Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Rimanto Giedraičio ir Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.P. (S. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjo vertinimu, jam taikomi ribojimai pažeidžia jo teisę laisvai judėti, vykdyti veiklą bei palaikyti šeiminius ryšius.

Pareiškėjo vertinimu, Sprendimu yra pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnio, Konvencijos Protokolo Nr. 4, 2 straipsnio, Konvencijos 13 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio nuostatos.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas priėmė teisės normomis pagrįstą ir motyvuotą Sprendimą, kad neapsiribota tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas – faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus bei teismų formuojamą praktiką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė svarių argumentų, kodėl su sutuoktine negali gyventi kitoje valstybėje, objektyvių duomenų dėl (duomenys neskelbtini) registruotos jo įmonės ir Europos Sąjungoje vykdomos veiklos. Pažymi, kad pareiškėjas teigia, jog verslu užsiima, gyvendamas (duomenys neskelbtini).

VSD vertinimu, Sprendimas priimtas, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, yra proporcingas ir atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta pratęsti duomenų saugojimo SIS terminą iki pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino pabaigos – 2027 m. sausio 8 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog po to, kai pareiškėjas 2024 m. vasario 5 d. kreipėsi su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad į Lietuvos Respubliką atvyksta gyventi kartu su sutuoktine, kuri yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta pareiškėjui neišduoti leidimo nuolat gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, konstatavus, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų) bei įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai priklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus).

Nesutikdamas su aukščiau nurodytais Migracijos departamento sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į teismą, tačiau Regionų administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Regionų administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs.

Sprendimu nuspręsta pratęsti duomenų saugojimo SIS terminą iki draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką termino pabaigos – 2027 m. sausio 8 d., nustačius, jog tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas šis perspėjimas, neišnyko.

Sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 7 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl SIS sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS Reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu, 39 straipsnio 4 dalimi bei Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 4 ir 21 punktais.

Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais Migracijos departamento sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023).

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kontržvalgybos uždavinys – prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes valstybės nacionaliniam saugumui.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos SIS teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS II reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

SIS reglamento 39 straipsnis reglamentuoja perspėjimų peržiūros laikotarpį, to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad peržiūros laikotarpio metu perspėjimą pateikusi valstybė narė, atlikusi išsamų individualų vertinimą, kurio rezultatai turi būti užregistruojami, gali nuspręsti perspėjimą saugoti ilgiau nei peržiūros laikotarpis, kai paaiškėja, kad tai būtina ir proporcinga tais tikslais, dėl kurių perspėjimas buvo įvestas. Apie tokį pratęsimą pranešama SIS.

NAS taisyklių 4 punktas apibrėžia, kad sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo SIS teikia Migracijos departamentas; 21 punkte nustatyta, kad jeigu užsieniečiui, kurio duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesnį laiką, nei jo duomenys saugomi SIS, duomenų saugojimo SIS terminas Migracijos departamento sprendimu gali būti pratęstas, jeigu Migracijos departamentas, atlikęs išsamų tyrimą: patikrinęs duomenų, iš Nacionalinio sąrašo pateiktų SIS, tikslumą ir teisėtumą, įvertinęs aplinkybes, dėl kurių užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, – nustato, kad tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas šis perspėjimas, neišnyko ir duomenų saugojimo SIS terminas turi būti pratęstas.

Pareiškėjui neišdavus leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, nustačius, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų) bei įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai priklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog priimdamas (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas vadovavosi VSD (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei atliko savarankišką pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą (įvertino pareiškėjo realiai atliktus veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste), įvertino pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius, pareiškėjo ekonominius ir socialinius (šeiminius) ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

Konstatavus, pareiškėjui taikyti ribojimai yra pagrįsti, proporcingi ir teisėti, Regionų administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Regionų administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendime (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra neproporcingas ir turėtų būti sutrumpintas.

Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) gavo VSD (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (gauta informacija įslaptinta įstatymų nustatyta tvarka), kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją ir VSD (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, aplinkybė, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui neišnyko bei pasiūlyta pratęsti perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi duomenų saugojimo SIS terminą iki draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką termino pabaigos.

Kadangi Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra panaikintas, esant nustatytai aplinkybei, jog tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas perspėjimas, neišnyko, Sprendimas pratęsti duomenų saugojimo SIS terminą iki draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką termino pabaigos – 2027 m. sausio 8 d., laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Nors pareiškėjas teigia, kad po Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo jis nebuvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, remia Ukrainą, yra Estijoje registruotos įmonės steigėju bei yra susituokęs su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete, tai nereiškia, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui šių dienų geopolitinės situacijos akivaizdoje yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga. Pareiškėjo asmeninis interesas atvykti į Europos Sąjungos valstybes (įskaitant ir Lietuvos Respubliką) negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu, neatsveria jo galimos grėsmės valstybės saugumui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S.P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.