Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-12-15 · Civilinė byla Nr. 2-673

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-12-15
Bylos Nr.
2-673
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“
Ieškovas
BUAB „Papelkiai“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2- 673/2005Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-447-194/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Papelkiai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ dėl skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Papelkiai“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Saurida“ 195 8236,41 Lt skolos. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo nekilnojamą turtą ieškinio sumos 195 826,41 Lt ribose. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Saurida“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

Motyvuojamoji dalis

1. Ieškinys yra nepagrįstas ir naikintas, tuo pačiu naikintinos ir laikinosios apsaugos priemonės, nes atsakovas atliko statybos darbus su defektais, todėl mokėjimas už darbus buvo sulaikytas ir pateikta pretenzija.

2. Teismas nurodė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio ribose, tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius išdavė pažymą iš kurios matyti, jog areštuotas visas atsakovo turtas. Todėl laikinosios priemonės viršijančioje ieškinį dalyje yra nepagrįstos. Be to viso turto areštas trukdo normaliai įmonės veiklai, gadina bendrovės, kaip patikimo verslo partnerio, vardą.

3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas, nes atsakovas nesiruošia perleisti turto. Atsakovas pats inicijavo spręsti konfliktinę situaciją ir buvo pasirašęs susitarimą su ieškovu, kurio ieškovas neįvykdė.

4. Ieškovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, kaip reikalauja CPK 144 straipsnis. Ieškovas nenurodė nė vienos priežasties patvirtinančios, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Atsakovui ieškinio suma nėra didelė ir nesudarytų sunkumų įvykdyti teismo sprendimą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų nutarties dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Aplinkybė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Iš ieškinio matyti, kad atsakovui pareikštas 195 826,41 Lt (b.l. 1-2) reikalavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai manė, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

Iš pažymėjimo apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto registre (b.l. 24-25) matyti, kad nurodytas turto arešto mastas – 195 826,41 Lt, t.y. ieškinio reikalavimo ribose. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad taikomo turto arešto apimtis 195 826,41 Lt. Todėl apelianto argumentai, kad turto areštas taikytas visam turtui, o ne ieškinio apimtyje, nepagrįstas. Pažymėtina, kad antstolis areštuodamas turtą jį įkainuoja rinkos kainomis, jei kuri nors šalis nesutinka su turto įkainavimu, gali būti skiriama ekspertizė (CPK 681 str. 1 d.). Teismas gali suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, t.y. atsakovas gali pasiūlyti teismui reikalavimo dydžio vertės turtą arba atsakovas gali įnešti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, arba už jį gali būti laiduojama (CPK 146 str. 1 d., 2 d.)

Apeliantas byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ginčija ieškovo jam pareikšto ieškinio nepagrįstumu. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl apelianto argumentai susiję su ieškinio pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi, šių skundo argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Ieškinio pagrįstumo klausimas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos tesimo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Gintaras PečiulisDonatas ŠernasVigintas Višinskis