- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-412-926/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- K. F.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. F. (K. F.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. F. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteista 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skiriant K. F. sumažintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu K. F. paskirta ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi suderinta su BK, neatliktos bausmės dalimi, skiriant jai galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Iki įsiteisės teismo nuosprendis K. F. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti nepakeistą ir baigti ją taikyti įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. F. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jos laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2021 m. balandžio 16 d.
Bausmės pradžią K. F. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2021 m. balandžio 16 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, K. F. priklausančius 60 (šešiasdešimt) eurų, gautus iš nusikalstamos veikos ir saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti. Likusias pinigines lėšas – 1442,30 (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt du eurus, 30 ct), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti K. F..
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 1502,30 (vieną tūkstantį penkis šimtus du eurus, 30 centų), paimtus iš K. F., nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.
Tuo pačiu nuosprendžiu kaltais pagal BK 259 straipsnio 2 dalį buvo pripažinti I. B. bei D. J., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų Kauno apygardos teisme negauti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. F. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti, neteisėtai įgijo, laikė narkotines medžiagas ir jas platino, o būtent: ji ne vėliau kaip 2020 m. spalio 14 d., laikas nenustatytas, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 0,084 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,00004 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir šią medžiagą 2020 m. spalio 14 d., apie 10.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 10 eurų neteisėtai pardavė D. J..
1.1. Tęsdama nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip 2020 m. spalio 20 d., laikas nenustatytas, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 0,157 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,000062 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir šią narkotinę medžiagą 2020 m. spalio 20 d., 11.10 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 20 eurų neteisėtai pardavė D. J., veikusiam Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu.
1.2. Tęsdama nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip 2020 m. spalio 21 d., laikas nenustatytas, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 0,073 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,000028 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir šią narkotinę medžiagą 2020 m. spalio 21 d., 9.55 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 10 eurų neteisėtai pardavė D. J., veikusiam Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu.
1.3. Tęsdama nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip 2020 m. spalio 22 d., laikas nenustatytas, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 0,099 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,000043 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir šią narkotinę medžiagą 2020 m. spalio 22 d., 10.05 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 20 eurų neteisėtai pardavė D. J., veikusiam Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu.
1.4. Tęsdama nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip 2020 m. spalio 22 d., laikas nenustatytas, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 0,070 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,00004 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir šią medžiagą 2020 m. spalio 22 d., apie 9.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už atliktus darbus neteisėtai atsiskaitė I. B..
1.5. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne vėliau kaip 2020 m. spalio 22 d., laikas nenustatytas, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir iki 2020 m. spalio 22 d. 10.20 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,38 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,000218 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kol kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistoji K. F. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendį, sumažinti jai paskirtą bausmę ir prie neatliktos bausmės dalies – 2 (dviejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 10 (dešimties) dienų, pridėti dalį, t. y. 3 (tris) mėnesius, Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu jai paskirtos bausmės.
2.1. Nuteistosios teigimu, jai paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga, iškreipianti teisingumo principą ir pažeidžianti Konstitucinį teisinės valstybės principą. Dėl ilgalaikio nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies nutrūks visi K. F. šeiminiai santykiai, kas turės neigiamos įtakos jos resocializacijai.
Atsiliepimas
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras S. K. pateikė atsiliepimą į nuteistosios K. F. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir nuteistosios K. F. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios K. F. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistosios skunde nėra ginčijamas jos veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. F. paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per griežta ir prašant ją sušvelninti.
5. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.
6. Tuo tarpu įvertinus K. F. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad K. F. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
7. Bylos duomenims, K. F., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis. Įstatymų leidėjas ne atsitiktinai numatė itin griežtą baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Neabejotina, jog tokio pobūdžio veiksmų atlikimu kėsinamasi į šiuo metu ypač jautrią ir pažeidžiamą visuomenės raidos sritį, kuri lemia narkomanijos plitimą. Tai paliečia daugybę žmonių ir kelia didelį pavojų visuomenei, todėl tokių veikų užkardymas ir tinkamas tokio pobūdžio neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų nubaudimas yra itin aktualus.
8. Šių duomenų kontekste sprendžiant klausimą dėl nuteistajai K. F. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės proporcingumo ir teisėtumo, būtina įvertinti, kad šis nusikaltimas jai nebuvo pirmasis – praeityje ji jau buvo teista, be kita ko, už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Ankstesniu nuosprendžiu jai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartimi ji buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos ir praėjus vos 2 (dvejiems) metams po jos lygtinio paleidimo, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, K. F. padarė naują analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog jokių išvadų iš ankstesnio savo teistumo K. F. nepadarė, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, vėl nusikalto, tokiu būdu neabejotinai pamindama teismo jai parodytą pasitikėjimą. Šių aplinkybių visuma atskleidžia antivisuomenines K. F. nuostatas, jos neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jos delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo tik loginė jos gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė, o tai ją charakterizuoja neigiamai ir teisėjų kolegijai neleidžia pagrįstai spręsti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju dar gali būti pasiekti skyrus K. F. švelnesnę bausmę.
9. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. F. yra įgijusi vos 4 klasių išsilavinimą (3 ir 4 klases baigė Panevėžio pataisos namuose atlikinėdama jai kiek ankščiau skirtą laisvės atėmimo bausmę), jokios specialybės neturi. Mokytis ir įgyti bent jau pagrindinį išsilavinimą, išėjusi į laisvę, ji nesistengė. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, oficialaus darbo stažo K. F. neturi, nedirbo ji ir lygtinio paleidimo laikotarpiu, kas, įvertinus jai inkriminuotos nusikalstamos veikos finansinį pobūdį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nusikalstamų veikų darymas yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis laisvėje. Keisti savo gyvenimo būdo paleista į laisvę ankščiau laiko K. F. nesistengė, toliau niekur nedirbo ir nesimokė, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jokios motyvacijos keisti savo gyvenimo būdą ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, ji neturi. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistoji negeba kritiškai vertinti savo praeityje buvusio neteisėto elgesio, jokių pastangų jo korekcijai nededa, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, taikant jai švelnesnę bausmę, ji laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistosios prisipažinimas bei nuoširdus gailestis dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ją buvo atsižvelgta skiriant K. F. artimą minimaliai BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei, šią bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu dar ir sumažinant vienu trečdaliu. Vertinti šią aplinkybę pakartotinai ir dar labiau sušvelninti nuteistajai skirtą bausmę, nėra pagrindo. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistosios teiginiai dėl galimai nutrūksiančių jos šeiminių santykių jai atliekant ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Neabejotina, kad K. F. šeima egzistavo ir jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, jokios teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui tai neturėjo ir nuo nusikalstamo elgesio K. F. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju šeimos egzistavimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo jos pakartotinio nusikalstamo elgesio. Neabejotina, kad K. F., būdama suaugusi ir savarankiškai mąstanti asmenybė, suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numanė, kad dėl jų gali kilti įstatyme numatytos pasekmės, įskaitant ir jos izoliavimą pataisos įstaigoje, tačiau to nepaisė, todėl už savo galimai nutrūksiančius šeiminius santykius, padariusi nusikalstamą veiką, yra atsakinga tik ji. Vien tik jos interesus tenkinančios bausmės skyrimas šiuo atveju neabejotinai prieštarautų visuomenės interesui gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje.
11. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajai skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteisto asmens elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant nuteistosios atžvilgiu galėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatos ir K. F. atžvilgiu skirta švelnesnė nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nėra. Jų apeliaciniame skunde nepateikė ir apeliantė, lakoniškai konstatuodama, kad jai paskirta bausmė yra per griežta.
12. Nors apeliaciniame skunde keliamas ir nuteistajai skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas, prašant prie Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu jai paskirtos ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi suderintos neatliktos bausmės pridėti minimalią skundžiamu nuosprendžiu jai skirtos bausmės dalį, t. y. vos 3 (tris) mėnesius, tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, tenkinti tokį K. F. prašymą, vėlgi nėra pagrindo. Sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, nuteistoji nėra linkusi savo elgesio koreguoti teigiama linkme, jokių išvadų iš savo ankstesnio teistumo ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje ji nepadarė, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, todėl, įvertinus dar ir nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino skirtingais nuosprendžiais nuteistajai skirtas bausmes, paskirdamas per griežtą galutinę bausmę, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajai palankesnį bausmių bendrinimo būdą (iš dalies) ir bausmių bendrinimo klaidų nepadarė.
13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios K. F. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.