Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Danguolei Maciulevičienei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiosioms R. U. ir I. L. ,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Marijampolės rajono teismo 1968-07-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d., 225 str. 2 d. (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; 2) Marijampolės rajono teismo 1975-07-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; 3) Marijampolės rajono teismo 1983-03-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 mėnesiams; 4) Marijampolės rajono teismo 1988-02-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 212¹ str. (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams; 5) Marijampolės rajono teismo 1989-10-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 3 d. (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams; 6) Marijampolės rajono teismo 1995-07-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 mėnesiams; 7) Kauno apygardos teismo 1998-11-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d., 35 str. (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 mėnesiams, pripažįstant itin pavojingu recidyvistu; 8) Prienų rajono apylinkės teismo 2002-11-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. tyčia nužudė kitą žmogų. Būtent, 2008 m. rugsėjo 13 d., laikotarpyje nuo 04.45 val. iki 07.00 val., tiksliau nenustatytu metu, Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė aštuonis smūgius peiliu J. V. į nugarą, kairįjį petį ir kairiąją ranką, tuo padarydamas jam keturias kiaurymines durtines - pjautines žaizdas nugaros kairėje pusėje su aortos lanko ir kairiojo plaučio pažeidimais, sukėlusiais ūmų vidinį ir išorinį nukraujavimą, vieną aklą durtinę - pjautinę žaizdą kairiojo peties srities užpakalinėje dalyje ir tris paviršines pjautines žaizdas kairio dilbio viršutiniame trečdalyje priekiniame, išoriniame bei užpakaliniuose paviršiuose, ko pasekoje dėl kiauryminių durtinių- pjautinių žaizdų nugaros kairėje pusėje su aortos lanko ir kairiojo plaučio pažeidimų, sukėlusių vidinį ir išorinį nukraujavimą, J. V. mirė.

J. M. kaltu, padaręs inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis 2008 metų žiemą maždaug vieną mėnesį gyveno pas J. V. . 2008-09-12 kartu su V. Š. ir kitais nepažįstamaisiais šventė pas draugus. Po baliaus ėjo pas motiną, tačiau jos nerado, o raktų nuo namų neturėjo, todėl nusprendė nueiti pas J. V. . Buvo apie 2 val. nakties, kai jis pabeldė į nukentėjusiojo duris, bet jų niekas neatidarė. Pajudinęs rankeną suprato, kad durys neužrakintos, ir įėjo į koridorių. Įėjęs pajuto smūgius, jam pjovė ausį, kaklą. Kuo buvo smūgiuojama, nežino. Jam niekas nieko nesakė, jis taip pat nieko nesakė. Tamsoje, išskyrus užpuoliko siluetą, daugiau nieko nesimatė. Po suduotų smūgių jis išsitraukė peilį ir dūrė kelis kartus (gali būti, kad aštuonis) į užpuoliką, nes norėjo apsiginti. Po smūgių peiliu užpuolikas nugriuvo, ir jis išėjo. Nieko nežiūrėjo, nes buvo tamsu. Išeidamas pasiėmė peilį, kurį su savimi nešiojosi savigynai. Beeidamas naktinėje parduotuvėje nusipirko butelį vyno ir jį išgėrė. Supratęs, kad blogai padarė, priėjo prie taksisto ir pasakė, kokiu adresu subadė žmogų, bei paprašė, kad pastarasis iškviestų policiją. Atvažiavus policijai, kartu nuvyko į įvykio vietą, kur buvo rastas nužudytas J. V. . Aiškino, kad savo veiksmus vertina blogai, gailisi, jog taip atsitiko, nes su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, iš baliaus išėjo negirtas, ir kad jei nebūtų užpultas, taip nebūtų įvykę. Sutinka atlyginti tik civiliniais ieškiniais pareikštą turtinę žalą, moralinę žalą atlyginti nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis J. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė ir paaiškino, kokioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis nužudė nukentėjusįjį J. V. (t.2, b.l. 13-14).

Nors kaltinamasis J. M. kaltu padarius inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino tik iš dalies, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji I. L. parodė, kad ji kaltinamojo nepažįsta, nužudytasis buvo jos tėvas, kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Apie įvykio aplinkybes žino tik tiek, kad kaltinamasis atėjo pas jos tėvą į namus, jį nužudė ir išėjo. Mirties išvakarėse J. V. buvo pas ją namuose, iš kur išėjo apie 22 val.. Aiškino, kad jos namuose tą dieną tėtis alkoholio negėrė. Kitą dieną ji iš laidojimo namų gavo žinią, kad jis nužudytas. J. V. laidojo visos trys seserys, kiekviena iš jų tėvo laidotuvėms išleido daugiau kaip po 1000 Lt. Palaiko civilinį ieškinį dėl 100000 litų neturtinės ir 1000 litų (laidojimo pašalpa išminusuota) turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad su tėvu palaikė glaudžius ryšius, jis pas ją dažnai ateidavo, nes gyveno arčiausiai, jį rėmė maistu ir pinigais, padėjo buityje, dėl jo nužudymo patyrė labai daug neigiamų išgyvenimų.

Nukentėjusioji R. U. parodė, kad ji yra nužudytojo dukra, ir paaiškino, kad keletą dienų prieš tėvo mirtį jos sesuo, I. L. , matė tėvą sumuštą. Kaltinamasis buvo išmetęs tėvą iš jo namų, todėl pastarasis paprašė savo draugų, kad išvarytų J. M. iš jo buto. Jai S. A. papasakojo, kad tėtis skundėsi pastarajai, jog bijo J. M. , ir kad dėl to buvo parašytas raštelis, kurį paskui nukentėjusiajai perdavė. Palaiko civilinį ieškinį ir dėl turtinės (1000 litų laidojimo išlaidų), ir dėl neturtinės žalos, kurios dydį sutinka sumažinti iki 30000 litų. Nurodė, kad su tėvu palaikė artimą ryšį, jis pas ją ateidavo, kartu švęsdavo visas šventes.

Liudytoja V. Š. parodė, kad ji draugavo su kaltinamuoju J. M. . 2008-09-12 po to, kai jis ją prie draugės buto sumušė, pastaroji su juo sutiko eiti, kur jis norės. Ar kaltinamasis tuo metu turėjo peilį, nežino. Peilį jis pagal savo aiškinimą nešiodavosi tam, kad reikalui esant galėtų pasipjaustyti maistą. Grįžusi po 24 val. į namus šilčiau apsirengti, pas jos lauke laukusį J. M. nebegrįžo. Kitą dieną nuėjusi į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį barą iš atvykusių policijos pareigūnų sužinojo apie įvykį. Aiškino, kad tą naktį kaltinamasis negalėjo būti blaivas, nes visą naktį gėrė alkoholį. J. M. su J. V. pykdavosi būdami neblaivūs, tačiau pastarasis niekada to nedarydavo piktybiškai, tik juokaudavo, o J. M. visada perdėtai įsižeisdavo, atsikirtinėdavo piktai, įtūždavo. J. V. jai buvo sakęs, kad „priimu gyventi, o paskui turiu mėlynes nešioti“. Nors konkrečiai nesakė, nuo ko mėlynės, ji suprato, kad kalba apie J. M. , nes jis pas J. V. vienu metu gyveno, išgėręs jo atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs. Įvykio dienos vakare, po 18 val., kartu su J. M. ji buvo nuvykusi pas J. V. , tačiau šis kaltinamojo neįsileido. J. V. atidavė jai paprašytas nuotraukas, ir ji su kaltinamuoju išvažiavo. Aiškino, kad tada J. V. duris buvo užsirakinęs, nors jo durys kartais būdavo ir neužrakintos. Be to, pas J. M. matė sužalojimą dešinėje ausyje, dėl ko jis jai paaiškino, kad prieš kelias dienas pas J. V. trys vyrai jį sumušė lazdomis.

Liudytojas A. U. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2008-09-13 patruliuodamas gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje prie taksi vairuotojo priėjo pilietis ir pasakė, kad nužudė žmogų. Nuvykęs rado minėtą asmenį stovintį prie taksi automobilio ir rankoje laikantį maišelį, kuriame buvo peilis. Asmuo paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje grumtynių metu nužudė žmogų. Nuvykus į įvykio vietą, į butą nėjo, iš karto iškvietė operatyvinę grupę. Atvykus operatyvinei grupei, J. M. pristatė į policijos komisariatą. Ar ant J. M. matėsi apdraskymo, grumtynių žymių, neprisimena.

Liudytojas M. J. davė parodymus, analogiškus liudytojo A. U. parodymams, ir papildė, jog kaltinamasis, važiuodamas į įvykio vietą, pasakojo, kad jis su nukentėjusiuoju išgertuvių metu susipyko, susimušė, ir kad turėtu peiliu pastarajam dūrė. J. M. buvo neblaivus, kas jautėsi iš kvapo ir koordinacijos.

Liudytoja S. A. parodė, kad prieš penkias dienas iki J. V. nužudymo šis jai būdamas blaivas pasakė, kad jei kas nors jį nužudytų, tai bus J. M. . Ji tą pavardę užsirašė ant lapelio. J. V. ir anksčiau vieną kartą buvo pas ją atbėgęs prašyti pagalbos, nes jį mušė ir norėjo nužudyti J. M. . Įvykio dieną namuose nebuvo, tik iš kaimynų sužinojo, kad J. V. nužudytas.

Iš 2008-09-13 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 8-24) matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje buvo rastas vyro lavonas su durtinėmis - pjautinėmis žaizdomis.

Mykolo Romerio universiteto TMI Kauno skyriaus specialisto 2008-10-17 išvadoje Nr. M1135/08(02) (t. 1, b.l. 34- 40) konstatuojama, jog J. V. mirties priežastis yra kiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos nugaros kairėje pusėje su aortos lanko ir kairiojo plaučio pažeidimais, kas sukėlė ūmų vidinį ir išorinį nukraujavimą. J. V. mirė 1- 4 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje ir lavoninių reiškinių konstatavimo (fiksavimo) - 2008-09-13. 8.45 val., tai yra tarp 4.45 val. ir 7.45 val.. J. V. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio ir jo surogatų, ieškotų medikamentų ir narkotinių medžiagų nerasta. J. V. kūne konstatuota: mirties priežastimi tapusios keturios kiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos nugaros kairėje pusėje, iš kurių trys išsidėsčiusios palei mentės viršutinį kraštą ir viena palei mentės apatinį kampą; viena akla durtinė - pjautinė žaizda kairiojo peties srities užpakalinėje dalyje ir trys paviršinės pjautinės žaizdos kairio dilbio viršutiniame trečdalyje priekiniame, išoriniame bei užpakaliniame paviršiuose; paviršiniai odos nubrozdinimai ties abiejų antakių išoriniais galais, dešiniame skruoste ir dešiniame žande ties žandikaulio kampu, dešiniojo peties srityje viršutinėje dalyje, dešinės alkūnės srityje ir dešiniojo kelio sąnario srityje ties girnelės išoriniu kraštu. Visi konstatuoti sužalojimai susidarę prieš pat mirtį ir medicininiu požiūriu yra vienodo senumo. Mirties priežastimi tapusios keturios kiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos padarytos plokščiu vienašmeniu duriančiu- pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, smūgiuojant keturis kartus į nugaros kairę pusę. Šie sužalojimai su plaučio bei aortos pažeidimais atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju, kaip visuma, tapo mirties priežastimi.

Mykolo Romerio universiteto TMI Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK-U 5/09(01) (t. 1, b.l. 65-72) konstatuota, kad J. V. durtinėse – pjautinėse odos žaizdose yra užsifiksavę metalizacijos geležimi požymiai.

Mykolo Romerio universiteto TMI Kauno skyriaus specialisto 2008-09-16 išvadoje Nr. G- 2824/08(02) (t.2, b.l. 92) konstatuota, jog J. M. buvo padaryta pjautinė žaizda dešinėje ausyje, odos nubrozdinimai abiejuose antakiuose, momeninėse srityse, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame žaste, nugaros dešinėje, dešinėje šlaunyje. Pjautinė žaizda dešinėje ausyje padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje, šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2008-09-13. Odos nubrozdinimai abiejuose antakiuose, momeninėse srityse, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame žaste, nugaros dešinėje, dešinėje šlaunyje padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos kumštis, koja apauta batu, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, prieš 5- 9 dienas iki apžiūros t.y. Iki 2008-09-11, ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje.

Iš 2008-12-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b.l. 94) matyti, kad nukentėjusioji R. U. pateikė popieriaus lapelį su įrašais: ,,326630 Š., 12 val., J. M. “, kuris buvo apžiūrėtas.

Iš 2008-09-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b.l. 89) matyti, kad Kauno AVPK Panemunės PK budintis pateikė šarnyrinį peilį, kurį turėjo į Panemunės PK pristatytas J. M. .

Tad atsižvelgiant į paties kaltinamojo paaiškinimą, liudytojų nurodytas aplinkybes, kad būtent kaltinamasis jiems prisipažino peiliu sužalojęs žmogų, pateikė sužalojimo įrankį – peilį ir nurodė vietą, kur tai padarė, bei įvertinant, kad kaltinamojo nurodytoje vietoje buvo surastas nužudytojo J. V. kūnas ir kad kaltinamojo aiškinimas apie suduotus galimai aštuonis smūgius peiliu pilnai atitinka ir specialistų išvadose nustatytas aplinkybes apie nukentėjusiojo sužalojimo būdą bei tam panaudotą įrankį – peilį, darytina išvada, kad J. V. , suduodant smūgius peiliu, mirtinai sužalojo kaltinamasis J. M. . Tačiau kaltinamojo aiškinimas, kad tokius veiksmus jis padarė, siekdamas apsiginti nuo J. V. užpuolimo, laikytinas gynybine versija ir juo nesiremtina.

Iš liudytojų A. U. , M. J. parodymų seka, kad iš karto po įvykio prisipažindamas policijos pareigūnams apie padarytą nusikaltimą, kaltinamasis apie jokį užpuolimą ir tuo tikslu gynybai panaudotą peilį nenurodė, priešingai, jis paaiškino, kad išgertuvių metu kilo buitinis konfliktas ir grumtynių metu dūrė peiliu nukentėjusiajam.

Iš liudytojų S. A. , V. Š. parodymų seka, kad ir įvykio dieną, ir ankstesniais kartais tarpusavio bendravimo metu agresija pasireikšdavo ne iš nukentėjusiojo, bet iš kaltinamojo pusės, nukentėjusysis vengė ir bijojo kaltinamojo, apie tai buvo pranešęs ir savo kaimynei. Be to, liudytoja V. Š. nurodė, kad įvykio dieną dar iki išsiskirdama su kaltinamuoju matė sužalojimą jo dešinėje ausyje, o tai paneigia kaltinamojo aiškinimą, kad ausis jam buvo sužalota tariamo užpuolimo metu.

Tokiu būdu paminėti duomenys paneigia kaltinamojo iškeltą versiją apie užpuolimą ir būtinumą gintis nuo jo. Kad puolimas buvo nukreiptas ne prieš kaltinamąjį, bet prieš nukentėjusįjį J. V. , patvirtina ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija (dūriai peiliu padaryti į nugaros sritį), jų skaičius.

Liudytojų parodymais paneigtas ir kaltinamojo aiškinimas, kad iki nusikaltimo padarymo jis buvo blaivas, o alkoholio išgėrė tik supratęs kas įvyko. Būtent liudytoja V. Š. parodė, kad nusikaltimo padarymo dieną kaltinamasis gėrė alkoholinius gėrimus, ir jie išsiskyrė pastarajam būnant neblaiviam. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad sulaikius kaltinamąjį, matėsi, jog šis neblaivus.

Ištirtieji įrodymai, jų visuma patvirtina, kad kaltinamasis inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, tyčia peiliu sudavė smūgius nukentėjusiajam ir tokiu būdu jį nužudė. Šie kaltinamojo padarytieji veiksmai visiškai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 129 str.1 d..

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, paties kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), šiuo nusikaltimu sukelti negrąžinami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei. Lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Kaip asmenybė J. M. charakterizuotinas neigiamai, jis anksčiau net septynis kartus teistas, teismo pripažintas itin pavojingu recidyvistu, iš to išvadų nedarė, toliau tęsė antiįstatymišką veiklą, niekur nedirbo, girtavo. Tad, teismo nuomone, atsižvelgiant į visas virš paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina itin griežta, didesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiųjų R. U., I. L. ir V. S. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintini. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl J. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios turėjo palaidoti savo tėvą ir dėl to turėjo laidojimo išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.246 str., 6.291 str., šias išlaidas privalo atlyginti kaltinamasis. Nukentėjusiųjų prašomas priteisti sumas (po 1000 litų kiekvienai laidojimo išlaidoms padengti) kaltinamasis sutiko atlyginti jų dydžio neginčijo, todėl jos priteistinos.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo įvertina teismas. Šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosioms R. U. ir I. L. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad jos dėl tėvo mirties neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, o taip pat atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir daro išvadą, jog kiekvienai iš nukentėjusiųjų padaryta neturtinė žala sudaro 30000 litų. Tokio dydžio suma neturtinei žalai atlyginti neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams (LR CK 6.250 str. 1 d., 2 d.).

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str., 308 str.,

nusprendė:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti bausmę 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę - suėmimą J. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Į bausmės laiką įskaičiuoti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2008-09-13 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš J. M. nukentėjusiosioms R. U. , I. L. ir V. S. po 1000 litų turtinei žalai ir po 30000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – J. V. pilkos spalvos apatines kelnaites, voką su kraujo nuoplova, virtuvinį pilkšvai žalsvos spalvos rankena peilį, peilį – „peteliškę“, voką su nuoplovomis nuo J. M. rankų, voką su J. V. plaukų pavyzdžiais, voką su J. V. nagų pavyzdžiais, voką su J. M. kraujo pavyzdžiu - kaip beverčius sunaikinti, o nuteistojo J. M. daiktus – pilkos spalvos striukę „Puma“, juodos spalvos džinsines kelnes, baltos spalvos sportinius batelius - grąžinti nuteistajam J. M. .

Kompaktinę plokštelę su fotonuotraukomis palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.