Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam L. S., jo atstovei pagal įstatymą A. Z. bei jo gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini)mokykloje 10 A klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kelmės rajone, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 straipsnio 1 dalyje;

T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, užsiimantis individualia veikla, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1993-07-21 nuosprendžiu pagal LR BK 146 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį (LR BK galiojęs iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius 1993-06-15 LR įstatymą „Dėl amnestijos“ nuo bausmės atleistas; 2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 1994-04-25 nuosprendžiu pagal LR BK 147 straipsnio 2 dalį (LR BK galiojęs iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams; 3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 1997-03-27 nuosprendžiu pagal LR BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį (LR BK galiojęs iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 6 metams su 1/3 turto konfiskavimu; vadovaujantis LR BK 43 str., pridėta dalis bausmės pagal 1994-04-25 nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams 2 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu; 2000-02-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR 1999-11-25 įstatymais Nr. VIII-1439 ir Nr. VIII-1440 galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu ir 2000-05-30 pritaikius 2000-04-01 įstatymo ,,Dėl amnestijos akto 3 str. 1 d. lp. bausmė sumažinta 1 metais 4 mėnesiais 20 dienų; 4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-02-19 nuosprendžiu pagal LR BK 271 straipsnio 2 dalį (LR BK galiojęs iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams su 500 litų turto konfiskavimu; 2003-07-10 Šiaulių miesto apylinkės teisino nutartimi veika perkvalifikuota ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui be turto konfiskavimo; 5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-22 nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-08-01 nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2012-09-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai 2012-09-12 paleistas iš pataisos įstaigos paleistas iš laisvės atėmimo vietos, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje;

V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - ekspeditoriumi, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-11-24 nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 2) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-06-13 nuosprendžiu pagal LR BK 146 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 3) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-06-14 pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, 2008-11-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2008-11-11 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S., V. I. ir T. C. 2013-08-18 apie 22.30 val. Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. K., o būtent V. I. vieną karta koja spyrus nukentėjusiajam S. K. į veido sritį, po ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, T. C. gulinčiam nukentėjusiajam S. K. suduodant vieną smūgį ranka į veido sritį, taip padarydami nukentėjusiajam muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, nubrozdinimą kairėje alkūnėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo metu L. S. stovint šalia bei stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų, V. I. nuo nukentėjusiojo S. K. nuplėšus rankinę 30 Lt vertės su joje buvusiais: asmens tapatybės kortele, AB „SEB bankas“ ir AB „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis, išduotais nukentėjusiojo S. K. vardu, „Nordea“ banko mokėjimo kortele, išduota Č. G. vardu, sidabrine grandinėle 200 Lt vertės, vardiniu nukentėjusiojo S. K. antspaudu 30 Lt vertės, šarvo durų raktu 150 Lt vertės, pinigais – 455 litais, iš viso pagrobė 865 Lt vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis L. S. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną nusikaltimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) g., ėjo pro barą ir matė jame sėdinčius du jaunuolius T. C. ir V. I.. Jų paprašė nupirkti cigarečių, jie sutiko jų nupirkti. Po to visi sėdėjo bare. Jiems begeriant, šalia sėdėjo nukentėjusysis, kuris žiūrėjo į V. I.. Pastarasis paklausė „ko taip žiūri, ar skolingas“, jis pasakė „ne, kažkur matytas“, sako „ateik, prisėsk“. Nukentėjusysis atėjo, prisėdo ir jie kalbėjosi. Po to visi išeiti nutarė iš baro, nes nusprendė nusipirkti degtinės. Nusipirkę degtinės, norėjo ją bare išgerti, bet ten gerti neleido, todėl išėjo lauk. Iš pradžių nuėjo į V. I. automobilį, nes ten ketino gerti, bet negėrė. Tada išlipę iš automobilio nuėjo į parkelį, kur išgėrė minėtą butelį degtinės. Paskui nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo kavinė. Jis su V. I. ėjo pirmi, o iš galo ėjo nukentėjusysis su T. C.. Nukentėjusysis atsisėdo ant šaligatvio, todėl juos pasivijo T. C. ir pasakė, kad nukentėjusysis toliau nebeis bei tyliai pasakė, kad reikia apiplėšti nukentėjusįjį. Kai pasiūlė apiplėšti nukentėjusį, pats pasakė „nebesvaikite, kur jūs einate“, t. y. išreiškė savo nepritarimą šiam veiksmui. V. I. pasiūlė atimti pinigus. Kad T. C. ką nors būtų sakęs apie pinigus, negirdėjo. Pačiam padavė laikyti degtinės butelį, o jie - V. I. ir T. C. nuėjo prie nukentėjusio. V. I. nukentėjusiajam iš kojos spyrė į veidą. Nežino ar dar su ranka sudavė, bet nukentėjusysis nukrito ant žemės. Ką darė tuo metu T. C., nematė. Pats nuo įvykio stovėjo atitolęs keturių žingsnių atstumu. Pats nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo. Matė, kad kai buvo muštynės, aplinkui daugiau žmonių nebuvo. Kai ėjo, žmonių aplinkui nebuvo. Nukritus nukentėjusiajam, jam nuo peties nuplėšė rankinę ir tada visi pradėjo eiti. Rankinę atėmė V. I. ir po to jie atėjo prie jo, ir visi nuėjo. Paskui V. I. kratė nukentėjusio rankinę. Stebėjo rankinės turinį, nes buvo įdomu kas yra rankinėje. Turėtą degtinės butelį išmetė prie krūmų. Pats matė ką rado rankinėje, t. y. 30 litų, buvo antspaudas ir visokių popierių, kortelių. Pusę daiktų išmėtė ten kur kratė, o pinigus pasiėmė, antspaudą sulaužė, pačią rankinę išmetė. Matė 30 litų ir pats iš vis nesitikėjo gauti pinigų. V. I. rankinę išmetė netoli, prie medžių. Pats iš tos rankinės jokių daiktų nepasiėmė, o T. C. ar iš rankinės pasiėmė kokius nors daiktus, nematė. Pats nelabai gerai matė visus daiktus kai iškratė rankinę. Atstumas nuo įvykio vietos iki automobilio buvo toks, kad ėjo kokias 5 minutes. Pats visą laiką ėjo kartu ir nieko nesakė. Atrodo, kad pinigai liko pas V. I., nes jų jis niekam nedavė. Nukentėjusysis šaukė „aš atsimenu automobilio numerį“. Einant link V. I. automobilio juos pamatė policija. Pats nuo policijos pareigūnų bėgo, nes pamatė, kad kiti pradėjo bėgti, išsigando ir pats pradėjo bėgti, bet po to sustojo. Buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą. Automobilyje buvo rastos kortelės. Kaip tos kortelės atsidūrė automobilyje, nežino, pats jų tikrai neturėjo. Matė, kad T. C. kažką darė, gal jas ir įkišo. Gal T. C. pasigirdo, kad V. I. pasiūlė korteles. Tačiau V. I. net neklausė, ar reikia, ar nereikia. Tikrai žino, kad to nebuvo, nes V. I. niekam tų kortelių nesiūlė, jis tik išmėtė korteles. Pats asmeniškai nieko neturėjo. Pats įvykio metu buvo išgėręs, girtumas jo elgesio neįtakojo. Savo pažįstamų T. C. ir V. I. sulaikyti nebandė, nes pats bijojo, kad pats gali gauti. Iš dviejų likusiųjų kaltinamųjų labiau bijojo V. I.. Su T. C. ir V. I. susipažino tą dieną. Jie buvo išgėrę, mano, kad jų girtumas įtakojo tokį jų elgesį. Pats Šiaulius žino ir galimybę pabėgti turėjo. Po įvykio su V. I. ir T. C. nepasikalbėjo, kodėl jie taip elgėsi. Pats naudos neturėjo, negavo jokio svetimo daikto, bet dėl įvykio yra kaltas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis L. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje ir nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). L. S. neteistas (1 t., 66 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t., 65 b. l.). Kelmės rajono (duomenys neskelbtini)vidurinės mokyklos charakteristikoje pažymėta, kad L. S. mokosi patenkinamai, dėl jo elgesio dažnai kyla problemų; direktoriaus įsakymu yra baustas pastabomis už tai, kad smurtavo prieš kitą mokinį, už pamokų nelankymą ir elgesio problemas; jis piktybiškai trukdo pamokas ir t. t. (1 t., 71 b. l.). Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos 2013-08-30 šeimos apsilankymo akte pažymėta, kad L. S. gyvenimo sąlygos šeimoje yra geros (1 t., 69-70 b. l.). Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo E. A. 2013-08-30 tarnybiniame pranešime pažymėta, kad pasikalbėjus su (duomenys neskelbtini) k. gyventojais, nusiskundimų dėl L. S. elgesio negauta, kaimynų apibūdinamas teigiamai; į policijos nepilnamečių įskaitą neįrašytas (1 t., 64 b. l.). Išnagrinėjęs aplinkybių visumą, teismas turi pagrindo manyti, kad L. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamoms sąlygoms, taikytinas LR BK 93 straipsnis ir L. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina ir skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės, kurios, teismo nuomone, darys jo elgesiui teigiamą įtaką.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamiesiems T. C. ir V. I. bausmes, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

T. C. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. Nusikalto būdamas teistas 6 kartus (1 t., 114-119 b. l.); nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. T. C. teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje ir nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 99-111 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pareigūnų pateiktoje charakteristikoje pažymėta, kad nuovadoje dėl jo elgesio šiuo metu pareiškimų ar nusiskundimų nebuvo gauta; turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 98 b. l.); 2013-08-19 duomenimis, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2012-09-13 iki 2013-05-22, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (1 t., 112 b. l.), 2013-08-19 duomenimis, nuo 2013-06-03 vykdantis individualią veiklą (1 t., 113 b. l). Šiaulių tardymo izoliatoriaus laikinai vykdančio direktoriaus funkcijas direktoriaus pavaduotojo P. Ž. 2014-01-23 nutarimu buvo skatintas (2 t., 166 b. l.), būdamas suimtas T. C. 2013 m. spalio 21-25 dienomis išklausė 20 valandų kursą „Išmokime dirbti kompiuteriu“ (2 t., 167 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. C., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, už tyčinio nusikaltimo padarymą griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas T. C. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2013-08-18 iki nuosprendžio paskelbimo t. y. 2014-04-28 (1 t., 130, 136-137 b. l.; 2 t., 65-66, 170-171 b. l.).

T. C. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

V. I. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei iš dalies nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą, t. y. sumokėjo 800 Lt, su nukentėjusiuoju S. K. susitaikė, nukentėjusysis pretenzijų jam nebeturi (2 t., 116 b. l.) (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamasis V. I. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad taip pasielgė nepagalvotai įtakotas išgerto alkoholio (1 t., 195 b. l.), o teisme V. I. jau teigė, kad iš tikro girtumas įtakos neturėjo, nebuvo labai girtas; viso vieną 0,5 litro degtinės butelį gėrė keturiese, gal iš to butelio 50 gramų išgėrė ir viskas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo veiksmų pobūdį, jų spontaniškumą, laiko, kad neblaivumas V. I. elgesiui turėjo įtakos, todėl kita V. I. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nusikalto būdamas teistas 3 kartus, teistumas išnykęs (1 t., 176-190 b. l.). Praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 170-173 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados pateiktoje charakteristikoje pažymėta, kad nuovadoje dėl jo elgesio pareiškimų ar nusiskundimų nebuvo gauta; galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į Centro policijos nuovados profilaktinę įskaitą neįrašytas (1 t., 169 b. l.). Nuo 2013-10-14 dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo - ekspeditoriumi (2 t., 29-30, 76-77 b. l.), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., 75 b. l.), turi mažametę dukrą (2 t., 91 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. I. už tyčinio nusikaltimo padarymą griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis.

Pastebėtina, kad naujų ikiteisminių tyrimų V. I. atžvilgiu nėra pradėta. V. I. iki tol buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikoma, kad šiai dienai yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, padedamas darbo biržos įsidarbino ir šiuo metu sėkmingai dirba, turi mažametę dukrą. V. I. nukentėjusiojo atsiprašė, iš dalies atlygino padarytą žalą, šios aplinkybės įrodo, kad jis neigiamai įvertino savo elgesį. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog V. I. pozityvia kryptimi keičia savo nuostatas – padarė atitinkamas išvadas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam V. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 10 p.).

V. I. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 200 b. l., 2 t., 1 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis S. K. 2013-09-27 pareiškė civilinį ieškinį dėl 895 Lt turtinės ir 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 24 b. l.). 2013-09-28 nutarimu jis buvo pripažintas civiliniu ieškovu minėtoms sumoms (25 b. l.). Teisme nukentėjusysis parodė, kad trečdalį patirtos žalos yra atlyginęs V. I.. Kadangi V. I. atlygino dalį žalos (300 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos) S. K., nukentėjusysis pretenzijų V. I. neturi, S. K. prašo priteisti likusią neatlygintą žalos dalį - 595 litus turtinės žalos ir 1 000 litų neturtinės žalos iš kitų kaltinamųjų T. C. ir L. S.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.5 straipsnis numato, kad jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (LR CK 6.6 str. 1 d.). LR CK 6.6 str. 3 d. numato, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų V. I., T. C. ir L. S. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta žala, todėl civilinės teisės prasme jie yra solidarieji skolininkai, nes jų prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu ir yra preziumuojama. Ši prezumpcija nėra paneigta, nes nei vienas iš kaltinamųjų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, o dėl vieno konkretaus kaltinamojo veiksmų ir tik jo veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, tai patvirtinančių duomenų teismas taip pat nenustatė. LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pagal LR CK 6.6 str. 8 d. kreditorius, kuris atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir pakvitavime nurodo, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu. LR CK 6.23 straipsnio 2 dalyje numatyti du atvejai, kai vieno bendraskolio solidarumas baigiasi dėl kreditoriaus ir vieno bendraskolio veiksmų. Komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad kai kreditorius besąlygiškai pripažįsta (pvz.: pakvitavime) gavęs vieno bendraskolių įvykdymą, atitinkantį šio dalį, tokiu atveju šio bendraskolio solidarumas baigiasi (LR CK 6.6 str. 8 d.). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. I. kartu su kitais kaltinamaisiais turi solidariąją prievolę nukentėjusiojo S. K. atžvilgiu, jis savo dalį- 1/3 dalį žalos atlygino nukentėjusiajam, nukentėjusysis jo dalį žalos atlyginimo besąlygiškai priėmė, apie tai teismui nurodė raštu ir patvirtino, kad kaltinamajam V. I. pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi ir iš jo žalos priteisti daugiau nebeprašo (2 t., 136 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad kaltinamasis V. I. savo dalį, t.y. 1/3 dalį žalos nukentėjusiajam atlygino, nukentėjusysis atskirai ir besąlygiškai priėmė dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio, t. y. kaltinamojo V. I., ir raštu teismui nurodė, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko V. I., t. y. aiškiai išreiškė savo valią kaltinamojo V. I. atžvilgiu, atsisakydamas solidarios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu, dėl ko nukentėjusio solidarusis reikalavimas V. I. atžvilgiu yra pasibaigęs, todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo V. I. nepriteistinas. Atsižvelgiant į tai, kad V. I. viso nukentėjusiajam sumokėjo 800 Lt (2 t., 136 b. l.), likusi neatlyginta turtinė žala yra likusi ne 600 Lt, kaip nurodo nukentėjusysis, o 595 (895-300) Lt, ir neatlyginta neturtinė žala – 1 000 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo nurodyta patirtos turtinės žalos suma nuosekliai ir detaliai įvardinta per visą procesą, ji atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, be to, tikėtina ir realu, kad likę kaltinamųjų nerasti pinigai ir grandinėlė galėjo būti išmesti V. I. bebėgant nuo policijos pareigūnų, todėl civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkina likusiai nesumokėtai sumai, t. y. 595 Lt dydžiui. Ši suma S. K. priteistina iš kaltinamųjų T. C. ir L. S., o L. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, A. Z. turi atlyginti 297,50 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam S. K.. Ši A. Z. pareiga pasibaigia, kai L. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).

Nukentėjusysis S. K. patyrė fizinį skausmą dėl bendrų tyčinių kaltų kaltinamųjų L. S., T. C. ir V. I. veiksmų. Pasak nukentėjusiojo, jis dėl patirtų sužalojimų kelias dienas neišvažiavo į darbą. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai: muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, nubrozdinimas kairėje alkūnėje. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į kaltinamųjų veiksmų pobūdį, intensyvumą, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes sveikatai, taip pat trukdžius kurį laiką vykdyti darbinę veiklą, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2014 metų II ketvirtyje, sprendžia, kad pareikštas S. K. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai likusiai nesumokėtai sumai, t. y. 1 000 Lt dydžiui. Ši suma S. K. priteistina iš kaltinamųjų T. C. ir L. S., o L. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, A. Z. turi atlyginti 500,00 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajam S. K. Ši A. Z. pareiga pasibaigia, kai L. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: „Jupojos“ ir „Eurovaistinės“ nuolaidų kortelės, PILDYK ID daugkartinė pildymo kortelė, PILDYK SIM pokalbių kortelė su PIN ir PUK kodais ir keturios vizitinės kortelės, kurios ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintos nukentėjusiajam S. K. (1 t., 41-42 b. l.) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos nukentėjusiojo S. K. neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, L. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą L. S. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, L. S. skirti auklėjimo poveikio priemones:

- įspėjimą;

- elgesio apribojimą, apribojant L. S. elgesį 9 (devyniems) mėnesiams: įpareigojant L. S. visą elgesio apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; bei tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, L. S. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėti, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

T. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę T. C. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią T. C. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-04-28.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. C. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-08-18 iki nuosprendžio paskelbimo t. y. 2014-04-28.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. C. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – suėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.

V. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. I. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus – per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. I. paskirtų kardomųjų priemonių – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkinti visiškai likusiai nesumokėtai sumai ir priteisti S. K. likusią nesumokėtą 595 Lt (penkių šimtų devyniasdešimt penkių litų) sumą turtinei žalai atlyginti solidariai iš T. C. ir L. S., o L. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, A. Z. turi atlyginti 297,50 Lt (dviejų šimtų devyniasdešimt septynių litų 50 ct) turtinę žalą nukentėjusiajam S. K.. Ši A. Z. pareiga pasibaigia, kai L. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai likusiai nesumokėtai sumai ir priteisti S. K. likusią nesumokėtą 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) sumą neturtinei žalai atlyginti solidariai iš T. C. ir L. S., o L. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, A. Z. turi atlyginti 500,00 Lt (penkių šimtų litų) neturtinę žalą nukentėjusiajam S. K.. Ši A. Z. pareiga pasibaigia, kai L. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Daiktiniai įrodymai: Jupojos“ ir „Eurovaistinės“ nuolaidų korteles, PILDYK ID daugkartinė pildymo kortelę, PILDYK SIM pokalbių kortelę su PIN ir PUK kodais ir keturias vizitines korteles, kurios ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintos nukentėjusiajam S. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti S. K. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.