Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-10-28 · Administracinė byla Nr. I1-6631-780/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
I1-6631-780/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02220-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Ramūnas Šarka (pirm.)
Pareiškėjas
N. I.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-6631-780/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02220-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. I. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovės atsiliepimą nurodė, kad jis nuo 2019-05-14 iki 2019-10-17 buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 11 netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad lova nepritvirtinta prie grindų, todėl kliba, be to, yra išlinkusi, todėl pareiškėjas negalėjo išsimiegoti. Kameros langas be stiklo, todėl esant blogam orui, tekdavo užrišti ant lango paklodę. Lango rėmas be rankenėlių. Kameros grindyse kyšojo metalinių konstrukcijų dalys, pareiškėjas į jas susižeisdavo. Sienos apipelijusios, dažai apsilupę, radijas techniškai netvarkingas, kameroje nebuvo drabužių džiovyklės, stalas nelygus, prastos būklės, išlinkęs. Spintelės nepritvirtintos prie grindų, be rankenėlių. Nėra suoliuko ir kėdės. Sienoje yra skylė. Pro lubas bėgo vanduo iš viršuje įrengto dušo. Kameroje esantis sanitarinis mazgas netvarkingas ir surūdijęs, tupiamas ir antisanitarinis. Praustuvė turi aštrius kampus, į kuriuos ne kartą yra susižeidęs. Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą. Prašė skundą tenkinti (b. l. 1-10, 55-57).

Bylą nagrinėjant iš naujo, pareiškėjas pateikė atsikirtimus (teisme gauta 2021-07-01, reg. Nr. DOK-17814) į atsakovės patikslintą atsiliepimą, nurodydamas, kad atsakovės pateikti duomenys nesutampa su 2019 metais teiktomis nuotraukomis. Ginčo laikotarpiu rankenos nebuvo, o dabar jau yra. Skiriasi inventoriaus išsidėstymas. Spintelės be rankenėlių ir dabar. 2019 metais pateiktoje nuotraukoje suoliuko nebuvo, o dabar jau yra. Iš pateiktų nuotraukų matyti lubose pelėsis. Dėl pelėsio ir metalinių išlindusių atplaišų grindyse yra pasisakęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas 2019-06-19. Į kameros inventorių pareiškėjas ne kartą susižalojo, tačiau nebuvo teikiama medicininė pagalba (b. l. 163-167).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pataisos namų kamerose atliktas kapitalinis remontas, kuris buvo vykdomas etapais. Patalpų ir inventoriaus būklė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Gyvenamos patalpos tinkamai šildomos, vėdinamos per atvirus langus, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerų valymą atlieka patys nuteistieji, tam jiems skiriamos valymo priemonės. Langai, sienos, durys tvarkingi. Radijo taško įrengimui jokie teisės aktai nenumato. Sanitarinio mazgo įrengimai nuolat prižiūrimi, esant reikalui remontuojami, sanitariniame mazge įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Pastato paskirtis yra specialioji. Nuteistieji turi teisę kartą per savaitę skalbti ir džiauti drabužius pataisos namų skalbykloje. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Pataisos namų pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31-35).

Bylą nagrinėjant iš naujo atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimą, teikė patikslintą atsiliepimą. Jame nurodė, kad tiek 2018 metais, tiek 2020 metais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimuose pažeidimų nenustatyta. 2019 metais kamerų tipo patalpoje Nr. 11 nebuvo poreikio atlikti remonto darbus. Sanitariniai mazgai įrengti pagal Eksploatavimo taisykles (b. l. 149-150).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Šioje byloje pareiškėjas reiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN kameroje Nr. 11 nuo 2019-05-14 iki 2019-10-17.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skunde nurodomu ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 11 buvo kalinamas nuo 2019-05-14 iki 2019-06-23, nuo 2019-06-28 iki 2019-07-27, nuo 2019-08-01 iki 2019-08-23, nuo 2019-08-27 iki 2019-09-24, nuo 2019-10-04 iki 2019-10-15 (b. l. 36).

Pareiškėjas tvirtino, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra negyvenamosios paskirties, todėl jos nepritaikytos žmonėms gyventi.

Dėl šių pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktą negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai (ligoninės, sanatorijos, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kt.) (7.12 p.) ir specialiosios paskirties pastatai (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai ir kt.) (7.16 p.). Todėl tai, jog Alytaus PN pastatas, kuriame yra kamerų tipo patalpos, yra registruotas kaip negyvenamasis, atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018).

Pareiškėjas teigė, jog kameros būklė buvo avarinė, langas be stiklo ir be rankenėlių, grindyse kyšo metalinės konstrukcijos (29 vnt.), į kurias plaudamas grindis ne kartą yra susipjaustęs rankas, užkliuvęs ir griuvęs, suplėšęs avalynę, nepakankamas patalpoje apšvietimas.

Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).

Pareiškėjas pateikė į bylą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019-06-19 raštą Nr. (1-12 4.80) 2-30566 „Dėl N. I. 2019 m. gegužės 17 d. skundo“ (toliau - NVSC prie SAM), kuriame pareiškėjui pateiktas atsakymas po atlikto kameros Nr. 11 patikrinimo (b. l. 12-13). Rašte konstatuojama, kad minėtoje kameroje yra skaidraus stiklo langas, pritaikytas natūraliam patalpos vėdinimui. Taip pat pažymėta, kad dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir drėgmė atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameros grindyse yra matomos inventoriaus tvirtinimo dalys, tačiau nurodyta, kad įprastinėmis aplinkybėmis jos negali kelti rizikos įvykti nelaimingam atsitikimui.

Teismo vertinimu, ginčo laikotarpiu pagal pareiškėjo skundą atliktas kamerų tipo patalpos Nr. 11 patikrinimas ir NVSC prie SAM nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl grindyse esančių metalinių konstrukcijų pavojingumo, apšvietos, temperatūros ir drėgmės patalpoje tinkamumo.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamo apšvietimo jis kreipėsi į gydytoją ir jam buvo paskirti akiniai. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas apšvietimo klausimo pirminiame skunde iš esmės net nekėlė. Teismas pastebi aplinkybę, kad pareiškėjas į kamerų tipo patalpą Nr. 11 patalpintas 2019-05-14, o gydytojo oftolmologo konsultacija suteikta 2019-05-27 (b. l. 175), t. y. praėjus vos 13 dienų po patalpinimo į kamerą Nr. 11. Iš bylos duomenų galima suprasti, kad pareiškėjas turėjo regėjimo problemų ir anksčiau nešiojo akinius, o per tokį trumpą laiką tarpą jo regėjimas vien tik dėl perkėlimo į kitas patalpas, kurioje neva prastas apšvietimas, jo regėjimas iš esmės pablogėti negalėjo. Be to, nėra jokių mediko fiksuotų įrašų, kad pareiškėjo regėjimo sutrikimas/suprastėjimas yra priežastiniu ryšiu susijęs išimtinai su netinkamu apšvietimu kamerų tipo patalpoje Nr. 11.

Pareiškėjas nurodo, kad 2019 metais atsakovės teiktose patalpos Nr. 11 nuotraukose langas be rankenėlių, o 2021 metų nuotraukose jau su rankenėlėmis. Teismo vertinimu, šiuo aspektu remtis atsakovės nuotraukomis iš esmės negalima dėl to, kad 2019 metų nuotraukos nekokybiškos ir darytos iš toli, dėl ko nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti rankenėlių buvimo/nebuvimo fakto, o 2021 metų nuotraukos galimai neatspindi ginčo laikotarpiu buvusios situacijos. Tačiau, minėtame NVSC prie SAM Alytaus departamentas 2019-06-19 rašte Nr. (1-12 4.80) 2-30566 aiškiai nurodyta, kad langas pritaikytas natūraliam patalpos vėdinimui, kas reiškia, kad vėdinant patalpas lango mechanizmą buvo galima atverti ir teismui leidžia daryti išvadą, kad šios aplinkybės paneigia abstrakčius pareiškėjo argumentus dėl rankenėlių nebuvimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas vertina, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimą dėl aukščiau nurodytų skundo argumentų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad prie lango matomos pelėsio dėmės, dėl to sklinda nemalonus kvapas.

Teismas pažymi, kad šią aplinkybę ginčo laikotarpiu patvirtino ir NVSC prie SAM Alytaus departamentas 2019-06-19 rašte Nr. (1-12 4.80) 2-30566 pažymėdamas, kad prie lango yra vizualiai matomų pelėsių.

Šios aplinkybės atsakovės atstovas nepaneigė jokiais argumentais ar kitais objektyviais įrodymais. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Saugumo valdymo ir Resocializacijos skyriaus pareigūnai Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu paskirti atsakingais už kamerų tipo patalpas ginčo laikotarpiu nuolatos prižiūrėjo tvarką ir švarą kamerose bei juose esančiose sanitariniuose mazguose. Nurodyta aplinkybė, kurią patvirtino pati atsakovė, leidžia daryti išvadą, kad nors patys nuteistieji turi valyti ir prižiūrėti savo gyvenamąsias patalpas, tačiau tvarkos bei švaros kontrolę išimtinai atlieka institucijos pareigūnai, kurie ir turi užtikrinti Higienos normos reikalavimus. Todėl už pelėsio buvimą patalpoje atsakinga ir Alytaus PN administracija, kuri netinkamai prižiūrėjo tvarkos ir švaros palaikymą.

Nustačius, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpoje Nr. 11 buvo vizualiai matomų pelėsių, darytina išvada, kad atsakovė neužtikrino pareiškėjo gyvenimo sąlygų, kurios atitiktų Higienos normos 39 punkto reikalavimus, todėl aplinkybės dėl pelėsio buvimo vertintinos pareiškėjo naudai, t. y. kaip neteisėti Alytaus PN veiksmai.

Ginčo laikotarpiui aktualių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 16.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų.

Pareiškėjas nurodė, kad dviaukštė lova ir spintelės nebuvo pritvirtintos prie grindų, todėl nuolat judėjo. Tokioje lovoje buvo neįmanoma išsimiegoti. Atsakovė šiuo aspektu pažymėjo, kad visi baldai kamerose yra tvarkingi, pritvirtinami prie grindų ir baldų. Prie 2019-10-30 atsiliepimo pateikė kamerų tipo patalpos Nr. 11 nuotraukas (b. l. 53).

Teismo vertinimu, atsakovė iš esmės tik pacitavo Eksploatavimo taisyklių nuostatą, abstrakčiai nurodydama, kad visi baldai, visose kamerose tvarkingi, pritvirtinami prie grindų ir sienų. Atsakovės pateikti abstraktūs paaiškinimai ir pateikti įrodymai, - 2019 metų nuotraukos, kuriose iš esmės nesimato inventoriaus apatinės dalies ir tvirtinimo prie grindų mechanizmo, - nepaneigia pareiškėjo teiginio, kad lova ir spintelės nebuvo pritvirtintos prie grindų, todėl klibėjo. Byloje taip pat nėra jokių kitokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė pareiškėjo atžvilgiu pažeidė Pataisos įstaigų įrengimo eksploatavimo taisyklių 16.12. p. reikalavimą (baldai tvirtinami prie grindų).

Skunde teigiama, kad kameroje nebuvo vietos drabužiams džiauti. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę skalbti ir džiovinti drabužius pataisos namų skalbykloje ir pateikė Nuteistųjų asmeninių apatinių drabužių skalbimo ir viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo tvarkos aprašą, kuriame nurodyta, kad viršutiniai nuteistųjų, gyvenančių kamerų tipo patalpose, drabužiai skalbiami pagal nuteistojo prašymą, surenkami kiekvieno mėnesio paskutinį pirmadienį, o apatiniai drabužiai skalbiami kas savaitę (b. l. 38-39). Atsakovės atstovo pateiktame NVSC ir SAM 2018-12-21 patikrinimo akte Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 taip pat užfiksuota, kad kamerų tipo patalpose gyvenančių nuteistųjų drabužiai skalbiami vieną kartą per savaitę pataisos namų skalbykloje (b. l. 41-43). Nors šis patikrinimas buvo atliktas ne ginčo laikotarpiu, tačiau, teismo vertinimu, pakankamai artimu ginčo laikotarpiui metu (likus keturiems mėnesiams iki ginčo laikotarpio pradžios). Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad tokios esminės aplinkybės, kaip pataisos namuose veikianti skalbykla, kurioje skalbiami nuteistųjų drabužiai, galėjo pasikeisti ar išnykti per tokį trumpą laiko tarpą nuo patikrinimo dienos iki pirmos ginčo laikotarpio dienos (nuo 2018-12-18 iki 2019-05-14). Nėra pagrindo konstatuoti, kad pataisos namuose yra nesilaikoma Alytaus PN direktoriaus patvirtinto Nuteistųjų asmeninių apatinių drabužių skalbimo ir viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo tvarkos aprašo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl šios aplinkybės, prašęs sudaryti galimybę skalbti drabužius skalbykloje, o pataisos namai būtų atsisakę tai padaryti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 11 ginčo laikotarpiu nebuvo nei suoliuko, nei kėdės.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Inventoriaus normos) 10 punkte nurodyta, koks inventorius turi būti kamerų tipo patalpose: 1 metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui, stalas – 1 vnt., taburetė ir/arba kėdė ir/arba suolai – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti tupiamas), praustuvė; sieninė viršutinių drabužių pakaba - 2 kabliukai 1 asmeniui; sieninė lentyna tualeto reikmenims - 1 vnt.; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventorius (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; elektrinis virdulys (Elektriniais virduliais aprūpinamos tik pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 15 parų) – 1 vnt.

Šiuo aspektu atsakovė atsiliepime išvardina Inventoriaus normos nuostatas ir nurodo, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra aprūpinamos nurodytu inventoriumi, tame tarpe ir kėdėmis ir/ar suoliukais, tačiau tokie deklaratyvūs teiginiai paneigiami pačios atsakovės pateiktomis nuotraukomis (prie 2019-10-30 atsiliepimo), iš kurių nematyti, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 11 yra kėdė, taburetė ar suolas.

Teismui iš naujo nagrinėjant bylą ir pareikalavus atsakovės pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, atsakovė pateikė ginčo patalpos nuotraukas (2021 metais teiktos nuotraukos), iš kurių matyti, kad pateiktose 2021 metų nuotraukose esančių baldų asortimentas ir tam tikro inventoriaus lokacinė vieta iš esmės skiriasi nuo 2019 metų nuotraukose, pateiktose prie atsiliepimo, esančios informacijos. Teismo vertinimu, 2021 metais pateiktos nuotraukos iš esmės neatspindi situacijos ginčo laikotarpiu ir galimai darytos papildomų įrodymų pateikimui aktualiu laikotarpiu bei atspindi dabartinę patalpos situaciją. Naujose nuotraukose matyti suolelis, kurio nebuvo teikiant atsiliepimą, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad ginčo laikotarpiu atsakovui gyvenant kamerų tipo patalpose Nr. 11 nebuvo užtikrintas visas būtinas inventorius, t. y. taburetė ir/ar suolelis, ir/ar kėdė.

Pareiškėjas skundžiasi, kad įrengtose spintelėse nebuvo/nėra rankelių, tačiau, kaip matyti, vadovaujantis Inventoriaus normomis, spintelės kamerų tipo patalpoje iš esmės neprivalėjo būti įrengiamos, nes tokio inventoriaus užtikrinimo kamerų tipų patalpoms ginčo laikotarpiu galiojusios Inventoriaus normas iš esmės nenumatė.

Kiti nusiskundimai dėl inventoriaus, t. y. stalo paviršius galimai nelygus, lovos kreivos ir jos galas suraišiotas virvėmis (krenta pagalvė) ir kt., teismo vertinami kaip mažareikšmiai, negalintys sukelti asmeniui realios neturtinės žalos, todėl atmestini. Teisės aktuose nėra reglamentuota kamerose įrengiamų tam tikro inventoriaus konstrukcija ir dizainas. Be to, jie nurodyti tik deklaratyviai, nesant byloje jokių kitokių duomenų, kad pareiškėjas dėl tam tikro inventoriaus būtų kreipęsis į atsakovę ir reiškęs pretenzijas. NVSC prie SAM atliktuose patikrinimuose nėra konstatuotas patalpos ir joje esančių įrenginių netinkamumas ir techninis netvarkingumas. Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo inventoriaus atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad radijo taškas buvo aukštai, jis buvo techniškai netvarkingas, lipdamas jo įjungti pareiškėjas ne kartą buvo nukritęs.

Ginčo laikotarpiu galiojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), kurių 16.11. p. nurodyta, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau reikalavimų jų įrengimui nėra numatyta. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, kad, siekdamas įjungti ar išjungti radijo tašką, jis buvo nukritęs ant grindų ir susimušęs, kad toks radijo taško įrengimas, koks buvo ginčo laikotarpiu ginčo patalpoje, kėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl techniškai netvarkingo radijo taško pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus ar reiškęs administracijai prašymus ar pretenzijas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl radijo taško įrengimo atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Eksploatavimo taisyklių 16.5 p. numatė, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Taigi, sanitarinio mazgo įrengimo aspektai, numatyti Eksploatavimo taisyklėse, iš esmės taikyti naujai įrengiamoms, rekonstruojamoms ar kapitaliai remontuojamoms patalpoms. Inventoriaus normų 10.4 p. nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti tupiamas), praustuvė.

Šiuo atveju ginčo patalpa nėra priskirtina nei prie naujai įrengiamų, rekonstruojamų ar kapitaliai remontuojamų. Matyti, kad sanitariniame mazge yra tupiamas unitazas, praustuvė, kas atitinka Inventoriaus normų reikalavimus. NVSC prie SAM tiek iki ginčo laikotarpio (2018-12-21), tiek ginčo laikotarpiu (2019-06-19 ) ir po jo (2020-08-03) yra atlikęs ginčo patalpos patikrinimus, tačiau pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo netinkamumu, pažeidžiančiu Higienos normos 12 punkto reikalavimus, nėra nustatęs. Pažymėtina, kad už švaros ir higienos tvarkos palaikymą gyvenamojoje patalpoje ir sanitariniame mazge atsakingi ir patys nuteistieji, todėl ir nuo jų veiksmų priklauso tam tikrų patalpų būklė.

Pareiškėjas nurodo, kad praustuvė yra aštriais kampais ir jis yra ne kartą susižalojęs, tačiau tai tik pareiškėjo deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti teiginiai. Ginčo laikotarpiu sanitarinių įrenginių konstrukcijų ypatumai nebuvo reglamentuoti. NVSC prie SAM atliktuose patikrinimuose kamerų tipo patalpoje Nr. 11 jokių inventoriaus konstrukcinių pažeidimų, galinčių padaryti žalą nuteistiesiems, nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl sanitarinių įrenginių netinkamumo atmestini.

Pastebėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo daug nepagrįstų aplinkybių dėl nesaugaus inventoriaus, t. y. grindyse išlindusios metalinės konstrukcijos, kriauklė aštriais kampais, radijo taškas netvarkingas ir kt., bei nurodo, kad dėl netvarkingo inventoriaus ne kartą yra susižeidęs, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad dėl patirtų sužeidimų ir netinkamo bei pavojingo inventoriaus informavo administraciją. Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis į gydytoją dėl susižeidimo, sukelto netvarkingo kamerų tipo patalpos Nr. 11 inventoriaus.

Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas yra kreipęsis į medikus ir jam dėl tam tikrų negalavimų buvo skirtas tam tikras gydymas, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas į medikus kreipėsi iki ginčo laikotarpio pradžios, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tam tikri sveikatos sutrikimai niekaip negalėjo būti atsakovės veiksmų/neveikimo ginčo laikotarpiu tiesiogine priežastimi.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerų tipo patalpos Nr. 11 ginčo laikotarpiu buvo sienoje skylė ir lubose teka vanduo. Nurodė, kad iš 2019 metų nuotraukų ta vieta virš lentynos, kur galimai tekėdavo vanduo, nematyti. Taip pat iš 2019 metų nuotraukų nesimato tos sienos dalies, kur yra kiaurai į 12 kamerą skylė. Taigi, pareiškėjas iš esmės kvestionuoja į bylą pateiktų nuotraukų aktualumą, nurodydamas, kad jos darytos prieš 8-10 metų, kada kameroje buvo daromas remontas. Tačiau tokie pareiškėjo argumentai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Byloje pateikta Alytaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2021-06-10 pažyma Nr. 4-2617, kurioje nurodyta, kad kameroje Nr. 11 remonto darbai atlikti 2018 metais. 2019 metais šioje patalpoje remontas neplanuotas ir nebuvo gauta jokių nusiskundimų dėl blogo patalpos stovio (b. l. 154).

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2019 metų nuotraukos atitinka ginčo laikotarpiu buvusią ginčo patalpos situaciją.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad virš lentynos sienoje yra didžiulė apie 18 cm pločio ir apie 2 metrų ilgio dėmė. Taip pat nurodė, kad kameros gale, lovos kampe, dešinėje pusėje yra didžiulė skylė kiaurai sienos į 12 kamerą, t. y. 17 cm skersmens ir 46 cm ilgio. Tačiau, įvertinus byloje esančias ginčo patalpos nuotraukas, tokios - beveik pusės metro ilgio - skylės sienoje nesimato, be to tokio akivaizdaus pažeidimo nėra konstatavęs ir NVSC prie SAM, teikdamas išvadas dėl atliktų patikrinimų.

Nors 2019 metų nuotraukose sienos plotas virš lentynos iki lubų nėra matomas visa apimtimi, tačiau įvertinus pareiškėjo nurodytos dėmės dydį ir nuotraukoje virš lentynos matomą sienos dalį, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodytas pažeidimas nuotraukoje iš esmės būtų matomas. Tačiau, šiuo atveju, matyti, kad sienos tvarkingos, byloje nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus pareiškėjo teiginius dėl nurodytų sienų pažeidimų, dėl ko negalima konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų ir Higienos normų pažeidimo fakto.

Pareiškėjas nurodė, kad lubose yra dėmės, ten laša vanduo iš virš kameros esančios dušo patalpos.

Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad byloje nėra pateiktos 2019 metų nuotraukos, o iš byloje esančių 2021 metais teiktų kameros nuotraukų matyti, kad ginčo kameros lubose matosi patamsėjimai. Tokie lubų patamsėjimai galimai, kaip nurodo atsakovas, yra pataisos namų administracijos atlikti tam tikri smulkaus remonto ar kosmetinio pataisymo darbai. Šie darbai galimai atliekami dėl lubose atsirandančių tam tikrų trūkumų. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nepaneigė pareiškėjo teiginių, kurie teismo nuomone, patvirtina, kad kameros lubų būklė pareiškėjo kalėjimo joje metu buvo techniškai netvarkinga.

Pareiškėjas atsikirtimuose nurodo (vertina atsakovės 2019 metų nuotraukas), kad per vidurį ant grindų nutiestas pledas ar audeklas, siekiant uždengti išlindusias metalines konstrukcijas. Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai yra tik jo laki vaizduotė, nes iš nuotraukų aiškiai matyti, jog skirtingas grindų spalvinis kontrastas yra susidaręs dėl dirbtinio apšvietimo ir patalpoje esančio inventoriaus šešėlio. Paties pareiškėjo tam tikri argumentai ir/ar veiksmai kelia abejonių jų pagrįstumu. Pareiškėjas nurodo aplinkybes, kad dviaukštė lova buvo nepritvirtinta, judėjo ir dėl to jis negalėjo išsimiegoti, su tokiomis sąlygomis siejo neturtinę žalą. Tačiau matyti, kad kameroje buvo viena dviaukštė lova ir viena vieno aukšto lova, o pareiškėjas nurodo, kad kameroje buvo vienas, kas leidžia daryti išvadą, kad kamerų tipo patalpoje realiai buvo miegamosios vietos alternatyva ir pareiškėjas galėjo reikšti prašymus dėl miegojimo vietos perskyrimo. Šiuo atveju tokių įrodymų byloje nėra.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų kai kurių higienos ir buities sąlygų (baldai nepritvirtinti prie grindų, nebuvo pakankamo kiekio kietojo inventoriaus, buvo susikaupęs pelėsis ir netinkama lubų būklė).

Teismas pripažįsta, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nenustatyta jokių kitų skunde nurodomų pažeidimų, nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Alytaus PN minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo N. I. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo N. I. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas higienos ir buities sąlygas bausmės atlikimo Alytaus pataisos namuose metu buvo pažeista kalint kameroje Nr. 11 nuo 2019-05-14 iki 2019-10-17.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Ramūnas Šarka