- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- ATP-616-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-00827-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo K. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 120 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., K. A. paskiriant galutines administracines nuobaudas – 3 200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams ir 2 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-11-23, nuo 7 val. iki 8.47 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Citroen“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, pravažiuodamas stovintį automobilį „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir, kliudęs minėtą transporto priemonę, apgadino ją, po ko K. A. pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132 ir 234 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
K. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-26 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nurodo, kad jis nepadarė inkriminuotų teisės pažeidimų. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad liudytojas V. B., vienintelis matęs eismo įvykį, stebėjo eismo įvykį apie 7.30 val. 30-40 metrų atstumu ir matė, kaip nukentėjusiojo automobilis sujudėjo, dėl ko jis suprato, kad įvyko eismo įvykis. Pažymi, kad lapkričio 23 d. saulė teka 9.02 val., todėl tokiu laiku, kuris nustatytas šioje byloje, buvo dar pakankamai tamsu ir abejotina, ar asmuo, stebėdamas eismo įvykį minėtu atstumu bei sėdėdamas automobilyje, galėjo matyti transporto priemonių kontaktą.
Teigia, kad teismas, neturėdamas jokių duomenų, padarė išvadą, kad jis (K. A.) turėjo pakankamai laiko suremontuoti automobilį. Tačiau teismas nenustatė, ar automobilis iš tikrųjų buvo suremontuotas, ar ne, nors esant prieštaravimams tarp liudytojų, nukentėjusiojo bei jo parodymų, teismas privalėjo pašalinti tokius prieštaravimus. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas tik į nukentėjusiojo automobilio apgadinimus, bet ignoruodamas faktą, kad ant jo vairuoto automobilio nėra jokių eismo įvykio pėdsakų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes kaltinamiesiems įrodymams suteikė prioritetą kitų įrodymų atžvilgiu. Pažymi, kad jei tarp automobilių būtų buvęs toks kontaktas, kaip nurodo liudytojas V. B., akivaizdu, kad ant automobilio „Citroen“ priekinių keleivio pusės durelių likusi žymė turėjo būti brūkšninio tipo, o jei tokia žymė būtų buvusi pašalinta suremontuojant automobilį, manytina, kad specialistai, apžiūrėję transporto priemonę, turėjo tai nustatyti. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų L. A. ir R. A. parodymus, kuriais jos nurodė, kad automobilis „Citroen“ pastaruoju metu nebuvo remontuojamas. Teismas, sistemiškai vertindamas šiuos liudytojų parodymus bei tą faktą, kad ant automobilio „Citroen“ nėra jokių eismo įvykį liudijančių žymių su nukentėjusiojo automobiliu, negalėjo prieiti prie išvados, kuri padaryta skundžiamame nutarime, nes ji prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.
K. A. nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Teismas padarė priešingą išvadą remdamasis tik liudytojo V. B. parodymais, kurie yra subjektyvūs. Kita vertus, jis (K. A.) teismo posėdyje paaiškino, kad jis nepajuto jokio automobilių kontakto, neišgirdo jokio sąlyčio garso, be to, neįsijungė automobilio signalizacija, dėl ko jis būtų galėjęs suvokti, kad padarė eismo įvykį. Tokie jo teiginiai nėra paneigti jokiais objektyviais duomenimis. Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. B.. K. A. paaiškino, kad jis neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilis buvo draustas, jei būtų pajutęs kokį smūgį, būtų sustojęs. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobilio „Audi A4“ apgadinimas nėra žymus. Liudytoja R. A., kuri eismo įvykio metu sėdėjo automobilyje „Citroen“ būtent toje vietoje, kuri, pasak teismo, kliudė nukentėjusiojo automobilį, taip pat nepajuto jokio smūgio. Priešingai, ji nurodė, kad jos vyras K. A. nekliudė jokių automobilių. Manytina, kad jei smūgis būtų buvęs tokio stiprumo, kad sėdintys automobilyje asmenys galėjo jį jausti, tai pirmiausia būtų pajutusi būtent keleivė. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko gyvenamųjų namų kieme, kur automobilių greitis yra labai mažas, K. A. automobilis buvo sustojęs, kad praleistų liudytojo V. B. automobilį, todėl jo vairuojamo automobilio greitis turėjo būti minimalus. Taigi, teismas, nubausdamas K. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., rėmėsi prielaidomis.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog K. A. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
K. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
K. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Citroen“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, pravažiuodamas stovintį automobilį „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir, kliudęs minėtą transporto priemonę, apgadino ją, po ko K. A. pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas KET 9, 132 ir 234 p. reikalavimus.
Apylinkės teismas, grįsdamas nubaustojo kaltę dėl inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo, rėmėsi nukentėjusiojo S. D., liudytojo V. B. parodymais, eismo įvykio vietos schema, bendrosios pagalbos centro pateikta informacija apie registruotą skambutį, transporto priemonių techninės apžiūros akte ir nuotraukose fiksuota informacija, iš dalies paties K. A. paaiškinimais bei liudytojos R. A. parodymais. Tačiau minėti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad apeliantas padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus. Šioje byloje vienintelis asmuo, betarpiškai matęs eismo įvykį, yra liudytojas V. B.. Jis parodė, kad įvykio dieną, tarp 7.00-8.30 val., automobilis „Citroen“ kontaktavo su automobiliu „Audi A4“ priekinėmis keleivio durelėmis. Automobiliui „Audi A4“ buvo apgadintas galinis bamperis, dešinės pusės kampas (b.l. 41). Iš fotolentelės matyti, kad automobiliui „Audi A4“ buvo įlenktas galinis bamperis, smūgis yra sukoncentruotas vienoje vietoje nedideliame plotyje (b.l. 16). Įvertinus automobilio „Audi A4“ apgadinimo pobūdį, kyla abejonių, ar automobilis „Citroen“ galėjo apgadinti automobilį „Audi A4“ būtent priekinėmis keleivio durelėmis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir liudytoja R. A. nurodė, kad įvykio dieną apeliantas, vairuodamas automobilį „Citroen“, neatsitrenkė į kitą transporto priemonę (b.l. 25, 39-40, 43). Fotolentelės ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad automobiliui „Citroen“ nėra jokių apgadinimų, tarp jų ir priekinėse keleivio durelėse (b.l. 15, 17-18). Kiti administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai taip pat neįrodo liudytojo V. B. nurodyto eismo įvykio mechanizmo.
Esant apgadinimui tik ant vienos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, taip pat esant nustatytam abejotinam eismo įvykio mechanizmui, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent minėtos transporto priemonės. Todėl šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d., viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, svarstytina galimybė skirti byloje autotechninę ekspertizę. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-1131/2010, N444-682/2011).
Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis „Citroen“ buvo apžiūrėtas tik 2012-01-10, padarė išvadą, kad praėjus pusantro mėnesio nuo nagrinėjamo įvykio yra pakankamas laikas suremontuoti automobilį. Tokia išvada laikytina prielaida, kadangi automobilio „Citroen“ remonto nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. To negali vienareikšmiškai patvirtinti ir nukentėjusiojo S. D. parodymai, jog jis matė, kad po poros dienų dešinė automobilio „Citroen“ pusė, skirtingai nei likęs automobilis, buvo švariai nuvalyta (b.l. 42). Apylinkės teismas nerinko įrodymų, kuriais galima būtų išsiaiškinti, ar automobilis „Citroen“ buvo remontuojamas po eismo įvykio, ar ne. Prie apeliacinio skundo pridėta transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. 851-0279007 kopija patvirtina, kad automobilio „Citroen“ savininkas yra UAB „S (duomenys pakeisti)“, ši transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių Kasko draudimu draudimo bendrovėje „Ergo Lietuva“ (b.l. 58). Šiuo atveju nebuvo aiškintasi, ar minėtas savininkas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl kokių nors transporto priemonei padarytų apgadinimų siekiant padengti atsiradusią žalą. Taip pat byloje nespręstas klausimas dėl kreipimosi į specialistus, kurie apžiūrėtų automobilį ir nustatytų, ar automobilis „Citroen“ buvo remontuojamas.
Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar K. A. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų sudėtys, ar jų nėra. Todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-26 nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti K. A. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.