Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Tomai Norkuvienei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, susituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šilalės r., nedirbanti neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą:

J. K., būdama individualios įmonės „M.I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktore, pasinaudodama IĮ „M.I.“ priklausančio proginių-vestuvinių suknelių salono „M.I.“ vardu, 2010 m. sausio 6 d., proginių vestuvinių rūbų salono patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pasiskolino iš A. V. 20 000 Lt pagal 2010 m. sausio 6 d., sudarytą neprotestuotiną vekselį Nr. 1, nuslėpdama nuo A. V. informaciją, kad IĮ „M.I.“ visas turtas -proginės-vestuvinės suknelės parduotos 2009 m. gruodžio 30 d. UAB „O.S.“. J. K. iki neprotestuotiname paprastajame vekselyje Nr. 1 nurodytos datos 2010 m. gruodžio 31 A. V. pinigų negrąžino ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimus A. V. priklausančius 20 000 Lt.

Be to, J. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą:

J. K. būdama IĮ „M.I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktore ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. 1 d. atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 str. 2 d., kuris numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, to paties įstatymo 12 str. 1 d., kuris numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto, kuris numato, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 12 str. 4 d., kuris numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną...“, to paties įstatymo 16 str. 1 d., kuris numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 7 str. 2 d., kuris numato, kad „Ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas“ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, organizavo apgaulingą IĮ „M.I.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y., J. K., 2010 m. sausio mėn. buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiu) nepagrindė pagal 2010-01-06 neprotestuotiną paprastąjį vekselį Nr.1 iš A. V. gautų piniginių lėšų – 20000 Lt įnešimo į įmonės kasą, neišrašė kasos pajamų orderio ir neužregistravo įmonės kasos pajamose gautų 20000 Lt bei sumažino dokumentinį kasos likutį 20000 Lt. Taip pat 2010 m. sausio mėnesį, įmonės buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo piniginių lėšų – 20000 Lt įnešimo į kasą bei įsiskolinimo piliečiui A. V., pagal 2010-01-06 neprotestuotiną paprastąjį vekselį Nr. 1. Tokiu būdu J. K. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 apgaulingai tvarkė IĮ „M.I.“ buhalterinę apskaitą, dėl to, negalima iš dalies nustatyti IĮ „M.I.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus IĮ „M.I.“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad IĮ „M.I.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų. IĮ „M.I.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuostatų, 2010 m. sausio mėn. buhalterinėje apskaitoje nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiu) piniginių lėšų įnešimo į kasą iš viso 20000Lt iš A. V. pagal 2010-01-06 neprotestuotiną paprastąjį vekselį Nr. 1 – 20000Lt.

Kaltinamoji J. K. tvirtino faktiškai iš A. V. pinigų – 20 000 Lt negavusi nei ji, nei E. K., vekselį išrašiusi tik kaip garantą, jog ateityje E. K. grąžins be sutarties pasiskolintą pinigų sumą – apie 8000 Lt. Liudytojas, kaltinamosios sutuoktinis E. K. palaikė šią kaltinamosios versiją ir tvirtino iš A. V. pasiskolinęs tik 10 000 Lt asmeninėms reikmėms, o vekselį išdavęs IĮ „M. I.“ vardu, 20 000 Lt sumai, įskaičiuojat visas per metus mokėtinas palūkanas. Nukentėjusysis A. V. net tris kartus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme nuosekliai tvirtino, kad kaltinamajai ir liudytojui E.K. jis perdavė visą vekselyje nurodytą pinigų sumą – 20 000 lT, tai savo parašu vekselyje patvirtino J. K. (buvusi pavardė K.). Vekselyje palūkanų mokėjimas aptartas atskirai, todėl į 20 000 Lt sumą palūkanos nėra įtrauktos. Nukentėjusysis pateikė teismui metinę gyventojo pajamų deklaraciją, kurioje užfiksuoti duomenis apie nukentėjusiojo paskolintas ir iki ataskaitinių metų pabaigos nesusigrąžintas pinigines lėšas: 20 000 Lt įmonei „M.I.“ ir 10 000 Lt fiziniam asmeniui E. K.. Kaltinamosios J. K. versija, kad pinigų – 20 000 Lt iš nukentėjusiojo A. V. ji negavo, vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės. Kaltinamosios J. K. veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant J. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad svetimą turtą ji įgijo apgaule savo naudai, garantuodama IĮ „M. I.“ turtu, kad pasiskolinta pinigų suma bus grąžinta. Nustatyta, kad svetimas turtas buvo įgytas ir naudojamas ne tik kaltinamosios J. K., bet ir liudytojo E. K. asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl kaltinimas papildomas nurodant, kad kaltinamoji J. K. svetimą turtą įgijo ne tik savo, bet ir kito asmens naudai. Pagal CK 6.90 straipsnį garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininku tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garantija yra viena iš prievolių užtikrinimo būdų, kai trečiasis asmuo- garantas atsako subsidiriai skolininko prievolės nevykdymo atveju. Kaltinamosios J. K. išrašytame 2010 m. sausio 6 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje numatytos IĮ „M.I.“ prievolės įvykdymo užtikrinimui nebuvo išduota trečiojo asmens garantija. Vekselis, kaip civilinių teisių objektas patvirtina šį vertybinį popierių išdavusio asmens įsipareigojimą sumokėti šio dokumento turėtojui vekselyje nurodytą sumą. Už šio įsipareigojimo nevykdymą vekselį išdavęs asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ir savo turtu, todėl kaltinime aplinkybė, kad išduodama vekselį IĮ „M.I.“ garantavo savo turtu, yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką ji padarė turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti kaltinamojo nusikalstamos veikos tikslų, ši aplinkybė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama.

Nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje J. K. padarė tiesiogine tyčia: ji svetimo turto įgijimui naudodama apgaulę suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikų pavojingas pasekmes ir jų siekė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta įrodyta J. K. organizavo apgaulingą IĮ „M.I.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei UAB „O.S.“ tyčia nepateikė duomenų apie įmonės išduotą vekselį ir prisiimtą 20 000 Lt turtinį įsipareigojimą A. V., dėl to UAB „O.S.“ neužregistravo įmonės kasos pajamose gautų 20000 Lt bei sumažino dokumentinį kasos likutį, apskaitos registruose neužregistravo įsiskolinimo A. V.. Dėl šio pažeidimo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jos veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turinį sudaro sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Nors IĮ „M.I.“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal sutartį buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikianti įmonė UAB „O.S.“, tačiau įmonės vadovė J. K., vykdydama Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintą ūkio subjekto vadovo pareigą tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, privalėjo buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei pateikti duomenis apie visus jos vadovaujamos įmonės sandorius, įvykusias ūkines ir finansines operacijas. Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnye gali būti padaroma tiek veikimu tiek ir neveikimu. Nustatyta, kad J. K. 2010 m. sausio 6 d. išrašė neprotestuotiną vekselį juridinio asmens IĮ „M. I.“ vardu. Šiuo vekseliu ji patvirtino neginčijamą juridinio asmens pareigą iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumokėti A. V. 20 000 Lt, tačiau apie šį prisiimtą įsipareigojimą nepranešė IĮ „M.I.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei (nusikalstamas neveikimas). J. K. neįvykdžius savo, kaip įmonės vadovo pareigos organizuoti teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir teikti teisingus duomenis apie įmonės veiklą buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei, ši skola (turtinis įsipareigojimas) nebuvo įregistruota buhalterinėje apskaitoje, tapo iš dalies neįmanoma nustatyti kokias finansines vertybes valdo ir disponuoja IĮ „M. I.“ ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos, kokia tiksli subjekto turto dalis lieka iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams, kokia įmonės skolų apimtis, mastas, jų pobūdis. Taip pat šiuo neteisėtu kaltinamosios J. K. neveikimu buvo iš dalies iškreipta informacija apie juridinio asmens įsipareigojimų struktūrą, t.y. kokiems asmenims skolininkas yra įsipareigojęs.

Nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, J. K. padarė tiesiogine tyčia: ji suprato, kad nevykdydama savo pareigos organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, sąmoningai trukdo valstybės institucijoms įvertinti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, ir to siekė.

Kaltinamoji J. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Anksčiau ji nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Po šių nusikaltimų padarymo praėjus daugiau nei trejiems metams naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. J. K. šiuo metu yra motinystės atostogose, iki vaikui sueis 3 metai. Nuosprendžio priėmimo metu augina du mažamečius vaikus, vienas iš vaikų neturi trejų metų amžiaus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios J. K. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

J. K. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padariusi nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina ir išgyvena tik dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, o ne dėl savo nusikalstamos veikos pasekmių. Ji nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, tokiu savo elgesiu nesistengdama sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Nors dalis skolos – 4500 Lt buvo grąžinti, tačiau tai padaryta vykdant priverstinį skolos išieškojimą. J. K. gera valia aktyviais veiksmais nepadėjo išaiškinti visų jai žinomų nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje detalių, taip nepadėdama nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajai J. K. skiriamos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės- baudos, kurių dydis nustatomas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti šios bausmės vidurkiai. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 2 dalies redakcija (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti 16944,51 Lt turtinę žalą ir 10 000 Lt neturtinę žalą (II t., b.l. 165-166).

Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad kaltinamoji J. K. IĮ „M.I.“ vardu išrašė nukentėjusiajam paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tuo patvirtindama įmonės įsipareigojimą grąžinti nukentėjusiajam 20 000 Lt. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad jis perdavė įmonei „M.I.“, atstovaujamai savininkės ir direktorės J. K. 20 000 Lt, vėliau dalis skolos- 4500 Lt priverstinio skolos išieškojimo metu buvo grąžinta. Nukentėjusysis nurodo, kad likusi neatlyginta skolos dalis yra 15 500 Lt. Dar 144,51 Lt išlaidų (131 Lt už vykdomojo įrašo darymą +13,51 Lt pranešimų persiuntimo išlaidos) jis patyrė dėl vykdomojo įrašo darymo ir pranešimų siuntimo, sumokėjo antstolio kontorai 319 Lt vykdymo išlaidų (III t., b.l. 10, 11). Taip pat jis prašo priteisti 981 Lt delspinigių.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad 15500 Lt turtinę žalą sudaro kaltinamosios negrąžinti ir priverstinai neišieškoti pinigai, 144,51 Lt nukentėjusysis sumokėjo notarui dėl vykdomojo įrašo vekselyje darymo ir pranešimo skolininkui siuntimo, bei 319 Lt sumokėjo antstoliui už vykdomojo dokumento priėmimą ir priverstinį vykdymą. Šios išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamosios J. K. nusikalstama veika, todėl civilinis ieškinys 15963,51 Lt turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

Nukentėjusiojo prašymas priteisti iš kaltinamosios 981 Lt delspinigių atmetamas. Pagal CK 6.258 straipsnį, įstatymas ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 2010 m. sausio 6 d. IĮ „M. I.“ išduotame paprastajame neprotestuotiname vekselyje, už prievolės neįvykdymą laiku netesybos (delspinigiai) nėra nustatytos, nukentėjusysis ir kaltinamoji nepateikė jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, kad šios netesybos buvo šalių aptartos, o įstatyme nėra numatyta, kad teisiniame santykyje kaltoji šalis už prievolės neįvykdymą, ar netinkamą įvykdymą. privalo mokėti netesybas (delspinigius).

Civilinis ieškinys buvo pareikštas kaltinamajai J. K., tačiau 2013 m. sausio 2 d. nukentėjusysis A. V. pareiškė ir tokio paties dydžio kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios IĮ „M.I.“ bankroto administratoriui UAB „G.“ (II t., b.l. 188).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis). CPK normos, reglamentuojančios civilinio atsakovo pakeitimo klausimus, šiuo atveju netaikomos, nes BPK 45 straipsnyje numatyta teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Taigi, nors nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudami iš kaltinamosios J. K. atlyginti jos nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, teisėjo sprendimu (protokoline nutartimi) civiliniu atsakovu į procesą buvo įtraukta bankrutuojanti IĮ „M.I.“. Nuo nutarties pripažinti juridinį asmenį civiliniu atsakovu priėmimo, IĮ „M. I.“ atstovaujantis bankroto administratorius UAB „G.“ įgijo BPK 111 straipsnio 1 dalyje numatytas teises.

2010 m. sausio 6 d. paprastąjį vekselį kaltinamoji J. K. išdavė IĮ „M.I.“ vardu, todėl sukūrė juridiniam asmeniui teisines pasekmes, IĮ „M.I.“ prisiėmė vekselyje numatytus įsipareigojimus. Nustatyta, kad turtinė žala civiliniam ieškovui atsirado dėl neteisėtų įmonės direktorės J. K. veiksmų, šiais nusikalstamais veiksmais nulėmus įmonės „M.I.“ negalėjimą įvykdyti 2010 m. sausio 6 d. vekselio pagrindu prisiimtų įsipareigojimų. Kaltinamoji J. K. nusikaltimų padarymo metu buvo IĮ „M.I.“ savininkė ir direktorė, atsakinga už juridinio asmens veiklą. IĮ „M.I.“ šiuo metu nėra likviduota, tačiau veiklos nebevykdo. 2012 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi IĮ „M.I.“ iškelta bankroto byla (II t., b.l. 185-186). Juridinio asmens vienasmenio vadovo – J. K. nusikalstami veiksmai lėmė įmonės „M.I.“ negalėjimą įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą, todėl kaltinamoji J. K. atsako prieš trečiuosius asmenis (civilinius ieškovus) pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai (CK 2.45 straipsnis ir 2.50 straipsnis). Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys 15963,51 Lt turtinei žalai atlyginti priteisiamas subsidiariai iš bankrutuojančios IĮ „M.I.“ ir kaltinamosios J. K.. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

A. V. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamosios J. K. nusikalstamos veikos nukentėjusysis A. V. prarado 20 000 Lt vertės turtą. Kaltinamoji J. K. nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, piktnaudžiaudama nukentėjusiojo A. V. pasitikėjimu, sąmoningai siekdama sukelti nukentėjusiajai dvasinius išgyvenimus. A. V. kaltinamosios nusikalstamų veiksmų pasekmėje praradęs nemažos vertės turtą, pasijuto šiurkščiai pažemintas ir šokiruotas. Nukentėjusysis nurodo, kad iki šiol jaučia nerimą, padidintą jautrumą. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su jo ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais santykiais, ar gerove. Nukentėjusysis teismui pateikė išrašą iš Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuota, kad 2011 m. spalio 21 d. jis kreipėsi į gydymo įstaigą dėl galvos skausmo, jam diagnozuota cervicobrachialgia (G54.2) (II t., b.l. 168). Pagal TLK 10AM sisteminį ligų sąrašą, kodu G54.2 žymimas kaklo nervų šaknelių sutrikimas, neklasifikuotas kitur. Ši diagnozė ir rekomenduotas gydymas, teismo manymu, nėra tiesiogiai susijęs su kaltinamosios nusikalstama veika, todėl į ją nustatant neturtinės žalos dydį neatsižvelgiama.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamosios skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo A. V. prašoma priteisti 10 000 Lt neturtinė žala mažinama iki 1000 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamosios turtinę padėtį (ji nedirba, augina du mažamečius vaikus, likvidaus turto neturi), taip pat siekiant neužkirsti kelio civilinio ieškinio dėl turtinės žalos įvykdymui, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Individualios įmonės „M.I.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami bankroto administratoriui UAB „G.“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

J. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai baudą 20 MGL (2600 Lt);

- pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai baudą 30 MGL (3900 Lt);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę baudą 40 MGL (5200 Lt);

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo A. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti 15963,51 Lt turtinei žalai atlyginti subsidiariai iš bankrutuojančios IĮ „M.I.“ ir kaltinamosios J. K., bei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamosios J. K.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Individualios įmonės „M.I.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti bankroto administratoriui UAB „G.“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.