Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-116/2009

2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.2.14.1.2.4.; 1.2.29.3.; 1.1.8.9.

2010 m. birželio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė E. K. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė E. K. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Į bausmės laiką E. K. įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2009 m. liepos 12 d. iki 2009 m. liepos 14 d. (dvi dienos), suėmimo laikas nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d. ir bausmė, atlikta pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir Ž. N., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. N., 2009 m. gegužės 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Telšių r., kiemo pagrobė svetimą, S. J. priklausantį turtą – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7000 Lt vertės, su 80 Lt vertės apsaugos signalizacija ir jame buvusiais daiktais: kompaktinių diskų grotuvu „Sony“ 400 Lt vertės, stiprintuvu „Rockford fosfate power 1520“ 300 Lt vertės, žemų dažnių kolonėle „Clarlon“ 300 Lt vertės, akumuliatoriniu grąžtu „Bosch“ 400 Lt vertės, žiemine dygliuota padanga „Uniroyal“ su ratlankiu 100 Lt vertės, gręžimo ir sukimo įrankių komplektu dėžutėje 150 Lt vertės, įvairiais raktais ir varžtais dėžutėse 50 Lt vertė, gesintuvu 30 Lt vertės, avariniu ženklu 15 Lt vertės, šviesą atspindinčia liemene 10 Lt vertės, automobilio rato keitimo raktu 15 Lt vertės, keltuvu 30 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam S. J. 8880 Lt turtinę žalą.

Be to, E. K. nuteistas už tai, kad ta pačia veika pagrobė S. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis nukentėjusiojo S. J. dokumentų nepagrobė ir nežino, ar jie automobilyje buvo palikti. Kadangi jis dokumentų automobilyje nematė, todėl negalėjo paaiškinti, kur jie dingo. Teigia nenorėdamas vilkinti teismo proceso prisipažinęs, kad dokumentus pagrobė, nors iš tikrųjų liko neišsiaiškinta, kur S. J. dokumentai dingo.

Apelianto įsitikinimu, jam paskirta bausmė yra per griežta. Teismas, atsižvelgęs į jo nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi nusikaltus, padėjimą nustatyti visas bylos aplinkybes, galėjo taikyti BK 54 str. 3 d. ir jam skirti mažesnę bausmę. Ateityje pažada nusikalstamų veikų nebedaryti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo E. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Dėl E. K. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką

Pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 2 d. atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Nors apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. teigia, kad jis nukentėjusiojo S. J. dokumentų kartu su pastarojo automobiliu nepagrobė ir nežino, ar dokumentai automobilyje buvo palikti, taip pat nurodo, jog byloje liko neišsiaiškinta, kur S. J. dokumentai dingo, tačiau nuteistojo kaltė pagrobus šiuos dokumentus yra įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo parodymais, kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo S. J. parodymų matyti, kad jis nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai nurodė, jog buvo pagrobtas ne tik jam priklausantis automobilis, bet ir jame buvę dokumentai. Apklausiamas liudytoju iš karto po įvykio, t. y. 2009 m. gegužės 7 d., S. J. nurodė, jog minėtos dienos ryte, apie 9.20 val., jis pamatė, kad jo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšių r., kieme nebėra jo vardu registruoto automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su automobiliu buvo pagrobti automobilio daiktų dėtuvėje buvę dokumentai: automobilio registracijos liudijimas, civilinės atsakomybės draudimo polisas bei jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (t.1, b. l. 27). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis S. J. nurodė ir papildomų apklausų metu, paaiškindamas, kad atsiėmęs policijos pareigūnų surastą jam priklausantį automobilį, jame neberado paliktų automobilio dokumentų ir jo vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo (t. 1, b. l. 28, 29, 30). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad 2009 m. gegužės 7 d. kartu su jam priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogti automobilio daiktų dėtuvėje buvę dokumentai: jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas. Automobilis jam buvo grąžintas, tačiau dokumentai negrąžinti. Už naujai išduotus dokumentus jis sumokėjo 162 Lt (t.2, b. l. 126). Taigi, iš visų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis niekuomet neabejojo, kad jam priklausantys automobilio dokumentai ir jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas buvo pagrobti kartu su automobiliu. Nukentėjusiojo S. J. parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, todėl netikėti šiais parodymais kolegija neturi pagrindo.

Tai, kad kartu su automobiliu buvo pagrobtas jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, automobilio „VW Golf“ registracijos liudijimas ir civilinės atsakomybė draudimo polisas, S. J. nurodė ir savo 2009 m. gegužės 7 d. skunde, pateiktame Telšių apskrities VPK (t. 1, b. l. 13).

Byloje esanti pažyma liudija, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. balandžio 14 d. buvo apdraustas vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu; draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 26).

Iš paties nuteistojo E. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis patvirtino kartu su Ž. N. Telšių rajono (duomenys neskelbtini) miestelyje pagrobęs automobilį „VW Golf“, kuriame be kitų daiktų rado paliktus automobilio registracijos liudijimą, technikinį taloną ir vairuotojo pažymėjimą. Paaiškino, kad ant pavogtojo automobilio uždėjo kito automobilio, t. y. „Peugeot 405“, numerius, tikruosius automobilio „VW Golf“ numerius jis padėjo į jo namų garaže esančią spintelę, savo namuose padėjo ir tikruosius automobilio „VW Golf“ dokumentus, tačiau vietos, kur tiksliai juos padėjo, nurodė neprisimenantis (t. 1, b. l. 142-144, 155-156). Teisiamajame posėdyje E. K. taip pat patvirtino, kad jo pavogtame automobilyje „VW Golf“ buvo nukentėjusiajam priklausantys dokumentai (t. 2, b. l. 121). Savo kaltės dėl paties automobilio „VW Golf“, priklausančio S. J., vagystės E. K. neginčijo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, jos neginčija ir apeliaciniu skundu.

Apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik jo duotais parodymais, atmetamas kaip nepagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir nuosprendyje pateikė išsamius jų vertinimo motyvus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių dėl E. K. kaltės pagrobus S. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą ir privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, t. y. padarius BK 302 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Dėl nuteistajam E. K. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. nurodė, jog teismas, skirdamas jam bausmę, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tik jo pagalba buvo nustatytos visos nusikaltimo padarymo aplinkybės, jis padėjo išaiškinti nusikaltimo bendrininką Ž. N..

Įstatymų leidėjas, konstruodamas BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas, nurodė dvi galimų pozityvių kaltininko veiksmų alternatyvas – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. K. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodė esmines įvykio aplinkybes, taip pat nurodė, kad nusikaltimus jis padarė kartu su Ž. N.. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. padarė du apysunkius nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, yra laikomas recidyvistu, nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos dviem savaitėms po 2009-04-23 apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo (t. 1, b. l. 187-190), yra ne kartą baustas administracine tvarka (t.2, b. l. 2-13), kas rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir susiformavusiais antivisuomenines nuostatas. Kaip jau buvo minėta, teismas E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas bei nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas E. K. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir BK 302 str. 1 d., paskirtos bausmės, mažesnės negu šių straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, nėra per griežtos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtos ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmės subendrintos teisingai.

Skundu apeliantas teigia, kad teismas, atsižvelgęs į jo nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi nusikaltus, padėjimą nustatyti visas bylos aplinkybes, galėjo taikyti BK 54 str. 3 d. ir jam skirti mažesnę bausmę. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13. punktu, taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų. Pažymima, kad BK 62 str. 1 d. taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Iš bylos medžiagos matyti, kad taikyti E. K. atžvilgiu BK 62 str. nuostatas nėra pagrindo. Kadangi byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios mažintų apelianto padarytų nusikaltimų ar jo asmenybės pavojingumą tiek, kad BK 178 str. 2 d. sankcijoje ir BK 302 str. 1 d. sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikyti E. K. BK 54 str. 3 dalį taip pat nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti, kaip skundu prašo nuteistasis, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis patikrino bylą, neviršydama nuteistojo apeliacinio skundo ribų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. K. apeliacinį skundą.