- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- e1-1291-224/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46873-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Kaltinamasis
- M. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46873-20, kurioje
M. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, našlė, pensininkė, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji M. B., 2020 m. lapkričio 27 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia smurtavo prieš A. K. – ranka sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į kairę veido pusę ir vieną kartą spyrė į kairės kojos kelio sąnarį, taip smurtaudama nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairio kelio sąnaryje, odos nubrozdinimo kairiajame skruoste, pereinant link apatinio žandikaulio, nežymiai ją sužalojo.
Kaltinamoji M. B., pareiškus jai įtarimą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 27 d. apie 17.30 val. bendro naudojimo virtuvėje šildėsi maistą, buvo viena. Atsisėdusi prie stalo išsiėmė cigaretę, norėdama parūkyti, tačiau jai dar nespėjus cigaretės užsidegti, pasirodė kaimynė A. K., kuri ją nufotografavo ir ėmė priekaištauti dėl rūkymo virtuvėje. Tą dieną ji buvo pavargusi, todėl dėl A. K. žodžių labai susinervino ir tuomet, kai kaimynė ėjo į savo kambarį, ją nusekė ir kambaryje sudavė šiai vieną smūgį ranka į kairę veido pusę, bei kartą spyrė į kairės kojos kelį. Po įvykio išėjo į savo namus. Dėl savo veiksmų kaimynės ji tikrai atsiprašys, norėtų su ja susitaikyti (b. l. 92–93).
Motyvuojamoji dalis
Be pačios kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2020 m. lapkričio 27 d. apie 18.00 val. ji atėjo į bendro naudojimo virtuvę, pro langą pasižiūrėti ar iš darbo negrįžta jos vyras. Virtuvėje pamatė rūkančią M. B., kurią telefonu nufotografavo ir ėjo į savo kambarį. Eidama išgirdo, kad paskui ją eina ir M. B., bet nekreipė į tai dėmesio. Jai kambaryje uždarinėjant duris, M. B. greitai jas atidarė ir įėjusi pas nukentėjusiąją į kambarį sudavė jai vieną smūgį ranka į kairę veido pusę bei vieną kartą spyrė į kairės kojos kelio sąnarį, dėl to ji pajautė fizinį skausmą. Po įvykio M. B. greitai uždarė duris ir išėjo. Po to atvyko policijos pareigūnai (b. l. 17–19).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) specialistas A. K. 2020 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2020 m. lapkričio 27 d. 18.50 val. Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties telefoninis pranešimas, jog atvykę pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini), medikai suteikė pagalbą A. K., kurią sumušė kaimynė, nustatytas nepatikslintas skausmas (b. l. 24).
2020 m. lapkričio 27 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad A. K. kreipėsi į policiją dėl to, jog prieš ją smurtavo kaimynė M. B., kuri jai sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę ir vieną kartą spyrė į kairės kojos kelio sąnarį. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1–6).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 35–41).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadose Nr. G 1033/2020 (06) ir Nr. G 1058/2020 (06) konstatuota, kad A. K. poodinė kraujosruva kairio kelio sąnaryje, odos nubrozdinimas kairiajame skruoste, pereinant link apatinio žandikaulio, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 60, 70)
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji M. B. tyčia smurtavo prieš A. K., kuriai ranka sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę ir vieną kartą spyrė į kairės kojos kelio sąnarį, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairio kelio sąnaryje, odos nubrozdinimo kairiajame skruoste, pereinant link apatinio žandikaulio, nežymiai ją sužalojo. Tokie M. B. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji M. B. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia. M. B. neteista, per penkerius metus tik kartą, prieš daugiau nei trejus metus bausta administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo, o paskirtą baudą seniai sumokėjusi, todėl ji negaliojanti (b. l.77–80). Kaltinamoji nedirba, yra pensininkė (b. l. 82), į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašyta (b. l. 73). M. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamosios M. B. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus tinkamai įgyvendinta paskyrus kaltinamajai prokurorės pasiūlytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į M. B. asmenybę, senyvą amžių, vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtina minimalaus dydžio, numatyto BK 48 straipsnyje. Pati kaltinamoji taip pat sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 99–104). Kaltinamosios M. B. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka, teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pripažino savo kaltę, todėl jos atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajai 2020 m. gruodžio 3 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96–98), panaikinama M. B. pradėjus vykdyti šiuo baudžiamuoju įsakymu jai paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo metu uždrausti M. B. bendrauti su nukentėjusiąja A. K..
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti M. B. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistosios elgesiui.
3. Jeigu nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti nuteistajai M. B. tai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajai M. B..