- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-48-383-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. V., J.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V., J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – 30 MGL, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) lt. dydžio bauda, jos mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis 5 (penkiems) mėnesiams, mokant kas mėnesį po 780 lt., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent : 2006 m. lapkričio 25 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime, daugiabučio gyvenamojo namo kieme, t.y. viešoje vietoje, be jokio pagrįsto motyvo ir pateisinamos priežasties, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, tyčia matant pašaliniams asmenims, nukentėjusiajam D. O. esant po automobiliu, paėmęs jam už kojos ir ištraukęs iš po automobilio, po to viena ranka pakėlęs nukentėjusįjį į viršų ir laikydamas už kojos žemyn galva, sudavęs rankos kumštimi ne mažiau 6 smūgius nukentėjusiajam D. O. į galvos sritį, po ko jį užmetęs ant automobilio variklio, kurio dangtis buvo pakeltas, bei, laikydamas D. O. už rankos, koja sudavęs į pilvo sritį vieną smūgį kieme stovėjusiam V. O., po ko dar ranka sudavęs į kaktos sritį vieną smūgi kieme stovėjusiai J. O., paskui ranka sudavęs į galvos sritį vieną smūgį taip pat kieme stovėjusiam N. V., tuo sukėlęs nukentėjusiems fizinį skausmą bei sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarka.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nuosprendį, sumažinant jam paskirtos baudos dydį iki minimalaus baudos dydžio nurodyto LR BK 47 str. 2 d. Skunde nurodoma, jog jis pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Be to, skunde nurodoma, jog jo nuomone, jam teismas neteisingai paskyrė bausmę. Paskirdamas vieną švelniausių bausmių rūšių - baudą, ją paskyrė aiškiai per didelę, o būtent, neatsižvelgdamas į tai, jog jam mokant tokio dydžio iš esmės bus pažeisti jo šeimos, t.y. nepilnamečių vaikų interesai. Jis būdamas įmonės savininku, negauna iš įmonės atlyginimo, o jo pajamos yra įmonės pelnas. 2007 m. numatoma nuostolinga įmonės veikla. Taipogi, skunde nurodoma, jog tokia didelė bauda yra neadekvati padarytam nusikaltimui, nes taip pasielgti jį paskatino aplinkybės, kad buvo sugadintas jo turtas, t.y. supjaustytas jo automobilio stogas ir jis dėl to įtarė D. O..
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
N. R. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai R. V. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Bausmė R. V. yra paskirta teisingai.
LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas nustatė tai, kad R. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Be to, pirmos instancijos teismas teisingai lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, taipogi, teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad R. V. šios veikos padarymo metu buvo neteistas, charakterizuojamas patenkinamai. Visa aukščiau išvardinta byloja apie tai, jog nuteistasis nėra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam griežtą ar realią laisvės atėmimo ar arešto bausmę, jį galima pataisyti ir perauklėti nepaskiriant realios laisvės atėmimo ar arešto bausmės. Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė kodėl būtent skiriama švelniausia bausmės rūšis - bauda, o ne alternatyvi bausmės rūšis, tokia kaip, viešieji darbai, areštas, laisvės apribojimas ar realus laisvės atėmimas, o būtent, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta skiriant švelniausią bausmės rūšį, t.y. baudą, atsižvelgus į asmenybę, į nusikalstamos veikos sunkumą, į šeiminę padėtį, į darbinę padėtį. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 47 str. 3 d. 2 p., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Taipogi, teismas paskyrė baudą, už padarytą nusikaltimą, kurios dydis yra žymiai mažesnis už baudos vidurkį, kai maksimalus baudos dydis, numatytas už padarytą nesunkų nusikaltimą yra iki 100 MGL (LR BK 47 str. 3 d. 2 p.), tokiu būdu, paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, švelninti nuteistajam bausmę pagrindo nėra.
Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismas tinkamai paskirdamas bausmę nuteistajam, netinkamai apskaičiavo 1 MGL dydį, ne taip kaip tuo metu numatė įstatymas, todėl ši nuosprendžio dalis yra keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.), o būtent, teismas, paskyręs R. V. 30 MGL dydžio baudą, nurodė, jog 1 MGL turi būti skaičiuojamas ne 125 litai, bet 130 litų vieno MGL dydį ir rezoliucinėje nuosprendžio dalyje apskaičiavo baudos dydį lygų 3900 litų. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, todėl skiriant bausmę 1 MGL turi būti prilygintas 125 litų. Teismas turėjo vadovautis ne tik BK 3 straipsnio 1 dalimi, bet ir šio straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios. 1 MGL turi būti prilygintas 130 litų, kaip nustatyta nuo 2007 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (8 straipsnis) ir toks dydis turi būti taikomas tik nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y 2007 m. sausio 1 d., todėl teismas apskaičiuodamas baudos dydį turėjo vadovautis aukščiau minėtais įstatymais, atkreipti dėmesį į tai, kad nusikalstama veika padaryta 2006 m. lapkričio 25 d., t. y. iki 2007 m. sausio 1 d. priimant įstatymo pataisas, kai veikos padarymo metu MGL buvo nustatytas lygus 125 litai, o tai reiškia, kad nuteistojo R. V. atžvilgiu jam paskirta 30 MGL dydžio bauda, turėjo būti apskaičiuota: 1 MGL – 125 lt., o ne 130 lt.
Tokiu būdu, apeliacinis skundas dalyje dėl per didelės baudos paskyrimo nuteistajam R. V. – atmestinas kaip nepagrįstas, tačiau nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.)
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 p., 3 p., 328 straipsnio 4 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir R. V. paskirtą bauda sumažinti iki 3750 lt. dydžio, mokant kas mėnesį po 750 Lt.
N. R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.