Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-576-755/2017

Teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00589-2017-3

2017 m. liepos 11 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – kreditorius) atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017-05-22 nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-88-434/2017, kuria atsiakyta priimti kreditoriaus pareiškimą skolininkei S. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės 22,75 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Biržų rajono apylinkės teismo 2017-05-22 nutartimi kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti. Teismas sprendė, kad kreditorius pareiškimą padavė pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles. Teismas konstatavo, kad byla yra teisminga Panevėžio apygardos administraciniams teismui (CPK 137 straipsnio 3 dalis).Teismas nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016-03-21 nutartimi teismingumo byloje Nr. T-26/2016 išaiškino, kad socialinio draudimo išmokų skyrimas ir mokėjimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, administruodamas išmokų mokėjimą, vykdo jam teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas, todėl ginčai dėl socialinio draudimo išmokų permokos grąžinimo savo esme yra administracinio teisinio pobūdžio ir teismingi administraciniam teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2017-05-22 nutartį, prašo nutartį panaikinti ir kreditoriaus pareiškimo skolininkei dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo apylinkės teismui.

Kreditorius nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina .Pažymi, kad CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai. Išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti keičiamas (CPK 32 straipsnio 2 dalis).Nurodo, kad CPK XXIII skyriuje nėra reglamentuojamas bylų dėl teismo įsakymo teismingumas, todėl taikytinos bendrosios bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės (CPK 432 straipsnis).CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys (pareiškimas) pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo iš tikrųjų dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnis). Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Kreditorius nurodo, jog pareiškime nurodė atsakovės gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini), t. y. Biržų rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje, tačiau per klaidą Utenos skyrius išsiuntė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ne į Biržų rajono apylinkės teismą, o į Panevėžio miesto apylinkės teismą, kuris 2017-05-18 priėmė nutartį dėl atsisakymo priimti Utenos skyriaus pareiškimą ir išaiškino, kad Utenos skyrius dėl teismo įsakymo išdavimo turi kreiptis į Biržų rajono apylinkės teismą. Taip pat pažymėjo, kad prie pareiškimo nepateikta šalių sudaryta sutartis, kurioje būtų nurodyta, jog ginčai perduodami spręsti Panevėžio miesto apylinkės teismui (CPK 32 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad skundžiamojoje teismo nutartyje minimoje Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, o dėl ieškinio rūšinio teismingumo. Teigia, kad kreditorius, norėdamas kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus, kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.Kreditorius mano, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo bendrosios kompetencijos (apylinkės) teisme gali būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka, numatyta CPK XXIII skyriuje, nes šiuo atveju pareiškimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš delikto (CPK 431 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškimas neatitinka leistinumo kriterijų. Tvirtina, kad šio pareiškimo reikalavimas galėtų būti spendžiamas civiline tvarka.Daro išvadą, kad teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 435 straipsnio 2 dalimi atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorius nagrinėjamu atveju pareiškimą padavė pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, socialinio draudimo išmokų skyrimas ir mokėjimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis; valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, administruodamas išmokų mokėjimą, vykdo jam teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas; ginčai dėl socialinio draudimo išmokų permokos grąžinimo savo esme yra administracinio teisinio pobūdžio ir teismingi administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016-03-21 nutartis byloje Nr. T-26/2016).Iš byloje pateikto kreditorius pareiškimo matyti, kad kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės 22,75 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką. Tai, kad kreditorius kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo, negali pakeisti įstatymu nustatyto rūšinio teismingumo. Išmokų permokos grąžinimo ginčas, minėta, yra administracinio pobūdžio, todėl teismingas administraciniam teismui, o pasirinkta ginčo sprendimo forma( teikiant ieškinį, ar pareiškimą dėl teismo įsakymo ) rūšinio teismingumo pakeisti negali. Nepagrįstai apeliantė pareiškimą kildina iš delikto, nes, minėta, išmokų administravimas yra viešojo administravimo funkcija, o jos grąžinimo reikalavimas nėra tapatus civilinės deliktinės atsakomybės taikymui,Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumo taisykles, todėl apeliantės atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.