- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- 1-125-322/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00308-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje
L.,a.k(duomenys neskelbtini), gimęs 1958m. birželio 16d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, neįgalus( darbingumas 40 procentų), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos BK 135 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. L. 2011 m. rugpjūčio 18 d. naktį nuo 23 val. iki 19 d. 1.30 val., (duomenys neskelbtini) A. B. priklausančiame automobilyje VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to Kelmėje, Aušros gatvėje, ties namu Nr. 14, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suduodamas rankomis ne mažiau du smūgius nukentėjusiajam R. V., iš kurių vieną - į krūtinės ląstą, tuo padarydamas V šonkaulio lūžį ir vieną - į pilvo sritį, tuo padarydamas pilvo sumušimą, pasireiškusį skrandžio, dvylikapirštės žarnos, kasos, kepenų, mažojo pasaito plyšimu su kraujo išsiliejimu pilvo ertmėje, t. y. dėl pilvo sumušimo, pasireiškusio skrandžio, dvylikapirštės žarnos, kasos, kepenų, mažojo pasaito plyšimu su kraujo išsiliejimu pilvo ertmėje padarė nukentėjusiajam R. V. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino, jis paaiškino, kad 2012-08-18 buvo nuvykęs į buvusios žmonos sodybą , esančią (duomenys neskelbtini). Su draugais gėrė alų. Vakare atvažiavo R. V. ir K. B., visi išskyrus K. B. toliau gėrė ir žiūrėjo krepšinį. Pasibaigus rungtynėms Kornelijus jį ir R. V. vežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo automobilio priekyje, keleivio sėdynėje, R. V.- gale. Bevažiuojant R. V. pradėjo šūkauti, kalbėti „nesąmones“. Mieste, privažiavus prie šviesoforo, R. V. sudavė jam pirmą smūgį, paskui ėmė smūgiuoti daugiau. Jis bandė nuraminti R. V.. K. B. sustojus ties R. V. namais, ir abiem išlipus iš automobilio R. V. vėl smogė. Tada jis pačiupo R. V., su viena ranka jį laikė, o su kita ranka jam sudavė gindamasis 2-3 smūgius į veido sritį. Tuomet iš mašinos iššoko K. B. ir atitraukė jį nuo R. V.. Iš savo kiemo atėjo K. B. tėvas A. B., kuris sėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti. K. B. sušuko A. B., kad nevažiuotų, nes ant žemės guli R. V.. Jie abu pasikalbėjo ir A. B. nuvažiavo į priekį, tada jis su K. R. V. patraukė apie 1 metrą į pakraštį iki žolyno. Netrukus atėjo R. V. mama N. V., jis paaiškino, kad jie apsimušė ir padėjo parnešti R. V. į namus. Kaltės nepripažįsta, nes dėl jo suduotų smūgių tokie sužalojimai negalėjo atsirasti, nors jis nematė, kad A. B. būtų užvažiavęs ant R. V., bet pagal atstumą, kurį pavažiavo, turėjo užvažiuoti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. L. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. kaimynas K. B. nuvežė jį į sodybą pas A. L.. Kiek prisimena sodyboje su A. L. ir jo draugais išgėrė du butelius degtinės. Paskui K. B. išvežė R. K. į namus ir parvežė kitą butelį degtinės. Kas vyko toliau nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, atsibudo ligoninėje. Dabartiniu metu negali vaikščioti, buvo atliktos sunkios operacijos, buvo gydomas Kelmės, Šiaulių, Vilniaus ligoninėse. Dėl sužalojimo padaryta turtinė ir neturtinė žala, yra pateikęs civilinį ieškinį ir prašo jį patenkinti. Iki šito įvykio sveikatos būklė buvo labai gera, dirbo Ispanijoje, pagal sutartį prie vaisių rinkimo, per mėnesį uždirbdavo 2000 eurų. Į Ispaniją turėjo išvažiuoti 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, bet neišvažiavo, nes buvo sužalotas. Nustatytas darbingumas tik 20 procentų, faktiškai nebegali dirbti. Dėl negautų pajamų taip pat patyrė nuostolių. Prašo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos, kadangi buvo atliktos labai sunkios operacijos, buvo operuojamos kepenys, kasa, visam gyvenimui patyrė traumą, kentėjo fizinius skausmus. Būnant ligoninėje padėjo tėvai, kurie slaugė, pirko vaistus. Ligoninėse praleido apie 7 mėnesius. Turtinė žala 35725,30 Lt, kurią sudaro išlaidos vaistams, papildomam maistui, artimųjų kelionėms į ligonines, nes jis turėjo būti nuolat slaugomas, taip pat jo negautos darbo pajamos, nes nebegalėjo išvažiuoti dirbti.
Liudytojas K. B. paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. pusbrolis R. V. paprašė nuvežti į sodybą pas A. L.. Nuvažiavę pas A. L. pradėjo išgertuves, nes R. V. buvo nusipirkęs vieną butelį degtinės. Išgertuvėse dalyvavo R. V., A. L. ir dar du vyrai, baigus gerti vieną butelį, jis parvežė dar kitą. Apie 23 val. bevažiuojant namo, R. V. su A. L. mašinoje pradėjo kivirčytis, R. V., kuris sėdėjo mašinos gale, pradėjo iš galinės sėdynės mušti A. L., sėdintį priekinėje sėdynėje. Prie pat namų Aušros gatvėje, jis pajuto, kad ir jam kažkuris sudavė kelis smūgius, todėl staigiai sustabdė mašiną ir liepė R. V. ir A. L. lipti iš mašinos. Tada jie abu išlipo iš mašinos ir pradėjo muštis. Jis taip pat išlipo ir ėjo žiūrėti kas darosi, nes girdėjosi smūgiai ir pamatė, kad A. L. užsilipęs ant R. V. jam smūgiuoja. Apkabinęs iš už nugaros A. L. nutempė jį nuo R. V.. A. L. dar bandė smūgiuoti, bet pavyko jį nutempti į šalį, o R. V. liko gulėti. Tuo metu, išgirdęs šauksmą atėjo tėvas A. B., pasakė „ nedaužykite mašinos“ įsėdo į mašiną ir nuvarė ją tiesiai link „Pemko“ degalinės. Tuoj po to, netrukus atėjo N. V. su Romo drauge ir visi parnešė R. V. į namus.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad davė sūnui K. B. mašiną, draugės parsivežimui. Vakare grįždamas iš darbo, netoli namų išgirdo triukšmą, suprato, kad kažkas mušasi, atėjęs pamatė savo mašiną ir šalia stovintį sūnų Kornelijų. Bijodamas, kad nebūtų apgadinta mašina įsėdo į ją ir nuvarė į kaimyno kiemą. Ateidamas prie mašinos nematė kas mušėsi, tik iš balso atpažino R. V. , o kitų iš balsų neatskyrė, žmonių nematė. Atbuline eiga mašinos nevarė, nes sūnus Kornelijus perspėjo, kad ant žemės guli R. V.. Tąkart nei R. V. nei A. L. nematė, apie įvykį sužinojo kitą dieną.
Liudytoja N. V., paaiškino, kad sūnus R. V. 2012m. rugpjūčio 19d.išvažiavo pas draugus. Naktį prie namų išgirdo triukšmą, todėl su L. B. išėjo pasižiūrėti į gatvę kas vyksta. Ant kelio pamatė stovintį K. B. ir kaimyną A. L., o jos sūnus R. V. gulėjo susirietęs viduryje kelio. A. L. aiškino, kad Romas yra girtas, tačiau parnešus jį į namus jis pradėjo blaškytis, kraujais spaudyti, tada ji suprato, kad tai A. L. sūnų sumušė. Ji išsikvietė Z. L., ši prašė niekam nepasakoti kas nutiko, po kelių dienų Z. L. davė 1000 litų. Tą naktį nuvežusi sūnų į ligoninę apie muštynes nieko nesakė, melavo, kad jis apvirto, nes nenorėjo kaimynui A. L. pakenkti, nesuprato, kad sūnus taip stipriai sužalotas. Tačiau vėliau, kai viską ėmė aiškintis policijos pareigūnai teko pasakyti tiesą. Iki įvykio su sūnumi gyveno atskirai, dabar gyvena kartu, nes reikia juo rūpintis. Sūnus dėl sužalojimo buvo gydomas Kelmės, Šiaulių, Vilniaus, Palangos ligoninėse, jis savimi visiškai negalėjo pasirūpinti, dabar jo judėjimas taip pat labai apribotas, reikalinga kitų asmenų pagalba, jis sėdi vežimėlyje. Sūnaus slaugai buvo paėmusi neapmokamas atostogas, patyrė nuostolius.
Liudytoja L. B. paaiškino, kad naktį išgirdusios triukšmą su R. V. motina išėjo į gatvę, rado R. V. gulintį ant kelio, o šalia jo stovėjo jo pusbrolis K. B. ir kaimynas A. L.. R. V. bandė kažką sakyti, bet jau buvo neįmanoma suprasti. A. L. pasakė, kad Romas yra girtas, o su pačiu R. V. nėjo susikalbėti. Visi bendromis jėgomis R. V. parnešė į namus. R. V. vaikščiojo, pagulėdavo viename kambaryje, eidavo į kitą, ten vėl guldavosi. R. V. būsena blogėjo, todėl jis buvo išvežtas į ligoninę.
Liudytoja Z. L. paaiškino, kad tą vakarą A. L. į namus grįžo neblaivus, su pamušta akimi, papasakojo, kad susimušė su R. V.. Tą patį vakarą paskambino pusseserė N. V. ir pasakė, kad jos sūnus R. V. labai blogai jaučiasi. Kadangi ji gyvena kaimynystėje tuoj nubėgo pasižiūrėti. R. V. skundėsi, kad labai skauda pilvą, blaškėsi, ji pastūmusi maikutę, jį apžiūrėjo, bet jokių nubrozdinimų, sumušimo žymių ant kūno nesimatė, tik po akimi buvo mėlynė. Paskui Romą vežė į ligoninę. N. V. neprašė, kad ši nesakytų , jog R. V. sumušė A. L., o 1000 litų N. V. davė, nes norėjo R. V. šeimai padėti, nes N. V. pasakė, kad už operaciją reikės daug mokėti.
Liudytojas D. A. paaiškino, kad apie įvykį, apie R. V. sužalojimą žino tik iš kalbų, nes girdėjo, kad jie A. L. sodyboje vartojo alkoholį, o važiuojant automobilyje , kurį vairavo K. B., tarp R. V. ir A. L. kilo konfliktas, paskui kažkur, prie K. B. namų, R. V. susimušė su A. L., Kornelijus skyrė juos, neleido muštis.
Liudytojas J. P. paaiškino, kad 2011m. rugpjūčio 18d. vakarą jau miegojo, bet per atidarytas balkono duris išgirdo triukšmą, kaimynas K. B. kažkam liepė lipti iš mašinos, paskui girdėjo R. V. ir A. L. balsus, keiksmažodžius, A. L. pasakė „aš tave pamokysiu, sugrūsiu“. Apie įvykį sužinojo po kelių dienų, papasakojo A. B., kad A. L. iš pasalų sudavė R. V., o kai jis nugriuvo ant žemės, tada spardė ir kojomis mynė.
Liudytojas R. K. paaiškino, kad 2011m. rugpjūčio 18d. vakare su R. V. buvo susitikę A. L. sodyboje, išgėrė vieną butelį degtinės, paskui K. B. jį parvežė į namus, kitą dieną sutiko A. B., kuris pasakė, kad A. L. susimušė su R. V. ir Romui yra blogai.
Kaltinamojo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga:
-2011-08-19 įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele( b.l.5-6), kuriame užfiksuota (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamojo namo Nr. 22, esanti įvykio vieta;
-daiktų , dokumentų pateikimo protokolu ir specialisto išvada( b.l.7, 9-10), iš kurių matosi, kad ant R. V. sportinių marškinėlių ir džinsinių kelnių, paimtų iš N. V. , kokių nors pėdsakų, būdingų transporto priemonių padangų pėdsakams nėra;
-2011-08-20 transporto priemonės - automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios A. B., apžiūros protokolu su fotolentelėmis( b.l.17-21), kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį, išskyrus smuklius defektus( aprašyti) iš išorės jokių techninių apgadinimų neaptikta ir neužfiksuota, apžiūrėjus automobilio apatinę dalį ir galą, taip pat ir iš priekio, jokių apgadinimų neaptikta ir neužfiksuota;
-2011-11-16 A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu( b.l.83—84), kuriame užfiksuota, jog A. B. parodė vietą (duomenys neskelbtini) ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur rado stovintį savo automobilį, kuris buvo su įjungtomis artimosiomis šviesomis. Jis parodė, kad prie automobilio atėjo iš priekio ir nuėjęs pro automobilio kairiąją pusę atsisėdo į vairuotojo vietą bei šiuo automobiliu važiavo į priekį Aušros gatve, po to pasuko į (duomenys neskelbtini) ir automobilį paliko namo Nr. 7 kieme;
-2012-03-07 K. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 78-79), kuriame užfiksuota, jog K. B. tėvui A. B. priklausantį automobilį VW PASSAT pastatė (duomenys neskelbtini) tarp namų Nr. 14 ir 22 . Automobilio priekinė dalis buvo atsukta į (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo ties pravažiavimu į (duomenys neskelbtini) akligatvį, beveik gatvės viduryje. K. B. automobiliui sustojus išlipo pro vairuotojo dureles ir pro automobilio galinę dalį apėjo automobilį ir jo dešinėje pusėje apie 1-2 m. atstumu nuo automobilio dešinio šono matė ant nugaros gulintį R. V., kurį pasilenkęs, tačiau ar pritūpęs ar jį užsėdęs, rankomis mušė A. L.. A. B., kuris automobiliu nuvažiavo į priekį, R. V. nekliudė;
-pagal medicininius dokumentus atlikta specialisto išvada Nr. G1494/11( 04)( b.l.33-34), kurioje nurodyta, kad R. V. nustatyta kairės pusės V šonkaulio lūžis, pilvo sumušimas, pasireiškęs skrandžio, dvylikapirštės žarnos , kasos , kepenų, mažojo pasaito plyšimu su krauju pilvo ertmėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje: vienas - į krūtinės ląstą, padarant V šonkaulio lūžį; vienas- į pilvo sritį, padarant pilvo sumušimą. Nustatyti , ar sužalojimai padaryti eismo įvykio metu , ar suduodant kietu buku daiktu ( rankomis ar kojomis) nėra galimybės. Tam trūksta objektyvių duomenų. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui. Kairės pusės V šonkaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu, pilvo sumušimas, pasireiškęs skrandžio , dvylikapirštės žarnos, kasos, kepenų, mažojo pasaito plyšimu su krauju pilvo ertmėje vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu;
-specialisto išvada Nr. pG115/11-1494(04), kurioje konstatuota, kad R. V. nustatyti sužalojimai- kairės pusės V šonkaulio lūžis, pilvo sumušimas, pasireiškęs skrandžio , dvylikapirštės žarnos, kasos, kepenų, mažojo pasaito plyšimu su krauju pilvo ertmėje galėjo būti padaryti ant jo užvažiavus automobiliui.
Specialistas G. A. C. paaiškino, kad specialisto išvada dėl R. V. sužalojimo buvo surašyta remiantis medicininiais dokumentais ir nurodyta, kad R. V. sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant buku kietu daiktu, tiek užvažiavus automobiliui, tačiau teisme išklausius parodymus tikimybė, kad ant nukentėjusiojo buvo užvažiuota automobiliu sumažėjo. Kairės pusės V šonkaulio lūžis ir kiti nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti vienu metu užvažiavus automobiliui ant nukentėjusiojo. Užvažiavus automobiliui ant žmogaus pilvo sužalojimai būtų kitokio pobūdžio, nes dažniausiai tai būna dubens kaulų lūžiai. Dažniausiai sužalojimai, kurie nustatyti R. V., padaromi suduodant buku daiktu į pilvo sritį, tai gali būti ir kumštis. Sužalojimas galėjo atsirasti vienu ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Vienas smūgis galėjo pataikyti į pilvo vidurį, plėšyti ir skrandį, ir kepenis, ir kasą, ir pasaitą. Kadangi sužalojimas toks masyvus, t.y. kepenų, skrandžio, kasos ir pasaito plyšimai, didesnė tikimybė, kad suduodant smūgį nukentėjusiajam jo nugara turėjo būti atsirėmusi į kietą daiktą, jis neturėjo galimybių pasitraukti ir pilvas absorbavo visą smūgį ir todėl gavosi toks masyvus vidaus organų sužalojimas.
Sveikatos sutrikdymas yra žmogaus sužalojimas, pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sveikatos sutrikdymą objektyviai sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai-žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3). priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Lietuvos BK 135 str. 1 d. numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. L. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d., nes kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. V. sunkų sveikatos sutrikdymą, veikdamas neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, turėjo ir privalėjo suprasti, kad tokiais savo veiksmais jis gali sužaloti nukentėjusįjį, tai yra nors ir nesiekė tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.
Kaltinamojo A. L. parodymus, kad R. V. galimai sužalojo ant jo automobiliu užvažiavęs A. B., teismas vertina kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo versija nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, priešingai, iš specialisto parodymų teismo posėdžio metu, matosi, kad nukentėjusiajam R. V. padaryti sužalojimai nėra būdingi eismo įvykio metu patiriamiems sužalojimams, tai yra kai automobilis užvažiuoja ant žmogaus kūno. R. V. padarytas vidaus organų sužalojimas -kepenų, skrandžio, kasos ir pasaito plyšimas - būdingas sužalojimui atsiradusiam smūgio pasekoje, tai yra sudavus nukentėjusiajam smūgį į pilvą, nukentėjusiajam nugara esant atsirėmus į kietą daiktą, tuomet pilvas absorbuoja visą smūgį ir gaunasi masyvus vidaus organų sužalojimas, koks ir yra padarytas nukentėjusiajam R. V.. Kaip matyti iš liudytojų parodymų nukentėjusysis R. V. gulėjo ant nugaros kuomet buvo mušamas A. L.( liudytojo K. B. parodymai), taip jis buvo rastas gulintis ant nugaros ir po sumušimo( liudytojos L. B. parodymai.)
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Dėl civilinių ieškinių.
Nukentėjusysis R. V. pateikė civilinį ieškinį( b.l.24-25) priteisti iš kaltinamojo A. L. 35720,30 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 800 Lt atstovavimo išlaidų. Lietuvos CK 6.263 str. nustato, kad žalą , padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais- ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal Lietuvos CK 6.250 str. 1d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai , nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismui sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio privalu atsižvelgti į CK 6.250 str.2d. nustatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Dėl kaltinamojo A. L. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. V. sveikata, tuoj po sužalojimo ir vėliau - po atliktų operacijų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus( be aplinkinių pagalbos ir dabartiniu metu negali išgyventi ). Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis R. V., būdamas jauno amžiaus tapo neįgaliu ( neteko 80 % darbingumo), todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra pagrįstas. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (2008 m. liepos 3d.) pažymima, jog absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius. Nukentėjusysis patyrė sunkų sužalojimą, jam buvo atliktos kelios operacijos, buvo nukreiptas reabilitacijai, yra sutrikęs ir apribotas judėjimas, apsitarnavimo funkcijos. Tačiau byloje nėra duomenų, jog 80 proc. nukentėjusiajam nedarbingumas būtų nustatytas neribotam laikui, bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad ateityje jo sveikatos būklė neatsistatys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat įvertint ir kitas aplinkybes - pats nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius( liudytojo K. B. parodymai), kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra neįgalus, nebe jauno amžiaus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, prašomas priteisti žalos dydis laikytinas per dideliu ir mažintinas iki 40000 Lt.
Turtinei žalai atlyginti nukentėjusysis prašo priteisti 35720,30 Lt, šią suma sudaro: 3254,62 Lt gydymo išlaidos( vaistai, higienos, slaugos priemonės), 54,82 Lt( sultys, vaisiai), 1439,86 Lt kelionės išlaidos- kuras ( ligoninėse pats savimi negalėjo pasirūpinti, be medikų pagalbos būtina buvo slauga, artimieji slaugė ligoninėse ir dabar būtina vykti konsultacijoms), 365 Lt kelionės viešuoju transportu išlaidos, 46 Lt automobilių stovėjimo aikštelės išlaidos, 1000 Lt slaugos išlaidos( mama N. V. mėnesį laiko dėl slaugos buvo neapmokamose atostogose), 29560 Lt negautų darbo pajamų už laikotarpį nuo 2011-09-01- iki 2012-05-01. Prašomas priteisti išlaidas nukentėjusysis pagrindė rašytiniais įrodymais -receptais, medicininiais dokumentais, mokėjimo kvitais, darbo santykius patvirtinančiais dokumentais. Ieškinys pripažįstamas pagrįstu, todėl tenkintinas. Sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia, kad advokatas ruošė civilinį ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl nukentėjusiojo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma 800 Lt laikytina objektyviai protinga.
Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 83768,21 Lt sumai už nukentėjusiajam R. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūras paslaugas Kelmės, Šiaulių ligoninėse, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose yra pagrįstas rašytiniais įrodymais ir tenkintinas pilnai.
Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme – marškinėliai ir kelnės , saugojami Telšių AVPK Kelmės rajono PK (t. 1, b.l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam R. V..
Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. L. padarė sunkų nusikaltimą, kaltės nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė ir po sužalojimo jokios materialinės pagalbos neteikė, tačiau kaltinamasis yra anksčiau neteistas, neįgalus, todėl skirtina mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos BK 135 str.1d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus vykdyti paskirtą bausmę .
Priteisti iš A. L. 35720, 30 Lt ( trisdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt litų ir 30 centų) turtinės, 40000 Lt( keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 800 Lt( aštuonis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš A. L. Valstybinei liginių kasai 83768,21 ( aštuoniasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 21 centą) žalos atlyginimo.
Daiktus - marškinėlius ir kelnes, saugomus Telšių AVPK Kelmės rajono PK grąžinti R. V.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.