripažįsta, kad oficialiai jis neįsidarbino, tačiau registravosi Užimtumo tarnyboj, ieškojosi darbo ir dirbo papildomai, nes kažkaip reikėjo pragyventi, duoti vaikams valgyti. Jei teismas mano, kad jis vogė, tai kodėl nepradeda tyrimo dėl vagystės, jei prokurorė mano, kad jis pardavinėjo narkotikus, tai kodėl nėra pradėtas tyrimas. Kaltinamasis nurodo, kad paslydo, pradėjo vartoti narkotikus ir nusikalto, bet šiuo metu nebevartoja ir gailisi pradėjęs vartoti, nusikaltęs.

Teismo dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Kaltinamojo A. Š. skundas atmetamas.

Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei nagrinėjamo skundo argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo skundo motyvų kontekste, teisinio pagrindo nėra.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, tai yra, paties kaltinamojo, liudytojų G. I., D. D., J. R., J. G., M. K., A. K. apklausų protokolai, asmens kratos protokolas, daiktų apžiūros protokolai, pareigūnų naudotų bei stacionarių vaizdo kamerų įrašai, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis A. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės taikymo ar jos termino pratęsimo, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia.

Kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Šiuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam A. Š. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 pagrindu, tai yra, pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apygardos teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo skundą, sprendžia, kad suėmimo termino pratęsimo pagrindas šiuo atveju nustatytas pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Alytaus apylinkės teismas, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, atsižvelgė į tai, kad A. Š. kaltinamas sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik realią laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų, kad anksčiau teistas už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kaltinamasis nedirbo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis galimai gauna materialinę naudą iš daromų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į kaltinamojo šeiminę padėtį, į tai, kad jo sutuoktinė viena augina tris mažamečius vaikus, tačiau pažymėjo, jog kaltinamasis tai turėjo įvertinti prieš darant nusikalstamas veikas. Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apylinkės teismas pažymėjo, kad kitoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-140-805/2025) A. Š. sutuoktinė taip pat kaltinama bendrininkavimu dėl psichotropinių medžiagų platinimo (duomenys neskelbtini) kalėjime, o minėtoje baudžiamojoje byloje paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės neužkardė galimai neteisėtų kaltinamojo veiksmų.

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, kurias pagrindžia bylos medžiaga, neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvas, kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Kaltinamojo ankstesni teistumai, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, leidžia jį apibūdinti kaip nusikalsti linkusią asmenybę. Akcentuotina tai, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. A. Š. buvo išleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo atlikęs 16 metų laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o po pusmečio jis jau galimai gabeno psichotropinę medžiagą metamfetaminą į tą patį kalėjimą su tikslu ją išplatinti. Objektyvių duomenų apie kaltinamojo A. Š. dirbamą darbą ir gaunamas pajamas, byloje nėra, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, jog kaltinamasis galimai gauna materialinės naudos iš nusikalstamų veikų. Kaltinamojo šeiminė padėtis šiuo atveju nėra tas garantas, kuris garantuotų, kad būdamas laisvas, kaltinamasis nedarys naujų nusikaltimų, nes žmoną ir vaikus jis turėjo ir galimai daromos nusikalstamos veikos metu. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvas, jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaltinamajam A. Š. pratęstas pagrįstai.

Pasisakant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, pažymėtina, kad BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, o BPK 122 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo asmenybę bei kitus aptartus bylos duomenis, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo A. Š. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą. Pažymėtina, kad A. Š. kaltinamas psichotropinių medžiagų disponavimu ir savo gyvenamojoje vietoje, todėl bet kuri kita už suėmimą švelnesnė kardomoji priemonė (pvz., namų areštas, intensyvi priežiūra) neužkirstų kelio naujų nusikalstamų veikų darymui. Visos anksčiau nutartyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati A. Š. galimai padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas A. Š. atžvilgiu laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, todėl kaltinamojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.