- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2-2807-639/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, jog jis po savo motinos Z. S. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas paaiškino, kad jo mama 2007 m. spalio 15 d. mirė. Po jos mirties pasiliko turtas : butas esantis (duomenys neskelbtini). Po jos mirties jis notarui pareiškimo apie Z. S. palikimą nepateikė, tačiau palikimą priėmė faktiškai. Pareiškėjas nurodė, kad po mamos mirties jis ir toliau rūpinosi butu, t.y. pasiliko jame gyventi, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, elektros energiją ir pan., todėl laikytina, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Taigi pareiškėjas prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jis po mamos Z. S. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu pareiškimu sutinka ir prašo tenkinti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, kad prašymui neprieštaraus, jei teismas pareiškėjo pateiktus įrodymus, pripažins teisėtais ir pagrįstais. Bylą prašė nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ( b. l. 19).
Pareiškimas tenkintas.
Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, jog pareiškėjas D. S. yra Z. S. sūnus (b.l. 7). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, jog Z. S. mirė 2007 m. spalio 15 d. (b.l. 5). Pagal LR CK 5.11 str. 1 dalies 1 p. palikėjo vaikai yra pirmos eilės paveldėtojai.
Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Todėl, nagrinėjant bylą teisme, dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Teismo posėdyje apklaustas pareiškėjas patvirtino, kad jis rūpinosi jo mamos palikimu. Be to tai patvirtino ir byloje esantys rašytinai įrodymai apie sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas, elektros energiją ir kt. (b.l. 11-16). L. V. S. nurodė, kad yra D. S. kaimynas, todėl matė, kad po Z. S. mirties jos sūnus D. S. toliau liko gyventi jos bute, butą prižiūri ir rūpinasi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu, teismas nustatęs, kad D. S., faktiškai priėmė palikėjo turtą, turi pakankamą pagrindą pareiškimui iš esmės tenkinti ( CPK 185 str. ).
Kaip minėta pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Įvertinus tai pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad pareiškėjas, priėmė palikimą atsiradusį po jo motinos Z. S. mirties, konkrečiai to turto (buto) neįvardinus.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjas D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po jos mamos Z. S., mirusios 2007 m. spalio 15 d. mirties.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.