- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- AN2-111-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03183-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal D. Š. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarimo, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 1 dalyje ir 198 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas subendrinta 2000 EUR dydžio bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 198 straipsnio 1, 3 dalis už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. būdamas UAB „A“ (bendrovė, kuri pagal patikrinimo metu nustatytas aplinkybes vertėsi ir iki šiol verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 15 000,00 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kaip tai buvo numatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 2 straipsnio 10 dalies 7 punkte) direktoriumi, kuris, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, 37 straipsnio 12 dalies 11 punktu, privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y.:
- nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 1 dalį; 2015 m. vasario 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-53 „Dėl asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 15 000,00 eurų ar atitinkamą sumą užsienio valiuta, jei atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ (toliau – ir Nurodymai) 69 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais D. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.
- D. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT ir tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 2 dalį ir Nurodymų 70 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais D. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.
- Per 7 darbo dienas nepranešė FNTT kliento tapatybę patvirtinančių duomenų ir informacijos apie 2017 m. kovo 31 d. A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais (22.000,00 Eur), kuomet minėtas asmuo pirko iš UAB „A“ automobilį LAND ROVER RANGE ROVER. VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė grynaisiais pinigais (vienkartinis atsiskaitymas į UAB „A“ kasą, (kasos pajamų orderis AUT9), o sąskaitą faktūrą išrašė direktorius D. Š., ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 17 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį. Tokiais savo veiksmais D. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.
- 2017 m. kovo 31 d. neatliko tinkamo kliento – fizinio asmens tapatybės nustatymo, prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai dalyvauja, nes nebuvo daroma kliento A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir/arba nenuskenavo šio dokumento, nors pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos Įstatymo (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 16 straipsnio 9 dalį jo kopiją privalo saugoti 10 metų nuo sandorio ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos (pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakciją nuo 2017 m. liepos 13 d. minėtą kopiją privalo saugoti 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos), ir tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 9 straipsnio 1, 14 dalis; 2008 m. rugsėjo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimų (galiojo nuo 2008 m. spalio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) 5.5 punktą, Nurodymų Nr. V-53 6 punktą (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m gruodžio 15 d.). Tokiais savo veiksmais D. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu D. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo nesutinkantis su nutarimu, kadangi, pasak jo, byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas nesurinkus visų įrodymų bei neturint visų reikiamų dokumentų. Taip pat teigia, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti teismui savo paaiškinimus ir teikti įrodymus, kadangi šiuo metu nurodo gyvenantis Vokietijoje, ten deklaruota gyvenamoji vieta, o apie bylos nagrinėjimą sužinojo tik posėdžio dieną (2019-01-07), kuomet telefonu paskambino teismo posėdžių sekretorė. Apeliantas teigia nurodęs pageidaujantis, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Nurodo, kad dėl laiko stokos ir darbo pobūdžio neturėjęs galimybės teismui pateikti prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Tokiu būdu teigia, kad teismas nesilaikė ANK 629 straipsnio nuostatų. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad FNTT pareigūnai buvo informuoti, kad visus su informavimu apie sandorius susijusius veiksmus ir kitus veiksmus turėjo atlikti UAB „A“ buhalterines paslaugas teikianti įmonė UAB „V“, tačiau apelianto žiniomis, į šią įmonę papildomai nebuvo kreiptasi ir papildomų dokumentų nebuvo reikalauta, apsiribojant tik sutarties tarp šių įmonių paėmimu, bei vertinant šį dokumentą atsietai nuo kitų aplinkybių. Teigia, kad patikrinimo metu (2018-11-21) pareigūnai buvo informuoti, jog ne visi buhalterinių paslaugų teikimą atliekantys asmenys yra darbe, taip pat FNTT pareigūnai neturėjo pavedimo paimti ir/ar gauti kitų, tiesiogiai su UAB „A“ nesusijusių UAB „V“ dokumentų, kurie, pasak apelianto, yra svarbūs, nes gali paneigti skundžiamo nutarimo teiginius apie vidaus kontrolės procedūrų nustatymą, atsakingo asmens nepaskyrimą ir pan. Taip pat apeliantas nurodo, kad nebuvo apklausti už šių funkcijų vykdymą atsakingi darbuotojai, UAB „V“ atstovas nebuvo iškviestas į teismą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius A. M. (toliau FNTT) prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. Š. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi teismo šaukimai nors ir nebuvo jam įteikti, juos grąžinant apeliantui neatsiėmus, tačiau teismo posėdžio protokole yra užfiksuota, kad teismui susisiekus su apeliantu, pastarasis nurodė išvykęs į Vokietiją, pateiks prašymą atidėti bylos nagrinėjimą arba neprieštarauja bylos nagrinėjimui jam nedalyvaujant. Iki bylos nagrinėjimo apeliantas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimo. Taip pat atsiliepime dėl apelianto nubaudimo, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pastarasis vadovavimo UAB „A“ laikotarpiu nebuvo raštu patvirtinęs vidinės tvarkos dėl pinigų plovimo ir/ar teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo bendrovėje ir klientų identifikavimo, taip pat bendrovėje niekada nebuvo paskirtas darbuotojas, kuris būtų atsakingas už pinigų plovimo ir/ar teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei ryšių palaikymą su FNTT, ir apie tai raštu nebuvo pranešta FNTT, nors to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo nuostatas. Atsiliepime taip pat pažymima, kad UAB „A“ direktorius pats pasirašė patikrinimo akte nurodytų automobilių pardavimo dokumentus ir priimdamas grynuosius pinigus iš pirkėjo, praktiškai negalėjo perleisti prievolės nustatyti kliento tapatybę kietiems sandoryje nedalyvaujantiems asmenims (šiuo atveju buhalterines paslaugas teikiančiai UAB „V“ ir pats privalėjo tinkamai atlikti asmens tapatybės nustatymo procedūrą. Be to, patikrinimo metu buvo pateikta 2017-04-28 UAB „A“ su UAB „V“ pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, tačiau joje jokių pareigų, susijusių su pinigų plovimo ir/ar teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai bendrovei nebuvo nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Skundas tenkinamas iš dalies.
4. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarimas neteisėtas ir naikintinas, nes yra priimtas iš esmės neišnagrinėjus bylos ir neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ANK 629 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo.
5. Tokią aukštesniojo teismo išvadą lėmė byloje esantys duomenys apie tai, kad apeliantui 2018-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo išsiųsti šaukimai į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo posėdį 2019-01-07 nebuvo jam įteikti, pašto darbuotojui atžymint, kad „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (b.l. 37, 38). Vėlesnis teismo šaukimas apeliantui taip pat nebuvo įteiktas, pašto darbuotojo atžymėta, kad „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, „persikraustė“ (b.l. 35). Minėti šaukimai buvo grąžinti apylinkės teismui. Taip pat byloje esančiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-07 posėdžio protokole užfiksuota, kad apeliantas D. Š. apie teismo posėdį buvo informuotas telefonu, jis nurodė išvykęs į Vokietiją, pateiks prašymą atidėti bylos nagrinėjimą arba nagrinėti jam nedalyvaujant, tačiau prašymas nebuvo gautas (b.l. 41). Byloje nėra telefonogramos, patvirtinančios laiką, kada apeliantas buvo informuotas apie minėtą apylinkės teismo posėdį, tačiau skunde teigiama, kad teismas jį informavo tą pačią posėdžio dieną, todėl jis, būdamas Vokietijoje, neturėjo jokių galimybių ne tik sudalyvauti teismo posėdyje, bet ir pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, iš byloje esančio protokolo akivaizdu, kad apeliantas išsakė pageidavimą, nors ir ne visai aiškiai, atidėti bylos nagrinėjimą ir žadėjo pateikti raštišką prašymą.
6. Nagrinėjamo skundo argumentų dėl teismo sprendimo priėmimo nesurinkus ir neištyrus visų įrodymų kontekste pažymėtina, kad apylinkės teisme buvo apklaustas tik FNTT atstovas apie galimai apelianto D. Š. padarytus nusižengimus, tačiau nebuvo apklausiami UAB „V“, su kuria apelianto vadovaujama bendrovė sudariusi Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, atstovai, taip pat nebuvo suteikta galimybė apeliantui duoti savo paaiškinimus.
7. Pažymima, kad motyvuoto teismo sprendimo prasmė plačiai atskleidžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kuri nuolat primenama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje: „Pagal EŽTT praktiką teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, apima proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus. Kadangi Konvencijos tikslas – garantuoti ne teorines ar iliuzines, o realias ir veiksmingas teises, tai ši teisė gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu šalių argumentų iš tikrųjų „išklausoma“, t. y. juos tinkamai išnagrinėja bylą nagrinėjantis teismas (Didžiosios kolegijos 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr.47287/99, § 80). Viena motyvuoto sprendimo funkcijų – parodyti šalims, kad jos buvo išklausytos. Taigi teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti. <...> motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (pvz., 2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mitrofan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; Fomin prieš Moldovą, § 31).“ (LAT 2015 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 2K-418-699/2015. Teismų praktika. 2015, Nr. 44, p. 454-464).
8. Nagrinėjamu atveju skundą nagrinėjantis teismas susidūrė ne su priimto sprendimo motyvų stokos atveju, o su sprendimu, kuris priimtas pažeidžiant pagrindines asmens teisių apsaugos garantijas. Konstatuojama, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarimas priimtas neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.
9. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios ANK nuostatos tiesiogiai neaptaria kokį sprendimą tokioje situacijoje turi priimti apeliacinės instancijos teismas. Pagal ANK 653 straipsnio 1 dalį „Išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje; 4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą“. Nagrinėjamoje situacijoje, apeliacinės instancijos teisme neištyrus bylos aplinkybių, bet konstatavus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas turėtų pakartoti visą procesą pirmosios instancijos teisme ir išnagrinėti bylą iš naujo (tokiu atveju apeliacinis procesas taptų procesu pirmosios instancijos teisme, bet proceso dalyviai prarastų teisę jį ginčyti fakto klausimais ir nesutikdami su sprendimu galėtų inicijuoti nebent bylos atnaujinimą) arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kas sudarytų galimybę realizuoti visiškai tas pačias asmens teises, kokias jis turėtų, jei byla būti išnagrinėta garantuojant tinkamą teisinį procesą.
10. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo bylą perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tokios pozicijos teismas laikosi atsižvelgdamas į atskirus teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat ANK nuostatas tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą. Taigi, nustačius asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą pažeidimus, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nesuvaržant proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarimas naikintinas ir byla, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į priimamo sprendimo pobūdį, apygardos teismas šio stadijoje nevertina apelianto D. Š. apeliacinio skundo argumentų dėl kaltės, kadangi į juos turės atsakyti apylinkės teismas, priimdamas procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, negali duoti jokių privalomų nurodymų šioje byloje, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad bylą iš naujo nagrinėjantis teismas privalo išsamiai ištirti byloje ginčą keliančias aplinkybes, neapsiribojant pažeidimo padarymu kaltinamo D. Š. paaiškinimais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
D. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutarimas galutinis ir neskundžiamas.